Kalėdinės salotos

Panašių receptų aibę rasite Interneto platybėse. Aš savo namuose "prisijaukinau" būtent šį variantą, tad dalinuosi su jumis, tikiuosi, kad aš neliksiu vieniša šių salotų gerbėja.

Šiose salotose naudojami visi super-vitamininiai ingredientai, o patiekalo spalvos tinka Kalėdiniam stalui papuošti.

Apie lapinius kopūstus (kale arba borecole - angl.) jau anksčiau rašiau, apie avokadus irgi jau anksčiau rašiau. Apie granatus reiks parašyti, sėklas iš granatų gvildename šitaip.

Paruošimui reikia turėti dubenį, peilį, kulinarines žirkles - nebūtinai, citrusų žievelės gramžtuką arba sūrio tarką, sriubinį šaukštą - avokadui išskobti, granato sėkloms iš vaisiaus puselių iškratyti ir citrinos sultims kartu su tirščiais išgremžti. Dar labai praverčia salotų džiovinimo karuselė - bet kokiems lapams nusausinti.

Produktai:

• 1 ryšelis (200 g) lapinių kopūstų  (kale - angl.)
• 1 vnt. avokadas
• 1/2 stiklinės (ar daugiau) granato vaisiaus sėklų
• 1/2 pankolio gumbo (80 g)
• 1 vnt. citrina
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 30 ml jūsų mėgstamo aliejaus arba aliejų mišinio (Extra Virgin alyvuogių, kanapių, juodgrūdės...)

Paruošimas:

1. Lapinius kopūstus nuplauname, pirštais nubraukiame lapus nuo kietų stiebų, išsukame karuselėje, kad nevarvėtų nuo jų vanduo. 
2. Nutarkuojame citrinos žievelės geltoną dalį. Pjauname citriną pusiau ir šaukštu išskobiame visus tirščius kartu su sultimis (skilteles skiriančios plėvelės turi likti citrinoje - jų nenaudojame).
3. Plonais griežinėliais supjaustome pankolį.
4. Lapinius kopūstus tiesiog dubenyje sukarpome žirklėmis, kad maždaug liktų vieno kąsnio gabaliukai. Pankolį, citrinos žievelės tarkius ir lapinius kopūstus dubenyje pasūdome, papipiriname, apliejame pasirinktu aliejumi ir puse citrinos tirščių kiekiu. Salotas "išmasažuojame" ranka, kad citrinos sultys gerai pasiskirstytų. Paliekame 5 min. skoniams persisunkti.
5. Tuo tarpu išskobiame ir 2 cm kubeliais supjaustome avokadą, beriame avokado kubelius į dubenį ant žalumynų ir tuojau pat apliejame likusiu citrinos sulčių kiekiu - kad avokadas neruduotų.
6. Išgvildename granato sėklas, jas beriame ant salotų. Puošiame pankolio "plunksnele". Skanaus!

Orkaitėje kepti Briuselio kopūstai

Dauguma apie briuselio kopūstų (juos vokiečiai vadina "Rožių žedų kopūstai") skonį kalba negatyviai, tačiau neapsigaukite, išdrįskyte jų paragauti. Šie mažučiai, traškūs žali gražuoliai savo skoniu labai artimi mums pažįstamiems gūžiniams kopūstams, tačiau briuseliukuose dar yra kartumėlio, riešutiškumo.

Jeigu paminėti briuselio kopūstų naudą sveikatai, tai jie yra nepaprastai turtingi vitaminais K, C, B, folio rūgštimi ir daugybe kitų sveikatai reikalingų mikroelementų. Briuselio kopūstų mėgėjai bus apsaugoti nuo kraujo nekrešėjimo problemų, pajuodusių paakių, blogo cholesterolio (LDL) pertekliaus, daugelio žarnyno ligų; netgi yra studijų, įrodančių šios daržovės nepaprastas priešvėžines savybes.

Man asmeniškai labiau patinka orkaitėje apskrudinti briuselio kopūstėliai, lyginant su garintais arba virtais. Šis patiekalas tinka vegetariškam / veganiškam stalui paįvairinti, arba gali būti rudeniniu garnyru šalia mėsos kepsnių.

Paįvairinimui keptus briuselio kopūstus prieš kepant galima apiberti rūkytos šoninės (bacon - angl.) gabaliukais, į juos įmaišyti šviežių spanguolių arba kitų rūgščių vaisių gabalėlių. Apkeptus dar karštus briuselio kopūstus galima apiberti smulkintais riešutais, džiuvesėliais arba jūsų megstamo sūrio trupiniais.

Patariu pirkti briuselio kopūstus ant stiebo - tokie jie bus traškesni, neapdžiuvę, nesuvytę. Nuo vieno 80 cm stiebo aš nuskabiau maždaug 600-700 g kopūstėlių.

Čiame recepte kopūstėliai pjaustomi pusiau - taip jie labiau prisigeria padažo. Klevų sirupas arba cukrus padeda kopūstėliams tamsiai rudai karamelizuotis, tačiau šis ingredientas yra nebūtinas. Puikūs kopūstai iškepa pagardinti vien aliejumi, druska ir pipirais.

Paruošimui reikia turėti didelį dubenį, puodelį, mentelę. maždaug 2 cm gilumo blėkutę, tinkančią kepimui orkaitėje.

Ingredientai:

• 0,6 kg briuselio kopūstų
• 2 Valg. Š. rafinuoto (šviesaus) alyvuogių aliejaus, arba labai tinka vynuogių kauliukų apiejus
• 1/2 arb. š. smulkios druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 Valg. Š. klevų sirupo arba 1/2 Valg. Š. cukraus - nebūtinai
• sauja (2 Valg. Š) šviežių čiobrelių, šalavijo, petražolių - papuošmui ir galutiniam pagardinimui - nebūtinai

Paruošimas:

1. Paruošiame 205°C (400°F) karštumo orkaitę. 
2. Briuselio kopūstus tiesiai su visu stiebu nuplauname ir gerai nuvarviname, galima palikti apdžiūti 10 min. virtuvėje ant stalo. 
3. Puodelyje sumaišome aliejų, klevų sirupą, druską ir pipirus. 
4. Labai aštriu peiliu nupjaustome kopūstėlius nuo stiebo, stambesnius kopūstėlius pjauname išilgai pusiau - tokie jie geriau prisigers prieskoningo padažo. Dubenyje kopūstėlius apliejame ansksčiau paruoštu padažu ir gerai išmaišome.  
5. Pažeriame kopūstus and kepimo blėkutės vienu sluoksniu. Kepame orkaitėje nepridengus, apie 35-40 min. Viduryje kepimo kopūstelius mentele apverčiame. 
6. Tiekiame į stalą tuojau pat, apibėrus pasirinktais šviežiais žalumynais (nebūtinai).

Briuselio kopūstai dubenyje apliejami padažu.

Briuselio kopūstai kepami ant blėkutės juos pažėrus vienu sluoksniu. 

Karšti briuselio kopūstai tiekiami į stalą. 

Pabaigai siūlau pasiklausyti labai populiaraus Belgijoje daininiko Stroame.
Man asmeniškai Belgijos pop kultūroje labai įdomi yra grupė Daan.


O išvremingiausiems - mano kulinariniai įspūdžiai iš kelionės po Belgiją.

