Žaidžiame žaidimus

Sulaukiau intriguojančio pasiūlymo iš Rūtos, - na tos pačios, kuri Internete Zavadskos kulinarinę knygą narplioja visaip skaniai. Esu užkietėjusi grandininių laiškų neatsakinėtoja ir nepersiuntinėtoja, tuo rizikuodama užsitraukti visas tuose laiškuose grąsinamas gyvenimo negandas, tačiau šį kartą jokių gąsdinimų nebuvo, tad privalau nestabdyti.

Pirmiausia taisyklės:
1. Kiekvienas privalo nurodyti 11 atsitiktinių teiginių apie save...
2. ...atsakyti 11 klausimų, užduotų ankstesniojo blogger'io...
3. ...sukurti kitus 11 klausimų, kuriuos atsakytų užtagintieji blogger'iai...
4. ...užtaginti 11 blogger'ių su mažiau nei 200 sekėjų...
5. ...informuoti apie tai užtagintuosius...
6. ...nekeršyti netaginti atgal.

Pirmas. Atsitiktiniai teiginiai apie save tikriausiai panašės į kažką tokio "što vižu - to paju", nes kaip kitaip?

Aš žinau, jog žinau mažai, ir jog prieš mane driekiasi begalinė pažinimo jūra.
Esu inžinierė energetikos ir civilinės statybos srityse, bet jaučiu, jog gyvenimas man suteikė dar ir dalines veterinorės, pediatrės, pedagogės, ekologės, šeimos santykių psichologės, kūrybingos virėjos, filosofės, menininkės ir parapsichologės profesijas… :)
Rašytoja savęs nelaikau – rašyti nemoku, nors pasakyti turiu daug ką.
Labai moku rasti originalius pasiteisinimus savo trūkumams, kaip pvz. “Mano patiekalų fotografijos nekokios, tad garantuoju, jog pagal mano receptus paruošti jūsų patiekalai bus gražesni negu matote nuotraukose”.
Nemėgstu pesimistų ir savo depresijomis besimėgaujančių tinginių, taip pat netoleruoju beviliškų nepagrįstų optimistų ir pirštą pamačiusių džiugautojų.
Žmonėse vertinu nuoširdumą, atvirumą, sąžiningumą, žaviuosi meniniais talentais ir intelektu.
Aš nekonkuruoju. Jeigu kas nori rungtyniauti su manim, aš jiems užleidžiu pirmą vietą. Gyvenime darau tai, kam tuo momentu jaučiu pašaukimą, nepriklausomai ar būsiu tame geriausia ar niekam tikusi.
Myliu gamtą, beveik visose jos apraškose, netgi muses, rūpužes, vorus ir sliekus visus myliu. Išimtis: erkės ir uodai. Gamtos stichija, nepaliestos gamtos vaizdai sukelia man pačias stipriausias emocijas.
Nepriklausau jokiai partijai, bet savo šeimai – ta prasme jaučiuosi kaip mafijozė, nesvarbu ar mano šeimos narys teisus ar ne, ginsiu jį visomis išgalėmis.
Tikrą meilę pažinau tik tapusi motina. Vyrą labiau myliu už tai, jog jis man suteikiė šią galimybę.
Manau, jog savikritika ir kritikos toleravimas yra taip pat svarbūs, kaip ir savigarba, savimeilė ir sugebėjimas išlikti savimi žvaigždinėse gyvenimo akimirkose.

Antras. Sąžiningai ir su visu rimtumu atsakau į Rūtos klausimus:

1. Ar grojate kokiu nors muzikos instrumentu? Jei taip - kokiu? Jei ne - kokiu norėtumėte mokėti groti?

Baigiau muzikos mokyklą, pianistės klasę (iki 7 klasės M.K. Čiurlionio, o vėliau B. Dvariono). Norėčiau savo sekančiame gyvenime būti flamenco šokėja ir groti kastanjetėmis :)

