Papaja

Šitaip augančią žaliąją papają aptikau Kurasao (Curaçao) saloje.

Papaja - tai Amerikos žemyno atogrąžų srities ir Karibų jūros salyno vaisius, apie kurį yra žinoma maždaug nuo 10 m. e. a., kai jis pradėtas auginti soduose, dabartinėje Meksikos teritorijoje. Šiuo metu pasaulyje yra kultivuojamos apie 40 papajų rūšių, tačiau pagal minkštimo spalvą jos skirstomos į dvi grupes: žaliąją (gelsvo minkštimo papaja) ir raudonąją (oranžinio minkštimo papaja). Skirtingai nuo ananaso, kuris neprinokęs - nuodingas, kietos pusiau prinokusios papajos yra valgomos. Kieta papaja tinka salotoms ruošti, azijiniam "Stir-fry";  pernokusi papja tinka troškiniams ir padažams pagardinti.

Papajų žievelė kieta ir plona, lyg bulvės lupena, žalios spalvos; prinokusios papajos labai minkštos, jų žievė geltona. Nuskinta papaja daugiau nesunoksta, tik raukšlėjasi ir fermentuojasi, todėl pirkdami pasirinkite būtent tokią papają, kokios jums reikia vartojimui. Papajos vaisiai - kriaušės formos, nuo 10 iki 40 cm ilgio, minkštimas panašus į meliono minkštimą. Papajos sėklos - tai kieti kauliukai juoduose burbuliukuose, jos patiekaluose atstoja juoduosius pipirus. Šios sėklos - puikus vaistas nuo žarnyno parazitų. Teoriškai, visos papajos dalys yra valgomos, tačiau dažniausiai žievės ir sėklos pašalinamos, maistui naudojamas tik minkštimas.

Papajose yra medžiagos, vadinamos papainu - tai enzimas, skaidantis baltymus, todėl papajos tyrė tinka mėsos marinavimui (dėl šio enzimo papaja suardo želatiną, kaip ir ananasas ar kiviai). Papajos vaisiuose apstu vitaminų A (karoteinoidų), C, E, K, folio rūgšties, kalio, geležies ir kalcio. Papajų gydomosios savybės padeda atsikratyti viršsvorio, subalansuoti virškinimą, mažina blogo cholesterino kaupimąsi, veikia priešuždegimiškai. Papaja padeda pagyti plaučių ligoniams.

Šis vaisius puikiai malšina apetitą, padeda atsikratyti nepageidaujamo viršsvorio. Tad papaja gali būti desretu, kuris valgomas prieš vakarienę, o vakarienės porciją mažinkite 30-50% - alkani neliksite.

Pilnai prinokusi žalioji papaja

Žalioji papaja supjaustyta skiltelėmis - puikus užkandis.

Azijos virtuvėje, ypač Tailando ir Indonezijos regojono patiekaluose, naudojamos žaliosios papajos, jų minkštimas yra kietas, žalsvas, beveik bespalvis, nesaldus. Žalioji papaja žiuljenuojama (pjaustoma šiaudeliais) ir naudojama salotose, sriubose, vegetariškuose, jūros gėrybių arba mėsos troškiniuose.
Papajos skiltelės - tai puikus užkandis prie šviesaus vyno, sūrių, o lengvai apkepintos aliejuje su prieskoniais - nuostabus garnyras prie jūros gyvių patiekalų.

Prinokusi raudonoji papaja.

JAV ir Europoje dažniau parduodamos oranžinio minkštimo, taip vadinamos raudonosios papajos. Jos labai kvapnios ir saldžios, kartais sultingos, skonis primena kažką tarpinio tarp kriaušės, meliono ir morkos. Arčiau koto akutės papaja kietesnė, ši dalis tinka salotoms gaminti. Plačioji papajos dalis - minkštesnė, saldesnė, ji tinka desertams, glotnučiams (smoothie-angl.), mėsos padažams ruošti.

Atšaldyti papajos kubeliai pusryčiams.

