Angelų makaronų mišrainė

Šio recepto autorius - italas moterų vilioklis, vienos delikatessų krautuvėlės sąvinikas. Pirkau kitus dalykus iš jauno aukšto juodbruvo pardavėjo, bet štai pasirodė krautuvės sąvinikas nešinas mažu indeliu ir man jį įteikė kaip didžiausią vertybę sakydamas: "Tai tau mano komplimentai (suprask dovana), kad tu čia dar sugrįžtum", ir šypsodamas pusiau užmerkė akis...

Šiaip, mano pastebėjimu, Italijoje vyrai daugiau savimylos, negu Amerikos italai. Pastarieji greičiausiai labiau išsaugojo savo senelių tradicijas - šeimos vertybių išaukšinimas, motinos kultas, saldžialiežuvavimas siekiant moterų dėmėsio ir šeiminkių piniginių atsilapojimo. Pvz. mano bendradarbė amerikietė Džiordžiana (35 metų) visada piktinasi tokiu italų vyrų elgesiu, netgi yra pasiskundusi personalo skyriui apie priekabiavimą vieno kolegos, kuriam beje 76-eri, neva tais komplimentais jis ją ižeidžiąs. Mane jis irgi kas rytą pasveikindavo iš toli šaukdamas "Buongiorno signora Vittoria!!!"; į ką aš jam tokiu balsu kaip Felinio filmuose moterys pro langus rėkia: "Ciao signor Paolo, vero italiano!". Na, o tada jis mane jau nueinačią nulydėdavo savo nesibaigiančiu: "Oh, belissima! Bella donna! Oh Vittoria! Dolce..." Man šie mūsų rytiniai pasišūkavimai tik nuotaiką dienai pagerindavo, jokios priekabiavimo potekstės man juose nebuvo, bet, matyt, įvairiose kultūrose įvairiai reikia bendrauti.

Grįžtant prie to indelio. Išklausinėjau kas čia, kas gamino, kas recepto autorius. Atsakymai buvo tradiciški, kokius tik gali išgirsti iš italo: "Mano mama mane mokino, ir močiutė, bet aš už jas neblogiau paruošiu, tai mūsų šeimos receptas, tik iš "Angel hair" pastos galima tokią mišrainę pagaminti. Sugrįžk ir pasakysi man, ar patiko", ir vėl šypsena bei primerktos akys.

Na ką aš galiu pasakyti. Tik lietuvišku slengu: UŽSIKABLIAVAU! Gaminu šią mišrainę kas antrą dieną, ji tapo mano šios žiemos topu - atstoja garnyrą ir salotas prie bet kokio mėsos kepsnio, o ir be kepsnio viena sau ši mišrainė nepaprastai puiki. Visi ingredientai žieminiai, ta prasme šiuolaikiniai žieminiai, ne 19 amžiaus Šiaurės Europos pasirinkimas. Laaaaabai skanu ir laaaaabai paprasta!

Ingredientų keisti negalima, nebent galima tik mažinti svogūno kiekį pagal pageidavimą. Mišrainė tiekiama į stalą kiek šiltesnė negu kambario temperatūros, tuojau pat po paruošimo, bet išlieka labai skani ir netgi makaronai geriau prisigeria padažo skonio 2 dieną. Mišrainė turi būti gana šlapia, makaronai turi dosniai persisunkti aliejaus-acto padažu, mišrainės dugne esantis padažas - pats skanumas.

Išeiga 2 porcijos arba 4 garnyrai. Paruošimui reikia turėti 3 l talpos puodą, kulinarines žnyples, dubenį.

Produktai:

• 100 - 120 g (1/4 pakuotės) itališkų makaronų "Angel hair" (capelli d'angelo -it.) - tai patys ploniausi spagečiai
• 1/2 arb. š. druskos - vandeniui pasūdyti

• 70 g (2 didelės saujos) gražgarsčių, dar vadinamų rukola arba arugula
• 8-10 lapelių šviežio baziliko
• 150 g (1 didelis) kietas pomidoras
• 60-80 g (1/4 galvos) saldaus (neaitraus) svogūno 
• 1/2 arb. š. cukraus
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1/2 arb. š. druskos - salotoms pasūdyti
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus "Extra Virgin"
• 2 Valg. Š. 5% stiprumo obuolių acto arba raudono vyno acto
• 1 Valg. Š. citrinų sulčių arba daugiau acto

Paruošimas:

