Ėriuko koja su bulvėmis ir mėtų padažu

Šio britų klasikinio patiekalo premjera mūsų namuose įvyko per 2015 metų Kalėdas. Turėjau 16 valgytojų, tame tarpe buvo 9 vaikai. Kaip žinia, šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai yra labai išrankūs maiste, tad norėjau paruošti kažką priimtino valgytojams nuo 7 iki 70 metų amžiaus, ir neapsirikau pasirinkusi ėriuko koją. Pirkau ėriuko koją su visu kaulu, ji svėrė 8 svarus (3,6 kg) ir kainavo $72.

Kadangi aš mėgstu avieną ir beveik kas savaitę namuose ruošiu patiekalus iš šios mėsos (tai atsispindi ir mano avienos receptų pasiūloje), tai mano skoniui šis patiekalas buvo sveika ir soti vakarienė. Tačiau mano svečiai visi patiekalą liaupsino ir žavėjosi jo išvaizda. Tad manau, kad mūsų Kalėdų vaišės nusisekė. Be to, nėra daug vargo patiekalo ruošime. Vienintelis minusas - mano virtuvė prirūko daug dūmų ir teko valandą-dvi vėdinti, palikus šiek tiek praviras duris į terasą. Tad, jeigu jūsų planuojamai vakarienei susirinks 10 ar daugiau valgytojų, jūsų virtuvėje yra didelė orkaitė, atveriamas langas ar durys laukan, - tai yra visos priežastys ir galimybės išbandyti šį receptą. 

Recepto šaltinis Jamie Olverio pati pirmoji TV laida "Chef's Night Off", iš ciklo "The Naked Chef". Mano įrašas, kaip visada, nėra tiesioginis vertimas, bet mano patirties ir įgūdžių aprašymas, gaminant maždaug pagal šaltinio receptą.

Šią avieną galima kepti dviem būdais, priklausomai nuo norimo rezultato. Pagal J.Oliverio receptą kepimas vyksta karštoje orkaitėje, maždaug po 40 min. kilogramui, rezultatas - aviena pilnai iškepusi tik palei kaulo galą plonoje vietoje, su krauju storiausioje vietoje ir didesne dalimi yra ružava, sultinga rausvu mėsos sultiniu. Jeigu norime geriau ir tolygiau keptos minkštos avienos, tai kepame po 60 min. kilogramą vėsioje orkaitėje, t.y. prie 150°C (300°F), šiuo atveju virtuvė neprirūks dūmų, bet kepimas truks ilgiau.

Kepimo trukmės lentelė:

  Ėriuko kojos svoris:           Kepimo laikas 200ºC (400ºF) temp.:         Kepimo laikas 150°C (300°F) temp.:

• 2 kg  (4.4 lb)                       1 val. 20 min.                                                       2 val.
• 2,5 kg (5.5 lb)                     1 val. 40 min.                                                   2 val. 30 min.
• 3 kg (6.6 lb)                             2 val.                                                                3 val.
• 3,5 kg (7.7 lb)                     2 val. 20 min.                                                   3 val. 30 min.
• 4 kg (8.8 lb)                        2 val. 40 min.                                                        4 val.

Paruošimui reikia turėti didelę orkaitę, kurioje yra dviejų lygių grotelės 15 cm atstumu viena nuo kitos, didelis (tokio ilgio, kaip avienos koja) gilus nestiklinis indas, tinkantis kepimui orkaitėje, grūstuvė prieskoniams, 6-7 cm smailas peilis, šepetėlis daržovėms plauti. Išeiga - apie 10-18 porcijų.

Produktai:

• 2-4 kg ėriuko koja su kaulu
• 150-300 g šaltai rūkytos šoninės, t.y. "Pančetos"
• 5-8 skiltelės česnako
• 3-5 šakelės šviežio rozmarino, arba 1 Valg. Š. džiovinto
• 1 citrina
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1/2 Valg. Š. rupios druskos
• 1/2 Valg. Š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1,5 - 2,5 kg bulvių (tinka ir pastarnokai, morkos)

Paruošimas:

1. Ėriuko koją nuplauname ir nusausiname. Mėsa turi būti kambario temperatūros.
2. Šoninę sujaustome 2 cm kubeliais, jeigu pirkote šoninę jau supjaustytą, tai tereikia tik griežinėlius supjaustyti 5 cm ilgio dalimis.
3. Daržovių šepetėliu gerai nuplauname bulves. Didesnes bulves supjaustome maždaug 5-7 cm gabalais. Sudedame bulves į atsikrą dubenį, lengvai apšlakstome aliejumi, pasūdome ir "išmasažuojame", kad aliejus ir druska pasiskirstytų po visą bulvių paviršių.
4. Paruošiame 200ºC (400ºF) karštumo orkaitę.
5. Nutarkuojame citrinos žievės tik geltonąją dalį. Grūstuvėje sutriname pipirus, druską, rozmariną (tik lepelius) ir citrinos žievelės tarkius. Pridedame česnaką ir jį sugrūdame iki smulkių gabalėlių (česnakas neturi pavirsti tyre). Prieskonius dubenėlyje sumaišome su alyvuogių aliejumi. 
6. Smailu peilio galu kas 10-15 cm susmaigome mėsą beveik iki kaulo (aš padariau iš viso 12 skylių), iškart skyles praplatiname pirštu. Į skyles kišame prieskonių tyrę, kiekvieną skylę "užkemšame" šoninės gabalėliu. Likusia prieskonių tyre ištepame ėriuko koją iš visų pusių. 
7. Statome gilų didelį kepimo indą ant apatinės lentynos orkaitėje. Ėriuko koją dedame tiesiog ant viršutinės lentynos grotelių, riebesne dalimi aukštyn. Apatinis indas turi būti tiesiog po mėsa, visas nuo kepamos mėsos varvantis skystis turi nutekėti į indą.
8. Kepame mėsą paskaičiuotą laiką pagal svorį (žiūr. kepimo trukmės lentelę įrašo pradžioje). Vidury kepimo mėsą ir bulves apverčiame. Bulvės kepa iš viso apie 1 val. Tad jas reikia dėti orkaitėn į dubenį, kur varva avienos riebalai, likus 1 val. iki paskaičiuoto kepimo laiko pabaigos. 
9. Maždaug paskutinių 20 min. kepimo metu virtuvėje pasklis skanus keptos mėsos kvapas. Iškepusi mėsa turi būti lengvai parudavusi. Iškepusios avienos temperatūrą tikriname mėsos terometru, pasmeigę mėsą storiausioje vietoje iki kaulo. 

• 50°C (120°F) - pasžalė ėriena (rare lamb - angl.) - perpjovus kepsnio centre matyti raudonas viduriukas, bėgančios sultys šiek tiek su krauju. Tokiai mėsai tinka aitrūs padažai.
• 55°C (130°F) - vidutiniškai iškepta ėriena (medium done lamb - angl.) - perpjovus mėsos vidus rausvas, bėgančios sultys turi kiek rausvumo, beveik skaidrios - ši mėsa skani ir be padažo.
• 60°C (140°F) - pilnai iškepusi ėriena (well done lamb - angl.) - mėsa be ružavumo viduj, daugiau pilkšva, tekančios sultys visiškai skaidrios, be rausvumo. Jeigu neaiški mėsos kilmė ar šviežumas, tai saugiau ėrieną kepti iki šios temperatūros. Šiai mėsai greičiausiai prireiks padažo.

Prieš pjaustant, paliekame mėsą kambario temperatūroje "pailsėti" po kepimo 10-15 min. Kitaip pjaustant labai bėgs sultys ir mėsa liks mažiau sultinga. 

Grūstuvėje susmulkiname prieskonius.

Peiliu susmaigstome mėsą kas 10-15 cm. 

Susmaigstymo ertmes pripildome prieskoniais ir užkemšame šoninės gabalėlias.

Ėrienos koja kepa tiesiogiai virš bulvių kepimo inde.

Ėrienos sultinys varva į bulves.

Prieskoniuotos bulvės keliauja į šventinį stalą. 

Ėrienos Kalėdinė prezentacija. 