Pirmąkart paragavus papajos, gali kilti šleikštulys. Papaja arčiau žievelės yra maloniai karstelėjusi, bet prie šio skonio reikia priprasti. Tad pradedančiam ragautojui patarčiau storiau skusti žievę, šaukštu išskobti ir pašalinti sėklas su visias jas jungiančiais plaušais, supjaustyti papają kubeliais ir palaikyti šaldytuve 1-2 val. Atšaldyti papajos kubeliai - labai malonus užkandis pusryčiams, žvaliai dienos pradžiai. Sandariame indelyje papajos kubeliai negenda šaldytuve 3-4 dienas, po to raukšlėjasi, tamsėja, bet vistiek išlieka malonaus skonio.

Greipfruto ir papajos-greipfruto sultys.

Papaja - tai pikus produktas glotnučiams gaminti. Su sulčiaspaude sultis sunku pasigaminti, lieka daug atliekų - sultingų tirščių. Jeigu papajos kubelius mesti į sulčiaspaudę pakaitomis su greipfruto skiltelėmis, pasigaminsite unikalaus skonio ir nuostabios spalvos gėrimą.  Rekomenduoju papajos minkštimą smulkinti blenderyje. Papaja atstoja glotnučių receptuose bananą, ji puikiai dera su citrusų, granatų sultimis, rūgščiomis uogomis, obuoliais.

Sudžiovintos papajos sėklos naudojamos vietoj juodųjų pipirų, jos gali būti malamos arba beriamos sveikos į troškinius ir sriubas. Šviežios minkštos papajos sėklas galima naudoti ant salotų - patiekaluose tik suaugusiems, arba jos pridedamos kaip aštrus prieskonis glotnučiuose.

Aš pripratau prie papajos skonio ir be šio vaisiaus jau man sunku tverti, taip kaip ir be obuolių negaliu išgyventi. Skanaukite papają pamažiukais, neverskite savęs valgyti, jei jaučiate šleikštulį, išmokite mėgautis papajos saldumu ir kartumu, eksperimentuokite su glotnučiais, salotomis, mėsos troškiniais, žuvies papilotėmis. Kai pradės patikti papajos skonis, į plakamą glotnutį pusryčiams įberkite valgomąjį šaukštą papajos sėklų. Esu tikra, jog ilgainiui papaja jums atskleis savo turtus: maistingumą, naujų skonių paletę, vitaminų ir sveikatos "užtaiso" potencialą.

Kol kas mano vaikai geria šviežios papajos glotnutį tik mišinyje su kitais vaisiais ir sultimis, papajos kubelių nenuryja. Mėsos troškiniuose papajos beveik nesijaučia, tad jais mėgaujasi visa šeima.

PAPAJA KŪDIKIAMS

Šviežios prinokusios papajos tyrelė tinka duoti kūdikiams nuo 6 mėnesių amžiaus. Labai skanu papajos tyrelę maišyti su vienu iš pasirinktų priedų:

• bananas
• arbūzas
• melionas
• jogurtas
• paruošta avižų košelė
• paruošta manų košelė
• nerūgšti varškytė arba Ricotta
• avokadas

Žiuljenuota (pjaustyta šiaudeliais) žalioji papaja.

Šviežių daržovių salotos su papaja.

P.S. Turiu aibę gerų papajos patiekalų receptų, pažadu juos pateikti greitu laiku.