***

Kas vasarą mes visa šeima keliaujame vis į nauą Europos valstybę. Norisi vaikams pristatyti Europos kultūrinį turtą, įvairovę, pajusti senamiesčio gatvių jaukumą ir patirti etninių benduomenių savitumą. Šiais metais aplankėme Belgiją.

Šeimoms su 2-14 metų amžiaus vaikais labai rekomenduočiau aplankyti šį kraštą: Mini Europos parkas, Atomium, Bruge ir Briuselio senamiesčiai, žaislų muziejus, įvairūs parkai... Belgijoje yra labai tvarkinga viešo transporto sistema; mano vaikams kelionės autobusu, traukiniais, lavais ir arkliais kinkyta karieta - viskas buvo pramoga. Pasakiški viduramžių laikų miesteliai, turistams draugiški žmonės (nors ir kalba prancūziškai), visi žmonės malonūs ir švarūs, netgi valkatos, kurių Briuselyje matėme tik 2 vietose, ir tie buvo gyvenimu besidžiaugiantys.

Man gastronomija - tai labai svarbi kultūros dalis; aplankytų vietų prisiminimai siejasi su naujais patirtais maisto skoniais, kvapais, vaizdais. Buvo labai keista atrasti, jog Briuselyje, briuselio kopūstų sezono metu, nė viename restorane nebuvo šio patiekalo; netgi padavėjai kėlė iš nuostabos antakius, jog kažkas užsakinėja šią daržovę.

"Flamandiškas troškinys su belgiškomis bulvytėmis" 

Avienos šonkaulinis kepsnys su keptu pomidoru ir ankšnėmis pupelėmis. 

Midijos garintos vandeny, pagardintos tik druska ir salierais. 

Šiaip belgiška virtuvė man pasirodė labai švelni, "dietiška", labai mažai maiste naudojama prieskonių: tik druska, balti pipirai ir salierai.  Netgi česnako neaptikau jų maiste. Pasiilgau pietietiškų, rytietiškų, meksikietiškų skonių. "Belgiškos bulvytės", tiek mažose senamiesčio užeigėlėse, tiek prašmatniuose restoranuose, priminė tuos siaubingus šaldytus pusfabrikačius, keptus amžinai nesenstančiame aliejuje. Mano nuomone, daugumoje Briuselio restoranų tiekiami mėsos kepsniai - kepti ant nepakankamai prikaitinto grilio/keptuvės - viduj mėsa žalia ir šalta, išorėje vos vos pilkštelėjusi. Patikimiau buvo užsakinėti restoranuose troškinius, ypač patiko jų tautiniai jautienos mėsos kukuliai flamandų padaže "Boeuf boulette et sauce flamandes" ir triušienos kukuliai belgiškame padaže "Boulettes sauce Lapin belgique". Labai sužavėjo belgiškas patiekalas - krevetėmis įdaryti pomidorai "La tomate aux crevettes". Visų šių patiekalų receptų reiks ateity pasieškoti ir bandyti atkurti tą nepamirštamą Belgijoje patirtą jų skonį.

Šokolaterijų lentynos linksta nuo įvairovės išrikiuotų šokoladukų, kuriuos meistriškai iš pirktinių dėžučių krauna parduotuvėlių sąvininkai - tokių belgiškų šokoladukų aš galiu nusipirkti ir prie mano namų artimiausioje maisto krautuvėje. Išnaršėme Briuselį kiaurai-išilgai ir radome tik 2-3 šokolaterijas, kuriose šokoladas buvo gaminamas vietoje.

Labiausiai patiko ledai ir šokolas iš Pierre Marcolini krautuvės.

Tikri "Belgiški vafliai" kepami iš mielinės tešlos. 

"Pavlovos" morengai, kokio tik širdis pageidauja skonio.

Belgiški šokoladukai vitrinoje.

Belgiški šokoladukai tiesiai iš fabriko - parduotuvės "užkulisiuose". 

Belgiškų desertų puikumas ir įmantrumas privertė mus pamiršti visus kitus skonio receptorių nepasitenkinimus. Jeigu mėgstate kreminius pyragaičius, morengus, florentinus, traškius kruasanus su migdoliniu įdaru, mielinius vaflius su šviežiomis braškėmis, karštą šokoladą, - tai Belgijoje jums tikrai patiks.

Skaniausias Briuselyje maistas - restorane "Atomium", tačiau teko laukti virš 1 val. eilėje, kol pakilome į viršų.

Gazpačio "Panacėja"

Šis patiekalas yra iš žaliųjų kokteilių "operos". Mano mentalitetui nepriimtina gerti sriubą per šiaudelį iš taurės, netgi jei toje sriuboje yra įmaišytas bananas ar apelsino sultys. Ši šalta, nevirta, šviežių daržovių sriuba tinka valgyti ne tik vasarą, kai karšta, bet ir šaltuoju metų laiku. Jos esmė yra ne šaltumas, bet naudingumas sveikatai.

Recepto idėją man davė gydytojas kineziologas, daktaras Ričardas Kolinsas. Liepė man tokią sriubą valgyti bent 3 kartus per savaitę ištisus metus. Jo žodžiais tariant, šita sriuba yra pats geriausiais imuniteto "būsteris", baltų kraujo kūnelių reguliatorius, mūsų dienų "panacėja" (Panacea - graik., vaistas nuo visų ligų). Yra sveikuolių tarpe populiarus maisto papildas, kuriame daug chlorofilo, vadinamas "Barlean Greens" - tai žali augaliniai milteliai, kurių pagrindiniai ingredientai yra kviečių daigai ir pievų žolė. Bet čia ingredientai džiovinti, apdirbti, augalinė ląsteliena suardyta, negyva. Daktaras R. Kolinsas rekomendavo tik gyvą, šviežią maistą. O ir skonis labai skiriasi. Tuos miltelius reik su skysčiu maišyti, užsimerkus greit nuryti ir kažkuo skaniu tuojau pat užsigerti, kad numarinti šleikštulį. O va gazpačio "Panacėjos" skonis - ypatingas, priklausomai kaip pasiseka su receptu, bet kartais galima labai ir labai juo mėgautis. Man ypač skanu, kai dominuoja špinatų arba laipnių kopūstų skonis.

Aišku, aš nevykdžiau gydytojo nurodymų 100%, t.y. šią sriubą valgau tik retkarčiais, bet tuo metu kai valgau, visos mano mintys prisipumpuoja tonos pozityvo, kurio po to kelioms savaitėms užtenka gerai energijai palaikyti.

Rekomenduoju šią sriubą ne tik ligoniams, bet ir sveikuoliams, žaliųjų kokteilių gerbėjams. Vaikai šios sriubos nevalgo, suaugę irgi gali nesuprasti skonio - reik sveikuoliškai nusiteikti, kad paragauti šių ryškiai žalių tirščių, bet po to pradedi pajusti skonių paletės įvairumą, kabini šaukštu vis greičiau ir greičiau. Man ši sriuba yra savotiškai skani. Be to, kadangi kiekvienąkart vis naudoju skirtingus žalumynus, tai ir ruošiamos sriubos skonis gaunasi vis kitoks.