Mėtų padažas avienai

Rekomenduoju pasigaminti šį padažą šventinio stalo paįvairinimui. Šventinės puotos metu yra smagu paragauti naujų skonių, naujų derinių. Šis padažas neriebus, kvapnus, skystas. Žalia mėtų spalva gražiai tinka Kalėdiniam stalui.

Produktai:

• 1/2 stiklinės (didelė sauja) vien mėtų lapelių
• 1 arb. š. cukraus
• 0,5 arb. š. druskos
• 3 Valg. Š. vyno acto arba citrinų sulčių
• 200 ml (nepilna stiklinė) verdančio vandens

Paruošimas:

1. Mėtas nuplauname ir išsukame salotų džiovinimo karuselėje. Supjaustome mėtų lapelius 5 mm juostelėmis.
2. Į padažo ąsotėlį pilame karšto vandens, jame ištirpiname drusą ir cukrų. pridedame likusius ingredientus ir išmaišome. 
3. Tiekiame į stalą prie mėsos tuojau pat. mėtų padažass skanesnis šiltas. Galima prieš tiekiant lengvai pašildyti virš mažos liepsnos (neužvirinkite!).

Kataloniška bulvių mišrainė

Jūsų dėmesiui dar vienas receptas iš serijos "ragauta ir atkurta". Ši mišrainė fantastiška! Tai vegetariškas patiekalas iš bulvių, paprikų ir "Allioli" padažo. Mišrainė skani tiek šalta, tiek šilta. Nemanau, kad patiekalas tiktų būti garnyru, nes pats savaime jis yra sotus, švelnaus savito skonio ir nepaprastos rausvos spavos, kurios nesinorėtų kita spalva uždominuoti. Šioje mišrainėje juostelėmis supjautytos paprikos ant bulvių - tai lyg raudonos gyvatės ant Balearijos jūros pakrantės akmenų...

Ispanijoje yra tradicinis šiltų ir šaltų užkandžių įvairovės pateikimas, plačiai žinomas pavadinimu "Tapas". Analogiški "Cicchetti" užkandžiai sudaro tradicinę Venecijos Respublikos virtuvę. Taigi: ši mišrainė mažame dubenėlyje yra puikus "Tapas"; tačiau mano patirtimi, geriau iškart dosniai tiekti didesnėmis porcijomis, bent jau tarpe bulvių garbintojų.

Yra keletas recepto variacijų, daug kas čia leidžiama, bet priklausomai nuo pasirinkimo, šiek tiek keisis ir patiekalo skonis.

Bulvės

1) Skaniausia "Kataloniškai mišrainei" naudoti jaunas mažas bulvytes. Galima jas nuskusti, labai plonas lupenas galima palikti. Bulves supjaustome 1 kąsnio gabalais. Dubenyje jas sumaišome su susmulkintais rozmarinais, pasūdome, apliejame alyvuogių aliejumi. Pažeriame prieskoniuotas bulves vienu sluoksniu ant blėkutės. Kepame 1 val. iki 205°C (400°F) prikaitintoje orkaitėje.

2) Galima jaunas bulves su lupenom išsivirti. Tiks ir senos žieminės bulvės, bet tada jas mišrainei naudojame nuluptas, arba verdame jau nuskustas. Bulves panardiname puode vandens, užviriname ir verdame 20 min. Išliejame vandenį ir atvėsiname bulves iki kiek šiltesnės nei kambario temperatūros.

Allioli

"Kataloniška bulvių mišrainė" sumaišoma su naminiu "Allioli" padažu, kurį irgi reikia pasiruošti iš anksto. Šis padažas istoriškai kildinamas iš Katalonijos regiono, pavadinime sudurti žodžiai "all" ir "oli" kataloniškai reiškia "česnakas" ir "aliejus". Kitos tautos šį padažą dažnai vadina "Aioli" - taip pavadinimas skamba Kataloniškame tarime, tai yra tas pats padažas, tik rašyba atitinka tarimą.

Recepto išeiga, maždaug 150 ml - kiek daugiau nei pusė stiklinės - tiek ir tereikia mišrainei. Kadangi padažas gaminamas iš žalio (suprask termiškai neapdoroto) kiaušinio trynio, tai nepatariu gaminti didesnio kiekio ir laikyti vėlesnėm reikmėm šaldytuve. "Allioli" gaminame tik tiek, kiek reikia tam kartui. Paruošimui reikia turėti dubenėlį ir plakimo šluotelę arba mikserį. Čia yra geras video.
Produktai:

• 1 trynys (vištos kiaušinio)
• 1 vnt. skiltelė česnako (vidutiniško dydžio)
• 1/8 arb. š. (žiupsnelis) druskos 
• 1 Valg. Š. citrinų sulčių
• 1/2 stiklinės (125 ml) alyvuogių aliejaus Extra Virgin, geriau ispaniško

Paruošimas:

1. Į tyrelę sutriname česnaką su druska. Įmaišome kiaušinio trynį ir citrinos sultis. 
2. Pradžioje į nuolat plakamą kiaušinio mišinį lašiname aliejų, maždaug 2 Valg. Š. Po to kuo plonesne srovele pilame likusi aliejų į nuolat plakamą mišinį. Turi susidaryti puri šviesi masė. 

P.S. Jei turite pirktinio alyvuogių aliejaus majonezo - irgi bus skani mišrainė, bet teks į jį įmaišyti sutrintą česnako skiltelę.

Paprikos

Paprikos šiame patiekale skaniausios yra rūkytos (roasted bell peppers - angl.). Kas moka skaniai jas naminėmis sąlygomis paruošti - nadokite savo gamybos paprikas. Aš visada perku indelį rūkytų paprikų, jų pasirinkimas labai įvairus: rūkytos paprikos alyvuogių aliejuje, savo sultyse, pomodorų tyrėje, lengvai rūgščiame marinate... - čia viskas tinka, netgi tinka salžiai marinuotos švelniai aitrios paprikos, kaip "Pepadiu", pvz. Puiku, jeigu naudojamos paprikos yra tirštame raudoname padaže, tačiau jei jos yra skaidriame aliejuje ar marinate - rekomenduoju į patiekalą papildomai įmaišyti 1/2 arb. š. paprikų miltelių - pastarieji skaniau tinka nerūkyti, o paprasti saldžių paprikų milteliai.

Na, tai ką: važiuojam?

Kataloniška bulvių mišrainė

Paruošimui reikia turėti gražų didelį dubenį, sūrio tarką, peilį ir lentutę. Išeiga 1 kg mišrainės, arba 8-ios  "Tapas" dydžio porcijos.
Produktai:

• 0,8 kg bulvių (virtų arba keptų orkaitėje)
• 250-300 g (1 indelis) rūkytų paprikų
• 180 ml (2/3 stiklinės) "Alioli" (arba alyvuogių aliejaus majonezo + česnakas)
• 30 g (didelis kuokštas) šviežių petražolių
• 1 apelsinas (prireiks tik žievelės) - nebūtinai
• 1/2 arb. š. paprikos miltelių - nebūtinai
• druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų - pagal skonį

Paruošimas:

1. Bulves supjaustome 1 kąsnio dydžio gabalais. 
2. Paprikas pjaustome juostelėmis. Nutarkuojame 1/2 apelsino žievelę - reikia tik 1 arb. š. tarkių. Petražoles supjaustome smulkiai. Visus ingredientus sumaišome dubenyje. Ragaujame, jei reikia pasūdome ir papipiriname. Buen provecho!

P.S. Vietoje apelsino žievelės tarkių, galima naudoti juostelėmis supjaustytą svogūną, čia jo reikės vienos saujos (iš 1/2 vidutiniško svogūno).

Bulvių košė su kopūstais

Skubu pasidalinti ir sau ateičiai priminimui užsirašyti paprastą sveikuolišką receptą. Vakar žiūrėjau laida, skirtą Jacques Pépin 80-dešimtmečiui. Dalyvavo visi mano mylimiausi kulinariniai šefai, tame tarpe Lidia Bastianich. Šis garnyras, pasak Lidijos yra šiaurinės Italijos klasika, tačiau priminė mano studentavimo metus, ruošdavome taip pat, tik dar naudodavom ir morkas. Mano aprašyto recepto šaltinis yra matyta video laida, tačiau Internete radau panašų receptą čia.

