Podhalės kalniečių guliašas

Šio recepto atradimas man yra susijęs su kitu mano hobiu - genealogija. Ruošiau medžiagą straipsniui apie pro-prosenelio archeologo Tado Daugirdo biografiją, skaičiau jo paties paliktus užrašus, jo sūnaus Vytauto prisiminimus apie tėvą. Sužinojau, kad mano pro-proseneliai, susitukę 1883 metais, povestuvinei kelionei pasirinko Podhalės regioną - tai pietinė Lenkijos dalis, Tartų kalnynas. Jaunamartė Kazimiera-Aleksandrina dvi savaites praleido tuose kalnuose, paskui savo pašėlusį sutuoktinį pėsčiomis kopė kalnais. Kartu su jaunavedžiais ėjo vietinis palydovas vedinas arkliu, nešančiu visą keliautojų mantą. Jaunieji nakvojo vietinių gyventojų nameliuose arba palapinėje, kas naktį vis kitoje vietoje. Jie netgi netyčia be dokumentų kirto Vengrijos karalystės sieną (tai šiuolaikinė Slovakijos teritorija) - vadinasi nuėjo daugybę kilometrų...

Kelionė Podhalėje turėjo milžinišką įtaką mano protėviui. Savo prisiminimuose jis rašė, jog patyrė mentaliteto skirtumą tų žmonių, kurie niekad negyveno vergijoje, niekad neturėjo baudžiavos, niekad nebuvo okupuoti kitos tautos. Jie laisvi, kūrybingi, orūs, drąsūs, kiekvienas savo gyvenamoje bendrijoje gerbiamas už asmeninius pasiekimus, sugebėjimus, už elgesio standartus. Luomai ir materialinis statusas beveik neturi reikšmės. Svetingi kalniečiai dalinosi savo namais, dosniomis vaišėmis, istorijomis, dainomis ir gyvenimo sampratomis. T. Daugirdas apsvaigo nuo laisvamanystės ir pats "užsikabliavo" tautiškumu, demokratijos siekimu. Grįžus iš povestuvinės kelionės pradėjo bręsti planai, kaip galima būtų dirbti savo krašto - Lietuvos - tautiniam atgimimui, nepriklausomo valstybingumo atkūrimui, etnografinio palikimo kaupimui, lietuviško identiteto puoselėjimui, archeologijai, savo šalies palikimo išsaugojimui. Šie siekiai įprasmino visą jo gyvenimą; ir šiandien lietuviai Tadą Daugirdą prisimena būtent dėl šios jo veiklos. O viskas prasidėjo Podhalėje...

Lenkijos kalniečių patiekalai yra paprasti, tradiciškai sudaryti tik iš kelių pagrindinių ingredientų, kurie auga kalnų papėdės klimato sąlygomis, mažai derlingoje žemėje. Tačiau dėl savo paprastumo Podhalės patiekalai sukuria unikalią, nuoširdžią ir šildančią virtuvę. Šio regiono tipiški produktai yra avies pieno sūriai, kopūstai, bulvės, vairios grūdinės kultūros, ėriena, aviena ir upėtakis. Labai populiarūs yra maži traškūs bulviniai sklindžiai, šiame regione jie praminti „Sukilėlių kepsneliais“ (Placki po zbojnicku). Bulvinius sklindžius kalniečiai valgo aplieję grietine ir šalia jautienos ar avienos guliašo. Būtent šiuo receptu ir mano gamybos ypatumais čia su jumis dalinuosi.

Recepto šaltinis - mano žiūrėta TV dokumentinė laida apie Podhalės regioną. Ten buvo paminėtas tradicinis jautienos ir grybų troškinys. Aš patiekalą tuojau pat paruošiau (mano patikrintas būdas, norint nepamiršti naujo recepto) ir dabar jį ruošiu įvairiomis patriotinėmis progomis, ypač šaltu metų laiku, pvz. per nepriklausomybės šventę, arba šiaip, kai noriu iš toli atkeliavusius ir pavargusius svečius atgaivinti savo namuose.

Man patinka šis receptas savo paprastumu. Pvz. prancūzai savo troškinimas mėsą pirmiausia apkepina keptuvėje, mažomis porcijomis. Darbas prie viryklės užtrunka dvigubai ilgiau. Kalniečių receptas paprastesnis, labiau "rustic" (suprask: kaimiškas, paprastas bet ne prastas). Podhalės guliašas nuo vengriškojo savo pusbrolio skiriasi tuo, jog jame nėra raudonumo: nenaudojami pomidorai, paprikos, kvapnūs prieskoniai. Man net šis guliašo variantas yra skanesnis. Tačiau šiais laikais Lenkijos kalniečiai dažnai savo guliašą irgi ruošia raudonai (t.y. pagardinę pomidorais), pagal tai, kaip Guliašas žinomas ir populiarus visama pasaulyje. O rudasis Podhalės guliašas gali būti pamirštas, nepopuliarus. Kaip vienas filosofas pasakė: "Civilizacija naikina kultūrą. Kai ant kiekvieno kampo yra Makdonaldas, jokia močiutė tame mieste nepardavinės savo naminių pyragėlių"...

Mano patirtimi, geriausiai troškiniams tinka kaklo ir mentės mėsa, tačiau tiks ir bet kokia kita dalis, tik gali keistis mėsos kietumas, gyslotumas. Aprašyto kiekio užtenka 6 suaugusiems asmenims pamaitinti. Paruošimui reikia turėti didelį platų špižinį puodą (8-10 litrų talpos) su dangčiu. Arba tiks bet koks storadugnis puodas - plieninis, akmens molio. Jeigu yra pastmasinės ar medinės rankenos, galima troškinti ne orkaitėje, bet viš viryklės. Dar reikia turėti mentelę ar kiaurasamtį, aš mėgstu kepamus mėsos gabalus vartyti kulinarinėmis žnyplėmis. Paruošimo trukmė 30 min., plius 1-2 val. kepimas orkaitėje (arba kunkuliavimas ant viryklės).

Produktai:

• 1 kg jautienos arba avienos mentės mėsos
• 1 + 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. (galima daugiau) šviežiai maltų juodųjų pipirų
  
• 150 ml aliejaus (tinka anties ar kiaulienos taukai)
• 300 g svogūnų ir porų (1-2 dideli svogūnai ir 1-2 porai)
• 300 g šviežių grybų (tinka tamsūs pievagrybiai, šitakiai, miško grybai)
• 8-10 česnako skiltelių (išlukštenta visa česnako galvutė)
• 1 Valg. Š. cukraus - nebūtinai
• 1 vnt. rozmarino šakelė arba čiobrelių kuokštas
• 200 ml raudono vyno (arba tiks bet koks naminis vynas)
• 300-500 g šakninių daržovių (tinka pastarnokai, morkos, porai, saliero šaknis)
• 2 lauro lapeliai

Paruošimas:

1. Paruošiame 160°C (325°F) orkaitę.
2. Mėsą nuplauname ir nusausiname popieriniu rankšluosčiu, supjaustome maždaug 4-6 cm kubeliais. Mėsą dubenyje apibarstome druskos ir pipirų mišiniu bei "pamasažuojame", kad visi šoneliai gautų prieskonių. Paliekame mėsą skoniams persisunkti 30 min. kambario temperatūroje.
3. Svarbu, kad grybai būtų sausi, neplaukite gybų po vandens srove. Grybus valome sausu šepetėliu, o kur reikia nugramdyti juodulius - peiliu. Jeigu grybo paviršius murzinas, tą vietą valome sudrėkinta popierine servetėle.
4. Svogūnus pjaustome 2 cm kubeliais, o grybus pjaustome ketvirčiais, smulkių grybų pjaustyti nereikia. 
5. Puode (ant viryklės, ne orkaitėje) virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų (arba kitus taukus). Apkepiname grybus su svogūnais. Prideame česnako skilteles (aš jų nepjaustau). Beriame cukraus. Vartydami kepiname tol, kol svogūnai šiek tiek karamelizuosis, t.y. gražiai paruduos išorėje, o viduje liks traškūs ir balti. Jeigu puodo dugne yra iš daržovių išsiskyrusių sulčių, reikia pakepinti ilgiau, kol skystis išgaruos ir liks tik riebalai.
6. Dabar į svogūnus su grybais keliauja mėsa. Kulinarinėmis žnyplėmis vartome mėsos gabalus, kad riebaluose rudai apskrustų bent vienas mėsos gabaliuko šonelis, viduj mėsa liks žalia.
   
