Opuntijos arba "dykumos burokėliai"

Tai Amerikos žemyne ant kaktuso auganti daržovė/vaisius; į Euraziją atvežta 18 amžiuje ir išplatinta pietiniuose regionuose, kur šie kaktusiai labai sėkmingai prigijo. Opuntijos ir kaktusų lapai, ant kurių jos auga, kupini vitaminų A ir C; tai geras augalinio kalcio ir vitamino K šaltinis. Mitybos ir medicinos specialistai nustatė opuntijų teigiamą poveikį žmogaus organizmui, o būtent:

• tonizuoja;
• mažina cukrų kraujyje;
• mažina chlestorolio kiekį kraujyje;
• pagreitina žaizdų gijimą;
• antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės;
• gerina kepenų veiklą;
• švelnus nuskausminantis poveikis;
• imuniteto gerintojas...

Opuntijas rekomenduojama dažniau valgyti tiems, kas kenčia nuo glaukomos, II grupės dibeto, kepenų ligų, opų, nuolatinio nuovargio...

Mane supančioje aplinkoje (t.y. JAV) tiek anglakalbiai amerikiečiai, tiek ispanakalbiai imigrantai iš Lotynų Amerikos - visi vadina šį vaisių OPUNTIA, t.y. aiškiai tariamas "T" garsas vidury žodžio. Iš kur čia lietuvių kalbininkai sugalvojo "c" garsą ir pavadino "opuncija"? Tai dar viena modernios lietuvių kalbos "sergėtojų" logikos mįslė. JAV paruotuvėse opuntijos vadinamos Prickly Pear - "spygliuota kriaušė" pavadinimu. Meksikietiškų prekių parduotuvėje šie vaisiai kartais pažymimi "Nopales Fruit" pavadinimu. Nopales - tai kaktuso rūšies pavadinimas, ant kurio auga opuntijos, žali nopales kaktusų lapai irgi valgomi.

Taip atrodo Centrinėje Amerikoje laukinėje gamtoje augantys Nopales kaktusai su opuntijomis ant jų.

Mano izraelietė draugė Galit, kai tik užmato, vis perka opuntijas. Aš jas retai perku, tik kai užeina potraukis egzotikai, kai norisi naujo skonio. Galit sako, kad Izraelyje opuntijos naudojamos šiauriečių žydų tradiciniuose patiekaluose vietoj burokėlio; ten liaudyje juos taip ir praminė: "dykumos burokėliai". Izraelyje opuntijų sezonas trunka 10 mėnesių metuose, tai labai prieinamas izraeliečių valgis. JAV meksikiečių maisto parduotuvėse jų atvežtinių irgi beveik visada yra. Šiltose JAV vastijose, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, kalnuose ir dykumose - visada yra sezonas, kai noksta opuntijos.

Prinokusios opuntijos labai minkštos, skoniu, spalva ir faktūra primena pervirtus burokėlius. Būna dar oranžinės ir geltonos spalvos opuntijos, tačiau maistingiausios ir turtingiausios vertingų medžiagų yra tamsiai raudonos. Aš opuntijose jaučiu prinokusios kriaušės skonį, o kietos mažos tos pačios spalvos sėklytės minkštimo viduje primena vynuogių kauliukus. Opuntijų sėklytės smulkios, jas galima nuryti, nebūtina kramtyti. Opuntijos salstelėjusį minkštimą dengia mėsingas sluoksnis - kuris yra lengvai sūrstelėjęs arba neutralaus skonio, o paviršių dengia plona žievelė. Ši žievelė savo struktūra primena plastiką, tad maistui nenaudojama. Dykumų ožkos opuntijas valgo su žievele ir su visais spygliais. Opuntijomis taip pat minta paukščiai, driežai ir iguanos, tad tai yra vandeningas, maistingas ir kupinas vitaminų gardėsis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.  

Opuntijų paruošimui reikia turėti vieną guminę pirštinę - tai rankai, kuria laikote vaisių, o kitoje rankoje bus peilis, tad antra pirštinė nebūtina. Pirštinė turi būti ne vienkartinė-ploniukė, bet iš tų buitinių, kurios skirtos indų plovimui ir namų valymui. Mat opuntijų žievelę dengia beveik nematomi kaktusiniai spygliukai. Jei manote, kad pirkote bespyglę opuntiją, visgi galite pasigailėti, jei nenaudosite pirštinės. Parduotuvėje pasirenkant tinkamas opuntijas naudokite keturlinką plastikinį maišelį, juo apsaugokite ranką, kuria liečiate šiuos vaisius/daržoves.