Bulvės virtos išvien su kopūstu pavirsta lengvesniu patiekalu. Kopūsto gabalėliai bulvių košei suteikia tekstūros, šiek tiek žalsvos spalvos, naujo skonio atspalvio. Bulvių košę su kopūstais skanu tiekti prie žuvies ar mėsos, labai tinka kiauliena, paspirginta šoninė, arba orkaitėje keptos česnako skiltelės - vegetarams.

Mano dukra, bulvių ir sriubų nevalgytoja, valgė šitas bulves! Na, suvalgė gal tik pusantro valgomojo šaukšto, bet tai jau didelis triumfas patiekalui. Tad tikiuosi, jog jūsų šeimose valgytojai irgi teigiamai įvertins šitą paprastą garnyrą.

Paruošimui reikia turėti maždaug 4 litrų talpos puodą, didelę keptuvę - nebūtinai, grūstuvą. Išeiga 8 garnyro porcijos arba 4 didelės vegetariškos porcijos.

Produktai: 

• 800 g bulvių (6 didelės)
• 600 g (1/2 gūžės) garbanotojo kopūsto, tiks ir paprastas
• 1 arb. š. druskos
• 50 g sviesto
• 50 ml alyvuogių aliejaus
• šviežios žolelės/ kepta šoninė/ keptos česnako skiltelės - pagardinimui ir papuošimui.

Paruošimas:

1. Bulves nuskutame, supjaustome 5x5 cm gabalais, panardiname puode vandens; vanduo turi dengti bulvių paviršių apie 2 cm. Virš vidutiniškos liepsnos puodą užviriname, pasūdome, uždengiame dangčiu, paliekant 1 cm plyšį, verdame 15 min. 
2. Tuo tarpu 5 cm juostelėmis supjaustome kopūstą. Dedame į puodą su verdančiomis bulvėmis, uždengiame dangčiu ir verdame dar 5 min.
3. Nukeliame puodą nuo ugnies, daržoves nukošiame. 
4. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų, ištirpiname sviestą (jeigu nėr keptuvės, galima naudoti ankstesnį puodą). Į karštus riebalus išdedame virtas daržoves. Kepančias daržoves tiesiog keptuvėje grūstuvu rūpiai susmulkiname - neturi būti tyrė, bet neturi likti ir didesnių nei 1 kąsnis gabalų. 
5. Tiekiame į stalą tuojau-pat. Skanaus!

P.S. Jeigu kartu su bulvėmis įdeti virti dar kokias 3-4 morkas, tai košė bus rausvos spalvos, salstelėjusi - tokią, prisimenu, mes virdavome studijų/badmečio metais.

P.P.S. Jeigu bulvių košės išvirėte perdaug, tai kitą dieną ją galima atšildyti 190°C (375°F) orkaitėje. Kepimo indą (keptuvę be plastmasinių rankenų arba keramikinę pyrago formą) ištepame aliejumi arba sviestu. Dedame bulvių košę, pabarstome sūrio tarkiais. Kepame 30 min.

Orkaitėje keptas česnakas

1. Nelukštentas česnako galvutes sudedame į kepimui orkaitėje tinkantį keramikinį arba špižinį indelį su dangčiu. Kepame 190°C (375°F) orkaitėje apie 40 min. 
2. Česnako skiltelės turi bent iš vieno šono lengvai paruduoti. Paliekame česnako galvas aušti kambario temperatūroje. 
3. Rankomis išspaudžiame iš lukštų suminkštėjusias česnako skilteles. Dubenėlyje jas pasūdome, apliejame alyvuogių aliejumi. Saugome sandariame indelyje, šaldytuve iki 2 savaičių. Naudojame užtepėlėms, vegetariškiems patiekalams, mėsos pagardinimui. 

Baravykienė

Prancūzai baravykų nuovirą vertina kaip sveikatos eliksyrą ir afrodiziaką, deficitišką delikatesą. Lietuviams baravykai - tai sezoniškai prieinamas sotus valgis, kas netingi rudenį grybauti, - tas baravykais mėgaujasi kasmet. Lietuviams baravykai suteikia ilgaamžiškumo, stiprybės, sotumo; jauni baravykiukai išgaudomi vaikų lėkštelėms, senų baravykų slidžios kepurės skirtos šeimos senoliams.

Apie grybų imuniteto stirpinimo, virusų naikinimo ir priešvėžines savybes galite pasiskaityti čia. O visų grybų geriausi ir sveikuoliškiausi yra juk BARAVYKAI.

Aš savo vaikus pratinu prie baravykų visomis mums prieinamomis progomis. Kai lankomės vasarą Lietuvoje bent kartą grybaujame miške, nuolat lankomės turguje, keliaudami sustojame nusipirkti grybų iš pakelėse prekiaujančių grybautojų. Tačiau žiemą mums tenka džiaugtis šaldytais grybais iš Rusijos, kuriuos perkame tarptautinių delikatesų parduotuvėje. Džiovintus baravykus aš naudoju kaip prieskonį - juos susmulkinu ir gardinu mažiau vertingų grybų troškinį, kaip pvz, pievagrybius.

Šiam sriubos "Baravykienės" receptui tinka tiek švieži, tiek šaldyti baravykai. Galite naudoti ir kitokius jūsų mėgstamus grybus. Aš išmokau šitaip ruošti "Baravykienę" iš savo mamos, josios mama ir močiutė taip sriubą virdavo, ir turbūt šeimoje šis receptas egzistuoja jau kelis amžius.

Recepto esmė - nenuslopinti švelnaus baravykų aromato ir skonio, tad prieskonių naudojama labai nedaug, visi šalia grybų derinami ingredientai - labai švelnaus, neutralaus skonio.

Yra du galimi sriubos ruošimo variantai - su pupomis arba su perlinėmis kruopomis. Man skaniausios "Baravykienėje" yra didelės margos tamsiai violetinnių, baltų ir rudų plėmų pupos - tokias mama pirkdavo mano vaikystėje, jos išvirusios tampa mėsingos ir krakmolingos, jų žievelė nesuskyla verdant ir puikiai viduje išlako minkštą pupos turinį, sriubos sultinys lieka skaidrus. Tačiau pastaruoju metu niekur negaunu tokių pupų nusipirkti (mano nuotraukose vaizduojamos pupos jau suskilo mirkomos, tad sriuba nebuvo skaidri). JAV yra prieinamos panašios, bet smulkesnės "Good Mother Stallard" pupos, Italijoje auginamos panašių spalvų "Monachelle di Trevio" pupos - jos irgi smulkesnės. Pupų gurmanai su manim sutiks, jog kiekviena pupų rūšis yra skirtingo skonio, be to jos turi būti ne senesnės negu 1 metų, laikytos gryname ore, neprisigėrusios kitų kvapų, neperdžiuvusios. Gyvenantiems NJ rekomenduoju "George Street Coop", ten geras sveriamų šviežių pupų pasirinkimas.

Pupas reik iš vakaro užmerkti vandenyje, kad jos išbrinktų. Po to pupas verdame tik 20 min. - jos nepraras savo skonio, mažiau rizikos, kad pupos subyrės, netgi naudojant mažiau vertingą pupų rūšį.

Jeigu pasirinksite naudoti vietoj pupų perlines kruopas, jų nebūtina užmerkti iš vakaro. Sausos perlinės kruopos sriuboje verda 20-30 min., išmirkytos - apie 15 min. Aš perlines kruopas verdu iki "al dente" - šiek tiek vis dar kietos jų būklės, po to palieku išvirusią sriubą "pailsėti" maždaug 1 val. virš išjungtos viryklės - per šį laiką perlinės kruopos arba pupos galutinai suminkštėja, sriuba atvėsta iki valgymui tinkamos temperatūros.