7. Į puodą pilame vyno. Įnirtingai mentele gramdome puodo dugną, kad atšoktų visi priskrudimai. Vyno rūgštis padeda ištirpinti visus puode karamelizavusius kietulius. 
8. Šaknines daržoves pjaustome gana dideliais gabalais, maždaug 4-5 cm kūbais. Beriame daržoves į puodą. Pilame verdančio vandens tiek, kad liktų išnirę tik gabaliukų paviršiai, "lyg plūduriuojančios rožės" - pasak prancūzų.
9. Uždengiame puodą dangčiu ir šauname į orkaitę. Kepimas orkaitėje trunka apie 1-2 val. Priklausomai nuo pasirinktos mėsos išpjovos minkštumo. Jeigu naudojate kaklo ar mentės mėsą, ji bus minkša ir sultinga jau po valandos. Kojų mėsa bus kiečiausia ir teks troškinti ilgiausiai. Šiaip galima troškinti ne orkaitėje, o ant viryklės, virš labai mažos liepsnos. Tačiau šiuo atveju reikia kas 30 min. mentele vis pagramdyti puodo dugną, kad neprisviltų prie dugno susikaupę tirščiai.
10. Kalniečių guliašą tiekiame į stalą tradiciškai su bulviniais sklindžiais. Bet taip pat skanu su virtomis bulvėmis, bulvių koše, virtais makaronais, grikiais arba bet kokia kita koše: perline, kapotų miežių, kapotų avižų... Šalia užsigerti tinka alus, raudonas vynas, kefyras. Vietoje salotų rekomenduoju pasirinkti raugintas arba marinuotas daržoves: kopūstus, agurkėlius, pomidorus, patisonus, burokėlius - bet ką, kas yra stiklainiuose jūsų žiemos atsargų spintelėje. Smacznego! (Skanaus!)

Daugiau apie Lenkijos kalniečių tradicinę virtuvę skaitykite čia: Highlander food – what you should taste during your stay in Zakopane

Veganiška avižų ir linų sėmenų košė

Paprasčiausias ir labai skanus sveikuoliškas receptas. Visa šeima puikiai valgo šią košę. Patiekalui nenaudojami nei cukrus, nei druska, tačiau yra taip labai sveikatai reikalingi avižų-koloidai, kitaip vadinami aventriamidais - jie veikia priešuždegimiškai; ir EPA - rūgštis, mažinanti "blogą" cholesterolį ir normalizuojanti kūno svorį.

Daugelyje šaltinių galite perskaityti, jog EPA randama įvairių žuvų taukuose. Tačiau Japonų mokslininkai neseniai užbaigė 5 metus trukusius tyrimus ir įrodė, jog EPA tikras šaltinis yra augalinis, ir jo pakankamai yra tik 4-iose žuvų rūšyse. Japonai tą žuvų grupę vadina "Mėlynosiomis", jų tarpe sardinės - tos kur sukūriuoja po vandeniu, ir makrelės (skumbrijos). Išaiškėjo, jog EPA yra tik tose žuvyse, kurios plaukia į tolimą šiaurę ir po ledu minta ryškiai žaliu fitoplanktonu. Tačiau termiškai apdorojus šias žuvis, 90% EPA prarandama.

Kitas EPA šaltinis - linų sėmenų aliejus. Jis yra tamsiai žalias, skonis kartus. Japonų tyrimuose dalyvavo daugybė savanorių. Eksperimentais buvo įrodyta, jog cholesterolis ir kūno svoris be papildomų pastangų per 2 mėn. normalizavosi tais atvejais, kai žmonės valgė 4 kartus per savaitę termiškai neapdorotas "Mėlynosios" grupės žuvis, arba kasdien vartojo po 1 arb. š. linų sėmenų aliejaus. Man asmeniškai priimtinesnis yra linų sėmenų variantas. O šiame recepte - linų sėmenys yra tiesiog neatsikiama patiekalo dalis.

Trumpai apie avižas. Avižos maistui parduodamos šių 6 rūšių:

• pilno grūdo lukštentos - nuo lukštų išvalyti pailgi grūdų branduoliai;
• kapotos avižos - metaliniais peiliais grūdai sukapoti į 2-3 gabalėlius;
• avižų dribsniai - avižų grūdai garinami ir po to suplokštinami per jas riedančiomis girnomis;
• greitai paruošiami avižų dribsniai - tie patys aukščiau minėti dribsniai, per kuriuos girnos riedėjo daugiau kartų;
• avižų miltai - labai smulkiai sumalti avižų grūdai.

Šiam receptui prireiks greitai paruošiamų avižų dribsnių (quick or instant oats - angl.). Iš jų paruošiama labai puri košelė, kurios užvirinti nebūtina, tad patiekale išliks visi sveikatai reikalingi elementai.

Bandžiau virti su taip vadinamu kokosų pienu - man skonio jame neužtenka. Yra kitas produktas, vadinamas "kokosų grietinėle" (Coconut cream - angl.), jis būna nedidelėse „Tetra Pak“ tipo pakuotėse arba skardinėse. Gali tekti išragauti kelias rūšis. Man skaniausia, kur nėra pridėta cukraus arba jo labai mažas kiekis, ir jokių kitų ingredientų. "Trader Joe" ir "Whole foods" - JAV prekybos tinklai - turi gerą pasrinkimą. "Kokosų grietinėlė" ilgai negenda, kai žinosite, kokia jums skaniausia rūšis, tada galėsite nusipirkti didesnį jos kiekį atsargai.

Paruošimui reikia turėti nedidelį puodą, šaukštą. Išeiga 1 porcija. Aš dažniausiai gaminu ingredientus padauginusi iš 3 ar 4.

Produktai:

• 4 Valg. Š. greitai paruošiamų avižinių dribsnių
• 1 Valg. Š. linų sėmenų
• 1 stiklinė (250 ml) kokosų grietinėlės (jei mėgstate tirščiau - užteks 200 ml)

Paruošimas:

1. Puode sumaišome visus ingredientus. Maišydami verdame virš mažesnės nei vidutiniškos liepsnos, maždaug 6 min. Neužviriname.
2. Pilame į dubenį. Mėgaujamės tuojau pat. Košė aušdama tirštėja, ji skanesnė karšta ir skysta kaip tirštsriubė.

Pabarstymui:
Pasirinkite 1 ar 2 ingredientus:

• šviežios uogos
• šaldytos uogos
• džiovintos uogos
• riešutai
• medus
• cinamono milteliai
• banano griežinėliai
• persiko ar nektarino gabaliukai
• mango kubeliai

Avižų ir linų sėmenų košė su avietėmis ir šilauogėmis. Toks košės tirštumas man skaniausias.

Labai skani ši košė minimalistiniame variante.

P.S. Jei jums aktualus cholesterolo ir viršsvorio reguliavimas vartojant EPA, primenu, jog esu anksčiau aprašiusi Silkės su kepintais grybais ir linų sėmenim receptą.

Biskvitas su obuoliais

                     Šiame pyrage obuoliai su cinamonu. Viršuje - vanillinių ledų kamuoliukas.

Jeigu nesate kepę šio pyrago, tai greičiausiai jį jums vaikystėje kepė mama arba močiutė. Tai elementariausias ir skaniausias biskvitas, senoviškas lietuviškas obuolių pyrago receptas. Kadangi pats receptas labai paprastas, šiek tiek sutrukdysiu jūsų dėmesį ir pateiksiu "teorijos", kad ateity nebijotute ir bandytute kitus biskvitų receptus.