Gerai prinokusių opuntijų minkštimą lengvai išimame iš jas supančio apvalkalo. Pirmiausia pjauname opuntijos abu galus, po to peilio galu darome negilų išilginį pjūvį, galiausiai opuntijos saldųjį minkštimą kaip iš švarko išvelkame iš žievės. Kietą opuntiją lupame ir skutame peiliu kaip bulvę. Tokiu atveju pašalinama plonesnė žievelė, lieka ne tik saldus minkštimas, bet ir jį supantis neutralaus skonio apvalakas. Kietos opuntijos griežinėliai geriau tinka salotoms, jie labiau išvaizdūs patiekaluose. Labai minkštos ir sultingos opuntijos tinka vaisių tyrelėms, sultims ruošti. 

Opuntijų griežinėliai arba juostelės naudojamos šviežiose salotose, jais puošiami šventiškos mėsos ar žuvies latiekalo lėkštės pakraščiai. Opuntijų sultimis spalvinami ir skaninami desertai, padažai. Labai skanu opuntijų griežinėlius lengvai atšaldyti, apšlakstyti citrinų sultmis ir tiekti pvz. sekmadienio pusryčių užbaigimui.

Opuntijos paruoštos "preparavimui".

Skutant kietą opuntiją išsaugomas ir sūrtelėjes minkšimo apvalkalas. 

Gerai prinokusios opuntijos griežinėliai.

Keturi Artimųjų Rytų prieskonių mišiniai

Jei mėgstate keliauti, pažinti svetimas kultūras, ragauti naujus skonius, tai tikriausiai žinote, jog kiekviename krašte turgus, kaip ir archeologinių atrifaktų muziejus, - tai koncentruota kultūros patirčių vieta. Ir tikriausiai įsitikinote, jog šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, Balkanų ir Arabijos pusiasalių tautų kulinarinį paveldą vienija nepaprastai turitinga savo spalvomis, aromatais ir skoniais prieskonių magija. Tad kitos jūsų kelionės metu, kai būsite prieskonių turguje, užsisakykite pardavėjo šių keturių magiškų prieskonių mišinių, kurie, juos parsivežus namo, dal ilgai maloniai kutens jūsų juslės organus ir primins stebuklingas patirtis tolimose šalyse...

Jau anksčiau rašiau, jog pirktiniai prekybos centruose prieskonių mišiniai, net arti negali lygintis su namuose pasigamintais - be chaltūros, be išsikvėpusių ir pasenusių ingredientų. Pirktiniai maišiukuose pavieniai prieskoni ingredientai, kaip džiovintos čilės, pvz., - tai dažniausiai yra gana kokybiški, jeigu jų spalva nepapilkėjusi. Tačiau žolinius prieskonius geriau prisidžiovinti patiems, arba įsigyti turguje. Mano patarimas: kai salotoms ar troškiniams naudosite šviežias čiles ir pašalinsite jų sėklalizdžius - neišmeskite jų, bet padėkite ant kepimo popieriumi iškloto padėklo, kur nors aukštoj vietoj: ant šaldytuvo, ar ant spintelės virtuvėje. Po poros savaičių ši čilių sėklų įvairovė kartu su išdžiovintais aitriųjų paprikų vidiniais plaušais taps puikiu pagrindu prieskoninių mišinių gamybai.

Naminiai prieskonių mišiniai - tai viena geriausių dovanų draugams ir artimiesiems. Tik būtinai ant indelių užklijuokite lipdukus ir užrašykite pavadinimą, ingredientus, datą ir savo vardą.

Prieskonių turgelis Petroje, Jordanijoje. Nuotraukos autrė R. Kačkutė

Aš šių prieskonių mišinių esugavusi dovanų. Metus juos ragavau, eksperimentavau su įvairiais patiekalais, ir įsitikinau, jog ateity neišvengiamai šie dalykai bus mano vrtuvės lentynoje. Taip ir buvo.