Išeiga 8 porcijos - mūsų 4 asmenų šeimai užtenka 2 dienoms. Paruošimui reikia turėti 4-5 litrų talpos puodą, rėtį - pupoms plauti. Jeigu jūsų puodas mažesnis, tai mažinkite ir ingredientų kiekį. Aš naudoju iš anksto paruoštą vištienos buljoną arba sultinį, palikusį po kiaulienos šonkaulių virimo, tačiau "Baravykienei" tinka naudoti ir vanduo, tik teks daugiau paskaninti druska ir pipirias, gal norėsis papildomai įmesti 1 lauro lapelį.

Šios pupos buvo išbinkytos pernakt.

Produktai:

• 1 stiklinė (250 m) sausų pupų, arba 2/3 stiklinės (170 ml) perlinių kruopų
• 2 Valg. Š. (30 g) sviesto
• 1 svogūno galva (150 g)
• 1 morka (100 g)
• 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 600 g baravykų
• 3 bulvės (300 g)
• 2 litrai buljono arba vandens
• sauja šviežių petražolių arba čiobrelių - nebūtinai

Paruošimas:

1. Pupas gerai nuplauname ir užmerikiame tyrame vandenyje 2-4 val. arba pernakt. Vanduo pupas inde turi dengti ne mažiau kaip 5 cm. Išbrinkusios pupos padvigubės savo tūriu. Prieš naudojant sriubai, pupas nuskalaujame rėtuke. 
2. Daržoves supjaustome 1-2 cm kubeliais, grybus supjaustome stambiau, t.y. 2-3 cm kubeliais.
3. Puodą įkaitiname virš vidutiniškos liepsnos. Pirmiausia puode ištirpiname sviestą ir jame apkepianame susmulkintus svogūną ir morką, paskaniname druska ir pipirais, kepiname apie 3 min. kol svogūniukai pagels. 
4. Dabar į puodą keliauja visi likę recepto ingredientai. Sriubą užviriname, puodą uždengiame dangčiu palikę mažą plyšelį garų pertekliui, sumažiname liepsmą iki minimalios. Baravykai verdant labai puotoja, tačiau šių putų nereikia nugriebti - tai tik iš grybų sporų išeinantis oras ir baravykų gleivėtos sultys, šios putos išnyks savaime ilgiau sriubą pavirus. 
5. Sriubą virš mažos liepsnos pakunkuliuokame 25-30 min. Virimo laikas priklauso nuo pupų ar perlinių kruopų šviežumo - reik ragauti. Jeigu pupos ar kruopos visiškai kietos, teks pavirti ilgiau. Kai pupos arba perlinės kruopos jau yra valgomos, bet vis dar šiek tiek kietos, "Baravykienę" nukeliame nuo liepsnos ir paliekame 1 val. virtuvės temperatūroje. 
6. Tiekiame į stalą dubenėliuose, apibėrus susmulkintomis petražolėmis arba čiobrelių lapeliais. Labai skanu su juodos ruginės duonos rieke, dar galima sriubą skaninti grietinės šaukštu, arba tirštą grietinę tepame ant ruginės duonos - man taip skaniausia. 

Pirmiausia puode apkepinami svogūnai ir morkos.

Verdami baravykai gražiai putoja. 

"Baravykienė" paskaninta petražolėmis.

Agurkinė

Kažinkodėl "Agurkinė" sriuba yra labai mėgstama vaikų? Gal todėl kad dauguma vaikų labai mėgsta agurkus? Mano šeimoje visi mėgstame šią sriubą, o ypač sūnus ir aš.

Agurkinei sriubai virti tinka tiek rauginti, tiek marinuoti agurkai. Aš sunaudoju vienam 5 litrų sriubos puodui 750 ml pirktinių agurkų indelį, palikdama iš jo porą agurkų kitos dienos sumuštiams. Mano recepto "Agurkinėje" nenaudojamos bulvės. Pabandykite taip išsivirti, gal patiks ir jums? Mano manymu, bulvės čia nebūtinos, ir netgi trukdo kitų "Agurkinės" ingredientų tekstūroms ir skoniams patirti.

"Agurkinės" sriubos bazė - tai lengvas (neriebus) sultinys. Jam ruošti pasirinkite vieną iš variantų:

• mėsos faršo kukuliai (jautiena+kiauliena arba vištiena)
• vištienos sparneliai ir/arba kogalviai 
• kiaulienos šonkauliai
• jautienos kaulas su mėsa
• inkstai veršienos arba jautienos

Jeigu pasirinkome sriubos bazei inkstus (perspėju: kas niekad jų nevalgė, tai gali nepakęsti kvapo), juos prieš ruošą gerai nuplauname, pašaliname plėves bei riebalus, supjaustome 1 kąsnio gabalais ir bent 40 min. mirkome dideliame kiekyje šalto vandens; po mirkymo tą vandenį išpilame. Veršienos inkstai mažiau kvapnūs, tačiau jautienos inkstus prieš naudojant sultinio virimui patartina vandenyje užvirinti ir tą pirmą vandenį išpilti. Mano mama, kuri teigia kad ši sriuba yra baltų ir salvų vienas seniausių valgių, visada verda "Agurkinę" su inkstais; tėvas tuo metu užsidaro kabinete ir neišeina iš kambario. Aš esu pripratusi prie to kvapo ir žinau, kad skonis bus puikus. Tačiau mano nauja šeima (vyras ir vaikai) iš tolo nepakenčia inkstų kvapo.

Paruošimui reikia turėti 5l talpos puodą, kiaurasamtį, sietelį arba koštuvą, antrą puodą arba dubenį apie 4l talpos. Išeiga maždaug 6-8 porcijos.

Sultinio receptas

Ingredientai:

• 0,5-0,8 kg (±1 svaras) mėsos iš aukščiau pateikto pasirinkimo sąrašo
• 1-2 lauro lapai
• 5-10 vnt. juodųjų ir kvapniųjų pipiriukų
• 2 arb. š. druskos

Paruošimas:

1. Puodan pilame apie 3,5 litro tyro vandens, užviriname virš vidutiniškos liepsnos.
2. Į verdantį vandenį dedame gerai nuplautą mėsą arba suformuotus mėsos faršo kukulius, visus prieskonius. Vėl vandeniui užvirus, sumažiname liepsną iki mažos, uždengiame puodą dangčiu ir verdame 40 min. Su kaulu mėsą patartina virti bent 60 min., mėsos kukuliams pakanka 20 min. virimo.
3. Dabar mėsą išgriebiame kiaurasamčiu į lėkštę, perkošiame sultinį į kitą indą, puodo kraštus nuplauname, kad neliktų jokių mėsos putėsių likučių. Mėsą nuimame nuo kaulų ir supjaustome 1 porcijos gabaliukais.

Agurkinės sriubos receptas

Ingredientai;

• 3.5 litro sultinio (maždaug tiek gausis iš auksčiau aprašyto recepto)
• 1 Valg. Š. aliejaus
• 1 didelis svogūnas (150 g)
• 1/2 stiklinės (120 ml) perlinių kruopų 
• 2 vnt. morkos (150 g)
• 4 vnt. saliero stiebai (100 g) - nebūtinai
• 4 vnt. česnako skiltelės, gali būti iš agurkų stiklainio - nebūtinai
• 450 g raugintų arba marinuotų agurkų su sūrymu (tai maždaug 0,75 litro indelis, arba kiek mažiau)
• kuokštas petražolių ir krapų lapelių - galutiniam paskaninimui 

Paruošimas:

1. Svogūną, morkas, saliero kotus ir agurkus supjaustome 1,5x1,5 cm kubeliais
2. Švariame puode virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų, apkepiname iki auksinės spalvos svogūną - tai užtruks apie 5 min.  
3. Dabar puodan pilame anksčiau paruoštą sultinį, beriame mėsos gabalėlius ir visus sriubos ingredientus, išskyrus petražoles/krapus. Užvirus sumažiname liepsną iki mažos, uždengiame puodą dangčiu ir kunkuliuojame apie 20 min. 
4. Ragaujame. jeigu trūksta rūgšties, pilame palikusį sūrymą iš agurkų indelio. Jeigu reikia - daugiau sūdome ir paskaniname šviežiai maltais pipirais.
5. Tiekiame į stalą užbarsčius petražolių ir/arba krapų lapelių. Šalia labai tinka ruginės duonos riekelė. Skanaus!