2. Kokius dvylika patiekalų gaminate Kūčių vakarienei (žinoma, jei ją ruošiate)?

Spanguolių gėrimas, bent 3 rūšių silkės, kaip pvz. čia, čia ir čia, žuvies sluoksniuotis, karšta kepta žuvis arba grybų ausytės, karštos bulvės, virtos arba keptos orkaitėje, – būtinybė prie silkių patiekalų, pupelių mišrainė, karštos blanširuotos daržovės (šparagai, ankštinės pupelės, kalafioras ar dar kas nors), 3 rūšių šviežios saltos (kopūsto, pankolio, citrusų…), būtinai kažkas su grybais, būtinai kažkas su burokėliais, kartais kažkas įdomėsnio, kaip pvz. įdaryti pomidorai ar kepto baklažano sluoksniuotis.

3. Kokiomis užsienio kalbomis kalbate?

Rusų, anglų, susišneku ir galiu skaityti lenkiškai (rašyti nemoku), skaitau ir rašau vokiškai (kalbėti sunkiai sekasi).

4. Kokią paskutinę knygą skaitėte (o gal vis dar skaitote)?

Didesnę dalį savo dienos praleidžiu prie knygų, popierių, kompiuterio (tai susiję su profesija) - akys pavargsta nuo skaitymo. Malonumui vakarais vaikams skaitau paskas. Savo įdomumui skaitau istorinius mokslinius darbus ir genealogijos apybraižas, visokių knygų šiom temom esu prisipirkusi ir jas skaitydama ieškau paaiškinimų / iliustracijų / alternatyvinių versijų Internete, tad jos man nėra perskaitomos, o nuolat skaitomos. Savo malonumui, kai turiu retą progą laiką "užmušti" (pvz. dantisto laukiamajame) skaitinėju elektronines knygas i-pad’u, net neprisimenu jų pavadinimų, pasirenku šiuolaikinius autorius iš “populiariausių” sąrašo, trumpus per 1-2 val. įveikiamus apsakymus, kad nereiktų kitai dienai atidėti. Paskutinė pradėta ir numesta grožinės literatūros knyga “To Kill a Mockingbird” originalo kalboje. Paskutinė perskaityta ir patikusi kyga - Diane Keaton "Then Again". Man fikcija (grožinė literatura) sunkiai sekasi skaityti - jau esu "persena" psichodeliniams nuotykiams ir meilės "nukrypimams", daugiau domina realus gyvenimas, dokumentika. Skaitau asmenybių biografijas, metraščius, istorines knygas. Iš šiuolaikinių lietuvių autorių labai patinka Jūratė Statkutė de Rosales, Kristina Sabaliauskaitė, Laura Sintija Černiauskaitė.

5. Ką manote apie rūkytą viskį? Patinka? Kurio gamintojo? Nepatinka? Kodėl?

Retai vartoju stiprius alkoholinius gėrimus, nebent kas vaišintų ar kokia ypatinga proga būtų. Nemanau, kad teko ragauti rūkyto viskio.

6. Kokia Jūsų mėgstamiausia alaus rūšis ir gal net labai konkretus alaus?

Kronenbourg 1664 Blanc, Pilsner Urquell, Killian’s Red, Blue Moon, Yuengling Traditional Lager…

7. Sendaikčių mugės: už ar prieš? Ar lankotės? Jei taip - kokiose? Ar perkate? Ar naudojate jose pirktus daiktus? Jei nenaudojate - tai kodėl.

Aš esu už daugkartinį daiktų panaudojimą, juk vienam asmeniui nereikalingas pašalinis daiktas – kitam gali būti reikmė ir būtinybė. Atiduodu viską dykai labdaroms, kaimynams, draugams... Vienąkart sumokėta daikto vertė antrąkart neturi būti mokama. Jeigu tik simbolinis mokestis – tada pritariu.

Pati neperku naudotų daiktų, nebent tai būtų meno darbai, antikvarinės vertybės. Artimų draugų ar šeimos narių naudotus ir atiduotus daiktus mielai priimu. Esu labai jautri svetimiems kvapams, negaliu dėvėti drabužio ar kambaryje laikyti baldo, kuris kvepia svetimu asmeniu, kitais namais. Pastaruoju metu jau nebeperku naudotų automobilių, o kai pirkau kartą naudotą Hondą (tai buvo gal prieš 16 metų), tai pirmų-pirmiausia vežiau chemiškai išvalyti jos salioną.