"Panacėjos" gazpačio gydomųjų galių šaltinis - žalių lapų dražovės. Čia tinka naudoti bet kas, kas tą dieną buvo atrasta darže, miške, pievoje ar daržovių parduotuvėje. Kuo daugiau žalumynų įvairovės, tuo geriau. Nors aš esu svogūnų ir česnako gerbėja, nepatariu šių ingredientų naudoti plakiniu. Juos susmulikinus galima užberti ant sriubos viršaus, taičiau žalumynų plakiniui jie priduoda kartumo. Taip pat aš labai saikingai naudoju salierus, tačiau mano mama salierus mėgsta be saiko, ir jie dominuoja josios žaliuosiuose kokteiliuose. Šiam patiekalui reikia maždaug 300 g (didelio punto) bet kokių iš žemiau išvardintų žalumynų mišinio:

• špinatai,
• rūgštynės,
• gražgarstės / rukola / arugula,
• mangoldai,
• lapiniai kopūstai (kale arba borecole - angl.),
• plokščialapiai kopūstai (collard greens - angl.),
• žalių salotų lapai,
• burokėlių lapai,
• ridikų lapai (tik jeigu ridikai auginti ekologiškamne darže),
• smulkiažiede galinsoga,
• saliero lapai,
• krapai,
• pankolis,
• petražolės,
• kalendra,
• pupelių ar žirnių daigai,
• šalavijas,
• bazilikas...

Šioje sriuboje svarbu naudoti citriną, be citrinos rūgšties žalumynai sukuria dumblo skonį. Galima prieš spaudžiant iš citrinos sultis, aptarkuoti jos žievelę - citrusų tarkiai sriubai suteikia malonaus aromato. Aš dar naudoju česnaką ir žaliasias čiles (aitriasias paprikas), bet šie ingredientai nebūtini.

Agurkų skonis sukuria sriubai foną. Agurkai turi būti smulkių ir minkštų sėklų, o jei naudosite kietų sėklų agukus, tai teks tas sėklas išskobti. Reikalinga agurkų masė turi būti dvigubai didesnė už kitų ingredientų masę.  Jeigu agurkai pasitaikys sultingi, - tai apsieisite sriubos gamyboje be vandens, o jeigu agurkai traškūs ir mažai sultingi, - tada kad blenderyje viskas geriau plaktųsi gali tekti  pilti 80-100 ml tyro vandens. Mano blenderio dangtelyje atskirai atsidaro apvali ertmė, per kurią vieną po kito aš įstūmiu du "Angliškus" agurkus (taip vadinama ilgų besėklių rūšis), ir apsieinu visiškai be vandens.

Dar patarimas: sriubą nuostabiai paskanins žalios kriaušės, kaip pvz. "Anžu" arba "Konkord" rūšies.

Paruošimui reikia turėti blenderį. Išeiga 1 litras sriubos, arba 4 porcijos.

Produktai:

• 700 g agurkų 
• 4 vnt. saliero kotai (galima mažiau arbe be jų)
• 300 g žalumynų (žiūr. aukščiau)
• 2 vnt. (250 g.) kieti obuoliai arba žalios kriaušės 
• 1 vnt. žalioji arba geltonoji citrina
• 1-2 vnt. žaliųjų čilių (aitriųjų paprikų) - nebūtinai
• druskos ir šviežiai maltų pipirų - pagal skonį
• 4 Valg. Š. moliūgo sėklų branduolių - galutiniam pateikimui

Paruošimas:

1. Gerai nuplauname ir nusausiname visas daržoves. Lapinėms daržovėms sausinti tinka salotų džiovinimo karuselė. 
2. Nuskutame obuolių (arba kriaušių) žievelę ir pašaliname sėklalizdžius. 
3. Pašaliname čilių sėklas. 
4. Aptarkuojame citrinos žieveles, išspaudžiame sultis.
5. Visus ingredientus sudedame į blenderį ir malame pulsuojančiu režimu, kol masė pavirs į košę. Jeigu daržovės sunkiai malasi, galima pilti 80-100 ml tyro vandens. Dabar dideliu greičiu toliau malame, kol masė taps visiškai vientisa. 
6. Tiekiame į stalą sriubos dubenėliuose, apibarstę moliūgo sėklų branduoliais. Valgome šaukštu.

Mano sriubos ingredientai.

Sausakimšai žalumynais prikimštas 2 litrų blenderis po malimo ištuštėjo iki pusės.

Žaliasis RAW gazpačio su moliūgo sėklų branduoliais - sveikiau nebūna!

Šviežių kalendrų padažas

Kartais šviežios prieskoninės žolelės parduodamos ne rišulėliais, bet šluotos dydžio puokštėmis, o kartais sode augusius prieskonius reikia gelbėti nuo artėjančių šalčių arba sausros... Nesvarbu kokios yra kalendros pertekliaus priežastys, bet šis receptas gali būti labai parankus, ypač kalendros ir visokių prieskoninių žalumynų gerbėjams.

Aš asmeniškai prieskoninių žolelių pertekliaus problemą sprendžiu gamindama "Guakamolę", "Žaliąją deivę", "Čimičiurį" arba "Sveikuoliškas kopūstų ir žalumynų salotas". "Šviežių kalendrų padažas" - dar vienas receptas, bet skirtas būtent vien kalendrai "gelbėti".

Šio recepto šaltinis - pokalbis su Taino genties jauna gražuole kulinare, kurios patiekalais turėjau garbės smaguriauti metiniame Pow Wow suvažiavime (Indėnais šių žmonių nevadinu, nes Indėnai gyvena Indijoje ir jau praėję keletas šimtmečių, kai tapo žinoma, jog  Europiečiams atrasta "Naujoji Indija" yra visai kitas su Azija nesijungiantis žemynas, pavadintas Amerika). Dar turiu užsirašiusi ateičiai labai skanų tos pačios šeimininkės gamintą kukurūzų burbuolių receptą, bet negaliu šio patiekalo paruošti ir nufotografuoti jums, nes jau senokai neturėjau galimybės nusipirkti ekologiškų kukurūzų.

"Šviežių kalendrų padaže" kalendros skonis derinyje su citrinų sultimis pakeičia savo aromatą, skanauja labai "žoliškai". Šis padažas tinka naudoti įvairioms salotoms aplieti, keptai žuviai, krevetėms, jautienos ar vištienos kepsniukams, šašlykams, Meksikos patiekalams (Taco, Burrito, arba apšlakstykite padažu Quesadilla). Vegetarams patiks šis padažas ant ryžių, kukurūzų burbuolių, ankštinių pupelių, virš žarijų paskrudintoms daržovėms: svogūnams, paprikoms, pomidorams, baklažanams, cukinijoms, bulvių puselėms, moliūgo riekelėms...

Produktai:

• 100 g kalendros (lapeliai ir minkšti koteliai)

  

  Guascas - visiškai su raudonėliu
  nesusijęs, bet panašaus skonio augalas. 