Mišrainė "Russkaya Zima"

Mišrainę "Russkaya Zima" (Русская зима - rusiška žiema rus.) pirkdavau  rusiškų delikatesų krautuvėje, dažniausiai Kalėdų išvakarėse. Man patinka jos paprastumas, ingredientai atitinka vienos pažįstamos ukrainietės (Rytų Ukrainietės) Liudmilos gaminamą mano skoniui minimalistinę "Šubą" - t.y. "Silkę kailinukuose", tačiau mišrainėje visi tie patys ingredientai išmaišyti, persisunkę tarpusavio skoniais, "suskamba" kitaip.

Patiekalui naudojamos tik 3 daržovės, visos virtos, maždaug vienodais kiekiais: morkos, burokėliai ir bulvės. Skani sūdyta silkė supjaustoma lygiai tokiais pat kubeliais, kaip ir daržovės, tad ji lyg išnyksta mišrainėje, tačiau jos skonis tampa nepamainomu reikalingu prieskoniu dominuojančiame daržovių saldume. Druskos galima iš viso nenaudoti, užtenka majonezo sūrumo, nereikia nei pipirų aitrumo, nei svogūnų ar česnakų aštrumo. Ši mišrainė turi likti švelni, salstelėjusi. Liežuvio aptiktas silkės gabaliukas tampa nuostabia sūrumo staigmena.

Karštom dienom kartais pasiilgstu žiemos nuotaikų ir pasigaminu šį paprastutį Rusijos virtuvės patiekalą. Jeigu pasiilgote žiemos vėsumo, arba gal ruošiatės Kalėdoms ir nuo Kūčių paliko silkės - tai šis receptas jums tiks.

Išeiga 8 porcijos. Paruošimui reikia turėti 3 puodus - atskirai kiekvienai daržovės rūšiai virti, dubėnį mišrainės pateikimui.

Produktai:

• 2-3 vnt. (300 g) orkaitėje keptų arba virtų burokėlių
  
• 4-6 vnt. (300 g) morkų
• 4 vnt. (300 g) bulvių
• 1/4 vnt. (100 g) svogūno galvos
• 2 vnt. (300 g) sūdytų silkių filė puselės, arba viena didelė silkė
• 4 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo
• 1/2 arb. š. druskos - nebūtinai

Paruošimas:

1. Bulves nuplauname ir verdame su lupenomis 20 min.* Morkas nuplauname ir verdame su lupenomis apie 13 min.* Išvirusias daržoves ataušiname sausai, t.y. išpilame visą vandenį ir paliekame aušti atvirame inde, kad laisvai garuotų.
2. Supjaustome burokėlius, bulvės, ketvirtį svogūno ir morkas 5-8 mm kubeliais. 
3. Pašaliname silkės skūras ir kaulus. Filė supjaustome 5-8 mm kubeliais.
4. Visus mišrainės produktus išmaišome ir paliekame šaltai 2-12 val. skoniams persisunkti. 
5. Ši mišrainė skanesnė kambario temperatūros. Labai tinka su pilkos neutralaus skonio kviečių-rugių duonos riekele.

* - virimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo skysčio užvirimo (burbuliavimo) pradžios.

"Kepučiai" arba "Švilpikai"

Jūsų dėmesiui mano šeimos - Daugirdų iš Ariogalos - receptas, siekiantis 19 amžių. Laimei, šeimoje turėjome daugiau receptus užrašančių entuziastų - aš ne vienintelė. Laimei, išsaugojome tuos užrašus, nuskanavome ir išplatinome tarp šeimos narių. Panašiai, kaip "Eksperimentuose pagal Zawadską" Rūta naujai išbando ir semiasi įkvėpimo iš Vincentos Zavadskos knygos (originalus pavadinimas "Kucharka litewska" Wincentyna A. L. Zawadzka), aš eksperimentuoju su savo šeimos receptais: senais - iš užrašų ir senolių interviu, ir naujais - šiais laikais giminėse gaminamais; dažniausiai senus receptus prikeliu naujam gyvenimui pritaikdama savo patobulinimus.

Štai taip atrodo originalus Melanijos Daugirdaitės, 19 amžiaus pab., užrašas, mano sulipdytas iš dvejuose puslapiuose esančių gabalų:

Originalus tekstas:

34. "Kepučiai" kartoflane

Ugotować kartofle i ostudzić. Przepuścić przez maszynkę i dobrze wymieszać z mąką, mniej więcej 3-cią część, albo i trochę więcej. Ręce dobrze obsypywać mąką bo się ciasto klei, dodać soli do smaku. Wałkować ręką długie paski i krajać jak serniki, kłaść na blachę i upiec. Można do tego dać skwarki lub smietanę.

Vertimas:

34. Bulviniai "Kepučiai"

Išvirti ir atvėsinti bulves. Praleisti per mėsmalę ir gerai išmaišyti su daugmaž trečdaliu kiekio miltų. Rankas gerai barstyti miltais, nes tešla labai lipni, paskaninti druska. Rankomis ridenti tešlą formuojant ilgas juostas, kaip virtinukams, dėti ant bėkutės ir kepti. Galima patiekalą tiekti su spirgais arba grietine.

Pastaba: Mano pro-pro tetos receptai yra lietuviški. Kam kliūva lenkų kalba - trumpa istorijos pamokėlė...
Buvo laikai, kai visas mokyklinis išsilavinimas Lietuvoje buvo prieinamas tik lenkų arba rusų kalbomis, aukštasis išsilavinimas - tik lenkų ir lotynų kalbomis. Vincenta Zavadska savo "Lietuvos virėją" irgi parašė lenkiškai. Didelė dalis Lietuvos rašytinės kultūros yra sukurta ir toliau kuriama įvairiomis kalbomis. Lietuvos istoriniai dokumentai iki 1917 metų (sutartys, metraščiai, kunigaikščių laiškai, teismų bylos, dokumentai...) viskas buvo rašoma nelietuviškai. Pirmosios mokyklos, kur buvo dėstoma lietuvių kalba, Lietuvoje atsirado tarpukaryje, bet jų buvo ne visuose miesteliuose. Tik Sovietmečiu (1952-1955 metais) išsilavinimas lietuvių kalba tapo prieinamas jau beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Mano senelis, 1914 m. gimęs ir augęs Žemaitijoje, pasakojo, jog jam teko mokyklą pradėti rusiškai, po to buvo ta pati mokykla reformuota į lenkų kalbą, o jau užbaigė gimnaziją Kaune - lietuviškai. Lietuvių karta, gimusi 20 a. pradžioje, buvo pirmoji, kuriai tapo prieinamas išsilavinimas lietuvių kalba. 

Senovinėse receptų knygose ir asmeniniuose užrašuose receptų aprašymai yra labai trumpi, daug nutylėjimų, mat tais laikais daug kas buvo "ir be paaiškinimų aišku", tad neatrodė verta užrašinėjimo. Šiuolaikiniai receptai žymiai detalesni, jie apibūdina patiekalo "niuansus", paaiškina įvairias technikas, kodėl ruošiama taip, o ne kaip įprasta, kaip patiekalą įtakoja jo ingredientai... Tad mano aprašymas irgi skiriasi nuo originalo.