1. Pagal pakuotės instrukcijas pasūdytame vandenyje išverdame makaronus. Makartonus dedame į jau verdantį vandenį ir kai jie suminkštėja bei visu savo ilgiu panirsta vandenyje, gerai išmaišome kulinarinėmis žnyplėmis - kad neliktų tarpusavy sukibusių. Virimas užtruks tik 2 min. Makaronus nukošiame, bet ne iki galo, juose turi likti šiek tiek skysčio. Paliekame vėsti kambario temperatūroje. 
2. Tuo tarpu, kai verda / vėsta makaronai, paruošiame salotas iš visų likusių ingredientų. Gražgarstes - jeigu stambios - suplėšome, baziliko lapus visus kartu sudeame ir susukame į cigarą - šifonuojame, t.y. pjaustome plonom juostelėm. Pomidorą supjaustome 2 cm kubeliais, svogūną 3 cm juostelėmis. Visas daržoves dubenyje pasaldiname, pasūdome, papipiriname, apliejame actu ir aliejumi, gerai išmaišome.
3. Dabar į salotas keliauja šiek tiek atvėsusi ir gerai nukošta pasta - t.y. mūsų makaronai. Kulinarinėmis žnyplėmis viską gerai išmaišome. Makaronai turi perisunkti acto ir aliejaus skonio. 
4. Tiekiame į stalą tuojau pat, arba paliekame antrai dienai - bus tik skaniau. 

Pasta ir salotos prieš sumaišymą.

Gazpačio "Panacėja"

Šis patiekalas yra iš žaliųjų kokteilių "operos". Mano mentalitetui nepriimtina gerti sriubą per šiaudelį iš taurės, netgi jei toje sriuboje yra įmaišytas bananas ar apelsino sultys. Ši šalta, nevirta, šviežių daržovių sriuba tinka valgyti ne tik vasarą, kai karšta, bet ir šaltuoju metų laiku. Jos esmė yra ne šaltumas, bet naudingumas sveikatai.

Recepto idėją man davė gydytojas kineziologas, daktaras Ričardas Kolinsas. Liepė man tokią sriubą valgyti bent 3 kartus per savaitę ištisus metus. Jo žodžiais tariant, šita sriuba yra pats geriausiais imuniteto "būsteris", baltų kraujo kūnelių reguliatorius, mūsų dienų "panacėja" (Panacea - graik., vaistas nuo visų ligų). Yra sveikuolių tarpe populiarus maisto papildas, kuriame daug chlorofilo, vadinamas "Barlean Greens" - tai žali augaliniai milteliai, kurių pagrindiniai ingredientai yra kviečių daigai ir pievų žolė. Bet čia ingredientai džiovinti, apdirbti, augalinė ląsteliena suardyta, negyva. Daktaras R. Kolinsas rekomendavo tik gyvą, šviežią maistą. O ir skonis labai skiriasi. Tuos miltelius reik su skysčiu maišyti, užsimerkus greit nuryti ir kažkuo skaniu tuojau pat užsigerti, kad numarinti šleikštulį. O va gazpačio "Panacėjos" skonis - ypatingas, priklausomai kaip pasiseka su receptu, bet kartais galima labai ir labai juo mėgautis. Man ypač skanu, kai dominuoja špinatų arba laipnių kopūstų skonis.

Aišku, aš nevykdžiau gydytojo nurodymų 100%, t.y. šią sriubą valgau tik retkarčiais, bet tuo metu kai valgau, visos mano mintys prisipumpuoja tonos pozityvo, kurio po to kelioms savaitėms užtenka gerai energijai palaikyti.

Rekomenduoju šią sriubą ne tik ligoniams, bet ir sveikuoliams, žaliųjų kokteilių gerbėjams. Vaikai šios sriubos nevalgo, suaugę irgi gali nesuprasti skonio - reik sveikuoliškai nusiteikti, kad paragauti šių ryškiai žalių tirščių, bet po to pradedi pajusti skonių paletės įvairumą, kabini šaukštu vis greičiau ir greičiau. Man ši sriuba yra savotiškai skani. Be to, kadangi kiekvienąkart vis naudoju skirtingus žalumynus, tai ir ruošiamos sriubos skonis gaunasi vis kitoks.