• 30 ml alyvuogių ar kito vertingo aliejaus (kanapių, juodgrūdės pvz.)
• 1 citrinos žievelių tarkiai (žalios ar geltonos)
• 1 Valg. Š. žaliųjų citrinų sulčių (tiks ir geltonos)
• 4 vnt. česnako skiltelės
• 1 vnt. čilė (aitriosiji paprika) - pašalinus sėklas bus mažiau aitrumo
• 1 arb. š. (žiupsnys) Guascas arba raudonėlio - nebūtinai
• druskos pagal skonį

Paruošimas:

1. Sumalame visus ingredientus maišytuve (blenderyje). Gali tekti keletą kartų išjungti blenderį ir mentele nustumti žemyn pakilusias aukštyn kalendros šakeles. Padažas turi būti vientisos konsistencijos, tirštas. 
2. Tiekiame į stalą tuojau pat. Padažas išlieka šviežias 2 dienas, bet skaniausias pirmą dieną. 

Didžiulė puokštė kalendros sumalus pavirto į vos 100 ml padažo. 

P.S. Europoje "Meksikos raudonėlis" yra žinomas kaip patvorinė piktžolė "Galinsoga parviflora". Apsidarykite, gal pas jus irgi auga?

Prie patiekalo Puerto Rico Taina genties tautinė muzika.

Lapinių kopūstų traškučiai

Apie lapinius kopūstus (kale arba borecole - angl.) jau ne kartą rašė lietuviški šaltiniai, tad manau, jog ši daržovė nėra naujiena Lietuvoje, o sodininkai tai tikrai ją privalo pamėgti - nereikli, patvari, dekoratyviai graži: lapiniais garbiniuotais kopūstais galima takelių kraštus apsodinti. Lapiniai kopūstai - tai artimiausi laukinimas kopūstams giminaičiai, žinoma jog jie buvo naudojami maistui jau 4 m.e.a. senovės romėnų ir graikų.

Laikas "sugiedoti odę" lapiniams kopūstams - planetoje Žemė sveikiausiai daržovei. Žalias chlorofilas - žarnyno, odos sveikatos, imuniteto ir laimės eliksyras (tai jau anksčiau minėjau). Kuo giliau žalesnės spalvos daržovė - tuo panacėja stipresnė. Taip vadinamų lapinių kopūstų (juk visi kopūstai yra lapiniai, kuo šie pasirodė Lietuvių Kalbos Komisijai lepuotesni?) yra paplitusios šios trys rūšys, kurių visos tinka maistinam vartojimui:

1. garbiniuoti - tokie kuriuos aš ruošiau, žiūr. nuotraukas,
2. dekoratyviniai  arba ornamentiniai - stipriau garbiniuoti, tinka prie centrinių namo laiptelių sodinti,
3. dinozauriniai - tamsesniais ir šviesesniais plėmais, karpytais kraštais.

Dabar apie šios lapinės panacėjos sudėtį. Ši daržovė turi didelius kiekius tokių vertingų medžiagų kaip augalinis kalcis, vitaminai A, C, B6; magnio, vario, kalio, geležies, mangano, sieros ir forsforo augaliniai junginiai - tai gyvos žalios fito-ląstelės, nesulyginamos su vitaminais ir papildais tabletėse. Na, o vitamino K kiekiais (kraujo krešėjimo reguliatorius, juodų paakių naikintojas, storosios žarnos geriausias draugas, kraujagyslių apsauga nuo kalcifikacijos) - lapiniams kopūstams nėra lygiasvorių konkurentų mūsų planetoje. Dar šie gražuoliai kopūstlapiai turi karotenoidų ir flavanoidų - vėžio ląstelių priešų, bei liuteino ir zeaksantino - taip labai reikalingų akių sveikatai.

Termiškai apdorotuose lapiniuose kopūstuose suaktyvėję antioksidantai išvalo organizmą nuo tulžies rūgšties pertekliaus, mažina blogo choloesterolio kiekį kraujyje, mažina širdies ligų riziką.

Tad, jeigu esate sveiki ir norite tokiais likti, arba jei pažįstate kam reik sveikatos "stiprintuvo" - mėgaukitės ir kitus vaišinkite nuostabiais lapiniais kopūstais, bet kokiame jų pavidale.

Recepto šaltinis yra EverythingLuxy, tačiau, kaip visada, mano recepto variantas praktiškai patikrintas ir pateiktas su vertinimais.

Šie traškučiai neturi būti visiškai sausi, nekepinkite iki rudumo. Kiekvienų namų orkaitė vis kitoniška, kiekvieno virėjo kopūstai bus skirtingo drėgnumo/jaunumo/šviežumo - tad geriausia kas 2-3 min. varstyti orkaitę ir tikrinti, kaip ten vyksta kepimas.  Man skanesni dar šiek tiek tamprūs, nesudžiuvę kopūstų traškučiai, jie kramtosi lyg kramtoškė, skonis "ilgai grojantis". Lapinių kopūstų traškučių skonis - tai kažkas tarpinio tarp kepintų Briuselio ir paprastų kopūstų, bet skaniau už tas abi rūšis.

Ruošdami nepadauginkite drukos ir aliejaus, kiap aš padariau kepindama pirmą kartą. Išprieskoniuoti  lapiniai kopūstai prieš kepant skanavo idealiai, o iškepę lapeliai susitraukė, išdžiuvo, jautėsi perdaug druskos ir riebalai nuo jų varvėjo.

Mano šeimoje visiems be išimties labai skanus yra RAW šio recepto variantas - termiškai neapdoroti, tik prieskoniuose ir alyvuogių aliejuje išmaišyti lapeliai, palikti skonimas persisunkti maždaug 1 val. Po valandos lapai tampa ryškiai žali (žiūr. nuotrauką įrašo pradžioje) kiek minkštesni, bet vis dar natūraliai traškūs, labai smagu juos šviežius pakramtyti. Rekomenduoju šiuo valgiu nustebinti savo mylimus draugus, artimuosius ir save, žinoma, palepinti. Šis patiekalas (keptas ar nekeptas) atstotų salotas arba garnyrą, ypač tiktų prie tamsios mėsos: jautienos didkepsnio, avienos, antienos...

Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkančią blėkutę (arba dvi), išklotą silikoniniu lakštu arba kepimo popieriumi, didelį dubenį, salotų džiovinimo karuselę. Išeiga - viena sveikuoliška veganiška porcija, arba 4 užkandžiai, arba 4 garnyrai prie mėsos.
Produktai:

• 400 g lapinių kopūstų
• 30 ml alyvuogių aliejaus
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š.šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 Valg. Š. sezamo sėklų

Paruošimas:

1. Paruošiame 200°C (400°F) karštumo orkaitę.
2. Pašaliname lapinių kopūstų kietus stiebus: tiesiog nuo koto pirštais nubraukiame į dubenį visą lapinę dalį. Didesnius šmotus suplėšome į vieno kąsnio gabalelius. Geriausia plauti garbanotuosius kopūstus juos panardinus ir makaluojant dubenyje šalto vandens - visas smėlis iš lapų nubyrės į dubens dugną.  Dabar lapus išgriebiame ir nusausiname išsukdami juos salotų džiovinimo karuselėje (arba, jei negaila gamtos ir laiko, galima sunaudoti pusę rolės popierinio rankšluosčio ir visus lapus nušluostyti).
3. Lapelius dubenyje apšlakstome alyvuogių aliejumi, rankomis išmaišome. 
4. Pasūdome ir papipiriname, apiberiame sezamo sėklomis, vėl gerai išmaišome rankomis, kad prieskoniai pasiskirstytų iš abiejų lapelių pusių.
5. Išdėliojame lapus ant blėkutės vienu sluoksniu ir kepame orkaitėje 7-9 min. iki kol lapeliai taps tamsiai žali ir traškūs. Man išėjo iš 400 g pirktinių garbanotųjų kopūstų 2 pilnos blėkos.
6. Lapelius šiek tiek atvėsiname dar gulinčius skardoje - tada jie bus traškesni, perkeliame juos į servavimo dubenį ir mėgaujamės.