• "Kepučiams" arba "Švilpikams" galima atskirai išvirti bulves su lupenomis, arba verdame bulves be lupenų, po to virtas bulves sugrūdame į košę. Aš visada naudoju vakardienos palikusią "Bulvių purée", arba bet kokią atlikusią bulvių košę, mat mano namuose tai "likučių gelbėjimo" patiekalas. 
• Miltų tešloje naudojame tiek, kad jų tūris prilygtų penktadaliui (1/5) bulvių košės kiekio - matuojame vizualiai. Daugiau miltų reikės pabarstymui ant tešlos formavimo paviršiaus. 
• Senoviškame šeimos recepte nepaminėti kiaušiniai, tad tas veganiškas receptas tinka pasninkui. Man skaniau su kiaušiais. Kiaušinių naudojame tiek, kiek negaila, bet tešla turi pasiduoti formavimui, neturi būti skysta. 
• Druskos kiekis priklauso nuo naudojamų bulvių pavidalo: jeigu bulvės patiekalui buvo virtos su lupenomis ir be druskos - tešlą teks sudyti daugiau; o jeigu naudojama vakardienos bulvių košė, kuriai nieko netrūksta, tai galima tešlą tik šiek tiek paskaninti druska, arba išvis nesūdyti - jeigu bus naudojamas sūrus padažas. 
• Kepimui tinka du būdai: 1) orkaitėje - savaitgaliu, kai niekur neskubame; 2) keptuvėje virš viryklės - kai turime tik 15 min. pusryčių ruošai, arba kai ruošiamas nedidelis "Kepučių" kiekis. Orkaitėje kepti "Kepučiai" / "Švilpikai" bus mažiau prisigėrę aliejaus.
• Pagal šį receptą "Kepučiai" / "Švilpikai" iškepa traškūs išorėje ir purūs viduje. Patiekalas į stalą tiekiamas tuojau pat - kol karštas. Priedams tinka grietinė, žalumynai, šviežios salotos, grybų padažas, spirgai, varškės-grietinės-krapų padažas, arba šių priedų įvairios kombinacijos. 

Kepame orkaitėje:

Paruošimui reikia turėti blėkutę, išklotą kepimo popieriumi ar silikoniniu kilimėliu; didelį dubenį, kitą silikoninį kilimėlį arba didelę medinę lentutę - tešlos formavimui; peilį, šakutę, kulinarinį teptuką.

Produktai:

• 1 litras arba maždaug 0,5 kg virtų bulvių košės
• 300 ml miltų (200 ml - tešlai, likę miltai - barstymui)
• 2-4 vnt. kiaušiniai
• 1 arb. š. druskos (arba daugiau, jeigu naudojamos be druskos virtos bulvės)
• 2 Valg. Š. kiaulienos taukų ar aliejaus
• 50 g sviesto arba 1 kiaušinis

Paruošimas:

1. Paruošiame 200°C (390°F) karštumo orkaitę, blėkutę išklojame kepimo popieriumi / silikoniniu kilimėliu, arba dosniai ištepame riebalais. 
2. Dubenyje šaukštu sumaišome bulvių košę, miltus ir du (2) kiaušinius, jei reikia - tešlą pasūdome. Gauta tešlos masė turi būti minkšta, lipni, bet pasiduodanti formavimui. Jeigu tešla perkieta, mušame daugiau kiaušinių ir maišome, iki kol gausime norimą purumą. 
3. Tešlos ruošimo paviršių dosniai barstome miltais. Atgnybiame maždaug apelsimo dydžio dalį tešlos. Ant miltuoto paviršiaus pirštais formuojame 5 cm pločio ir 2 cm storio tešlos juostą. Šią juostą supjaustome į 3-4 cm pločio stačiakampius. 
4. Atsargiai šakute perkeliame po vieną tešlos gabalėlius į kepimo skardą ir lengvai paspaudžiame šakute, kad paviršiuje susidarytų rievelės ir "Kepučiai" įgytų stačiakampio formą. "Kepučių" paviršių aptepame lydytu sviestu arba tokiu plakiniu: 1 kiaušinis + 1 Valg. Š. vandens.
5. Kepame gerai prikaitusioje orkaitėje apie 20 min. 

Kepame keptuvėje virš viryklės:

Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę, didelį dubenį, silikoninį kilimėlį arba didelę medinę lentutę - tešlos formavimui; peilį, šakutę, kulinarines žnyples.

Produktai:

• 1 litras arba maždaug 0,5 kg virtų bulvių košės
• 300 ml miltų (200 ml - tešlai, likę miltai - barstymui)
• 2-4 vnt. kiaušiniai
• 1 arb. š. druskos (arba daugiau, jeigu naudojamos be druskos virtos bulvės)
• 50 ml alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus

Paruošimas:

1. Dubenyje šaukštu sumaišome bulvių košę, miltus ir du (2) kiaušinius, jei reikia - tešlą pasūdome. Gauta tešlos masė turi būti minkšta, lipni, bet pasiduodanti formavimui. Jeigu tešla perkieta, mušame daugiau kiaušinių ir maišome, iki kol gausime norimą purumą. 
2. Virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname keptuvėje maždaug 5 mm gilumo aliejaus.
3. Tešlos ruošimo paviršių dosniai barstome miltais. Atgnybiame maždaug apelsimo dydžio dalį tešlos. Ant miltuoto paviršiaus pirštais formuojame 5 cm pločio ir 2 cm storio tešlos juostą. Šią juostą supjaustome į 3-4 cm pločio stačiakampius. 
4. Atsargiai šakute perkeliame po vieną tešlos stačiakampius į įkaitintus riebalus keptuvėje, lengvai spūstelėjame, kad "Kepučiai" subliūkštų iki 5 mm storumo ir paviršiuje susidarytų rievelės. Kepame po 2-3 min. iš abiejų pusių, vartome kulinarinėmis žnyplėmis. 

Apelsino dydžio tešlos gumulas ant miltuoto paviršiaus pasiruošęs formavimui.

Tešlos juosta pjaustoma į stačiakampėlius.

"Kepučiai" kunkuliuoja keptuvėje.

Kepučiai dubenyje laukia valgytojų.

Naujosios Anglijos tirštsriubė su krevetėmis

Autentišką "Naujosios Anglijos sriubos" receptą neseniai skelbė Aušra savo įrašuose. Maniškis gi receptas - tai mano šeimos skoniams pritaikytas, supaprastinto žaibiško paruošimo patiekalas. Sriuba išverda tiršta ir soti, ji tinka visais metų laikais - vasarą kaip pagrindinis valgis, o žiemą kaip pilvų sušildymas prieš salotas, pavyzdžiui. "Naujosios Anglijos sriuba su krevetėmis" nepaprastai patinka vyryškajai mūsų šeimos daliai.

Receptui tinka naudoti bet kokios krevetės, krabai, omarai ar langustinai: šaldyti, konservuoti savo sultyse, aš švieži su kiauteliais - teks juos lukštenti, be kiautelių - paruošimas bus greitesnis.

Ši sriuba yra pieniška, bet mažai ką bendra turi su mūsų visų vaikystėje darželiuose patirtom pieniškom sriubom. Skonis čia daugiau primena kreminį sūro padažą. Be to, recepte galima pasirinktinai naudoti grietinėlę, pieną, kokosų pieną, arba vandeniu skiestą nesaldintą kokosų kremą - jeigu tokio gausite nusipirkti (žiūr. nuotraukoje). Man skanu visaip, netgi kartais sugalvoju sumaišyti karvės pieną su kokosų kremu, arba grietinėlę su kokosų pienu. Rinkitės pagal savo rinkoje esančių produktų galimybes.

Labai svarbu patiekalo nepersūdyti. Druskos naudojame labai saikingai, kad nenustelbtume natūralaus jūros gyvių mėsos saldumo.

Paruošimui reikia turėti 3 litrų puodą. Išeiga 4 sočios porcijos arba 6 maži dubenėliai - tiekiant prieš kitą patiekalą.

Produktai:

• 2 Valg. Š. sviesto;
• 1 didelis svogūnas (250 g);
• 1/2 arb. š. druskos;
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų;
• 2 Valg. Š. kvietinių miltų;
• 2 saliero stiebai - nebūtinai;
• 1 morka (100 g);
• 2-3 bulvės (300 g);
• 4 skiltelės česnako;
• 2 lauro lapeliai;
• 350 g krabų, krevečių, omarų arba langustinų nuo kiautelių išvalytos mėsos; gali būti virta, šaldyta, konservuota savo sultyse arba šviežia;
• 800 ml neriebios (12,5%) grietinėlės / arba galima perpus sumaišyti riebią (30%) grietinėlę su pienu / arba galima naudoti 800 ml kokosų pieno / arba galima naudoti 400 ml nesaldinto kokosų kremo (coconut cream) sumaišyto su 400 ml vandens;
• sauja šviežių petražolių arba žalių svogūnų laiškų.