Gaminant šiuos prieskonių mišinius, visi ingredientai turi būti sausi, kai kurius verta įsigyti jau maltus (gvazdikėlis, kvapusis pipiras) , kai kuriuos skaniau šviažiai susmulkinti grūstuvėje (kmynas, kuminas, kardamonas). Pagaminti prieskonių mišiniai, saugomi sandariuose (geriausia - stikliniuose) indeliuose, išliks kvapnūs 6 mėnesius, tačiau galiojimo laikas jiems iki 3 metų. Prieskonių mišinių proporcijos aprašytos žemiau.

1. Pilpelčuma

Tai Libijoje ir Izraelyje populiarus prieskonių mišinys (Pilpelchuma - angl.). Pilpelčuma yra būtinas ingredientas ruošiant "Šakšuką" (Shakshuka - angl.). Aš dažnai naudojų šį mišinį plovo skoniui praturtinti. Įmaišius šlakelį vandens ir sauėgrąžų aliejaus, pagaminama tyrelė, kuri tinka teikti kaip pagardas prie įvairių užkandžių: keptos avienos ar vištienos iešmkų, apkepintų, o geriau apgrilintų, daržovių gabaliukų, ankšinių pupelių, arba kartu su "Humuso" užtepėle. Dar labai skanu: orkaitėje apkeptų bulvių kubelius is susmulkintus šviežius svogūnus (žalius laiškus arba šalotus), aplieti padažu iš majonezo, paskaninto Pilpelčuma sausu mišiniu.

Ingredientai:

• 1 arb. š. kumino sėklų
• 1 arb. š. kmynų sėklų
• 1 Valg. Š. džiovinto česnako krislelių (aš juos perku, bet galima pasigaminti iš česnako tarkių dehidratoriuje)
• 1 Valg. Š. įvairių čilių (aitriųjų paprikų) sėklų ir žievelių krislelių
• 1 vnt. džiovinta "Kajeno čilė" - nebūtinai
• 1 Valg. Š. paprikos miltelių (aš naudoju ispanišką, bet ne rūkyto skonio, vengriška irgi gera)

Pirmiausia kmynus ir kuminą sutriname grūstuvėje, labai smulkiai grūsti nereikia, tik kol neliks sveikų sėklų. Pridedame likusius ingredientus, viską sumaišome ir beriame į indelį. Prieš naudojant šį prieskonių mišinį, reikiamą jo kiekį sugrūdame grūstuvėje iki kol pasklis prieskonių aromatas.

Pilpelčuma.

P.S. Skanesnės bus čilės, jei pakepintos 2-3 min. sausoje keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos. Tik užsidėkite dujokaukę :)

Sumakas

Tai ne mišinys, bet rūgštaus-uogiško skonio aromatingas prieskonis (Sumac - angl.), gaminamas iš džiovintų ryškiai raudonų uogų, augančių Artimųjų Rytų regione. Kuo šviežesnis sumakas - tuo jo raudonis ryškesnis. Sumakas atstoja citriną, tačiau suteikia patiekalams raudoną spalvą. Šiuolaikinių medikų įrodyta, jog sumakas padeda nuo nutukimo ir nuo įvairių uždegiminių procesų žmogaus organizme. Tad tai labai sveikas ingredientas, reikalingas turėti virtuvėje. Patariu šio prieskonio nusipirkti kelionių po Artimuosius Rytus metu.

Sumako uogos. Nuotrauka skolinta iš interneto.

Sumakas populiarus Maroko, Izrelio, Palestinos ir Viduržemio jūros šalių virtuvėse. Vienas klasikinių patiekalų, kuriuose būtinas sumakas - Musahan. Sumaku skanu (ir gražu) pabarstyti jau paruoštus patiekalus, pvz., grilyje keptą žuvį ar krevetes, "Baba ghanušą", "Humusą", aliejuotus fetos sūrio kubelius dubenėlyje, agurko griežinėlius, keptas bulves "Fri", apkepintus briuselio kopūstus, virtus avinžirnius su šviežiomis mėtomis, keptus svogūnus. Sumakas nepaprastai tinka prie arbūzo, ne tik salotose, bet galima tiesiog apibarstyti arbūzo kubelius dubenyje ir patiekti kaip vasaros užkandį arba priedą prie kitų patiekalų.