Dar šis pyragas vadinamas "Šarlote". "Šarlotė" dažnai sulaistoma arbata arba likeriu su arbata. Toks pyragas yra sunkesnis, sultingesnis, ypač patrauklus prekyboje - nes už didesnį svorį juk daugiau gaunama pelno. Mano receptas yra sauso pyrago, aš tokį jį mėgstu. Tačiau pagal savo skonį prieš tiekdami pyragą į stalą galite sulaistyti praskiestu jūsų mėgstamo skonio šviesios spalvos likeriu.

1. Konditerijos miltai (Pastry Flour - angl.)

Desertų kepiniuose (ne tik biskvituose) svarbus tešlos lengvumas, purumas, oriškumas. Dėl to šiems kepiniams naudojami aukščiausios rūšies balti kvietiniai miltai. Aš naudoju ekologiškus miltus - jie yra nebalinti, bet natūraliai balti: nuo kviečio grūdo prieš malant pašalinamas rusvas išorinis sluoksnis, tai atliekama apmalant spec. girnomis. Kviečio grūdo dangos rudumas ir kviečio glitimas - labai vertingi duonos kepiniuose, nes duonoje pageidaujamas tešlos tamprumas. Tačiau desertų kepiniams reikia lengvumo, tad jiems naudojami taip vadinami "Konditerijos miltai". Juos galima nusipirkti parduotuvėje, bet tokie nebūna ekologiški. Tačiau juos labai paprasta pasigaminti namie sumaišius 2 ingredinetus. Proporcijos tokios:

200 ml (maža stiklinė) baltų kvietinių miltų + 30 ml (2 Valg. Š.) bulvių krakmolo;

arba

 1 litras baltų kvietinių miltų + 10 Valg. Š. bulvių krakmolo;

arba

1 kg baltų kvietinių miltų + 150 g bulvių krakmolo.

Kitas būdas, aš jį naudoju dažniausiai savo pyragams:

Pripidome stiklinę (250 ml) miltų, peiliu nubraukiame kauburėlį. Valgomuoju šaukštu pašaliname 2 Valg. Š. miltų iš stiklinės, dabar pridedame 2 Valg. Š. krakmolo. Viską išmaišome ir išsijojame. Viskas - konditerijos miltai paruošti, jie purūs ir pripildyti oro, tinka desertiniams kepiniams.

P.S. Mano lenkaitė draugė Dorota naudoja didesnius kiekius krakmolo, ruošdama konditerijos miltus, kartais krakmolo kiekis viršija miltų kiekį. Jos kepiniai ne tik lengvesni, bet ir trapesni. Bandykite visaip, gaminkite kaip jums geriau patinka.

2. Biskvito teorija

Biskvitas - tai Europos žemyno desertas, rašytiniuose šaltiniuose minimas dar 15 a. Skaitoma, jog biskvitinių tortų tėvynė yra Genuja (šiuolaikinė Italija). Prancūzai biskivtą būtent taip ir vadina "Génoise" (tariama ženuaz). Pastaruoju metu Europoje didieji biskvito meistrai yra lenkai, lenkiškai jis vadinamas "Biszkopt" (tariama biškopt). Lietuvoje, iki sovietinio-deficito eros, t.y. kai ūkininkų valdžia neapvogdavo ir kiaušinių netrūkdavo, biskvitai buvo labai populiarūs; juos keptavo vardadienių-gimtadienių tortams, jais pripildydavo formas, iš jų gamindavo mažus grybukus (analogija prancūziškoms Madeline), vyniotinius, Velykų zuikius, Kalėdų žiedą-vainiką (analogija vokiečių Bundt) ir biskvitinius pyragus su vaisiais ir uogomis.

Biskvito purumą palaiko išplakti kiaušinio baltymai, t.y. oro burbuliukai kiaušinio plakinyje. Yra dvejopų tradicijų receptai: kai plakami atskirai baltymai ir tryniai, arba kai su cukrumi plakami neatskirti kiaušiniai. Neatskirti kiaušiniai labai gerai išsiplaka, šis būdas naudojamas, kai pageidaujamas natūralus švelnus kiaušinio skonio biskvitas (žemiau aprašytas receptas): be sodos, be prieskonių. Baltymai atskiriami ir plakami tuose biskvito receptuose, kur yra įmaišomi papildomi ir prieskoniniai ingredientai (pvz. kakava, cinamonas, kava, uogų sirupas ar vaisių tyrelė...), apsunkinantys tešlą, tad jai reikia papildomo žingsio purumui užtikrinti.

Yra kelios biskvito atmainos:

• vien iš baltymų gaminamas "Angelų biskvitas" (Angel Food Cake - angl.);
• su aliejumi gaminamas "Šifoninis biskvitas" (Chiffon Cake - angl.);
• su sviestu (kulinariniais taukais arba margarinu) gaminamas taip vadinams "Minkštas" arba "Šlapias biskvitas " (Sponge Cake - angl.)
• su kepimo milteliais gaminamas "Amerikoniškas biskvitas" (American Sponge Cake - angl.).

Biskvito kepimui nenaudojama grietinė, pienas, jogurtas, kefyras. Receptai su šiais ingredientais, netgi reikalaujantys išplakto kiaušinio, priskiriami prie pyragų kategorijos, jų purumas palaikomas kepimo milteliais (arba soda+rūgštis), kitaip jie neiškils kepant. "Amerikoniškame biskvite" nedidelis kepimo miltelių kiekis padidina kiaušinių plakinio sukurtą purumą ir galutinio kepinio stangrumą - toks jis geriau tinka (plonas) vyniotiniui arba (storas) pjaustymui į sluoksnius - torto formavimui.

Patarimai sėkmingam biskvitui iškepti:

• Naudojame tik aukščiausios rūšies kvietinius miltus.
• Įmaišytas į miltus krakmolas (stiklinėje vietoje poros šaukštų miltų įmaišome porą šaukštų krakmolo) suteikia iškepusiam biskvitui lengvumo ir purumo, sumažina kepinio "omletiškumą" (biskvitas neprimena saldžios kiaušinienės). 
• Su kepimo milteliais kepamas biskvitas bus standesnis, labiau iškilęs (tinka pjaustyti į sluoksnius tortui), tačiau šiek tiek pasikeis jo švelnus skonis. Naudokite kepimo miltelius tik prieskoniais paskanintiems biskvitams. Jeigu miltuose naudojate sodą - būtinai į plakamus trynius įmaišykite rūgšties: citrinos sulčių, rūgštaus vaisiaus sulčių ar sauso vyno. 
• Plakami kiaušiniai ir visi kiti ingredientai (sviestas ir pan., jei jų reikalauja receptas) turi būti kambario temperatūros, t.y. 18-20°C (64-68°F). 
• Su žiupsneliu druskos pradžioje plakami standesni baltymai. Vėliau įmaišomas granuliuotas (ne pudra!) cukrus padės baltymų plakiniui nesukristi tolimesniuose recepto procesuose. Baltymų plakinyje cukrus turi pilnai ištirpti.
• Šiuolaikinių miltų nebūtina sijoti - jie švarūs, be gumuliukų. Tačiau biskvitui patartina miltus su kitais sausais ingredientais (jeigu naudojamas krakmolas, kakava, kepimo milteliai...) vis dėlto persijoti, kad miltuose būtų kuo daugiau oro.
• Sausus arba atskirto trynio mišinio ingredientus (priklausomai nuo pasirinkto recepto) į biskvitą įmaišome lėtai, silikonine mentele arba mažiausiu greičiu mikseriu - labai trumpai! Perilgai maišoma su miltais biskvito tešla sukrenta. Aš stengiuosi, kad laikas tarp kitų ingredientų į kiaušinio plakinį įmaišymo ir kepinio talpinimo į orkaitę užtrutų ne ilgiau kaip 1,5 min. Tad pasiruoškite visus rakandus ir atmatuotus ingredientus iš anksto, kad negaišti laiko.
• Biskvitas šaunamas į gerai prikaitintą orkaitę, man idealiausia yra 180-185°C (355-365°F) temperatūra. Aš būtinai pašildau ir kepimo indą, prieš į jį pilant tešlą. Kepimas užtrunka 40-50 min. (vyniotiniui kepamas plonas "Amerikoniškas biskvitas" tik 15-20 min.)
• Biskvitas šaldytuve, uždarame inde išlieka šviežias 7 dienas. 
• Šaldiklyje maistine plėvele apvyniotą ir indelyje užsandarintrą biskvitą galima laikyti iki 3 mėnesių. Po to 12 val. neišvyniotą biskvitą atitirpiname kambario temperatūroje.
• Anksčiau paruoštą biskvitą, jeigu jį tiekiame į stalą su ledais, galima pašildyti 5 min. iki 200°C (400°F) prikaitintoje orkaitėje, arba 30-60 sekundžių mikrobangėje krosnelėje.