Paruošimas:

1. Morkas ir bulves nuskutame, svogūną ir česnaką išlukštename. Visas daržoves supjaustome 1-2 cm kubeliais. 
2. Virš vidutiniškos liepsnos puode ištirpiname sviestą. Beriame supjaustytą svogūną, pasūdome ir papipiriname, maišant kepame apie 3 min., iki kol svogūniukai pradės gražiai gelsti.
3. Svogūnus puode apiberiame miltais ir maišant dar pakepiname 2 min. 
4. Dabar į puodą keliauja visi likę ingredientai. Puodo turinį išmaišome ir užviriname. 
5. Sumažiname liepsną iki minimalios, uždengiame puodą dangčiu ir dar sriubą pakunkuliuojame 5 min. - skaičiuojant nuo užvirimo.
6. Tiekiame į stalą apibarsčius žalumynais. Ši sriuba labai soti, mes ją valgome be duonos. 

Šernienos sprandinės kepsnys

Šio recepto autoriai yra Chris and Amy. Labai paprastas paruošimas, tiktų ir kiaulienos sprandinei, o jeigu bus naudojamas kiaulienos petys (labiau riebi ir formą mažiau išlaikanti mėsos išpjova), tai pravartu jį apvynioti ir sutvirtinti medvilinine virvele. Šernienos mėsa yra kiek tamsesnė, raumuo kietesnis, lyginant su kiauliena. Mėsą pradžioje apskrudiname iš visų pusių - kad susidarytų ruda plutelė ir po ja "užsirakintų" visas mėsoje esantis sultinys, po to mėsą dedame ant daržovių ir kepame inde po dangčiu orkaitėje, apie 40 min. Svarbu mėsos neperkepti - kad nesukietėtų, tačiau irgi nepriimtina vartojimui yra pusžalė šerniena ar kiauliena - iš kurios varva kraujas. Gerai iškepusios šernienos ar kiaulienos vidus bus lengvai rausvas, tekančios sultys bus skaidrios, visai nedaug rausvumo.
Kaip žinia, kiaulienai paskaninti tinka lengvas saldumas. Šiame šernienos recepte skysčiui galima naudoti vandenį, obuolių sultis arba saldų baltą vyną. Sauso vyno nerekomenduoju - nes nelabai tiks jo rūgštumas daržovėms ir mėsai. Sausą vyną pasilikite patiekti prie vakarinės užsigėrimui.
Paruošimui reikia turėti didelį špižinį puodą su dangčiu, tinkantį kepimui orkeitėje, kulinarines žnyples. Išeiga 4-5 porcijos.
Produktai:

• 700-800 g šernienos sprandinė (1.5 lb wild boar roast) - kambario temperatūros
• 1 didelis svogūnas arba 300 g "perlini" svogūnėlių
• 4 skiltelės česnako
• 2 vnt. morkos
•  2-4 saliero stiebeliai
• 1/2 gūžės  pankolio - nebūtinai
• 60 ml alyvuogių aliejus
• 1/2+1/2 arb. š. rupios druskos
• 1/2+1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų 
• 1/2 Valg. Š. čiobrelių, rozmarino, raudonėlio - šviežių ar džiovintų prieskonių
• 1/2 stiklinės (125 ml) vandens arba obuolių sulčių

Paruošimas: 

1. Paruošiame 190°C (375°F) karštumo orkaitę. 
2. Virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos ant viryklės įkaitiname špižinį puodą. 
3. Šernienos arba kiaulienos peties išpjovą nuplauname ir nusausiname. Mėsą iš visų pusių ištriname 1/2 arb. š. druskos, 1/2 arb. š. pipirų ir 1 Valg. Š. aliejaus mišiniu - druska ir pipirai šiuo atveju tarnauja tam tikru barjeru - kad mėsa nepriliptų prie kepimo paviršiaus. 
4. Į gerai įkaitintą puodą dedame prieskoniuotą kiaulienos išpjovą. Kepame mėsą po 2-3 min. iš visų šešių pusių, įskitant galus. Kepant galus stačią mėsos šmotą atremiame į puodo sienelę. Mėsa turi pasidengti ruda žievele. 
5. Tuo tarpu, kol kepa mėsa, supjaustome visas daržoves maždaug 2 cm kubeliais ("perlini" svogūnėlių pjaustyti nereikia).
6. Sutraiškome į tyrelę česnako skilteles, pridedame kelis susmulkintus minkštesnius žolinius prieskonius.
7. Apkepintą mėsą trumpam išdedame į lėkštę, ją aptepame paruošta česnako-žolelių tyrele.
8. Dabar į puodą su skaniais mėsos priskrudimais beriame daržoves ir likusius prieskonius (druską, pipirus, žolinių prieskonių likučius), pilame  likusį aliejaus kiekį, pusę stiklinės vandens arba obuolių sulčių. Viską išmaišome.
9. Ant daržovių patalo dedame mėsos šmotą. Uždengiame puodą dangčiu ir kepame 40 min. orkaitėje. 
10. Iškepusios mėsos temperatūrą tikriname kulinariniu termometru pasmeigus storiausią vietą iki vidurio. Gerai paruoštos kiaulienos/šernienos temperatūra turi siekti 70°C (160°F). Arba šakute pasmeigiame kiaulieną/šernieną storiausioje vietoje iki vidurio. Dabar šakutės plokštuma spaudžiame mėsą skylučių vietoje - turi bėgti skaidrus vos rausvas sultinys, be kraujo. Skanaus!

Prieskuoniuota šerniena kepa stipriai prikaitintame špižiniame puode.

Atrėmus į puodo sienelę apkepinami šernienos išpjovos galai. 

Į puodą su skaniais priskrudimais keliauja daržoves, prieskoniai ir skysčiai.

Apkepinta mėsa tupdoma ant darožvių patalo ir viskas keliauja orkaitėn 40 min.

Bulvių kąsneliai šoninėje

"Bulvių kąsneliai šoninėje" - tai vaikų "bestseleris" receptas. Sūnaus gimtadienio metu vaikai grobstė ir nesustojo valgyti iki paskutinio kąsnelio (kepiau 3 pilnas blėkas), net pirštukus laižė. Vaikai patiekalą pavadino "Bacatoes" kartu sudūrę "bacon" ir "potatoes".  Recepto šaltinį radau čia.

Sveikuoliams šio recepto nerekomenduoju: pagal visas naujų dietų teorijas tai yra blogių-blogis: jau vien riebi šoninė juk yra blogo cholesterino bomba, be to bulvių negalima derinti su mėsa, o dar baisiau jeigu šalia naudojamas toks riebus pieno produktas, kaip grietinė... 

Tačiau kiekvienas medalis turi savo antrą pusę. Aš šiam patiekalui turiu aibę pateisinimų: vaikams cholesterinas reikalingas, nes tai augančio organizmo "statybinė medžiaga", lašiniai greit malšina alkį, suteikia daug energijos (lyginant su miltiniais produktais) - tad sportininkams irgi nepakenks. Bulvė yra daržovė, o daržoves juk valgyti sveika, be to, mano naudotos bulvės ekologiškos. Rozmarinas - antidepresantas, imuniteto "būsteris", unikalių geležies, kalcio junginių ir vitamino B6 šaltinis. Prie patiekalo naudota ekologiška grietinė irgi turi daug naudos - gyvuliniai riebalai pieno produktuose (sviestas grietinė, grietinėlė) yra svarbus šaltinis vitaminų A, E, K, ir D (tik ganyklose ganomų gyvūnų pieno produktuose). Tad esu tikra, jog naudos mūsų sveikatai iš šio patiekalo buvo daugiau, negu žalos, o svarbiausia: nė vienas "nevalgiukas" neliko alkanas.

Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkaničią blėkutę, padengtą kepimo popieriumi arba silikoniniu lakštu, 30 vnt. ar daugiau medinių smaigelių, grūstuvę, dubenį, mažą indelį padažui. Išeiga maždaug 30 kąsnelių. 