Sumakas taip pat naudojamas paskaninti mėsos marinatams arba aptepams; visur kur naudojami paprikos milteliai, įmaišykite šiek tiek sumako. Sumakas nepaprastai tinka kalakutienos "Pastramai". Sumakas taip pat naudojamas Italijoje kiaulienos marinatui:

• sumakas
• apelsinų sultys
• alyvuogių aliejus
• medus
• susmulkintas česnakas
• druska ir pipirai

Desertuose sumakas tinka kekso tešlos kepiniuose, nes suteikia jiems ne tik citriniško skonio, bet ir rausvos spalvos. Sumako ir cukraus mišiniu barstomi sausainiai - išgaunama labai kalėdiškai raudona spalva. Dar galima sumako įmaišyti į cukrinį glaistą. Be to, sumako rūgšelė nepaprastai tinka prie šokolado skonio: sumako milteliais per iškarpytą trafaretą barstomi tortų ir pyragaičių paviršiai, ganašas taurėse...

Taip atrodo mano 3 metų senumo sumakas, jau nebe raudonas, bet vis dar tinkamas mėsos patiekalams.

2. Zaataras 

Panašiai, kaip visa įvairovė indiškų prieskonių mišinių vadinami vienu pavadinimu "Kari", bet yra to paties pavadinimo atskiras prieskoninis augalas, taip Artimųjų Rytų tautose gaminami "Zaatar" (Za'atar -angl.) vadinami prieskonių mišiniai, o Senovės Egipte buvo vadinamas augalas tuo vardu. Rinkoje yra žinomos dvi Zaataro mišinio atmainos: žalias Zaataras ir raudonas Zaataras, - pastarąjame naudojamas Sumakas. Zaataras naudojamas praturtinti skoniui ant keptų daržovių, žuvies, paukštienos ir mėsos patiekalų. Dažniausiai aš naudoju Zaatarą mėsos gabalui įtrinti prieš kepimą. Aš pateiksiu mano Zaataro prieskonių mišinio variantą, kurio pagrindą sudaro Sumakas.

Ingredientai:

• 2 Valg. Š. Sumako
• 1 Valg. Š. čiobrelių
• 1 Valg. Š. mairūno
• 1 Valg. Š. raudonėlio
• 1 Valg. Š. lengvai pakepintų sezamo sėklų

Visus ingredientus sumaišome ir beriame į indelį. Prieš naudojant, atmatuojame reikiamą Zaataro kiekį, pridedame pagal skonį druskos ir pipirų, sugrūdame grūstuvėje iki kol pasklis prieskonių aromatas. 

3. Džougas 

Tai Jemeno virtuvės prieskonių mišinys, populiarus Izraelyje ir Viduržemio jūros valstybėse (Zhoug - angl.). Pagamintas iš šviežių ingredientų, sumaišytas su aliejumi ir šlakeliu vandens, jis primena "Čimičiurį" ir patiekiamas su į pitą, roti ar lavašą suvyniotais sumuštiniais (gyro, dürüm, sabih, šavarma, suvliaki...). Aš savo virtuvėje naudoju sausą Džougą, kuris tinka keptai vištienai su svogūnais, daržovių troškiniams, plovui paskaninti. Įmaišius Džougo į nesaldintą jogurtą, pagaminamas labai skanus panardas vištienai.

Ingredientai:

• 2 Valg. Š. sausų kalendros lapelių
• 2 Valg. Š. sausų petražolių lapelių
• 1 Valg. Š. sausų žalių čilių krislelių (tinka namie džiovinti halapenjo čilių sėklos ir plaušai)
• 1 Valg. Š. džiovinto česnako krislelių (aš juos perku, bet galima pasigaminti iš česnako tarkių dehidratoriuje)
• 1 arb. š. kumino sėklų
• 1 arb. š. kmynų - nebūtinai
• 1 arb. š. malto kardamono
• 1/2 arb. š. maltų gvazdikėlių

Pirmiausia kmynus ir kuminą sutriname grūstuvėje, labai smulkiai grūsti nereikia, tik kol neliks sveikų sėklų. Pridedame likusius ingredientus, viską sumaišome ir beriame į indelį. Prieš naudojant šį prieskonių mišinį, reikiamą jo kiekį sugrūdame grūstuvėje iki kol pasklis prieskonių aromatas. 

Sausas Džougas.