Burokėliai

Ši daržovė žinoma žmonijai nuo neatmenamų laikų Europos, Azijos ir Afrikos žemynuose. Valgomos yra visos burokėlių dalys: ropelės formos šaknis, stiebai ir lapai. Burokėliai valgomi tiek žali, tiek virti ar garinti, tiek marinuoti. 
Ši daržovė turtinga vitaminais B ir C bei žmogaus sveikatai reikalingais mineralais: folio rūgštimi, kalciu, geležimi, magniu, fosforu, kaliu ir cinku. Sportininkai valgo burokėlius dėl juose esančių nitritų. Dėl oksalio rūgšties, esančios burokėlių lapuose, juos sveikiau valgyti žalius, arba termiškai apdorojus tik 1-2 min. Neorganinė oksalio rūgštis - pagrindinė inkstų akmenligės priežastis.
Aš pažįstu daugybę žmonių, kurie dievina šią daržovę, ir kurie ja šlykštysi. Greičiausiai viskas priklauso nuo įpročio. Lietuvių tautinių patiekalų stalą visais metų laikais neišvengiamai puošia nors vienas patiekalas su burokėliais. Tačiau pvz. JAV - tai egzotiška daržovė. Kai perku burokėlius,  pardavėjai dažniausiai klausia kas čia yra ir varto nustebusias akis, jog kažkas valgo tokį keistą į akmenį panašų daiktą.
Burokėliai būna įvairių spalvų: balti, geltoni, oranžiniai, vienspalviai arba dryžuoti, bet dažniausiai - gilios bordinės spalvos. Maiste jie savo sultimis nudažo kitus patiekalo ingredientus. Šalti virti burokėliai dažniausiai paskaninami aliejumi, rūgštimi (actu ar citrusų sultimis) ir krienais. Burokėlių sultimis dažomi miltiniai kepiniai, kreminiai desertai, uogienės, žele, Velykų margučiai arba virtų kiaušinių baltymas.

Burokėlių šaknelių paruošimas:

Burokėlius gerai nuplauname, nupjauname šakneles, nepažeidžiant burokėlio žievelės. Burokėlio vidus neturi matytis, nes juos ruošiant stipriai tekės sultys.

1. Virti burokėliai

Burokėlius su lupenomis panardiname į vandenį. Puodą virš didelės liepsnos užviriname, sumažiname liepsną ir toliau verdame 30-40 min. Išliejame iš puodo visą vandenį, burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba šaltoje patalpoje, pvz. balkone.

2. Orkaitėje kepti burokėliai

Prikaitiname 190°C (375°F) orkaitę. Burokėlius dedame į špižinį indą su dangčiu, arba įvyniojame kiekvieną burokėlį į aliuminio foliją. Kepame apie 45 min. Iškepti burokėliai turi būti minkšti viduje, jei ne - perpjauname juos pusiau ir dar pakepame orkaitėje, dabar neuždengus, apie 10 min. Burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba paliekame 3 val. aušti išjungtoje orkaitėje - tokie burokėliai bus minkštesni.  

3. Šaldyti burokėliai
Burokėlius įdedame į plastikinį maišiuką arba sandarų indelį ir paliekame šaldiklyje 1-4 dienoms.
Indelį su burokėliais iš šaldymo kameros perkeliame į šaldytuvą ir paliekame pamažu tirpti 1-2 dienas.

...
Žalius arba pagal vieną iš aukščiau išvardytų būdų paruoštus burokėlius nuskutame peiliu, virtų ar orkaitėje keptų burokėlių žievelės lupasi labai lengvai, beveik kaip apelsinas. Burokėlius supjaustome griežinėliais, skiltelėmis, kubeliais arba sutarkuojame burokine tarka. Naudojame patiekaluose arba skanaujame be jokių priedų.

Burokėlių tyrelė kūdikiams
Virtas arba orkaitėje keptas burokėlių šaknis sutakruojama smulkia arba sūrio tarka. Galima paskaninti tarkuotu obuoliuku arba sutraiškytu avokado minkštimu.

Marinuoti burokėliai
Išeiga 1,5 litro (du 750 ml stiklainiai) marinuotų burokėlių

Produktai:

1 kg virtų arba orkaitėje keptų burokėlių (4-6 vnt.)