"Biskvito su obuoliais" receptas

Bikvitiniam obuolių pyragui tinka rūgštesni obuoliai, nes tešla gana saldi. Šiame recepte kiaušinių tryniai ir baltymai neatskiriami, nenaudojami jokie prieskoniai, nėra riebalų (tik reikia šiek tiek šalto sviesto formos šonams aptepti), nenaudojami kepimo milteliai ar soda. Iškepęs pyragas švelnaus kiaušinio skonio, tačiau neprimena omleto, purus ir lengvas, nepaprastai tinka prie pieniškų ar vanilinių ledų, prie kavos puodelio. Atšildytas gabalėlis "Biskvito su obuoliais" labai skanus šventiniams pusryčiams. Receptas lietuviškas, mūsų šeimos-naminis, panašus receptas yra pas Dailoną.

Paruošimui reikia turėti greitą elektrinį mikserį arba kuo tankesnę didelę rankinę plakimo šluotelę, žievelių skustuką, mažą peilį, didelį dubenį, stiklinę/keramikinę arba metalinę stačiakampę (maniškė 24x32 cm) kepimo formą arba 29 cm skersmens gilią keptuvę, silikoninį kilimėlį, atitinkantį kepimo indo dugną (arba iškerpame iš kepimo popieriaus).

 
Produktai:

• 3 dideli (5 vidutinio dydžio) obuoliai 
• 5 dideli kiaušiniai, kambario temperatūros 
• 150 g (190 ml arba 3/4 stiklinės) granuliuoto cukraus
• 105 g (220 ml arba 1 stiklinė minus 2 Valg. Š.) aukščiausios rūšies baltų kvietinių miltų 
• 2 Valg. Š. (30 ml arba 20 g) bulvių krakmolo 
• gabalėlis sviesto, šalto - kepimo indo šonams aptepti 

Paruošimas:

1. Orkaitėje groteles perkeliame į apatinį trečdalį (antras lygis nuo žemiausio). Paruošiame 180°C (360°F) karštumo orkaitę. Tuščią kepimo indą statome į orkaitę. 
2. Obuolių žieveles nuskutame, supjaustome obuolius ketvirčiais, pašaliname sėklalizdžius. Supjaustome obuolius maždaug 1.5-2 cm kubeliais. 
3. Didžiausiu mikserio greičiu išplakame kiaušinius su cukrumi. Masė savo tūriu turi patrigubėti, tai užtruks apie 7-10 min. plakimo. 
4. Beriame kartu išsijotus miltus ir krakmolą. Dabar vidutinišku greičiu plakame ne ilgiau kaip 1 min. kol masė taps tolygi. Svarbu ilgai neplakti, nes gali sukristi kiaušinių plakinys. Tešla turi būti puri, gana skysta. 
5. Išimame iš orkaitės kepimo indą. Dugną išklojame silkoniniu kilimėliu (arba kepimo popieriumi), šonus iš vidaus aptepame sviestu (aš šaltu sviesto gabalu apibraukiu apie šonus). 
6. Į kepimo indą pilame trečdalį (1/3) tešlos kiekio. Paskirstome tešlą maždaug 5 mm sluoksniu. Beriame obuolių kubelius. Obuolių kubeliai turi pasiskirstyti vienu sluoksniu. Dabar visus obuolius apliejame likusiu tešlos kiekiu (gali likti kelios skylutės, karštyje kylanti tešla viską padengs). 
7. Šauname orkaitėn ir kepame 50 min. Gerai iškepęs biskvitas bus iškilęs, purus, gražiai rustelėjęs. Į vidurį įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas turi būti sausas, neaplipęs lipnia tešla.

P.S. Prieš beriant ant tešlos obuolius, juos galima paskaninti cinamono milteliais arba citrusų tarkiais.

 

Išplakti kiaušiniai su cukrumi patrigubėja savo tūriu.

Įmaišius konditerijos miltus (milai+krakmolas) tešla šiek tiek sukrenta, svarbu ilgai neplakti.

Obuoliai supjaustyti 1,5-2 cm gabalėliais.

Orkaitėje įkaitintos formos dugną išklojame silikoniniu kilimėliu, šonus aptepame sviesto gabalu.

Ant trečdalio tešlos beriame obuolio gabalėlius, paskirstome juos vienu sluoksniu.

Padengiame obuolių sluoksnį likusiu tešlos kiekiu ir netrukus šauname orkaitėn.

Iškepęs biskvitas beveik dvigubai iškilęs, pasidengęs traškia ruda plutele, atšokęs nuo indo kraštų. 

Biskvitą skaniausia pjaustyti ir ragauti tuojau pat, nelaukiame kol atauš.

Ėriuko koja su bulvėmis ir mėtų padažu

Šio britų klasikinio patiekalo premjera mūsų namuose įvyko per 2015 metų Kalėdas. Turėjau 16 valgytojų, tame tarpe buvo 9 vaikai. Kaip žinia, šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai yra labai išrankūs maiste, tad norėjau paruošti kažką priimtino valgytojams nuo 7 iki 70 metų amžiaus, ir neapsirikau pasirinkusi ėriuko koją. Pirkau ėriuko koją su visu kaulu, ji svėrė 8 svarus (3,6 kg) ir kainavo $72.

Kadangi aš mėgstu avieną ir beveik kas savaitę namuose ruošiu patiekalus iš šios mėsos (tai atsispindi ir mano avienos receptų pasiūloje), tai mano skoniui šis patiekalas buvo sveika ir soti vakarienė. Tačiau mano svečiai visi patiekalą liaupsino ir žavėjosi jo išvaizda. Tad manau, kad mūsų Kalėdų vaišės nusisekė. Be to, nėra daug vargo patiekalo ruošime. Vienintelis minusas - mano virtuvė prirūko daug dūmų ir teko valandą-dvi vėdinti, palikus šiek tiek praviras duris į terasą. Tad, jeigu jūsų planuojamai vakarienei susirinks 10 ar daugiau valgytojų, jūsų virtuvėje yra didelė orkaitė, atveriamas langas ar durys laukan, - tai yra visos priežastys ir galimybės išbandyti šį receptą. 

Recepto šaltinis Jamie Olverio pati pirmoji TV laida "Chef's Night Off", iš ciklo "The Naked Chef". Mano įrašas, kaip visada, nėra tiesioginis vertimas, bet mano patirties ir įgūdžių aprašymas, gaminant maždaug pagal šaltinio receptą.

Šią avieną galima kepti dviem būdais, priklausomai nuo norimo rezultato. Pagal J.Oliverio receptą kepimas vyksta karštoje orkaitėje, maždaug po 40 min. kilogramui, rezultatas - aviena pilnai iškepusi tik palei kaulo galą plonoje vietoje, su krauju storiausioje vietoje ir didesne dalimi yra ružava, sultinga rausvu mėsos sultiniu. Jeigu norime geriau ir tolygiau keptos minkštos avienos, tai kepame po 60 min. kilogramą vėsioje orkaitėje, t.y. prie 150°C (300°F), šiuo atveju virtuvė neprirūks dūmų, bet kepimas truks ilgiau.