Papaja

Šitaip augančią žaliąją papają aptikau Kurasao (Curaçao) saloje.

Papaja - tai Amerikos žemyno atogrąžų srities ir Karibų jūros salyno vaisius, apie kurį yra žinoma maždaug nuo 10 m. e. a., kai jis pradėtas auginti soduose, dabartinėje Meksikos teritorijoje. Šiuo metu pasaulyje yra kultivuojamos apie 40 papajų rūšių, tačiau pagal minkštimo spalvą jos skirstomos į dvi grupes: žaliąją (gelsvo minkštimo papaja) ir raudonąją (oranžinio minkštimo papaja). Skirtingai nuo ananaso, kuris neprinokęs - nuodingas, kietos pusiau prinokusios papajos yra valgomos. Kieta papaja tinka salotoms ruošti, azijiniam "Stir-fry";  pernokusi papja tinka troškiniams ir padažams pagardinti.

Papajų žievelė kieta ir plona, lyg bulvės lupena, žalios spalvos; prinokusios papajos labai minkštos, jų žievė geltona. Nuskinta papaja daugiau nesunoksta, tik raukšlėjasi ir fermentuojasi, todėl pirkdami pasirinkite būtent tokią papają, kokios jums reikia vartojimui. Papajos vaisiai - kriaušės formos, nuo 10 iki 40 cm ilgio, minkštimas panašus į meliono minkštimą. Papajos sėklos - tai kieti kauliukai juoduose burbuliukuose, jos patiekaluose atstoja juoduosius pipirus. Šios sėklos - puikus vaistas nuo žarnyno parazitų. Teoriškai, visos papajos dalys yra valgomos, tačiau dažniausiai žievės ir sėklos pašalinamos, maistui naudojamas tik minkštimas.

Papajose yra medžiagos, vadinamos papainu - tai enzimas, skaidantis baltymus, todėl papajos tyrė tinka mėsos marinavimui (dėl šio enzimo papaja suardo želatiną, kaip ir ananasas ar kiviai). Papajos vaisiuose apstu vitaminų A (karoteinoidų), C, E, K, folio rūgšties, kalio, geležies ir kalcio. Papajų gydomosios savybės padeda atsikratyti viršsvorio, subalansuoti virškinimą, mažina blogo cholesterino kaupimąsi, veikia priešuždegimiškai. Papaja padeda pagyti plaučių ligoniams.

Šis vaisius puikiai malšina apetitą, padeda atsikratyti nepageidaujamo viršsvorio. Tad papaja gali būti desretu, kuris valgomas prieš vakarienę, o vakarienės porciją mažinkite 30-50% - alkani neliksite.

Pilnai prinokusi žalioji papaja

Žalioji papaja supjaustyta skiltelėmis - puikus užkandis.

Azijos virtuvėje, ypač Tailando ir Indonezijos regojono patiekaluose, naudojamos žaliosios papajos, jų minkštimas yra kietas, žalsvas, beveik bespalvis, nesaldus. Žalioji papaja žiuljenuojama (pjaustoma šiaudeliais) ir naudojama salotose, sriubose, vegetariškuose, jūros gėrybių arba mėsos troškiniuose.
Papajos skiltelės - tai puikus užkandis prie šviesaus vyno, sūrių, o lengvai apkepintos aliejuje su prieskoniais - nuostabus garnyras prie jūros gyvių patiekalų.

Prinokusi raudonoji papaja.

JAV ir Europoje dažniau parduodamos oranžinio minkštimo, taip vadinamos raudonosios papajos. Jos labai kvapnios ir saldžios, kartais sultingos, skonis primena kažką tarpinio tarp kriaušės, meliono ir morkos. Arčiau koto akutės papaja kietesnė, ši dalis tinka salotoms gaminti. Plačioji papajos dalis - minkštesnė, saldesnė, ji tinka desertams, glotnučiams (smoothie-angl.), mėsos padažams ruošti.

Atšaldyti papajos kubeliai pusryčiams.

Pirmąkart paragavus papajos, gali kilti šleikštulys. Papaja arčiau žievelės yra maloniai karstelėjusi, bet prie šio skonio reikia priprasti. Tad pradedančiam ragautojui patarčiau storiau skusti žievę, šaukštu išskobti ir pašalinti sėklas su visias jas jungiančiais plaušais, supjaustyti papają kubeliais ir palaikyti šaldytuve 1-2 val. Atšaldyti papajos kubeliai - labai malonus užkandis pusryčiams, žvaliai dienos pradžiai. Sandariame indelyje papajos kubeliai negenda šaldytuve 3-4 dienas, po to raukšlėjasi, tamsėja, bet vistiek išlieka malonaus skonio.

Greipfruto ir papajos-greipfruto sultys.

Papaja - tai pikus produktas glotnučiams gaminti. Su sulčiaspaude sultis sunku pasigaminti, lieka daug atliekų - sultingų tirščių. Jeigu papajos kubelius mesti į sulčiaspaudę pakaitomis su greipfruto skiltelėmis, pasigaminsite unikalaus skonio ir nuostabios spalvos gėrimą.  Rekomenduoju papajos minkštimą smulkinti blenderyje. Papaja atstoja glotnučių receptuose bananą, ji puikiai dera su citrusų, granatų sultimis, rūgščiomis uogomis, obuoliais.

Sudžiovintos papajos sėklos naudojamos vietoj juodųjų pipirų, jos gali būti malamos arba beriamos sveikos į troškinius ir sriubas. Šviežios minkštos papajos sėklas galima naudoti ant salotų - patiekaluose tik suaugusiems, arba jos pridedamos kaip aštrus prieskonis glotnučiuose.

Aš pripratau prie papajos skonio ir be šio vaisiaus jau man sunku tverti, taip kaip ir be obuolių negaliu išgyventi. Skanaukite papają pamažiukais, neverskite savęs valgyti, jei jaučiate šleikštulį, išmokite mėgautis papajos saldumu ir kartumu, eksperimentuokite su glotnučiais, salotomis, mėsos troškiniais, žuvies papilotėmis. Kai pradės patikti papajos skonis, į plakamą glotnutį pusryčiams įberkite valgomąjį šaukštą papajos sėklų. Esu tikra, jog ilgainiui papaja jums atskleis savo turtus: maistingumą, naujų skonių paletę, vitaminų ir sveikatos "užtaiso" potencialą.

Kol kas mano vaikai geria šviežios papajos glotnutį tik mišinyje su kitais vaisiais ir sultimis, papajos kubelių nenuryja. Mėsos troškiniuose papajos beveik nesijaučia, tad jais mėgaujasi visa šeima.

PAPAJA KŪDIKIAMS

Šviežios prinokusios papajos tyrelė tinka duoti kūdikiams nuo 6 mėnesių amžiaus. Labai skanu papajos tyrelę maišyti su vienu iš pasirinktų priedų:

• bananas
• arbūzas
• melionas
• jogurtas
• paruošta avižų košelė
• paruošta manų košelė
• nerūgšti varškytė arba Ricotta
• avokadas

Žiuljenuota (pjaustyta šiaudeliais) žalioji papaja.