Šviežias Džougas

Tai žalias, šlapias, tirštas, labai aromatingas prieskonių padažas, fantastiškai skanus. Šviežias Džougas labai tinka prie virš grilio keptos žuvies ar mėsos, ypač prie avienos ir vištienos. Tirštas Džougas skanus su pitos duonele, falafeliu, keptomis daržovėmis, ant kepto baklažano griežinėlio, ant avokado puselės, įmaišytas į nesaldintą jogurtą. Jeigu turite nedidelį maisto procesorių (elektrinį smulkintuvą), pasigaminsite šį gėrį per 5 min., o jei neturite, - sausus ingredientus (pirmi 6 iš sąrašo) atskirai sugrūskite grūstuvėje, o šviežius ingredientus labai smulkiai sukapokite peiliu.

Ingredientai:

• 1 arb. š. kmynų - nebūtinai
• 1 arb. š. kumino sėklų
• 1/2 arb. š. malto kardamono
• 1/4 arb. š. maltų gvazdikėlių - nebūtinai
• 1/2 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. cukraus
• 50 g (didelis kuokštas) šviežių kalendrų lapelių ir stiebų
• 50 g (didelis kuokštas) šviežių petražolių lapelių ir stiebų
• 1-4 vnt. žaliosios halapenjo čilės, kartu su sėklomis (čilių kiekį reguliuokite pagal pageidaujamą aitrumą)
• 2 vnt. šviežio česnako skiltelės
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 20-50 ml tyro vandens (vandens kiekį reguliuokite pagal pageidaujamą tirštumą)

Maisto procesoriuje pulsuojant susmulkiname visus ingredientus. Turi gautis tiršta masė, bet vis dar matomi prieskonių gabaliukai (nesumalkite iki tyrės). 

4. Ras el hanutas

Taip vadinamas Maroke ir kitose Šiaurės Afrikos valstybėse populiarus prieskonių mišinys (Ras el hanout - angl.), naudojamas mėsai apvolioti prieš kepimą, troškiniuose, sriubose, su keptomis daržovėmis, - visur, kur siekiama išgauti Marokietiško skonio ir kvapo. "Ras el hanuto" prieskonių mišinio spalva gali būti žalia, geltona ar raudona, visai kaip Lietuvos vėliavos spalvos, priklausomai nuo mišinio gamintojo skonio preferencijų. Pagal tradiciją, šiame mišinyje privalo būti ne mažiau 12 įvairių prieskoniai. Mano recepte ingredientų išvardinta 14, jeigu neturite, galite nenaudoti dviejų iš sąrašo paskutiniųjų penkių ingredientų. Visi naudojami mišinyje prieskoniai turi būti sausi.

Ingredientai:

• 1 Valg. Š. kalendros sėklų
• 1 Valg. Š. susmulkintų rožių žiedlapių
• 1 Valg. Š. įvairių čilių (aitriųjų paprikų) sėklų ir žievelių krislelių
• 4-6 vnt. kardamono anksčių (cardamom pods - angl.) - šviežiai sugrūstų grūstuvėje
• 1 vnt. lauro lapas - sukarpytų ir sugrūstų grūstuvėje
• 1 arb. š. maltų juodųjų pipirų
• 1 arb. š. maltų kvapiųjų pipirų
• 1 arb. š. malto cinamono (geriausias iš Šri Lankos)
• 2 arb. š. kumino sėklų
• 2 arb. š. mėtų lapelių
• 1 arb. š. malto imbiero
• 1 arb. š. maltų ilgųjų Indijos pipirų (long pepper - angl.)
• 1/2 arb. š. maltų gvazdikėlių
• 1/2 arb. š. maltų muškato riešuto plėvelių (mace - angl.) arba 1/4 arb. š. malto muškato

Ras El Hanutas

Atmintinei paminėsiu dar kelis Azijos ir Artimųjų Rytų prieskonių mišinius, kuriuos aš nuolat turiu pasigaminusi arba nusipirkusi šviežiai pagamintus:

Adžika, Khmeli suneli...

Šių prieskonių mišinių aš neturiu, bet gal jūs juos sau atrasite ir pasidalinsite patirtimi komentaruose:
Harissa, Muhammara, Biber salçası, Gochujang, Tabil, Chermoula...

Daigų, pievagrybių ir pomidorų trio

Šiose salotose priedas - raudonoji paprika.

Aš esu grybų fanatikė: mėgstu juos miške "medžioti", džiūgauju aptikusi grybų "šeimų" sambūrius, dievinu grybų aromatų įvairovę, žaviuosi jų ateiviškomis formomis ir spalvomis; mėgstu apie grybus skaityti, netgi dažnai sapnuoju, jog grybauju, - tad niekad neatsižadėsiu grybų valgymo visuose jų pavidaluose. Šis receptas skiriamas būtent grybų "mylėtojams".