Kepimo trukmės lentelė:

  Ėriuko kojos svoris:           Kepimo laikas 200ºC (400ºF) temp.:         Kepimo laikas 150°C (300°F) temp.:

• 2 kg  (4.4 lb)                       1 val. 20 min.                                                       2 val.
• 2,5 kg (5.5 lb)                     1 val. 40 min.                                                   2 val. 30 min.
• 3 kg (6.6 lb)                             2 val.                                                                3 val.
• 3,5 kg (7.7 lb)                     2 val. 20 min.                                                   3 val. 30 min.
• 4 kg (8.8 lb)                        2 val. 40 min.                                                        4 val.

Paruošimui reikia turėti didelę orkaitę, kurioje yra dviejų lygių grotelės 15 cm atstumu viena nuo kitos, didelis (tokio ilgio, kaip avienos koja) gilus nestiklinis indas, tinkantis kepimui orkaitėje, grūstuvė prieskoniams, 6-7 cm smailas peilis, šepetėlis daržovėms plauti. Išeiga - apie 10-18 porcijų.

Produktai:

• 2-4 kg ėriuko koja su kaulu
• 150-300 g šaltai rūkytos šoninės, t.y. "Pančetos"
• 5-8 skiltelės česnako
• 3-5 šakelės šviežio rozmarino, arba 1 Valg. Š. džiovinto
• 1 citrina
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1/2 Valg. Š. rupios druskos
• 1/2 Valg. Š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1,5 - 2,5 kg bulvių (tinka ir pastarnokai, morkos)

Paruošimas:

1. Ėriuko koją nuplauname ir nusausiname. Mėsa turi būti kambario temperatūros.
2. Šoninę sujaustome 2 cm kubeliais, jeigu pirkote šoninę jau supjaustytą, tai tereikia tik griežinėlius supjaustyti 5 cm ilgio dalimis.
3. Daržovių šepetėliu gerai nuplauname bulves. Didesnes bulves supjaustome maždaug 5-7 cm gabalais. Sudedame bulves į atsikrą dubenį, lengvai apšlakstome aliejumi, pasūdome ir "išmasažuojame", kad aliejus ir druska pasiskirstytų po visą bulvių paviršių.
4. Paruošiame 200ºC (400ºF) karštumo orkaitę.
5. Nutarkuojame citrinos žievės tik geltonąją dalį. Grūstuvėje sutriname pipirus, druską, rozmariną (tik lepelius) ir citrinos žievelės tarkius. Pridedame česnaką ir jį sugrūdame iki smulkių gabalėlių (česnakas neturi pavirsti tyre). Prieskonius dubenėlyje sumaišome su alyvuogių aliejumi. 
6. Smailu peilio galu kas 10-15 cm susmaigome mėsą beveik iki kaulo (aš padariau iš viso 12 skylių), iškart skyles praplatiname pirštu. Į skyles kišame prieskonių tyrę, kiekvieną skylę "užkemšame" šoninės gabalėliu. Likusia prieskonių tyre ištepame ėriuko koją iš visų pusių. 
7. Statome gilų didelį kepimo indą ant apatinės lentynos orkaitėje. Ėriuko koją dedame tiesiog ant viršutinės lentynos grotelių, riebesne dalimi aukštyn. Apatinis indas turi būti tiesiog po mėsa, visas nuo kepamos mėsos varvantis skystis turi nutekėti į indą.
8. Kepame mėsą paskaičiuotą laiką pagal svorį (žiūr. kepimo trukmės lentelę įrašo pradžioje). Vidury kepimo mėsą ir bulves apverčiame. Bulvės kepa iš viso apie 1 val. Tad jas reikia dėti orkaitėn į dubenį, kur varva avienos riebalai, likus 1 val. iki paskaičiuoto kepimo laiko pabaigos. 
9. Maždaug paskutinių 20 min. kepimo metu virtuvėje pasklis skanus keptos mėsos kvapas. Iškepusi mėsa turi būti lengvai parudavusi. Iškepusios avienos temperatūrą tikriname mėsos terometru, pasmeigę mėsą storiausioje vietoje iki kaulo. 

• 50°C (120°F) - pasžalė ėriena (rare lamb - angl.) - perpjovus kepsnio centre matyti raudonas viduriukas, bėgančios sultys šiek tiek su krauju. Tokiai mėsai tinka aitrūs padažai.
• 55°C (130°F) - vidutiniškai iškepta ėriena (medium done lamb - angl.) - perpjovus mėsos vidus rausvas, bėgančios sultys turi kiek rausvumo, beveik skaidrios - ši mėsa skani ir be padažo.
• 60°C (140°F) - pilnai iškepusi ėriena (well done lamb - angl.) - mėsa be ružavumo viduj, daugiau pilkšva, tekančios sultys visiškai skaidrios, be rausvumo. Jeigu neaiški mėsos kilmė ar šviežumas, tai saugiau ėrieną kepti iki šios temperatūros. Šiai mėsai greičiausiai prireiks padažo.

Prieš pjaustant, paliekame mėsą kambario temperatūroje "pailsėti" po kepimo 10-15 min. Kitaip pjaustant labai bėgs sultys ir mėsa liks mažiau sultinga. 

Grūstuvėje susmulkiname prieskonius.

Peiliu susmaigstome mėsą kas 10-15 cm. 

Susmaigstymo ertmes pripildome prieskoniais ir užkemšame šoninės gabalėlias.

Ėrienos koja kepa tiesiogiai virš bulvių kepimo inde.

Ėrienos sultinys varva į bulves.

Prieskoniuotos bulvės keliauja į šventinį stalą. 

Ėrienos Kalėdinė prezentacija. 

Mėtų padažas avienai

Rekomenduoju pasigaminti šį padažą šventinio stalo paįvairinimui. Šventinės puotos metu yra smagu paragauti naujų skonių, naujų derinių. Šis padažas neriebus, kvapnus, skystas. Žalia mėtų spalva gražiai tinka Kalėdiniam stalui.

Produktai:

• 1/2 stiklinės (didelė sauja) vien mėtų lapelių
• 1 arb. š. cukraus
• 0,5 arb. š. druskos
• 3 Valg. Š. vyno acto arba citrinų sulčių
• 200 ml (nepilna stiklinė) verdančio vandens

Paruošimas:

1. Mėtas nuplauname ir išsukame salotų džiovinimo karuselėje. Supjaustome mėtų lapelius 5 mm juostelėmis.
2. Į padažo ąsotėlį pilame karšto vandens, jame ištirpiname drusą ir cukrų. pridedame likusius ingredientus ir išmaišome. 
3. Tiekiame į stalą prie mėsos tuojau pat. mėtų padažass skanesnis šiltas. Galima prieš tiekiant lengvai pašildyti virš mažos liepsnos (neužvirinkite!).

Kiniški suktinukai "Egg Rolls"

Šį patiekalą ruošti išmokau iš mano grupiokės kinės Thao, dar tais laikais, kai studijavau Vašingtono Universitete, o tai buvo prieš 19 metų... Keletą kartų ruošiau kiniškus suktinukus Naujametiniams suneštiniams vakarėliams darbovietėje, keletą kartų baliukams namuose ar nešiausi į svečius - visada šio patiekalo pasisekimas buvo nenuginčijamas. 

Kiniški suktinukai "Egg Rolls" , Den Čuen kiniškai (蛋卷), - tai idealus valgis bufeto stiliaus pobuviui (Lietuvoje vadinama "Švediškas stalas"). Suktinukai valgomi pirštais, juos pamirkant mažame dubenėlyje paruoštame padaže - kiekvienam asmeniui skiriamas atskiras dubenėlis. Nors suktinukai "Egg Rolls" yra nesausi, bet valgant iš jų nebėga sultys, tad juos galima valgyti stovint, pakanka tik turėti servetėlę pirštams nusišluostyti. 