Produktai:

Trigubas ingredientų kiekis.

• 0.5 kg nedidelių raudonų lupenų bulvvių
• 0.5 arb. š. druskos
• 1/3 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 2 arb. š. žirklėmis susmulkinto šviežio rozmarino lapelių
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 340 g šoninės, supjaustytos 3-4 mm griežnėliais
• 200 ml grietinės
• 3 arb. š. jūsų mėgstamo čili padažo

Paruošimas:

1. Bulves nuplauname ir verdame panardintas vandenyje su lupenomis, po užvirimo tik 5 min. Išpilame vandenį, atvėsiname ir nulupame. Bulvės turi būti gana kietos.
2. Susmulkintus rozmarino lapelius sutriname su druska ir pipirais grūstuvėje, kol atsiskleis rozmarino eterinių aliejų aromatas. Supjaustome bulves maždaug 2x2x4 cm stačiakampiais, sumaišome su prieskoniais ir aliejumi. 
3. Paruošiame 200°C (400°F) karštumo orkaitę.
4. Šoninės juosteles supjaustome į 10 cm ilgio gabalėlius. Į šoninę vyniojame bulvių gabalėlius ir sutvirtiname smaigeliu. Dedame paruoštus gabalėlius ant kepimo blėkos, paliekant 2-3 cm tarpus. 
5. Kepame otrkaitėje apie 15-25 min., priklausomai nuo pageidaujamo šoninės traškumo. Vidury kepimo kąsnelius apverčiame. 
6. Nedideliame indelyje sumaišome grietinę su čili padažu - labai gerai maišyti nereikiak gražiau kai matosi raudonas sukurys baltose grietinės bagose. Skanaus!

Kąsneliai pasirušę keliauti į orkaitę.

Bulvių, cukinijų ir obuolio latkės

Šiais metais JAV švenčiama Padėkos Diena sutapo su žydų Hanukkah, toks sutapimas kitą kartą įvyks maždaug po 70 tūkst. metų, tad mano draugai izraeliečiai turėjo svarių argumentų visus draugus įkalbėti švęsti pas juos. Aronsonų šeimyna jau ne pirmą kartą visus žavėjo namų puošnumu, patiekalų skanumu, šilta ir draugiška atmosfera, be to, mes išmokome kažką naujo apie žydų kultūrą ir tradicijas. Mano draugė yra pianistė, atvykusi iš Izraelio, moka šiek tiek rusų kalbą, nes jos geriausi mokytojai buvo išeiviai iš Rusijos; ji dėsytojauja, pati koncertuoja didelėse scenose, o namose lavina savo vaikus. Ji papasakojo ką reiškia Hanukos tradicija, vėliau labai gražiai dainavo abi su dukra dviejų balsų duetą hebrajų kalboje ir uždegė menoros žvakutes. Man visada buvo mįslė, koks gi čia stebuklas, jog nedidelio aliejaus kiekio užteko degti 8 dienoms, kodėl verta tai švęsti. Atsakymas toks: švenčiamas ne stebuklas, bet tautos stiprybė, tautos sugebėjimas išsaugoti savo unikalias tradicijas varguose, karuose, ir daugybėje kitų negandų, bet kokiomis sąlygomis, o maži kasdieniai stebuklai tik daugiau įprasmina žmonių siekius ir darbus.

Aš prisiminiau Sovietinio deficito laikus Lietuvoje, kai iki Naujųjų Metų maisto parduotuvės net aidėjo nuo tuštumo, žmonės minimaliomis išgalėmis, nepaisant valdžios draudimų ruošdavo Kūčių stalą, be jokių išeiginių rasdavo laiko įmantriems tradiciniams patiekalams paruošti. Visi žinojome, kad oficialiai šios šventės negalima minėti, bet visi ją švęsdavome, ir svarbiausia šioje šventėje buvo žmonių nepasidavimas, šeimų susibūrimas, tradicijų perdavimas vaikams. Lietuvių tauta irgi išgyveno sudėtingą išlikimo istoriją, tačiau mes neturime savo kasmetinės tautos ištvermės šventės, kuria skelbutme pasauliui apie savo išlikimo svarbą.

Tai va. Pradžioje pietavome pagal Padėkos Dienos papročius: keptas kalakutas, šviežių daržovių salotos, ankštinės pupelės, grybų padažas, bulvių košė, spanguolių pagardas; o vakarieniavome pagal žydų Hanukos papročius: latkės (bulviniai sklindžiai), obuolių pagardas,  salotos "Gaidelis" (tarkuotos morkos, obuolys, česnakas, majonezas), spurgos, šokoladinės-riešutinės bulvytės. Žydiška patiekalų dalis man visiškai autentiškai asocijuojasi su lietuvių valgiais, tad nepabijojau iš anksto pasisiūlyti iškepti šventinių latkių.

Po sočių valgių vaikai dainuodami linksmą dainelę rideno dreidelį (4 pusių vijurkėlis su skirtingais užrašais ant kiekvienos pusės) ir lošė iš šokoladinio gelto monetų. Buvo daug aistrų, įtampos, konkurencijos įkarščio, o viskas baigėsi šokolado persivalgymu. Buvo nuostabiai smagi šventė.

Latkių receptą susiradau "New York" žurnale, norėjau paruošti kažką nekasdieniško, kad nebūtų panašu į eilinius pusryčius. Patiekalas puikiai pavyko, vaikai valgė "iš pasiutimo", suaugę vis atsiprašinėjo, jog nori pakartoti dar porą latkių, na ir dar vieną, ir vėl, ir vėl. Tikiuosi, jog patiekalas patiks ir jūsų šeimoms.

Paruošimui reikia turėti du dubenis, burokinę tarką, didelį sietelį arba koštuvą, didelę keptuvę, mentelę ir šakutę - latkėms vartyti. Išeiga 36 vnt. maždaug 6 cm skersmens 1.5 cm storio sklindžių, arba 6-10 porcijų.

Produktai:

• 700-750 g  krakmolo turtingų bulvių (aš naudojau Russet)
• 1 vnt. (180 g) kietas rūgštus obuolys
• 3 vnt. (500 g) jaunų cukinijų
• 3 kiaušiniai
• 3/4 stiklinės tarkuotų džiuvesėlių (panko arba iš sudžiuvusios bagetės)
• 8 vnt. šviežio šalavijo lapelių - nebūtinai
• 1.5 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų baltųjų arba juodųjų pipirų
• 150 ml aliejaus

Paruošimas:

1. Bulves ir obuolį nuskutame. Sutarkuojame stambia "burokine" tarka. Taip pat sutarkuojame cukinijas.
2. Daržoves pasūdome, išmaišome ir sudedame į sietelį (smulkaus tinklelio koštuvą) virš dubens. Po 5 min. spaudžiant mentele nuvarviname iš daržovių kuo daugiau skysčio. 
3. Keptuvėje virš kiek mažesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Aliejaus keptuvėje turi būti apie 1 cm gilumo. 
4. Sudedame daržovių tarkius į dubenį, įmušame kiaušinius, papipiriname, pridedame plonais ruoželiais sukarpytų šalavijų. Daržovių sulčių dubenėlio dugne bus nusėdęs krakmolas - skystį pilame lauk, o krakmolą nuo dugno dedame atgal į daržovių tarkius. Dar pridedame džiuvesėlių ir viską gerai išmaišome. 
5. Iš daržovių-džiuvesėlių tešlos pirštais formuojame 6 cm skermens 1.5 cm storumo paplotėlius. Kepame įkaitusiame aliejuje iš abiejų pusių po maždaug 3 min. Gerai iškepę sklindžiai (latkės - jidiš k.) turi būti gražiai parudavę, traškūs išorėje, minkšti viduje.
6. Tiekiame į stalą karštus, su grietinės, jogurto+cinamono+česnako, varškės+grietinės, obuolių putėsių ar kitokiu mėgstamu padažu, labai tinka sūdytos lašišos griežinėliai (lox - jidiš k.). Mazel tov!