"Daigų, pievagrybių ir pomidorų trio" - tai mano labai mėgstamas žieminių ir pavasarinių salotų receptas. Šiose salotose naudojami bet kokie žirnių, pupelių ar kruopų daigai (kokius užsiauginote ant palangės ar kokius gavote nusipirkti), kieti nevisai prinokę pomidorai (kokie būna prieinami žiemą ar pavasarį) ir žali/švieži pievagrybiai. Recepto idėją perėmiau iš kadaise turėtos prancūzaitės draugės, vardu Ellen, - tad priskiriu jį prancūziškiems valgiams.

Mano mama yra žalių grybų valgymo priešininkė, ir tai tikrai ne be pagrindo. Mikologai (grybų mokslininkai) nepataria jokių grybų vartoti jų žaliame/šviežiame pavidale. Termiškai apdoroti grybai lengviau pasiduoda virškinimui (nors iš tiesų keptų grybų susivirškina tik 10-20%, o nekeptų - dar mažiau; grybai - puikus maistas liekniejimui), jeigu grybuose yra nedidelis kiekis toksiškų organinių junginių, jie suyra paveikti aukštos temperatūros.

Žalius grybus valgyti galima tik šios vienos rūšies, vadinamos dvisporiais pievagrybiais  (white button mushroom - angl.). Grybai turi būti užauginti ant švarių ekologiškų durpių, netręšti organinėmis trąšomis, be jokio mėšlo ir pan., - kitaip visokių pilvo problemų neišvengsite. Šiam salotų receptui pasirinkite kuo švaresnius, kuo baltesnius grybus, mat jie nebus plaunami - tik sausai nuvalomi šepetėliu. Baltučiai pievagrybiai yra nepakartojamo švelaus skonio, ilgiau pasėdėję salotose jie lyg kempinėlė sugeria padažą,  tampa traškiai tamprūs, mėsingi, malonu juos kramtyt.

Naudokite šviesų, nekvapnų aliejų. Aš šiame recepte naudoju vynuogių kauliukų aliejų, kadangi jo skonis yra pats švelniausias iš mano visų turimų aliejų. Mano manymu, šalto spaudimo nerafinuotas alyvuogių aliejus, kanapių, juodgrūdės ir pan. aliejai nelabai tinka, nes jie savo giliu skoniu užslopina grybų aromatą.

Paruošimui reikia turėti šepetėlį grybams valyti, peilį ir lentutę, citrusų žievelės gremžtuką arba sūrio tarką. Išeiga maždaug 6 porcijos. Man šios salotos šalia karštų bulvių atstoja sočią veganišką vakarienę, bet tada gaunasi tik 3 didelės veganiškos porcijos.

Produktai:

• 250 g baltų pievagrybių
• 100 g daigų
• 350-400 g (3-4 vnt.) kietų pomidorų
• 1 vnt. citrina
• 30 g vynuogių kauliukų aliejaus
• 1/2 arb. š. druskos (be jodo)
• 1/2 arb. š. čilių krislelių arba 1 Valg. Š. čilių marinato

Priedai, pasirinkite 1-2:

• 3-4 vnt. žalio svogūno arba 1/3 ropinio - nebūtinai
• 1 vnt. raudonoji paprika
• 1/2 (100 g) besėklio "Angliško" agurko

Paruošimas:

1. Grybų neplauname - nuvalome sausu šepetėliu, kietesnius juodulius pašaliname peiliu. 
2. Žiuljenuojame (pjaustome šiaudeliais) grybus ir pomidorus. Susmulkiname savogūnus arba kitą priedą - jei pasirinkome juos naudoti salotose.
3. Nutarkuojame citrinos žievelės tik geltoną dalį. Išspaudžiame citrinos sultis.
4. Visus ingredientus sumaišome dubenyje ir paliekame bent 10 min. skoniams persisunkti. 
5. Šios salotos, laikomos uždarame indelyje, šaldytuve, išlieka šviežios ir skanios 2 dienas. Skanaus!

Šiose salotose bus naudojami 2 priedai: agukas ir žalieji svogūnų laiškai. 

Šiose selotos epriedas - žalieji svogūnai.