Mano draugė Thao užaugo centrinėje Kinijos dalyje, nedideliame miestuke. Ji pasakojo, jog suktinukai "Egg Rolls" yra didelės šeimos patiekalas, t.y. ruošoje dalyvauja daug šeimos narių - tokios būdavo senovėje kinų šeimos. Dabar vaikų skaičius šeimose yra ribojamas valstybės nurodymais, tad ruošiant "Egg Rolls" nepajuntama tos vienybės ir to kiekvieno asmens reikalingumo, nepakeičiamumo, koks buvo juntamas senovėje. Tačiau dabar patiekalo ruošos palengvinimui galima nusipirkti jau paruoštų pusfabrikačių ingerdientų - jau sumaltos mėsos faršo, jau paruoštų vyniojimo tešlos lakštų, puikios kokybės sudžiovintų pupelių krakmolo vermišelių, idealiai skonių subalansuotą saldžarūgštį padažą, ilgai negendančias kiniškas garstyčias...

Thao pasigamindavo šių suktinukų kelis tuzinus, supakuodavo po du vienetus į celofaninius maišiukus ir sušaldydavo. Beveik trečdalis jos šaldiklio buvo užpildytas šiais naminiais suktinukais. Ryte, prieš einant į paskaitas, ji išdėdavo vieną maišelį suktinukų ant virtuvės stalo - kad atitirptų pamažėle, o grįžusi iš paskaitų, pasikaitindavo mažulyčiame puode aliejaus ir jame išsivirdavo savo suktinukų. Tad jai jų pakakdavo ilgam laikui, ir jeigu pasikviesdavo svečių - tai tos dienos rytą žinojo tiksliai, kiek reikia maišelių ištraukti iš šaldiklio. Taip ir aš buvau pirmąkart jais pavaišinta, kai užsukau į svečius pas Thao po paskaitų, o kadangi rodžiau perdėtą smalsumą receptui, Thao pasikvietė mane kita proga, kai ruošė naują suktinukų partiją - aš viską užsirašiau ir išmokau visam gyvenimui. 

Aš visad gaminu šiuos suktinukus pagal Thao receptą, t.y. naudoju tik kiaulienos faršą. Tačiau recepte galima keisti kiaulienos faršą į vištienos, kalakutienos, veršienos faršą ar jų mišinį. Pagal mane ir pagal Thao nusakytas kiniškas tradicijas, neapsimoka ruošti mažiau kaip 30 vienetų suktinukų. Kuo daugiau ruoši suktinukų, tuo geriau sueikvojamas jų ruošai skirtas laikas ir fizinės pastangos. 

Suktinukus galima virti aliejuje - tradicinis receptas, arba galima juos kepti orkaitėje - tiems, kas riboja riebalų vartojimą. Visa tai smulkiai aprašyta recepte. 

Mano recepto ingredientai skirti 36 vnt. suktinukų, t.y. trims vyniojimo tešlos lakštų pakuotėms. Jeigu negalite gauti nusipirkti autentiškų receptui reikalingų ingredientų, aš skliausteliuose parašiau kuo juos galima pakeisti, neaukojant patiekalo skonio ir tekstūros. Įrašo apačioje pateikiu kinišką receptą naminiams vyniojimo tešlos lakštams - ištvermingiausiems. 

Recepto išeiga 36 vnt. suktinukų, arba 18 karšto užkanžio porcijų. Paruošimui reikia turėti didelę pjaustymo lentutę, Santoku ar šefo peilį, keptuvę, du didelius dubenis, rėtuką, vieną porą ilgesnių "Kuaizi" medinių lazdelių ir 14-18 cm skersmens puodą - kepimui aliejuje (arba galima kepti metaliniame krepšelyje, fritiūrinėje), kulinarinį aliejaus termometrą - nebūtinai, lengvai sudrėkintą ploną lininį rankšluostį - tešlos lakštams uždengti kad nedžiūtų - nebūtinai. 

Ruošos eiga aprašyta šia tvarka: nuo ko reikia pradėti ir link kokio žingsnio eiti; tačiau kol mirksta vermišeliai, jau galima pjaustyti svogūnus, kol kepa svogūnai, jau galima maišyti faršą, kol formuojami suktinukai, jau galima kaitinti puode aliejų. Visas ingredientų paruošimas užtrunka apie 15 min. Kepimas trunka 30-40 minučių - jeigu kepame po 2 vienetus suktinukų puode. O jeigu kepimas vyksta firtiūrinėje, 7-8 vnt. suktinukų krepšelį kepant po 3-5 min. - visas kepimas užtruks apie 15 min. 

Ingredientai

Produktai:

• 1 pakuotė pupelių krakmolo vermišelių "Bean Threads Sai Fun" (tiks ploniausi ryžių vermišeliai) - nebūtinai
• 2 dideli svogūnai (400 g)
• 0,7-0,8 kg neriebios kiaulienos faršo (gali būti vištiena, kalakutiena, veršiena)
• 1 Valg. Š. šviežiai tarkuoto imbiero (tiks ir marinuotas, susmulkintas)
• 1/2 Valg. Š. druskos
• 1 arb. š. sausų čilių (aitriųjų paprikų) krislelių
• 1 arb. š. šviežiai maltų juodujų pipirų
• 1 arb. š. cukraus (jei vietoj morkų naudojame grybus, tai reiks papildomai dar 1 arb. š. cukraus)
• 600 g - 1/2 kopūsto galvos (Pekino ar paprastas kopūstas, tinka bet kokie daigai)
• 0,5 kg morkų, arba 300 g grybų - tik kepurėlių
• 2-3 skiltelės česnako
• 3 pakuotės (36 vnt.) vyniojimo tešlos lakštų (arba juos iš anksto pasigamnikite pagal žemiau aprašytą receptą)
• 1 Valg. Š. krakmolo + 70 ml šalto vandens - suktinukų užklijavimui
• 1 litras šviesaus kepimo aliejaus

Paruošimas:

1. Vermišelius dedame į dubenį ir apliejame verdančiu vandeniu, paliekame mirkti ir brinkti bent 10-20 min. (priklausomai nuo rūšies ir šviežumo). Išbrinkytus vermišelius paliekame nuvarvėti rėtuke - apie 5 min.
2. Svogūnus pjauname pusiau ir supjaustome plonomis juostelėmis. Kepiname juos virš vidutiniškos liepsnos įkaitintoje keptuvėje, nedideliame aliejaus kiekyje. Lengvai pasūdome ir papipiriname, maišome mentele kas porą minučių. Kai svogūnai lengvai paruduos - nukeliame juos nuo liepsnos. 
3. Labai plonais šiaudeliais supjaustome kopūstą ir morkas (arba/ir grybų kepurėles - jei juos pasirinkome). 
4. Dideliame dubenyje sumaišome mėsos faršą, kepintus svogūnus, išbrinkitus ir gerai nuvarvintus vermišelius, šiaudeliais supjaustytus kopūstą ir morkas (grybus), susmulkintą česnaką, druską, cukrų, čiles ir šviežiai maltus juoduosius pipirus. Išmaišome įdarą ir paliekame kambario temperatūroje skoniams atsiskleisti bent 10 min. 
5. Puode (arba fritiūrinėje) virš kiek mažesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Įstatome termometrą (nebūtinai). Aliejaus gylis turi būti ne mažiau 6 cm, t.y. panardinus aliejuje suktinukus, jie turi būti 1-2 cm panirę aliejuje. Aliejaus temperatūra turi siekti 175-185°C (350-370°F). Temperatūrą galima tikrinti įmetus kvietinės duonos gabalėlį, kuris po 67-90 sekundžių turi tapti gelsvai rusvas. 
6. Ant sausos lentutės po vieną dedame tešlos lakštus. Likusius iš pakuotė ištrauktus lakštus uždengiame lengvai suvilgytu ir gerai nugręžtu lininiu rankšluosčiu. Ant tešlos lakšto dedame 1.5-2 Valg. Š. įdaro, iš jo suformavę dešros formos gumulą. Įdarą dedame lygiagrečiai lakšto įstrižainės, 2 cm nuo jos. Vyniojame kuo standžiau, pagal šią schemą:

Čia parodytas įdaras ant lakšto įstrižainės, aš dedu žemiau įstrižainės.