"Panacėjos" gazpačio gydomųjų galių šaltinis - žalių lapų dražovės. Čia tinka naudoti bet kas, kas tą dieną buvo atrasta darže, miške, pievoje ar daržovių parduotuvėje. Kuo daugiau žalumynų įvairovės, tuo geriau. Nors aš esu svogūnų ir česnako gerbėja, nepatariu šių ingredientų naudoti plakiniu. Juos susmulikinus galima užberti ant sriubos viršaus, taičiau žalumynų plakiniui jie priduoda kartumo. Taip pat aš labai saikingai naudoju salierus, tačiau mano mama salierus mėgsta be saiko, ir jie dominuoja josios žaliuosiuose kokteiliuose. Šiam patiekalui reikia maždaug 300 g (didelio punto) bet kokių iš žemiau išvardintų žalumynų mišinio:

• špinatai,
• rūgštynės,
• gražgarstės / rukola / arugula,
• mangoldai,
• lapiniai kopūstai (kale arba borecole - angl.),
• plokščialapiai kopūstai (collard greens - angl.),
• žalių salotų lapai,
• burokėlių lapai,
• ridikų lapai (tik jeigu ridikai auginti ekologiškamne darže),
• smulkiažiede galinsoga,
• saliero lapai,
• krapai,
• pankolis,
• petražolės,
• kalendra,
• pupelių ar žirnių daigai,
• šalavijas,
• bazilikas...

Šioje sriuboje svarbu naudoti citriną, be citrinos rūgšties žalumynai sukuria dumblo skonį. Galima prieš spaudžiant iš citrinos sultis, aptarkuoti jos žievelę - citrusų tarkiai sriubai suteikia malonaus aromato. Aš dar naudoju česnaką ir žaliasias čiles (aitriasias paprikas), bet šie ingredientai nebūtini.

Agurkų skonis sukuria sriubai foną. Agurkai turi būti smulkių ir minkštų sėklų, o jei naudosite kietų sėklų agukus, tai teks tas sėklas išskobti. Reikalinga agurkų masė turi būti dvigubai didesnė už kitų ingredientų masę.  Jeigu agurkai pasitaikys sultingi, - tai apsieisite sriubos gamyboje be vandens, o jeigu agurkai traškūs ir mažai sultingi, - tada kad blenderyje viskas geriau plaktųsi gali tekti  pilti 80-100 ml tyro vandens. Mano blenderio dangtelyje atskirai atsidaro apvali ertmė, per kurią vieną po kito aš įstūmiu du "Angliškus" agurkus (taip vadinama ilgų besėklių rūšis), ir apsieinu visiškai be vandens.

Dar patarimas: sriubą nuostabiai paskanins žalios kriaušės, kaip pvz. "Anžu" arba "Konkord" rūšies.

Paruošimui reikia turėti blenderį. Išeiga 1 litras sriubos, arba 4 porcijos.

Produktai:

• 700 g agurkų 
• 4 vnt. saliero kotai (galima mažiau arbe be jų)
• 300 g žalumynų (žiūr. aukščiau)
• 2 vnt. (250 g.) kieti obuoliai arba žalios kriaušės 
• 1 vnt. žalioji arba geltonoji citrina
• 1-2 vnt. žaliųjų čilių (aitriųjų paprikų) - nebūtinai
• druskos ir šviežiai maltų pipirų - pagal skonį
• 4 Valg. Š. moliūgo sėklų branduolių - galutiniam pateikimui

Paruošimas:

1. Gerai nuplauname ir nusausiname visas daržoves. Lapinėms daržovėms sausinti tinka salotų džiovinimo karuselė. 
2. Nuskutame obuolių (arba kriaušių) žievelę ir pašaliname sėklalizdžius. 
3. Pašaliname čilių sėklas. 
4. Aptarkuojame citrinos žieveles, išspaudžiame sultis.
5. Visus ingredientus sudedame į blenderį ir malame pulsuojančiu režimu, kol masė pavirs į košę. Jeigu daržovės sunkiai malasi, galima pilti 80-100 ml tyro vandens. Dabar dideliu greičiu toliau malame, kol masė taps visiškai vientisa. 
6. Tiekiame į stalą sriubos dubenėliuose, apibarstę moliūgo sėklų branduoliais. Valgome šaukštu.

Mano sriubos ingredientai.

Sausakimšai žalumynais prikimštas 2 litrų blenderis po malimo ištuštėjo iki pusės.

Žaliasis RAW gazpačio su moliūgo sėklų branduoliais - sveikiau nebūna!