Taino Aravakan kukurūzai

Kasmet Amerikos žemyno tautos susivienija Paw Waw šventėje - tai vietinių tautų suvažiavimas, vykstantis didelėje atviroje teritorijoje (šiuo atveju tai vyko žirgų lenktynių hipodromo pievoje) mažiausiai 3 paras. Iš dabartinės Kanados, JAV, Meksikos, pietų Amerikos žemyno bei salų suvažiuoja šokėjai, virėjai, amatininkai, menininkai ir meistrai, bei susirenka didelė minia žiūrovų. Žmonės puošiasi nuostabiausiais rankų darbo kostiumais ir papuošalais. Šventės metu vyksta šokių, būgnavimo konkursai, atliekamos ritualinės apeigos, dalinamasi patirtimi, jaunimas mokinamas meistrauti. Vyrai dalyvauja įvairiose rungtyse ir imtynėse. Palei teritorijos kraštus išsidėsčiusiose palapinėse vyksta prekyba gražiausiais rankdarbiais ir skaniausiais patiekalais.

"Indėnai" - tai europiečių pavadinimas, neišskiriantis virš 200 įvairių tautų, su savo kalbomis, tradicijomis, istorija, kultūra. Juos vienija istorija - t.y. europiečių atvežtas genocidas, bei tautų nuolatinis pasipriešinimas kultūriniam sunaikinimui. Šių tautų kultūras vienija ir tai, jog jose labai svarbią vietą užima pagarba gamtai, išminčiai, vyresnei kartai, optimizmas ir tikėjimas gyvenimo prasmingumu. Jie yra pasakotojų tautos, žodiniu būdu perduodantys savo žinias, papročius, legendas ir pasakas. Todėl mano perdėtas smalsavimas "kodėl", "iš kur", "kokiu pagrindu", "kas jus išmokino", "ar tai tik jūsų šeimos, ar tai genties tradicija" buvo priimtas geranoriškai ir laiko nepašykštėta mano visus smalsavimus patenkinti.

Dievinu amerikos tautų virtuves. Visada žavi paruošimo paprastumas, produktų natūralaus pavidalo išlaikymas, spalvų ir skonių įvairovė. Mano pastebėjimu, yra daug bendrumo su itališka kulinarija, tik jeigu iš jos pašalinsime pastą-makaronus, bei 10 kartų sumažinsime aliejaus sąnaudas.

"Taino Aravakan kukurūzus" ragavau ir gavau receptą dalyvaudama minėtame Paw Waw iš mielos jaunos virėjos, atvykusios iš dabartinės Puerto Rico salos, šimtmečiais priklausiusios Taino genies, Aravak tautinei grupei (aravakų kalboje "taino" reiškia "taika").

Receptą užsirašiau čia sau - kad nepamirščiau, ir jums - jeigu kam bus įdomu.

Jaunoji Taino genties šeimininkė naudojo savo pačios užaugintus milžiniškų margaspalvių (geltonų, rusvų ir rudų) grūdelių kukurūzus, "Adži kabaljero" čiles bei savo gamybos sūrį. Ji man patarė, jog pagal skonį tinka ir feta sūris - tik nelabai sausas; tinka bet kokie čilės pipirai, kaip pvz. halapenjo, bei bet kokie kukurūzai. Tad yra daug laisvės, galima bandyti gamybą.

Išeiga 8 porcijos.  Paruošimui reikia turėti grilį arba didelį puodą.

Produktai:

• 8 kukurūzų burbuolės
• 1 arb. š. druskos 
• 50 g žalių svogūno laiškų
• 50 g sviesto arba aliejaus

Produktai padažui:

• 150 g "Feta" arba "Bryndza" tipo sūrio, riebesnio 
• 1 vnt. šviežia čilė (pagal skonį)
• 200 g kalendrų arba petražolių (didelis kuokštas)
• 1-os citrinos sultys 
• 1-os žaliosios citrinos sultys

Paruošimas:

1. Kukurūzų burbuoles išvalome nuo plaušų ir verdame pasūdytame vandenyje 5-10 min. (tos margaspalvės burbuolės verda ilgiau); arba kepame burbuoles ant grotelių virš grilio, kol grūdeliai išsipūs ir pradės ruduoti. 
2. Smulkiai supjaustome svogūnų laiškus. 
3. Padažui skirtus ingredientus suplakame blenderyje. Turi gautis tirštas ryškiai žalias padažas.
4. Karštus kukurūzus išdedame ant lėkštės, aptepame sviestu arba apliejame aliejumi. Dabar dosniai apliejame žaliu padažu ir apibarstome svogūnais. 
5. Pateikiame tuojau pat kaip užkandį arba vegetarišką patiekalą. Labai tinka pikniko gamtoje. metu.