Šviežių daržovių salotos su papaja.

P.S. Turiu aibę gerų papajos patiekalų receptų, pažadu juos pateikti greitu laiku.

Braziliškos salotos

Dėkoju Galit už šį receptą, kurį ji gavo iš jos gerų draugų brazilų šeimos. Toj šeimoj vienas jaunas vyras nepaprastai sugebantis visokius darbus nudirbti, ir ko tik žmogus nepadaro vardan savo šeimos gerovės. Jis visą dieną dirba kažkokiam medicinos terapijos kabinete, vakarais ir naktimis valo namus ir ofisus, o kai yra užsakymų - pats su žmona ruošia ir pristato maistą pobūviams, o dar savaitgaliais dažo, tinkuoja ir kitaip remontuoja būstus. Va šitaip imigrantai prasigyvena Amerikoje, kad tik užtikrinti savo vaikams geresnę ateitį.

Šių salotų man teko ne kartą ragauti, keleto gimtadinių metu - pagamintų talentingo brazilo rankomis, o neseniai mano draugė Galit pati labai puikiai pagamino šias salotas Padėkos Dienai. Turiu jus perspėti, šios salotios lyg ir neryškaus skonio, tačiau gali tapti patiekalu, kuris vidury nakties prikels iš lovos ir prievrs atverti šaldytuvo duris.

Mano daktaras kineziologas Ričardas Kolinsas yra visokių žalumynų naudos sveikatai propaguotojas. Tai va, pagal šią propagandą, kuo tamsesnės ir žalesnės daržovės, tuo geriau jos veikia žarnyno mikroflorą - t.y. geros bakterijos mūsų pilvuose dominuoja, o blogos nyksta. Be to, tas žalias augaluose esantis chlorofilas - tai jaunystės, energijos, imuniteto, grožio ir laimės eliksyras žmogui. Šią propagandą galite lengvai patikrinti pasiruošę pvz. kad ir šitas saločikes pradžiai.

Wikipedia teigia, jog plokščialapiai kopūstai (collard greens) yra visuotinai pripažinti kaip geras  vitamino C ir tirpios ląstelienos šaltinis, juose yra daug maistinių medžiagų. Dar Kalifornijos mokslininkai neseniai atrado, jog šie žalumynai yra puikūs imuninės reagavimo sistemos moduliatoriai, su stipriu antivirusiniu, antibakteriniu ir priešvėžišku poveikiu. 

Braziliškų salotų paruošime naudojama kulinarinė technika - šifonavimas (chiffonnade - pranc., tariasi šyfonad). Labai gražus žodis, o esme paprastutė. Lapai sudedami viens ant kito, iš tos krūvos susukama stangri dešra, lyg cigaras, ir aštriu peiliu ant lentutės ši dešra pjaustoma kuo plonesniais ruoželiais. Šifonavimas labai tinka bazilikui, prieskoniniam šalavijui, garbanotųjų kopūstų lapams, romėniškoms salotoms, kai jos naudojamo meksikietiškuose patiekaluose pvz., mangoldams, na ir plokščialapiams kopūstams, kaip ir šiuo visai realiu čia žemiau aprašytu atveju. Aš esu įsitikinusi, jog pjaustymo būdas keičia patiekalo esmę, turinį ir net skonį.

Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę su dangčiu. Išeiga nuo 2 iki 8 porcijų, priklausomai kas kiek suvalgys.

Produktai: 

• 1 milžiniška gūžė (500-700 g) plokščialapių kopūstų (Collard greens - angl.)
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus 
• 8-9 vnt. česnako skiltelių
• 1-2 čilės, sausos arba šviežios - nebūtinai
• 1/2 Valg. Š. susmulkinto rozmarino lapelių, ar kitų prieskoniių
• 1/4 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1/2 arb. š. druskos
• 2 Valg. Š. medaus ir 5% obuolių acto mišinio  

Paruošimas:

1. Plokščialapių kopūstų (Collard greens - angl.) lapus nuplauname, nuvarviname - sausinti nereikia, truputis drėgmės padės tolimesniam lapų terminiam apdorojimui. Pašaliname kietus kotelius, lapus sudedame viens ant kito į krūvą, susukame į "cigarą" ir supjaustome 3-5 mm juostelėmis - t.y. šiiiiiiiifonuojame.
2. Susmulkiname česnaką ir čiles. Didelėj keptuvėj įkaitiname aliejų, apie 1-2 min. vartydami pakepiname česnaką, čiles ir rozmarinus - aliejus turi prisisotinti prieskonių aromato.
3. Į keptuvę dedame supjaustytus žalumynus, pasūdome, papipiriname, kulinarinėmis žnyplėmis arba 2 mentelių pagalba pavartome, kad kopūstų lapai pasidengtų aliejumi. Uždengiame dangčiu ir tuojau pat išjungiame kaitinimą. Paliekame lapus "prakaituoti" po dangčiu apie 3-5 min. 
4. Paragaujame, jeigu trūksta "cinkelio", apliejame salotas mėgstamos rūšies medaus ir obuolių acto mišiniu (man skanu ir be padažo).
5. Tiekiame į stalą šalia kitų patiekalų kaip garnyrą, arba mėgaujamės salotomis su paskrudintos daugiagrūdės duonos riekele. 

P.S. Rozmarinus šiame recepte galima pakeisti bet kokiu kitu jūsų mėgstamu prieskoniu, pvz. čiobreliais, cinamonais, gvazdikėliais, šalavijais, raudonėliais, bazilikais ir t.t.

Pabaigai... o gal tiks šių salotų ruošimo metu pasiklausyti ir klubus pajudinti,  populiari braziliška daina "Nosa, nosa asi voce mi mata", apie žudančiai skanią meilę (tik brazilai gali taip reikšti savo aistrą :)

Tomatiljas arba žalioji dumplūnė

Tomatiljas arba žalioji dumplūnė (Physalis philadelphica lam - lot.) - tai nesaldi uoga, priskiriama daržovėms, pomidoro pusseserė ir agrastinės dumplūnės sesuo. Žalia arba gelsva pomidoro pavidalo uoga slypi apvalkalėlyje, kuris prieš vartojant vaisių maistui yra pašalinamas. Lyginant su pomidoru, kurio skonis yra artimiausias, tomatiljas yra mažiau sultingas ir mažiau  rūgštus. Aš mėgstu tomatiljus naudoti ypač salsų ir salotų ruošimui, kadangi jie ilgai negenda, nepažliugsta, gražiai atrodo tiek supjaustyti skiltelėmis, tiek smulkiais kubeliais. Tomatiljuose esanti į pektiną panaši medžiaga padeda sutirštinti verdamus padažus, o švieži ingredientai, kaip pavyzdžiui įvairios salotos, ilgiau negenda išmaišytos tomatiljo tyrelėje.
Tomatiljas - tai Centrinės Amerikos augalas, maistui jis buvo naudojamas jau senovės actekų ir kitų Amerikos kontinento tautų. Nokdami tomatiljai įgauna geltoną spalvą ir netenka savo rūgštumo, todėl patiekalams dažniau naudojami neprinokę, žalios spalvos tomatiljai.
Tomatiljai vertinami dėl juose esančios didelės vitamino C koncentracijos. Taip pat juose daug vitamino K, likopeno, kalio, flavonoidų ir folio rūgšties junginių, tomatiljuose yra medžiagų (IxoA ir kt.) padedančių išvengti vėžio.
 