8. Jei reikėtų (galėtumėte), ką pasirinktumėte - namą užmiestyje ar butą senamiestyje? Kodėl?

Pasirinkčiau butą senamiestyje, bet mano šeima pasirinktų namą užmiestyje, o aš, kadangi esu be proto mylinti savo šeimą, gyvenčiau ten, kur jiems patinka, - tiksliau taip ir gyvename.

9. Kokia Jūsų profesija?

Energetikos ir civilinės statybos vyriausia inžinierė, projektuotoja ir konsultantė.

10. Ar prenumeruojate periodinę spaudą? Kokią?

Prenumeruoju sau “Wired” ir "Architectural Digest" žurnalus, o vaikams - “National Geographic”, kurį ir aš pati mielai pavartau, dar tėvui prenumeruoju “Down Beat”, tai gaunu ta proga paskaityti elektroninę žurnalo versiją.

11. Austrės, midijos, jūros sraigės, jūros ežiai, varlės ir kt. - delikatesai ar tai, ko stengiatės išvengti?

Jūros ežio neteko valgyti. Visas kitas valgomas pabaisas labai mėgstu, pati jas retai ruošiu, dažniau smaguriauju restoranuose, ypač kelionių į pajūrio zonas metu.

Trečias. Mano klausimai kitiems vienuolikai tinklaraštininkų:

1. Kokius mokslus pabaigėte? Ir kokioje profesijoje dirbate?
2. Kokia kamera fotografuojate? Kas lėmė šį pasirinkimą? Kokia mėgstamiausia fotografijų tema?
3. Kas yra jūsų kulinarinio tinklaraštinkiškumo motyvacija (kas skatina rašyti, kodėl tai darote)?
4. Kokią periodinę spaudą prenumeruojate sau ir kokią šeimos nariams?
5. Kokius žinote lietuviškus publikuojamus ar Internetinius kulinarinius žurnalus? Kokius skaitote?
6. Įsivaizduokite: jūsų gimtadienis, mylimas žmogus nori jums paruošti/užsakyti vakarienę. Kokių patiekalų ir gėrimų norėtumėte šia ypatinga proga?
7. Kokiems patiekalams dažniausiai jaučiate troškimą (craving) ... arba Kokio maisto troškimas prikelia vidury nakties iš lovos ir priverčia praverti šaldytuvo duris?
8. Kokioje pasaulio vietoje norėtumėte gyventi? Kodėl?
9. Kokio ilgumo yra jūsų kulinarinis stažas?
10. Kas jūsų nuomone yra “kulinarinė nuodėmė”?
11. Trys jūsų mėgstamiausi kulinariniai autoriai (gali būti knygos, TV laidos vedėjai, tinklaraštininkai). Kas jie?

Ačiū už atsakymus ir jiems skirtą laiką.

Ketvirtas. "Taginu" kitus vienuolika, apie kuriuos galvojau rašydama klausimus:

Aguonėlė
Cukrinės svajonės
Gamyklėlė
Giedriaus receptai ir ne tik
Igelio kulinarinis blogas
Impossible is nothing
Ką suvalgyti
Receptų medis
Sonatinos receptai
Villa Alps
Žaidimų aikštelė

Dalyvavimas nėra būtinas, bet būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę.