Prieš užbaigiant, paskutinį tešlos lakšto kampą patepame krakmolingame vandenyje suvilgytu pirštu. Dedame suktinukus ant lentutės, nesugrūdus, kad jie nesuliptų tarpusavyje. Jeigu suktinukai nebus kepami tuojau pat, juos reikia uždengti lengvai sudrėkintu rankšluosčiu arba maistine plėvele.

7. Kepame suktinukus švelniai juos laikydami medinėmis lazdelėmis per vidurį, panardunus 2 cm aliejuje. Palaikytas karštame aliejuje apie 30 sekundžių, suktinukas jau nesubyrės - galima nardinti sekantį. Kiekvieno suktinuko kepimas užtrunka apie 3-4 min. Gerai iškepę suktinukai yra auksinės spalvos. (Kepant firtiūrinėje, į metalinį krepšelį standžiai dedame suktinukus kiek telpa viena eile, kepame 3-5 min.)

8. Iškepusius suktinukus dedame į sausą rėtuką - lengvai atvėsti ir aliejui nuvarvėti, po to išdedame juos į servavimui skirtą lėkštę. 

Kepimas orkaitėje: Paruošiame  205°C (400°F) karštumo orkaitę. Suktinukus dedame ant silikoniniu lakštu ar kepimo popieriumi iškolotos blėkutės, paliekant 2 cm tarpus. Kulinariniu teptuku suktinukų paviršių dosniai aptepame kepimo aliejumi. Kepame 10-12 min., iki kol suktinukai taps gražios rusvos spalvos.

Kiniškas suktinukų padažas 

vienai porcijai

Produktai:

• 2-3 Valg. Š. saldžiarūgščio padažo
• 1-2 arb. š. kiniškų garstyčių (šviesus garstyčių padažas+truputis vandens+ciberžolė / kurkuma (turmeric - angl.)

Paruošimas:

Į mažą dubenėlį pilame saldžiarūgščio padažo, įlašiname garstyčių, lengvai išmaišome - turi matytis dviejų ingredientų atskiros gijos, atskiros spalvos. 

Pupelių krakmolo vermišelius dubenyje apliejame verdnačiu vandeniu.

Pupelių krakmolo vermišeliai gerai išbrinko ir suminkštėjo. 

Pupelių krakmolo vermišelius paliekame nuvarvėti rėtuke.

Iki rusvos spalvos apkepiname svogūno juosteles.

Sumaišome įdaro ingredientus.

Kiek žemiau įstrižainės ant tešlos lakšto dedame 2 Valg. Š. įdaro.

Kuo standžiau susukame suktinukus.

Po vieną kepame suktinuskus aliejuje, pirmas 30 s. juos prilaikome medinėmis lazdelėmis.

Šitaip atrodo kiniškos garstyčios, arba į paprastas garstyčias įmaišome ciberžolės miltelių, iki malonaus kartumo skonio.

Mažame dubenėlyje į saldžiarūgštį padažą įmaišome kiniškų garstyčių.

Taip atrodo iškepę suktinukai. Mano vyras juos gamino pirmąkart, kai kurie pavyko idealiai.

Suktinukų porcija su padažu.

Kepti suktinukų lakštai

Pagal šį receptą keptuvėje kepami labai ploni lietiniai, kurie vėliau naudojami suktinukams suvynioti. Paruošimui reikia turėti mažą (17-20 cm skersmens) labai slidaus paviršiaus nesvylamą keptuvę, dubenį, samtuką, mikserį arba plakimo šluotelę, kulinarinį teptuką.

Išeiga 8 lietiniai, 1/2 samčio = 1 lietinis. Kad pagaminti 36 lietinius, t.y. lakštus suktinukams, dauginkite recepto ingredientų kiekius iš 4,5.

Produktai:

• 1 vištos kiaušinis
• 2 žiupsneliai (1/4 arb. š.) druskos
• 180 ml (3/4 stiklinės) labai šalto tyro vandens
• 200 ml (nepilna stiklinė) kvietinių miltų
• 2 Valg. Š. šviesaus aliejaus

Paruošimas:

1. Dubenyje suplakame kiaušinį, vandenį ir druską. Pamažėle į skystį beriame miltus ir nuolat maišome mišinį. Turi gautis skystos grietinės tirštumo tešla. 
2. Virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname keptuvę. Kulinarinį teptuką pamirkome aliejuje ir juo ištepame visą keptuvės vidinį paviršių.
3. Į keptuvę pilame samtuką blendinio (skytos tešlos). Keptuvę vartome sukamuoju judesiu, kad blendinys plonu sluoksniu padengtų visą jos paviršių. Kepame 50-60 sekundžių. Kai tik lietinio paviršius atrodo sausas iki pat vidurio ir po juo pradeda kilti oro burbulai, mentele apvedame apie kraštus, kad lietinis atšoktų nuo keptuvės paviršiaus. Tada lietinį vienu mentelės judesiu išdedame į lėkštę, apkepinta dalimi žemyn. 
4. Vėl aliejuotu teptuku ištepame keptuvės dugną ir kartojame kepimą su likusia tešla. 
5. Šių lietinių geriau nelaikyti ilgesnį laiką, o iškart į juos vynioti įdarą. Ilgiau palikti šie lietiniai džiūsta ir tampa trapūs. 

Nekepti suktinukų lakštai

Pagal šį receptą iškočiojame ant lygaus paviršiaus tešlą, panašiai lyg koldūnams, kurią supjaustome į kvadratus. Paruošimui reikia turėti mažą dubenį, mikserį arba plakimo šluotelę, kočėlą, aštrį peilį arpa picos (dsikinį) peilį. Patariu kočiojimo paviršių padengti silikoniniu kilimėliu (aš naudoju 60x40cm dydžio silikoninį kilimėlį).

Išeiga 32-36 kvadratiniai lakštai, jeigu panaudoti atlikusius tešlos kraštus, juos sulipnus ir vėl iškočioti. 

Produktai:

• 2 vištos kiaušinis
• 1/2 arb. š. druskos
• 120 ml (iš viso pusė stiklinės) labai šalto tyro vandens
• 500 ml (2 stiklinės) kvietinių miltų (ir daugiau kočiojimui)
• 60 ml (4 Valg. Š.) krakmolo

Paruošimas:

1. Dubenyje suplakame kiaušinius, pusę vandens kiekio ir druską. Pamažėle į skystį beriame miltų ir krakmolo mišinį ir nuolat maišome. Toliau, jei reikia, dar pilame šiek tiek vandens, ir minkome rankomis tol, kol gausis lipni lengvai minkoma tešla. 
2. Stalo paviršių padengiame silikoniniu kilimėliu, lengvai pabarstome miltais. Kočėlą ištriname miltais. Tešlą daliname į 4 lygias dalis. Kočiojimui pasirenkame vieną dalį, kitas tris - laikinai uždengiame plėvele arba drėgnu lininiu rankšluosčiu, kad nedžiūtų.
3. Kočiojame tešlą iki 3 mm storumo. Peiliu (arba picos diskiniu peiliu) pjaustome tešlą į 12x12cm kvadratus. Kočiojamos šviežios tešlos lakštai yra tamprūs, tad nereikia jų tokių didelių, kaip pirktiniai lakštai. Šviežiai pagamintus lakštus galima lengvai ištempti lanksnat suktinukus. Dedame pagamintus kvadratinius lakštus į krūvelę, juos pabarsčius miltais, kad nesuliptų.
4. Nuopjovas sulipiname kartu ir įmaišome į anksčiau paliktą sekantį tešlos ketvirtį. Vėl kočiojame, pjaustome, gaminame daugiau lakštų. Kartojame iki kol baigsis visa tešla. 
5. Tokią tešlą reikia sunaudoti iškart ją pagaminus. Jeigu planuojate tešlą saugoti, recepte naudokite daugiau krakmolo - tai apsaugos lakštus nuo sulipimo ir jie ilgiau išliks lankstūs ir tamprūs. Saugojame lakštus sandariame indelyje, šaldiklyje, iki max. 3 mėnesių. Prieš naudojant atitirpiname pamažėle iki kambario temperatūros. Sekmės!