P.S. Kukurūzus galima kepti tiosiog laužo žarijose (tikriausias Taino paruošimo būdas), bet tada jie turi būti neišvalyti nuo burbuoles dengiančių žalių lapų arba teks vynioti į aliuminio foliją, kas yra nesveika. Arba pasmeigus kukurūzo burbuolę ant iešmo, kepame laikydami virš laužo liepsnos - vaikams turi patikti šis būdas.

Šokėjai kviečiami pasiruošti konkursui. 

Šokėjos su savo gamybos kostiumais - spalvos ir apranga atspindi tautą, gentį ir šeimą.

Šokyje rungtyniauja įvairių tautų ir įvairaus amžiaus moterys. Judesiai primena paukščio skrydį. 

Jaunos merginos vos kojų pirštų galiukais atsispiria nuo žemės.

Atogrąžų regiono tautos kviečia visus prisijungti bedram šokiui ir dainai pagal būgno ritmą. 

Vyrai ir moterys šoka ratu dviejose eilėse, kurios vėliau juda viena šalia kitos.

Susijungusios dvi eilės pradeda vingiuoti.

Šokėjų lyderiai.

Nuogumas ir tatuiruotės - tai tautinio kostiumo dalis.

Inka tautos (Peru teritotija) raštuotas megztukas iš lamos vilnos - mergaitei.

Inka tautos raštuotas megztukas - berniukuui.

Inka tautos kepurė, lamų vilna dažyta augalinais dažais. 

Kitos tautos vilna - veliama. 

Austi vilnoniai kilimėliai.

Tautiniai suvenyrai, sapnų gaudyklės ir papuošalai.

Ginklai.

Sapnų gaudyklė, kabinama virš lovos ar gulto, veja šalin blogus ir beprasmiškus sapnus. Oda ir plunksnos.

Gražus veidas ir stiprus žvilgsnis. Amerikos tautų išlikę palikuonys - stiprios savigarbos žmonės.

Rankų darbo ekologiški žaisliukai, šlepetės.

Kaukės apeigoms ir interjerui (tarp švenčių).

Austas ir virvele siuvinėtas sijonas.

Austas ir virvele siuvinėtas sijonas.

Marškinėliai su užrašu: "Saugumo tarnyba kovje su terorizmu nuo 1492 metų"

Matriarchalinė dievybė, prarijusi uraganą, kad apsaugoti pusiaujo tautų salas. Ji išleidžia vėją kai žmonės negerbia gamtos.

Šiaurės Amerikos tautiniai batai.

Odiniai batai ir karoliukais siuvinėtos piniginės.

Aztekų (actekų) namus saugojanti dievybė.

Medžiotojų trofėjai. 

Labai gražūs plonos odos drabužiai moterims, autoriniai darbai.

Būgnai šokėjams - šokėjai dažnai patys dainuoja ir būgnuoja sau ritmą.

Navaho tautos suvenyrai.

Mano dukra su mylimiausia rankų darbo lėlyte, apsigaubusi Navaho ploniausios ir švelniausios vilnos skraiste. Austų drabužių ir anklodžių spalvos reprezentuoja metų laikus, šiuo atveju viena pusė - ruduo, išvirkščia pusė - pavasaris.

Madžiotojų trofėjai panaudojami apeidinių kostiumų ir kaukių gamybai.

Vyrų šokių konkursas. Amerikos Valstijų vėliava neša rimtį ir liūdesį. 

Vyrų šokiai.

Vyrų šokiai.

Šokėjų kostiumai iš nugaros.

P.S. Jeigu susižavėjote Amerikos žemyno tautų rankdarbiais, tai galite jų nusipirkti National Geographic Internetinėje parduotuvėje: http://shop.nationalgeographic.com/
Į paiešką šveskite žodį "alpaca" ir matysite didžiulį pasirinkimą autentiškų švelniausios vilnos, šilčiausių ir lengviausio svorio raštuotų megztinių, šalikų, kepurių, liemenių, skraisčių ir lovatiesių.


Kviečių pasižiūrėti seniausio Amerikos tautinių šokių video įrašo: https://www.youtube.com/watch?v=igmpvrRQIkI