*******************************************************************************************

Žemiau atsakau į papildomus klausimus nuo Odetos, Cocna-rendez-vous šeimininkės:

1. Kada pradėjai rašyti savo tiklaraštį? Kodėl?
Labai nesureikšminu tos pradžios. 2010 metų gegužę, - gavau pasižiūrėti savo tinklaraštyje, nes neprisimenu. Mane paskatino mano vaikystės draugė Skaidra. Ji augina tris vaikus, o aš du. Kol vaikai buvo mažiukai, tai mūsų bendravimas būdavo beveik vien aplink virtuvę ir maisto krautuves: čia tik vaikai pavalgė pusryčius, jau reik sriubą pradėti, apie vakarienę galvoti. Tai mes kartu užsiimdavom virtuvine kūryba vaikų norams ir apetitams patenkinti. O kai aš išvažiuodavau (mano draugė gyvena Lietuvoje, o aš JAV), tai Skaidros vaikai pasiilgdavo mano receptų, mano maltinukų skonių, mano blynelių. Gavau e-mailu rašyti receptus ir telefonu aiškinti visus kulinarinius niuansus. Po to buvo keli atvejai, kai draugė nerasdavo anksčiau siųsto recepto, o aš savo e-mailų pašto dėžutėje tarp tūkstančių laiškų irgi neatsirinkdavau. Tad ji man ir pasiūlė: "Viktorija, juk yra kulinariniai blogai, kodėl ir tau nepradėjus rašyti?" Aš kažkiek spyriojausi. Na, man tai buvo tam tikras privatumo praradimas. Nemoku slapukauti, sunkiai sekasi meluoti, žinojau jog net ir be išgyvenimų aprašymų vistiek teks paviešinti savo mintis, savo asmeninio ir šeimos gyvenimo detales. Dabar jau tas viešumas manęs negąsdina. Manau, jog mažai kas skaito mano įrašus (juk pasirinkimas lietuviškų kulinarinių tinklaraščių milžininškas), o kas skaito,- tai greičiausiai daugiau domisi receptais, negu mano asmenybe.

2. Kaip reagavo namiškiai į šį tavo užmojį?

Aš gyvenu apsupta garsenybių savo šeimoje: muzikai, mokslininkai, visuomenės veikėjai, dirbantys didžius ir svarbius darbus. Mano užsiėmimas - tai menkniekis. Nemanau, jog mano šeimyniškiai kada domėjosi šio tinklaraščio įrašais. Vaikai tai labai nori, kad dėčiau jų fotografijas, o kartais, valgydami vakarienę, kai labai skanu, paklausia: "Mama, o šitą receptą ar turi savo bloge?" Bet niekas mano šeimoje šio blogo neskaito. Va galiu čia paskelbti: JEIGU ESATE SUSIJĘ SU MANIM GYMINYSTĖS RYŠIAIS IR SKAITOTE ŠIUOS ŽODŽIUS, PRAŠAU MAN APIE TAI PRANEŠKITE. Abejoju, jog gausiu kokį pranešimą.

3.Ar turi savo firminį patiekalą, kurį pats (-i) gamini? Koks jis (jeigu turi paskelbęs (-usi) įdėk nuorodą)?

Turiu labai daug. Kiekvienas firminis patiekalas susijęs su tam tikra proga. Patys elementariausi, kuriais pavaišinus, žmonės pradeda domėtis mano receptais, - tai lietiniai ir sklindžiai su obuoliais. Nors iš tikrųjų vengiu miltinių patiekalų, kepu blynus / vaflius ne dažniau dviejų kartų per mėnesį, pyragus - tik šventėms. Dažniau apsieinu su vaisiniais / kreminiais / ledų desertais, bet, kaip matyti ir statistikos, miltiniai patiekalai - tai raktas į lietuvio skrandį :)

4. Ar pagalvoji apie savo puslapio ateitį? Kokia ji?

Vienintelė, kokios ateities norėčiau savo puslapiui, - tai kad mano vaikai išaugę ir "iš po mamos sparnelio išskridę", naudotųsi ir gamintų pagal šiuos šeimos receptus.

5. Ar sieji savo ateitį su maistu? Kaip išsivaizduoji, o gal jau įsibėgėjai? Ar tai tik hobis? Kodėl?

Valgyti ruošiu beveik kasdien, kartais virtuvėje praleidžiu 6 val. dienoj, ir dabar neįsivaisduoju savo gyvenimo kitokio. Bijau, jog išbėgiojus vaikams iš namų neliks man motyvacijos pačiai valgyti ruošti, tada persimesiu į restoranų review rašymo tinklaraštį.