Marinatui:

• 2 stiklinės vandens
• 0,5-1 stiklinė vyno arba obuolių acto 5%, pagal pageidaujamą rūgštumą
• 2 valg. Š. druskos
• 2 valg. Š. cukraus
• 2 lauro lapeliai
• 10 juodųjų pipirų grūdelių - nebūtinai
• 1 arb. š. kmynų - nebūtinai
• 2-3 gvazdikėliai - nebūtinai

Paruošimas:

1. Burokėlius atvėsiname ir nulupame, supjaustome griežinėliais, sudedame į sterilus indelius.
2. Puode užviriname visus marinato produktus.
3. Virdulyje užviriname vandenį. 
4. Stiklainį su burokėliais statome į puodą, iš išorės iki pusės apsemiam verdančiu vandeniu iš virdulio. Į stiklainį pilame paruoštą karštą marinatą, kad visi burokėliai būtų panirę. Viriname stiklainį 15 min.
5. Ištraukiame stiklainį iš vandens, užsukame steriliu dangteliu ir paliekame 6 val. atvėsti kambario temperatūroje.
6. Laikome vėsioje, tamsioje vietoje ne mažiau kaip 2 savaites iki vartojimo. Saugome šaltai po atidarymo. Skanaus!

Salotų - burokėlio - greipfruto trio

Fantastiškai deranti trijulė, puikios salotos.

Silkė su burokėliais
Amžiaus senumo šeimos receptas, tinka Kūčioms.

Lietuviška mišrainė "Vinegretas"

Mažiausiai šimtmečio patikrintas geras skonis.






Sveikuoliškos burokėlių salotos
RAW VEGAN: skanumynas norintiems būti sveikais ir gražiais.





 
Batvininė
Lietuvio širdžiai sušildyti ir svečius nustebinti.


 





Silkė pataluose aka kailinukuose
Naujametinio stalo klasika.





Lietuviški šaltibarščiai
Vasaros skonis. RAW.


 



Orkaitėje keptos šaknelės
Daniškas vegetariškas šakniagumbių patiekalas "Rodfrugter i fag".

Ukrainietiški barščiai
Du paruošimo variantai: Vakarų ir likusios Ukrainos dalies.

Keksiukai "Raudonas aksomas"
Madingas ir sveikas desertas meilei švęsti.

Obuoliniai putėsiai

Savo 11 metų motinystės stažu įsitikinau, jog vaikai nuo prigimties yra žaliavalgiai, o mes, suaugę, juos tik kankiname virtomis daržovėmis bei troškiniais. Maža to, vaikai mėgsta vaisius ir daržoves ne mišiniuose, bet atskirai, natūraliame jų pavidale - tuo paaiškinama kai kurių vaikų salotų ir mišrainių "baimė". Maniškiai įpratę kasdien užkandžiauti šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, o aš džiaugiuosi, jog man nieko čia daug ruošti nereikia: tik nuplaunu ir supjaustau kąsnio dydžio gabalėliais.
Pirmoji  6-8 mėnesių kūdikio tyrelė gali būti tarkuotas obuoliukas arba putėsiai (jei turite rankinį blenderį). Braškes galima duoti nuo 18 mėn. amžiaus, mažiems vaikams iki 2 metų patartina pašalinti barškių sėklas, t.y. jas apskusti, mat braškių sėklos turi mikro kabliukus, kurie dirgina skrandžio ir žarnyno sieneles.
Šiuos putėsius savo motinystės karjeros pradžioje ruošdavau beveik kasdien, o dabar jų tik kartais prireikia, dažniausiai kai "naktiniai vaiduokliai" pradeda varstyti šaldytuvo duris.
Yra gera sveikuoliška taisyklė: jei naktį norisi kažko skanaus ir saldaus, reik užvalgyt vaisių. Juk tai organizmo vitaminų poreikio šauksmas. Sumuštiniai ir uogienės jį patenkina, suvartoti dideliais kiekiais, o vienas obuolys, bananas, kriaušė ir pan. - yra būtent tai, ko prašo naktinis skrandis.
Obuoliniai putėsiai greit ruduoja. Ruduojančio obuolio sudėtyje sumažėja maistingumo ir vitaminų kiekis, tačiau padidėja obuolio toksinus iš organizmo šalinančios savybės. Jeigu nepatinka rudi putėsiai, naudokite sykiu braškes, avietes ar kitas uogas, arba įlašinkite citrinų sulčių.
Paruošimui reikia turėti rankinį blenderį, stiklinę, į kurią iki dugno tilptų blenderio galas. Išeiga 1 porcija. Paruošimo trukmė 3 min.
Produktai:

• 1 obuolys, geriau sultingas ir  saldus
• 3-4 braškės - nebūtinai

Paruošimas:

1. Obuolį nuskutame, supjaustome ketvirčiais ir pašaliname sėklalizdžius.
2. Vaisius sudedame į stiklinę. Plakame rankiniu blenderiu, stipriai spaudžiant jį žemyn į stiklinės dugną. Pasiekus dugną toliau plakame judindami blenderį aukštyn ir žemyn, kol neliks gumuliukų ir visa masė pavirs putomis.
3. Pateikiame ir suvartojame tuojau pat. Skanaus!