Tomatiljo ir mango salsa

Produktai:

• 1-2 vnt. Serano ar Halapenjo čilės pipiriukų
• 0.5 kg (8-10 vnt.) tomatiljų/žaliųjų dumplūnių, be apvalkalų
• 1 vnt. kietas mangas
• kuokštas kalendros (silantro) lapelių
• 1/4 baltojo arba mėlynojo svogūno arba 3-4 žalio svogūno laiškai
• 2 Valg. Š. žaliosios citrinos (laimo) sulčių
• 1/2 arb. š. druskos 
• 2 Valg. Š. aštraus padažo, kaip žaliasis Tabasco arba čilių marinato

Paruošimas:

• Pašaliname iš čilių sėklas - tai sumažins patiekalo aitrumą.
• Mangą nuskutame ir pašaliname sėklą. Mangą, tomatiljus, išvalytas čiles ir svogūną supjaustome 5 mm kubeliais.  Kalendros lapelius supjaustome kuo smulkiau. Visus ingredientus dubenyje pasūdome, apliejame citrinų sultimis ir aštriu padažu, lengvai išmaišome ir pateikiame. 
• Tomatiljo salsa išlieka šviežia apie 7 dienas, jei saugoma sandariame indelyje, šaldytuve.

Salsa valgoma kaip priedas su sekančiais patiekalais:

• su kukurūzų čipsais,
• su paskrudintais tortiljos (tortilla - isp.) trikampėliais,
• ant fermentinio arba varškės sūrio griežinėlio,
• su varške,
• ant kiaušinienės arba omleto,
• salsa įdarytos virto kiaušinio baltymo puselės,
• ant orkaitėje keptų bulvių, kartu su grietinės "kepure", mmmm...
• ant suplėšytų salotų lapelių salsos kauburėlis - tai ir salotų dalis, ir padažas,
• ant keptos vištienos arba kalakutienos krūtinėlės,
• ant keptos lašišos,
• salsa įdaryti žaliosios paprikos "laiveliai" - šaltas užkandis prie tekilos,
• ant hikamos (jicama - isp.) griežinėlių,
• ant agurko,
• su virtomis pupelėmis,
• įmaišius į paruoštą šiltą kuskusą arba kinvą (quinoa),
• su virtu ar keptu kalafioru,
• su garintu brokoliu, 
• su keptais aguročiais arba cukinijomis,
• ant kepto baklažano griežinėlio,
• su Meksikos virtuvės patiekalais: taco, quesadilla, enchilada, burrito, fajitas, nacho...

Žaliasis "Salsa Verde" padažas
Pasakiško skonio Meksikiečių virtuvės padažas. Jis yra tyrelės pavidalo, labai tinka su vištiena, arba su bet kokiu patiekalu, kuriam trūksta "cinkelio". Paruošimui reikia turėti maisto procesorių.
Produktai:

• 2 vnt. Serano/ar Halapenjo/ar Poblano čilės pipirų
• 0.5 kg (8-10 vnt.) tomatiljų/žaliųjų dumplūnių, be apvalkalų
• kuokštas kalendros (silantro) lapelių
• 1 Valg. Š. susmulkinto raudonėlio (oregano - angl.), skaniau šviežias 
• 1/2 arb. š. malto kmyninio kumino
• 1/2 svogūno galvos
• 3 Valg. Š. žaliosios citrinos (laimo) sulčių
• 1-2 skiltelės česnako
• 1 arb. š. druskos

Paruošimas:

• Pašaliname čilių sėklas - tai sumažins patiekalo aitrumą.
• Visus ingredientus sumalame blenderyje ir pateikiame kaip padažą prie mėsos arba šalia traškučių/čipsų.

P.S. Užvirinus "Salsa Verde" padažą (galima pripilti šiek tiek vandens arba acto) jis išliks šviežias mėnesį ar ilgiau, o išpilstytas į sterilius indelius padažas tinka konservavimui.

Rėžiuko ir balto vyno panardas

Šio recepto autorius - Chef Andrėjus (tik ingredientų kiekiai mano pakoreguoti). Jau ne vieną kartą ruošiau šį padažą/panardą, todėl kad jis labai skanus, todėl kad lengva paruošti, todėl kad jis atstoja greitą užkandį, ir todėl kad rėžiuką parduoda krautuvėse milžiniškomis šusnimis ir jį reik per dieną sunaudoti, mat šviežias rėžiukas labai greit suglemba ir suvysta.

"Rėžiuko ir balto vyno panardas" skanus su krekeriais, nesaldžiais džiuvesėliais, į jį galima panardinti druskuotas lazdeles arba precelius, jis gali būti naudojamas kaip padažas ant keptos žuvies.

Rėžiukas (watercress angl.) - tai drėgnose ir pavėsingose vietose augantis augalas, Lietuvoje jis įrašytas į "Raudonąją knygą", kol kas jis prieinamas tik Lietuvos sodininkams, o vakarų Europos bei JAV šiauriniuose regionuose parduodamas maisto krautuvėse. Lietuvoje parduodamos rėžiuko sėklos, tad jeigu jūsų sode yra kur nedžiūstanti bala - rėžiukui ten patiktų.

Rėžiuko lapelių skonis primena krienus arba garžgarstes, tačiau rėžiuko tekstūra labai švelni. Vienos saujos rėžiuko lapelių užtenka primaišyti į šviežias žalias salotas. Šis augalas vertinamas dėl savo mikroelementų sudėties, kurie veikia priešvėžiškai, naudingi anemikams, padeda nuo kaulų retėjimo. Rėžiukas turtingas organinių kalcio, geležies, jodo ir folio rūgšties junginių, vitaminų A ir C. Aš jį perku ne vien dėl sveikatos, man jis skanus. 

Pacituosiu internetinį straipsnį: 

"Rė­žiu­kai sa­lo­toms par­da­vi­nė­ja­mi dau­ge­ly­je Va­ka­rų ša­lių pre­ky­bos cent­rų. Rė­žiu­kų ger­bė­jai tvir­ti­na, kad rė­žiu­kai ne tik pa­ge­ri­na or­ga­niz­me me­džia­gų apy­kai­tą, bet ir ak­ty­vi­na ke­pe­nų, tul­žies ir inks­tų veik­lą. Dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių liau­dies me­di­kai rė­žiu­kų pre­pa­ra­tais iš­va­ro ak­me­nis iš tul­žies pūs­lės, gy­do šla­pi­mo pūs­lės ne­ga­la­vi­mus. Yra faktiškai pa­tvir­ti­ni­ta, jog rė­žiu­kai pa­de­da nuo vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gų, nuo cuk­ri­nio dia­be­to"...

Paruošimui reikia turėti keptuvę su dangčiu, rankinį blenderį.