6. Kokia tavo virtuvė? Turi mėgstamą, tik TAVO, įrankį, indą, daiktą?

Savo virtuvę susiprojektavau pati, ir statybas prižiurėjau irgi pati. Tuoj įdėsiu nuotraukas:

Virtuvė maža ir visas spintelių plotas pilnai išnaudotas. MANO įrankių yra keletas: geriausi peiliai, indeliai, šakutė su stora rankena, įvairūs elektriniai rakandai. Mėgstu sau pasidovanoti naujus virtuvinius daikčiukus.

7. Koks tavo mėgiamiausias restoranas, kavinė, užeiga? Kodėl?

Mėgstu prancūzišką, ispanišką, meksikietišką, korėjietišką, japonišką, Meksikos įlankos pakrantės (Southern cuisine) ir Karibų salų virtuves. Visada ieškau gerų restoranų, turiu keletą atrastų vietų:

Niujorke: B-Bar - amerikiečių virtuvė 60-tujų stilius, Choga - Korėjos virtuvė, Caffe Reggio - senoviška kavinukė. Vilniuje man labai patinka "Saint Germain", "La Provence", "Sugamour". Palangoj: "Pušų paunksnėje".

Labai daug kas man patinka, čia visų nesuminėsiu. Kai rašysiu restoranų review tinklaraštį, tada ir turėsiu progos prisiminti.

8. Koks ingredientas pats populiariausias tavo patiekaluose? Kodėl?

Iš prieskonių daugiausia sunaudoju čiobrelio: ir arbatose, ir mėsoje, ir kepant orkaitėje daržoves. Man asmeniškai labai patinka visų rūšių čilės, be jų gyvenimas labai liūdnas. Kasdien sunaudoju bent 1 citriną, o kartais ir 16 susinaudoja, jeigu naminį limonadą baliui gaminu ar kokį pyragą citrininį kepu. Be juodųjų pipirų, svogūno ir česnako retai išeina vakarienę paruošti.

9. Kokios šalies virtuvė tavo mėgiamiausia? Kodėl?

Nesugebu išsirinkti vieną. Mano namų virtuvė - su kuria galėčiau gyventi visą gyvenimą, o kitos virtuvės (paminėtos ankstesniame atsakyme Nr.7) - kurių pasiilgstu ir jos man paįvairina skonių paletę.

10. Ar patinka keliauti? Kokią šalį norėtum aplankyti labiausiai? Kodėl?

Mėgstu keliauti ir mėgstu atostogas. Gyvenu atostogų ir kelionių laukime. Labai noriu į Italiją, ten nesu buvusi, ir dabar jau planuoju kelionę į Italiją vestuvėms, po to išsinuomosime automobilį ir vairuosime kur tik akys veda.

11. Koks tavo mėgiamiausias laisvalaikio praleidimo būdas?

Neskirstau gyvenimo į laisvalaikį ir nelaisvalaikį. Kai miegu - tai yra laisvalaikis. Kai nemiegu - tada kažką veikiu, tai gali būti naudinga šeimos gerovei, arba mano sveikatai, arba turi finansinę naudą. Aš skirstau gyvenimą į malonumus ir nemalonumus, tad stengiuosi, kad malonumų gyvenime būtų kuo daugiau.

Ačiū, Odeta, už klausimus. Buvo smagu sužaisti!

*************************************************************************************

Tik ką gavau pakvietimą sužaisti su Asta iš Pabandykim sveikiau. Štai mano 11 atsakymų Astai:

1. Savo tinklaraštyje labiausiai džiaugiuosi/didžiuojuosi įrašu apie…?

Labiausiai pavykusi nuotrauka - Valdorfo salotos, net nežinau kaip čia man taip išėjo, juk esu siaubinga fotografė. Nesididžiuoju jokiais savo įrašais, stebiu tinklaraščio statistiką, populiarūs yra kasdieniški valgiai, o gražūs ir įmantrūs - retai kas jais domisi. Tokia realybė.