Moliūgo tyrė

Moliūgo tyrė naudojama sriubose, sausainiuose, pyraguose, keksiukuose, kūdikėlių maisteliui ir t.t. Oranžinio (pumpkin - angl.) moliūgo tyrė saldesnė ir labiau tinkanti desertams. Žalios žievės arba neapvalūs moliūgai dar vadinami "skvošais", jų skonis riešutiškas, geriau tinka sriuboms. Daugiau apie moliūgų rūšis ir skonius skaitykite čia.

Paruoštą moliūgo tyrę saugome plastikiniuose maišiukuose arba sandariame indelyje, šaldiklyje - iki 12 mėnesių. Labai patogu tyrę paskirstyti ledo formelėse ir užšaldyti, vėliau atitirpinti 1-2 kubeliai užtenka kūdikėliui pamaitinti arba naudojame juos mišinėliuose su tarkuotu obuoliuku, malta mėsyte ir kitomis tyrelėmis.

Žemiau pateikiami du būdai moliūgo tyrei ruošti:

1. Moliūgo puseles kepame orkaitėje ant skardos.
2. Išskaptuotą moliūgo minkštimą kepame uždarame inde.

Dar galima moliūgą ruošti garinant 15 min. tinklelyje, puode virš vandens, tačiau tokiu atveju pradžioje teks nuskusti moliūgo žievę ir supjaustyti minkštimą gabalais - o tai labai nelengvas darbas. Be to, moliūgo tyrė ruošiama virš garų bus labiau vandeninga. Aš šį būdą kartą bandžiau ir daugiau nebandysiu, tad nepatariu ir neaprašinėsiu.

Kepto moliūgo minkštimas lengvai skaptuojamas sriubiniu šaukštu. Žalio (nekepto) moliūgo skaptavimui naudojami specialūs būtent šiam "menui" skirti įrankiai, arba tinka ledų samtelis (ice cream scoop - angl.), iškaulinėjimo peilis (boning knife - angl.) ir pjaustymo peiliukas (paring knife - angl.).

Kepiniams (sausainiams, pyragams, keksams) naudojama tyrė turi būti tiršta. To pasiekiama pagal vieną iš žemiau esančių būdų paruoštą tyrę nuvarvinus per smulkaus tinklelio koštuvą arba rėtuką. Antruoju būdu paruošta tyrė būna skystesnė, tačiau kupina moliūgo kvapo ir skonio. Kepiniams nuvarvindama tyrę pastebėjau, jog skysčio iš jos išteka apie 40%-50% pradinio tūrio. Šias iš moliūgo tyrės išsiskyrusias sultis naudojame sriuboms arba padažams ruošti.

Produktai:

• 1 moliūgas (2-5 kg)

Pirmas būdas:
Moliūgo puselių kepimas orkaitėje ant blėkos

1. Paruošiame 230°C (450°F) karštumo orkaitę.
2. Moliūgą nuplauname ir perpjauname pusiau išilgai per kotą. Šaukštu pašaliname sėklas ir plaušus.
3. Puseles dedame ant blėkutės pjūviu žemyn ir kepame apatinėje orkaitės dalyje apie 20 minučių, kol suminkštės.
4. Ištraukiame moliūgo puseles ir paliekame kambario temperatūroje truputį atvėsti. Jeigu moliūgo kraštai apdegę, juos nupjauname ir išmetame (arba suvalgome, jei nieks nemato).  Dar šiltų puselių minkštimą sriubiniu šaukštu išskaptuojame į dubenį. Žieves išmetame. [Pastaba: Jeigu nepatinka apskrudę moliūgo kraštai, tada kepame 40 min. 175°C (350°F) karštumo orkaitėje.]
5. Gautą moliūgo masė tinka naudoti patiekaluose; arba blenderiu sumalame ją į tyrelę, išpilstome į ledo formeles, sušaldome. 
6. Sušalusius formelėse moliūgo tyrės kubelius sudedame į užsegamą plastikinį maišelį. Taip jie užims mažiau vietos šaldiklyje.

