Graikiško skonio sumuštinis

Ant paskrudintos pitos paplotėlio visi mano mėgstamiausi ingredientai ir "Baltasis padažas".

Eilinį kartą išduodu kulinarines paslaptis. Jeigu esate ragavę pitoje suvyniotą graikišką, arba bosnišką, arba sirietišką, arba libanietišką, arba kitokį Viduržemio Jūros ar Artimųjų Rytų regiono sumuštinį, tai turbūt pastebėjote, kad skonio esmė slypi taip vadinamame "Baltajame padaže". Baltojo padažo recepto gali būti daugybė variacijų, jis gali būti švelnus arba aštrus, baltas, gelsvas arba žalsvas, sūresnis, rūgštesnis arba neutralus... O skonio cinkelis yra viename iš ingredientų: "Tahini" tyrėje.

Tahini receptas

Tahini tyrė - tai sezamo sėklų produktas. Tahini tyrės yra nusipirkti nedideliuose stikliniuose indeliuose, arba galime pasigaminti patys, smulkiai iki vientisos masės sumalus sezamo sėklas maisto procesoriuje arba grūstuvėje. Labai sausas sezamo sėklas prieš malant patartina nuplikyti verdančiu vandeniu ir palikti bent 30 min. rėtuke vandens pertekliui nuvarvėti.

Malant sezamo sėklas pilame nedidelį kiekį (priklausomai nuo sezamo sėklų sausumo) tyro aliejaus: tinka vynuogių kauliukų aliejus arba kuo šviesesnis alyvuogių aliejus. Proporcijos maždaug tokios: 1 stiklinei sezamo sėklų tenka 2-4 Valg. Š. aliejaus. Tahini tyrės gamybai pasirinkite:

• baltas išvalytas nuo išorinės žievelės sezmo sėklas - skonis bus švelnesnis, 
• lengvai pakepintas sezamo sėklas - skonis bus riešutiškesnis,
• rudas sezamo sėklas - skonis bus kartesnis,
• bepradedančias dygti sezamo sėklas - skonis bus "mėsingesnis".

Saugome namų gamybos "Tahini" tyrę steriliame uždarame indelyje, šaldytuve, 2-3 mėn. Ilgainiui Tahini paviršiuje atsiskira aliejai (sezamo sėklų ir pridėtinis aliejus) - tai normalus reiškinys. Prieš vartojant patiekaluose ir padažuose, Tahini tyrę gerai išmaišome. 

Baltojo padažo receptas

(jis gali būti ir žalsvas)

"Baltasis padažas" tiekiamas su vegetariškais sumuštiniais, su į pitos duonelę įviniota vištiena ar aviena, jame skanu pamirkyti šviežių daržovių gabalėlius: morkas, pomidoriukus, brokolio ar kalafioro žiedalizdžius, saliero kotus, rūgštaus obuolio skilteles, svogūno gabalėlius, jaunos cukinijos griežnėlius, kepto baklažano juosteles... 

Baltasis padažas gaminamas nesaldinto jogurto pagrindu. Geriau pirkti pilno riebumo ekologišką graikiško tipo jogurtą. Mano mėgstamiausias yra Fage - neekologiškas, bet darau jam išimtį, vien dėl man patikusio skonio. Kitų ingredientų kiekį galite derinti pagal savo skonį, kai kuriuos  ingredientus galima keisti, o kai kuriuos ingredientus išvis galima pašalinti iš recepto. Kuo dažniau gaminsite "Baltąjį padažą", tuo labiau jūsų skonio receptoriai jį pamėgs ir tuo tobuliau derinsite ingredientus pagal savo pageidavimą. 

Paruošimui reikia turėti nedidelį maisto procesorių arba didelę grūstuvę su piestele.

Produktai:

• 200 g indelis nesaldinto jogurto
• 1-2 Valg. Š. "Tahini" tyrės
• 2 Valg. Š. (1/2 citrinos) sulčių (gali būti geltonoji ar žalioji citrina)
• 1 arb. š. (nuo 1/2 citrinos) citrinos žievelės tarkių (gali būti geltonoji ar žalioji citrina) - nebūtinai
• 1-2 skiltelės česnako - nebūtinai
• žalsvam padažui: kuokštas petražolių arba kitų šviežių žolelių mišinio (tinka kalendra, raudonėlis, saliero lapai, gražgarstės, arba net pusė avokado) - nebūtinai
• pagal skonį smulkios jūros druskos - nebūtinai
• 1/2 arb. š. balto cukraus - nebūtinai

Paruošimas:

Visus ingredientus iki vientisos konsistencijos sumalame maisto procesoriuje arba grūstuvėje. Saugome steriliame uždarame indelyje, šaldytuve, apie savaitę. 