Šokoladinio dugno citrininis "Čyzkeikas"

Cheesecake arba "Čyzkeikas" - taip angliškai vadinamas sūrio tortas, kartais į lietuvių kalbą verčiamas kaip "sūrio pyragas". Sūriai - Europos kontinento valgis nuo priešistorinių laikų. Sūrio arba varškės produkto mišinys su medum - tai vienas seniausių Europos žmogui žinomų desertų. Kiekviena Europos tauta, o vėliau ir Europiečių užkariauti žemynai, šiuo metu turi savo autentišką sūrio torto/pyrago ruošimo tradiciją. Aš esu sūrio produktų visuose jų pavidaluose gerbėja, tad kelionėse ar iškylose, kai turiu pasirinkimą tarp aibės desertų, dažnai renkuosi sūrišką, ypač mėgstu neriebius ir lengvus desertus.

Recepto šaltinis - Kary Osmond, Kanados televizijos kulinarinės programos vedėja. Jos maisto gamyba man primena mano namų virtuvę. Jau ne pirmą kartą gaminu pagal Kary Osmond receptus ir dar nė karto neteko nusivilti. Man šis sūrio pyrago receptas imponavo tuo, jog gamyba visiškai nereikalauja terminio apdorojimo. Tai yra fusion receptas, iš keletos tradicinių receptų pasisavinęs įvairius elementus. Skonis mano liežuviui - 7 balai iš 10, mano sūnui ir vyrui - labai patiko, mano dukrai - "alright" skonis.

Mūsų vasarnamyje nėra orkaitės, o ir viryklė tik iš dviejų kaitinimo elementų. Jeigu balių ruošiu vasarnamyje, mano viryklė būna nuolat užimta kunkuliuojančiais puodais. Tad labai paranku turėti deserto receptą, kurio gamybai reikalingas tik šaldytuvas. Tikiuosi, kad ir jums pravers ir patiks šis receptas.

Mano patyrimu, skaniau naudoti geltonos citrinos tarkius ir geltonos citrinos griežinėlius torto papuošimui, žaliųjų citrinų žievelės yra perkarčios - nepageidaujamas skonis šiame deserte. Tačiau sūrio sluoksnio paskaninimui tinka bet kokių citrinų sultys. Aš naudojau ekologišką grietinėlės sūrį, kuris yra sūresnis negu Philadelphia tepamas sūris, tad skonio tobulumui mano recepte šiek tiek padidinti kondensuoto pieno ir citrinų sulčių kiekiai. Grietinėlę patariu naudoti labai saikingai - tik kad būtų įmanoma suplakti sūrio masę, arba geriau išvis jos nenaudoti, nes gražesnis yra standus sūrio pyragas. Kitą kartą ruošiu plonesnį pyragą tik iš 2 pakelių grietinėlės sūrio, nes mano skoniui balansas tarp šokoladinio dugno ir sūrio viršaus buvo stiprioje persvaroje į pastarąjį.

Šio recepto gamybai reikia turėti 25 cm apvalią arba 20x20 cm kvadratinę torto formą. Galima naudoti ir maždaug panašaus dydžio keptuvę stačiomis briaunomis.

Paruošimui reikia turėti maisto procesorių, arba didelę grūstuvę, arba storesnį celofaninį maišą ir kočėlą - sausainių trupinimui; torto formavimui skirtą indą (žiūr. aukščiau), kepimo popieriaus, silikoninę mentelę, mikserį, tarką arba citrusų žievelės gremžtuką. Išeiga 16-20 porcijų.

Produktai dugnui:

• 230 g šokoladinių sausainių, kaip "Oreo"
• 50 g sviesto, kambario temperatūros

Produktai sūrio sluoksniui:

• 375 g grietinėlės sūrio (3 pakuotės po 125 g), kambario temperatūros
• 1/2 skardinės (150 ml) saldinto sutirštinto pieno
• 1/5 stiklinės (50 ml) plakamosios grietinėlės - nebūtinai
• 2 arb. š. (10 ml) geltonos citrinos žievelės tarkių (nuo vienos citrinos)
• 1/4 stiklinės (75 ml) citrinų sulčių (maždaug iš 2 citrinų)
• 1 Valg. Š. (15 ml) smulkaus granuliuoto cukraus

Produktai papuošimui:

• 16 vnt. plonų citrinų griežinėlių, skaniau geltonų (1 graži citrina)
• 1/2 stikinės (125 ml) plakamosios grietinėlės + 1 arb. š. cukraus; arba pirktinė iš buteliuko purškiama plakta grietinėlė

Paruošimas:

1. Torto formą išklojame kepimo popieriumi taip, kad dviejuose šonuose atsikištų maždaug 2 cm popiertiaus virš briaunos (šito reikės pagamintam sustingusiam pyragui išimti iš formos).
2. Maisto procesoriuje sumalame arba grūstuvėje sutrupiname šokoladinius sausainius. Galima sausainius sudėti į celofaninį maišą ir smūgiuoti kočėlu. Sausainių trupinius sumaišome su sviestu. Anksčiau paruoštoje formoje sausainių mase padengiame visą dugną, sausainių masė turi būti standi - spaudžiame plokščios stiklinės dugnu. Formą su joje paruoštu šokoladiniu dugnu dedame į šaldytuvą 30 min. - kad dugnas sukietėtų.
3. Dideliame dubenyje miksriu suminkštiname grietinėlės sūrį. Pridedame kondensuoto pieno, cukraus, citrinos žievelių tarkių ir sulčių. Viską plakame mikseriu iki vientisos masės. Jeigu masė labai tiršta, galima šiek tiek ją suskystinti grietinėle.
4. Sūrio plakinį tolygiai paskirstome ant sustingusio šokoladinio dugno formoje. Paviršių išlyginame silikonine mentele. Uždengiame meistine plėvele ir paliekame šaldytuve stingti apie 4 val. (Jeigu pyragas ruošiamas kelios dienos prieš balių, šiame pavidale jį galima laikyti šaldytuve 2 paras).
5. Prieš pat tiekiant tortą į stalą, suplakame cukrumi lengvai pasaldintą grietinėlę. 
6. Pyragą peiliu paliuosuojame nuo formos šonų. Laikant už atsikišusių kepimo popieriaus kraštų, pyragą išimame iš formos. Supjaustome kvadratėliais arba dedame į torto lėkštę, jei tieksime į stalą nepjaustytą. Puošiame plaktos grietinėlės bokšteliais, į juos įstatome citrinos griežinėlius.

P.S. Šio torto papuošimui vietoje citrinų griežinėlių ir plaktos grietinėlės tiktų tamsaus arba balto šokolado tarkiai. 

Maisto procesoriuje sumalame šokoladinius sausainius.

Sausainių-sviesto masę dedame į kepimo popieriumi išklotą formą.

Spaudžaint stiklinės dugnu išlyginame torto šokoladinį dugną. 

Nutarkuojame citrinos žievelę, išspaudžiame sultis. 

Dubenyje sumaišome grietinėlės sūrį, citrinos sultis ir tarkius, kondensuotą pieną.

Sūrio mase padengiame atvėsintą šokoladinį dugną.

Uždengiame tortą plėvele ir šaldome šaldytuve 2 val. (iki 3 parų).

Tortą tiekiame į stalą papuošus plakta grietinėle, citrusų griežinėliais arba šokolado tarkiais.