Arbūzo-gražgarsčių-fetos salotos

Tai mano ypatingai mėgstamas patiekalas, prašmatnus ir greitai paruošiamas, tinkantis proginiam stalui.
Šios salotos paruošiamos žaibiškai greitai, jos ryškios tiek spalvomis, tiek skonių kaloritais, jų nereikia nei sūdyti, nei pipirinti. Šios salotos tinka prie ant grilio keptų vištienos, jautienos ar žuvies kepsniukų. Taip pat labai skanu su skrudintais daržovių griežinėliais. Vienu žodžiu, jeigu ruošiate vasarišką pobūvį, prisiminkite ir šį paprastutį receptą.
Produktai:

• 100 g (1/2 pakuotės) gražgarsčių (rukola, arugula)
• 150 g sutrupinto "Fetos" sūrio
• 500 g (1/4 nedidelio) kieto arbūzo
• 2 valg. Š. balzmiko glazūros (sutirštintas bazamiko actas)

Pruošimas:

1. Dubenyje sluoksniais sudedame gražgarstes, "Fetos" sūrio trupinėlius, arbūzo kubelius. 
2. Apšlakstome balzamiko glazūra, ir Voilà!

P.S. Tiekiant šias salotas į stalą patariu šalia pastatyti ir balzamiko glazūros buteliuką, nes kai kam gali būti labai skanu užsilieti šio padažo ir daugiau.

Arbūzo-gražgarsčių-mėtų-alyvuogių kvartetas

Susipažnau su grupele ponių (ladies - angl.), panašių į serialo "Desperate Housewifes" filmo herojes. Jau teko du kartus su jomis puotauti, viskas gražu ir prašmatnu, tačiau niekaip neina atsikratyti jausmo, jog bendravime žmogus esi nuolat vertinamas, lyg pokalbyje su potencialiu darbdaviu...

Jų ratelis yra gana uždaras, bendrauja tik su "savais" ir žmogus turi atitikti tam tikrus kriterijus, į kuriuos aš, tiesą pasakius, nelabai noriu gilintis. Bendrauju su visais, kas yra man įdomus, nepriklausomai nuo statuso, uždarbio, tautybės ar gyvenamos vietos prestižo. Šios moteriškės puikiai išsilavinusios, keliavusios po pasaulį, vaikus išleidusios į prestižinius universitetus. Visos nedirba darbuose "už algą", tačiau veiklos joms netrūksta: pačios užsiima menais, kolekcionavimu, keliauja į aukcionus kituose kontinentuose, rengia surinktų kolekcijų parodas, užsiima labdarom, renginių organizavimais - tiek savo privačiose valdose, tiek miesto ribose, - juk miestelio merija be jų nuomonės ir paramos "tikrai sužlugdytų bet kokį renginį". Man šis gyvenimo būdas mažai pažįstamas, neturiu talento organizavimui, neturiu finansinių išgalių panašiems projektams, tačiau man įdomu pažinti kitokį gyvenimo būdą, kitą kultūrą.

Su šiom damom kartu leisti laiką gan įdomu ir smagu, be to, jų vaišės maloniai stebina ingredientų natūralumu ir kokybe, turtinga skonių amplitude ir pateikimo elegancija.

Aš, mandig, šių ponių bendrijoje esu egzotiška paukštė, kadangi dirbu ir gaunu šiokią tokią algą, be to, asmeniškai nepažįstu nei vieno politiko ar svarbaus asmens, įtakojančio šalies industrinį vystymąsi, o kai buvau supažindinta, jas nustebino mano reakcija: matyt, nesukūriau"reikiamos" veido išraiškos, iškart pamiršau kas yra kas, nei galėjau pasigirti, jog regėjau šiuos asmenis per TV (aš neturiu kabelinės TV - klausausi žinių per radiją vairuodama į darbą).  Kostiuminėmis kelnėmis ir šviesiais marškiniais vilkinčių vyrų veidai mano atmintyje visi kaipmat nubluko, o štai jų žmonas gerai prisimenu - kiekviena juk yra ryški individualybė, su savo nepakartojamu apsirengimo stiliumi, ekstravagantiška šukuosena, kritiška nuomone, savitu emocijų reiškimo būdu. Man tie turtuoliai vyrai be savo žmonų liktų kaip be veidų.