Produktai:

• 30 ml alyvuogių aliejaus
• 30 g sviesto
• 1/2 svogūno (170-200g)
• 4 saujos (100-140g) rėžiukų
• 100 ml balto vyno
• 1 stiklinė (250 ml) grietinės
• žiupsnelis (1/8 arb. š.) druskos
• žiupsnelis (1/8 arb. š.) šviežiai maltų pipirų
• 1 valg. Š. citrinos sulčių - nebūtinai

Paruošimas:

1. Pašaliname stambesnius rėžiukų stiebus. Smulkiai supjaustome svogūną.  
2. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų, ištirpiname sviestą. Pakepiname iki sidabrinės spalvos svogūną, pridedame rėžiukus, išmaišome ir, uždengus dangčiu, kepame dar 2 minutes. 
3. Pilame vyno, kepiname atviroje keptuvėje dar 2 min., kad vynas nugaruotų. 
4. Pilame grietinės, pasūdome ir papipiriname, gerai išmaišome. Paragavus, jei trūksta rūgšties, pridedame citrinos sulčių. Pakaitiname, bet neužviriname. Padažą susmulkiname rankiniu blenderiu. 
5. Pateikiame karštą su žuvimi, arba šaltą kaip panardą skrebučiams.  
6. Šaldytuve, sandariame indelyje, patiekalas išliks šviežias 4 dienas.

Rėžiukas (Nasturtium officinale). Nuotrauka pasiskolinta Internete. Fotografas Dan Tenaglia, Missouriplants.com.

Anona

Anoniniai - tai yra ištisa atogrąžinių vaisių grupė, kurie visi maždaug panašiai atrodo, tačiau jų skoniai šiek tiek skiriasi. Jų tėviškė - Centrinė Amerika ir Andų kalnai. Dabar šie vaisiai auginami daugelyje kraštų, importuojami bei parduodami net ir Lietuvoje.

Man teko ragauti tik Čerimojos (Cherimoya- angl.) ir Graviolos (Soursop-angl.). Vaisių žievėlė žalia, o vidus baltas, sultingas lyg ananaso, su juodomis kietomis sėklomis, kurių geriau nekramtyti, nes sėklų vidus yra nuodingas.

Čerimojos žievelė švelni aksomiška lyg abrikoso. Baltas vaisių minkštimas - nuostabiausio skonio. Jeigu vaikystėje mėgote gerti limonadą, kriušoną ir čiulpti barbarisinius ledinukus, tai šie vaisiai būtent primins šiuos skonius ir kvapus. Čerimoja, jeigu prinokusi, saldžiai rūgšti -  valgant primena minkštą barbarisinį saldainį. Neprinokusi čerimoja kieta, nesultinga, primena kedro riešuto skonį.

Graviolos žievelė gilios žalios spalvos, kieta, grublėta, kartais būna spygliuota. Graviolos skonis kiek subtilesnis, lyginant su čerimoja, primena limonadą, bet rūgštumas ne citriniškas, o švelnus ir kvapnus. Neprinokę kieti vaisiai mažiau sultingi ir daugiau rūgštūs, kai kam būtent tokie patinka labiausiai. Kieti vaisiai naudojami įvairiose salotose, minkšti ir sultingi valgomi kaip desertas.

Baltas anonų vaisių minkštimas kupinas vitaminų B ir C, bei daugybės unikalių augalinių mikroelementų, kurių nerasite kitame maiste. Šie vaisiai Amerikos tautose laikomi gydomaisiais. Anonų minkštimas arba sultys slopina vėžio ląstelių plitimą, žudo žarnyno parazitus ir kenksmingas amebas, "muša" aukštą temperatūrą, padeda nuo viduriavimo, o žindyvėms padeda laktacijai. Tačiau negalima šio vaisiaus daug valgyti nėščioms, nes jis stimuliuoja gimdos susitraukimus ir gali sukelti persileidimą. Nuodingos sėklos, sumaltos į miltelius ir vartojamos mažais kiekiais, žudo vidaus organų ir išorinius parazitus, maltų sėklų nuoviru plaunant galvą naikinamos utelės.

Jeigu niekuo nesergate, vistiek labai rekomenduoju paragauti šių vaisių arba nudžiuginti jais savo artimuosius - vien dėl nuostabaus skonio.

Pirkite nesužalotus vaisius, jei kieti - palaikykite juos keletą dienų kambario temperatūroje, kol pradės minkštėti. Jeigu vaisiaus žievelėje atsiras rudos dėmelės - nieko tokio, - tai ženklas, kad jau vaisius pasiekė saldumo kulminaciją. Jeigu vaisiai jau prinokę, o mėgavimąsi jais norime pratęsti ilgesniam laikui, - tada anonus perkeliame į šaldytuvą, kur juos galime saugoti dar kokią savaitę.

Besilankant Karibų salose, teko ragauti šių vaisių tik nuskintų nuo medžio - skonis fantastiškas. Savo egzotinių vaisių ragavimo lentelėje šiuos žaliuosius anonus priskyriau aukščiausiam įvertinimui. Tačiau teko ragauti ir neskanių: neprinokusių bet jau parudavusių atvežtinių vaisių. Tačiau vistiek ateity nepraleisiu progos, jeigu tik gausiu gražių anonų kur nusipirkti: ar tai būtų atogrąžų turgelyje vietinių ūkininkų užauginti vaisiai, ar su lipdukais parduodami atvežtiniai vaisai krautuvėjė - aš nepraeisiu pro juos abejingai.

Čerimoja, maždaug mango dydžio.

Supjaustytas čerimojos minkštimas.

Radau lietuvišką receptą "Sufle su anona". Na, nežinau, jeigu turėčiau daugybę pernokusių vaisių ir reiktų juos gelbėti, tai turbūt kažką panašaus imčiausi ruošti. Man šviežias vaisius pats skaniausias. Mėgstu supjaustyti skiltelėmis anoną sau pusryčiams, kol tuščias skrandis - taip skonis ir aromatas geriau atsiskleidžia ir poveikis sveikatai stipresnis.

Čerimoja

Pusryčių stalas: graviola lėkštėje kartu su ananaso griežinėliais. Nuotrauka daryta keliones į St. Martino salą metu.

Čerimoja. Šią nuotrauką pasiskolinau Internete. Ačiū!

Graviola. Šią nuotrauką pasiskolinau Internete. Ačiū!

Mano ragautų egzotiškų vaisių įvertinimo lentelė:

10 - fantastiškas:  graviola arba pau-pau, čerimoja, persimonas,

9 - puikus: mangas, ananasas, avokadas, granatas

8 - nuostabus: kinkanai, figos, kiviai, apelsinai, pomelas

7 - gardus: tamarindai, datulės, bananai, greipfrutai, papaja

6 - skanus: guava, kokosas,

5 - įdomus: karambola, opuntijos kriaušė - kaktusinė figa

4 - geras: svarainis,

3 - neypatingas: kertuotis - pitaja, kivanas, fizalis - dumplainis

2 - beskonis:  unedas (arbutas žemuoginis)

1- šlykštus: durijus

Ispanijoje auganti Čerimoja (Cherimoya tree). Dėkoju Editai už nuotraukas iš kelionės po Ispaniją. 

Čerimojos sėklos malūnėlyje. Keletą bandžiau išgvildenti - labai sunkiai sekėsi. 

Čerimojos sėklos sumaltos - atsarginis vaistas nuo įvairiausių parazitų.