Antras būdas: 
Moliūgo minkštymo kepimas orkaitėje, uždarame inde

Iš šio didelio oranžinio moliūgo, kurį skaptavau Halovynui, turėjau 1,5 litro tyrės.

Išskaptuoto šviežio moliūgo minkštimas špižiniame inde. 

1. Paruošiame 175°C (350°F) karštumo orkaitę.
2. Moliūgą nuplauname ir nupjauname moliūgo "kepurę". Šaukštu pašaliname sėklas ir plaušus.
3. Išskaptuojame minkštimą ir sudedame į kepimui orkaitėje atsparų indą, uždengiame dangčiu. Palikusį moliūgo kiautą panaudojame kepiniams, troškiniams, punšui pateikti, Halovyno žibinto gamybai ar kt.
4. Kepame orkaitėje 1 val. Ištraukus iš orkaitės paliekame atvėsti kambario temperatūroje.

Moliūgo minkštimas tik iš orkaitės.

Moliūgo minkštimas sumaltas blenderiu - labai sultingas. 

Moliūgo "mėsa":

Iš moliūgo sėklų ir tarp jų esančių plaušų ruošiama augalinių baltymų turtinga tyrelė, labai maistinga, veganiškuose patiekaluose atstoja mėsą.

Rankiniu blenderiu sumalti moliūgo plaušai ir minkštos sėklytės.

"Moliūgo mėsa" paruošta šaldymui silikoniniuose indeliuose.

1. Moliūgo minkštimą kartu su minkštomis sėklomis susmulkiname maišiklyje arba rankiniu blenderiu. Kai kurie šaltiniai pataria tyrę perleisti per sietelį, kad pašalinti plaušų likučius. Mano patyrimu, blenderiu sumalta tyrė kartu su visais plaušais yra tobula.
2. Masę išpilstome į formeles ir užšaldome arba tiesiog panaudojame veganiškiems patiekalams ruošti, kaip pvz. "Daržovių džaipuras", moliūginės sriubos, mėsos ar daržovių troškiniai ir pan.
3. Sušalusius formelėse moliūgo "mėsos" kubelius sudedame į užsegamą plastikinį maišelį. Taip jie užims mažiau vietos šaldiklyje.

 Moliūgo sėklos:

1. Moliūgo kietas sėklas nuvalome nuo plaušų (plaušai tinka sriubai virti, juos galima sušaldyti) ir gerai nuplauname rėtuke. 
2. Nuvarvintas sėklas paskleidžiame blėkutėje; galima paskaninti druska, juodaisiais pipirais, kuminu (cumin - angl.), kajeno pipirais (raudonieji smulkiai malti pipirų milteliai).
3. Kepame 175°C (350°F) karštumo orkaitėje apie 20-30 min. Arba moliūgo sėklas nuolat maišant kepiname sausoje keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos. Iškepusios sėklos turi būti sausos ir traškios, lengvai gliaudomos.