Visomis temomis buvo labai įdomu bendrauti. Aptarėme šiuolaikinio vaizduojamojo meno tendencijas, naujas medijas, meno politiškumą. Vaikų lavinimas, pradedant geriausiomis privačiomis mokyklomis, spec. mokyklomis genijams, ir baigiant Ivy League universitetais - irgi buvo nuodugniai aptarta tema. Pasidalinome juokingomis istorijomis iš šeimyninio gyvenimo: ką pridirba vaikai, kokių juokų prikrečia perdaug energingi šeimos ilgaamžiai, kokių kurjozų nutinka tolimose kelionėse, ypač kai su savimi vežiesi šuniuką... Besivaišinant kalba perėjo prie kulinarijos: kur geriau užsakyti virėjus ir padavėjus vakarėliui, kokie ypatingi patiekalai ruošiami vietiniuose klubuose ir restoranuose. Čia visus maloniai nustebino žinia, kad aš rašau kulinarinį blogą, pasipylė daugybė klausimų: kas tave paskatino? kuo ypatingas tavo puslapis? kokios tautos virtuvė patinka labiausiai? iš kur semiesi įkvėpimo? ar bandei ruošti tą? o šitą?..

Taigi, pateikiu jums receptą, kurį mes čia viename pobūvyje visos ragavome ir teigiamai įvertinome. Recepto autorė - italė Džyna (Gina), kuri dievina visų kitų tautų patiekalus, išskyrus "tokią nuobodžią ir kasdienišką" savąją italų virtuvę. Džyna primygtinai prašė, kad pasigaminčiau ir paskelbčiau receptą savo bloge.

Šios salotos gaivios ir lengvos, kvepiančios mėtomis. Visi ingredientai švelniai dera tarpusavyje - alyvuogių sūrumas su arbūzo saldumu, mėtų kvapnumas su gražgarsčių sodriu skoniu. Svogūnas suteikia aštrumo akcentą. Recepto autorė pabrėžė, jog nieko čia keisti negalima! Arbūzui keliami tam tikri reikalavimai: visiškai saldus ir birus arbūzo vidurys netinka, taip pat netinka beskonė balsva dalis šalia žievės -  naudokite rausvą ir tvirtą dalį, kruopščiai pašalinę visas sėklas. Mėtų nepagailėkite - jos salotoms suteikia reikiamo cinkelio.

Paruošimui reikia turėti kulinarines žirkles, peilį. Išeiga 4 porcijos.

Produktai:

• 100 g (1/2 pakuotės) gražgarsčių (rukola, arugula)
• 100 g (1/2 indelio) besėklių "Kalamata" alyvuogių
• 20 lapelių šviežių mėtų (nuo 3 šakelių)
• žiupsnelis (1/8 arb. š.) druskos
• žiupsnelis (1/8 arb. š.) šviežiai maltų margaspalvių pipirų
• 2 valg. Š. vynuogių kauliukų aliejaus
• 500 g (1/4 nedidelio) kieto arbūzo 
• 2 valg. Š. citrinų sulčių (1/2 citrinos)
• 3-4 ploni griežinėliai svogūno

Paruošimas:

1. Arbūzo rausvą kietą dalį supjaustome 2 cm kubeliais, dedame į rėtuką sultims nuvarvėti.
2. Gražgarstes nuplauname po šalto tekančio vandens srove, nusausiname išsukant centrifūgoje, kaip šita, dedame į dubenį.
3. Kalamata alyvuoges sukarpome išilgai pusiau arba ketvirčiais į tą patį dubenį.
4. Mėtų lapelius, sudėjus juos viens ant kito į krūvelę, sukarpome kulinarinėmis žirklėmis labai plonomis juostelėmis tiesiog į salotas. Pasūdome, papipiriname, apliejame aliejumi ir rankomis išmaišome.
5. Ant salotų dedame abrūzo kubelius, apšlakstome citrinų sultimis, lengvai išmaišome. 
6. Papuošiame svogūnų žiedais ir tuojau pat tiekiame į stalą.

P.S. Mano minėtos poniutės labai gailėjosi, jog nerašau savo kulinarinio blogo anglų kalba ir jos negali prisijungti ar kaip nors prisidėti prie puslapio "promotion" (aš joms net pavadinimo neišdaviau), tačiau primygtinai prašė skaitytojams parekomenduoti kulinarinę knygą, be kurios idėjų ir patarimų nei viena šiuolaikinė visuomenės dama negali apsieiti:

 

     "The Silver Palate Cook Book", 
by Julee Rosso, Sheila Lukins with Michael McLaughlin
 Vienas šios knygos signature receptas, ponios Džynos iki aukštumų išliaupsintas ir dėl to įtrauktas į mano planuojamų patiekalų sąrašą yra Chicken Marbella - ispaniško stiliaus vištiena su slyvomis ir alyvuogėmis.