2. Kur semiatės įkvėpimo?

Skaitytojų teigiamuose komentaruose ir e-mailuose su klausimais, draugų užsakymuose aprašyti mano namuose ragautų valgių receptus, Kelionėse ir restoranuose ragauti stebuklai priverčia išsiklausinėti ir po to šaltiniuose ieškoti norimo recepto. Dar labai mėgstu draugų ir šeimos narių receptus - visada paskanintus meile. Širdyje šiltai jaučiuosi, išbandydama ir aprašydama artimų man žmonių receptus.

3. Kalėdos pirmiausia asocijuojasi su …?

Mes švenčiame Kūčias (kaip visi save gerbiantys Lietuviai-pagonys). Man ši šventė asocijuojasi su vaišėmis nuklotu stalu, žvakių šviesa, eglės kvapu, daug artimų veidų, paslapties dvasia: "kas tose dėžutėse po egle?", "ką šiąnakt nulems burtai?", "ar tikrai visi prieš miegą sugalvoti norai išsipildys?"... Kalėdų dieną priklauso draugus be pakvietimo lankyti, bet kadangi tai nelabai priimta kraštuose, kur mes dabar gyvename (t.y. JAV), tai mes visa šeima einame į Niujorką pasivažinėti karietoje su arkliukais ir išpuošto miesto apžiūrėti, o pietaujame "pas kiniečius" arba "pas japonus" - juk visas krikščioniškas pasaulis nedirba tą dieną.

4. Labiau patinka valgyti kavinėje, restorane, ar maistą gamintis namie?

Labiausiai patinka kai mane kas vaišina, arba kai restorano savininkas pastebi, jog mano šeimoje mes visi esame maisto gurmanai ir pradeda siųsti ragavimui visokias netikėtas gėrybes ir grožybes, o aš tik dosniai susimoku kompliemtais, siuničmais virtuvės link. Man maisto ruošimas, draugų ir artimųjų vaišinimas - tai vienas būdų išreikšti šilčiausias emocijas.

5. Koks įvykis šiemet buvo įsimintiniausias?

Katė liepos mėnesį susilaukė kačiukų. Kačiukų auginimas, mokymas ir dalinimai - tai buvo svarbiausias įvykis mūsų šeimos gyvenime.

6. Didžiausia virtuvės nesėkmė?

Kartą, ne taip jau labai seniai, norėjau"paskrudinti" kukurūzų čipsus. Tai tie nenaudėliai man užsiliepsnojo orkaitėje, o ištraukus išbyrėjo visur. Vos savo namų nesudeginau. Tačiau juk nesudeginau, tik prismardinau ir savo svečius išgąsdinau.

7. Trys dalykai priverčiantys nusišypsoti?

Vaikų šypsenos, katinai, paukščiai.

8. Rytas ne rytas be…?

Vitaminų "bombos". Tai gali būti vaisinis glotnutis (smoothie), citrusų sultys, šviežių uogų stiklinė, dubuo papajos kubelių arba avokadas kokiame nors jo pavidale...

9. Mėgiamiausias prieskonis?

Čilės, čiobreliai ir citrinos.

10. Tobulas savaitgalis?

Šeštadienis prie vandenyno, sekmadienis - svečiuose.

11. Mėgiamiausios švenčių tradicijos?

Mėgstu žaidimus. Nemėgstu pasigėrimo, smurto ir pornografiško elgesio. Patinka visokie fejerverkai, kaukės, šokiai, protiniai ir vaidybiniai žaidimai, kortos, domino ir t.t. Dar labai patinka pasakoti ir klausytis istorijų. Yra mano šeimos tokia tradicija: Kalėdų vakrą visi pasikeisdami sekame vieną pasaką, kiekvienas pasakotojas išfantazuoja tik 1 fragmentą, kurio metu įvyksta vienas įvykis ir galima į pasaką atvesti vieną naują veikėją arba vieną anksičau esantį numarinti. Atsimenu visas mūsų sukurtas pasakas iš praėjusių metų.

Ačiū, Asta. Labai įdomūs tavo klausimai.