"Koko-moko" kiaušinis

Mano vaikystės patiekalas. Aš turėjau tik šiam patiekalui skirtus puodelį ir šaukštelį. Užsigėrimui mama duodavo truputį pasaldintos arbatėlės. Mano vaikai užaugo ragaudami žymiai didesnę įvairenybę patiekalų, bet "Koko-moko" kiaušinis buvo vienas jų mėgstamiausių. Rašau "buvo", nes mano sūnelis, sulaukęs 8-nerių, pareiškė, jog jis jau ne lėliukas ir kiaušinį iš puodelio jam valgyti nepridera. Mažoji sesė pritariamai jam linksėjo. Taigi, šiandien "Koko-moko" mūsų namuose pakeitė sumuštiniai su kiaušinine mišraine. Bet gal jūsų vaikai dar mažiukai, ir jiems patiks minkštas kiaušiniukas iš puodelio?
Minkštai virtą kiaušinį vaikams galima duoti nuo 18-24 mėnesių amžiaus. Kūdikėlimas nuo 8 mėnesių galima duoti minkštai virtą trynį. Pasitarkite su pediatru, kada galima pradėti duoti jūsų vaikui kiaušinį. Jei šeimoje yra narių, alergiškų kiaušiniui, skubėti neverta.
Produktai:

• 1 kiaušinis, geriau ekologiškas
• 10 g sviesto
• žiupsnelis druskos - nebūtinai
• 1/2 riekutės minkštos kvietinės duonos

Paruošimas:

1. Kiaušinį gerai nuplauname. Dedame į nedidelį puodą, apsemiam šaltu vandeniu ir verdame virš vidutiniškos liepsnos. Vandeniui užvirus, paverdame dar 5 min. Aš visada užstatau virtuvinį laikrodį, kad nepražiopsočiau.
2. Sriubiniu šaukštu ištraukiame kiaušinį iš vandens ir palaikome 30 sek. po tekančio šalto vandens srove. Kiaušinį išlukštename, dedame į puodelį. Pridedame sviesto, kelis krislelius druskos, sutrupiname kvietinės duonos minkštimą. Šaukštu susmulkiname kiaušinį ir viską gerai išmaišome. Skanaus!

Avokado salotos kūdikiams

Sutrintas avokadas, dėl savo maistingumo ir švelnios kreminės tekstūros, yra puikus maistas kūdikėliams. Avokadu galima pradėti maitinti kūdikėlį nuo 4-6 mėnesių amžiaus. Kūdikiams maitinti tinka tik švieži, minkšti, bet nepernokę avokadai. Minkštimas turi būti be rudumo, jo spalva turi pereiti nuo žalios - palei žievę, iki geltonos - apie sėklą.
Daugiau apie šį nuostabų vaisių skaitykite straipsnelyje "Avokadas ir jo paruošimas".
Šias salotas sukūriau savo pirmagimiui sūneliui. Būdamas tik 7 mėnesių jis pusryčiams suvalgydavo dvigubą porciją pateikto recepte kiekio. Oi kaip buvo mums skanu! Dabar jam 9-eri metai ir jis bėga šalin nuo avokado patiekalų. Tačiau mano 7-metė dukrytė mėgaujasi šiomis salotomis nuo kūdikystės laikų iki šiandienos.
Paruošimui reikia turėti bukagalį ir aštriabriaunį peilius, didelį sriubinį šaukštą, burokinę arba sūrio tarką.
Produktai:

• 1 saldus obuolys
• 1/2 avokado

Paruošimas:

• Avokado puselės minkštimą bukagaliu peiliu įpjauname išilgai ir skersai labai smulkiais kvadratėliais. Šaukštu išskaptuojame minkštimą į dubenėlį. Avokado minkštimo likučių nuo žievelės negramdome, jie tinka suaugusiems, bet kūdikėlių maistui suteikia bereikalingo kartumo; bei nepamirškime, jog avokado žievelė yra nuodinga. Jaunesniems kūdikėliams minkštimą dar truputį pasmulkiname šakute, bet paliekame nedidelius gabaliukus: oi kaip jie mėgsta su jais liežuviu žaisti!
• Nulupame obuolio žievelę. Obuolio minkštimą nutarkuojame smulkia sūrio tarka - jeigu kūdikėlis 4-9 mėnesių amžiaus, arba stambia burokine tarka - jeigu kūdikėlis vyresnis negu 9 mėn. Sėklalizdžių netarkuojame!
• Obuolių tarkius sumaišome su susmulkintu avokadu dubenėlyje. Skanaus!

P.S. Mėgaukitės avokado pusryčiais kartu su savo kūdikėliu. Iš palikusios avokado puselės pasiruoškite sau sumuštinukus .