Baltojo padažo ingredientai.

Baltasis padažas malamas iki vientisos konsistencijos.

Baltasis padažas pagerintas žolelėmis.

Graikiško skonio sumuštinių idėjos

Mano kasdieniški, bet nepaprastai mėgstami sumuštinių ingredientai.

Graikiški vegetariški užkandėliai.

Graikiškas sumuštinis ant paskrudintos pitos duonelės. Šalia mėgstamiausių ingredientų dar yra
suplėšyta vištienos krūtinėlė ir mango salsa, atkeliavusi iš mano karibietiškų receptų kolekcijos.

Graikiškas sumuštis, pagerintas gražgarstėmis ir alfalfos daigais.

P.S. Komentaruose pasidalinkite savo atradimais ir idėjomis, prie ko tinka "Baltasis padažas".

Žuviena "Karmen"

Skiriu šį receptą žuvienos ir operos gerbėjams. Daugumai yra žinoma opera "Karmen". Jei nesate matę šio legendinio kūrinio apie aistringą meilę, tai tikrai bent jau esate per radiją girdėję pagrindinės veikėjos ariją "La Habanera".

1875 m. Karmen

..."L'amour! L'amour! L'amour! L'amour! "...

Šiuolaikiniuose operos pastatymuose čigonė Karmensita būna rengiama įvairiomis spalvomis. Tačiau populiarioje kultūroje Karmen yra žinoma klasikiniu kostiumu, kokiu ji vilkėjo 1875 metų operos suklestėjimo metu. Šiame kostiume dominuoja ryški raudona ir su ja kontrastuojanti juoda spalva, auksinėmis monetomis ornamentuotas baltas sijonas.

Taigi, mano patiekale yra tos pačios spalvos: juoda - tai alyvuogės, raudona - tai paprika, balta - tai žuviena, o monetas atstoja česnako griežinėliai.

Man asmeniškai tai yra skaniausias žuvies receptas, įkvėptas Viduržemio Jūros regiono tradicijų. Balta žuvis ruošiama orkaitėje ant juodujų alyvuogių ir raudonųjų paprikų (saldžiųjų pipirų) patalo. Ruošos trukmė 7 min., kepimo trukmė 20 min., padažui pagaminti prireiks dar 5 min. Rezultatas - patys galite įsitikinti, koks nuostabus.

Geriausiai šiam receptui tinka nešaldyta šviežia balta žuvis, kaip pvz. menkė (cod - angl.), juodadėmė menkė (haddock - angl.), otas (halibut - angl.), merlangas (whiting - angl.), vėgėlė (hake - angl.), saida (pollock - angl.). Didelės žuvys pjaustomos vienos porcijos gabalais, smulkias kepame nepjaustytas. Aš kepiau laukinės lašišos gabalą (vienas iš mano draugės vyro žvejybos laimikių); tačiau neekologiška, fermoje auginta lašiša šiame recepte gali būti persausa. Tokią patartina prieš kepant bent 30 min. pamarinuoti baltame vyne.

Jeigu turite šaldytą žuvį, tai ją prieš ruošiant reikia atitirpinti šaldytuve. Šaldytą neišpakuotą žuvį dedame į dubenį ir paliekame šaldytuve pernakt. Dubuo apsaugos šaldytuvą nuo varvančio iš tirpstančios žuvies skysčio. Jeigu atitirpusi žuviena yra nestandi, t.y. pirštu paspaudus žuvienoje lieka duobutė, tokią žuvį prieš kepant patartina bent 30 min. pamarinuoti panardinus baltame sausame vyne.

Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkančią keptuvę, grūstuvę, sietelį - padažui perkošti (nebūtinai). Mano aprašytas receptas - 1 suaugusio žmogaus porcija. Kiekius dauginkite iš valgytojų skaičiaus.

Produktai:

Daržovių patalas kepimo inde.

• 200-250 g žuvies
• 8-10 vnt. juodųjų alyvuogių, be kauliukų
• 1/2 raudonosios paprikos (saldaus pipiro)
• 3 skiltelės česnako
• 25 ml aliejaus
• kuokštelis žaliųjų prieskonių: čiobrelio/ rozmarino/ šalavijo/ petražolių - kas auga jūsų vazonėlyje ant palangės
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/4 arb. š. sausų čili (aitriųjų paprikų) krislelių
• 50 ml balto sauso vyno
• 1/2 Valg. Š. sviesto
• 1 Valg. Š. citrinų sulčių + 1/2 arb. š. cukraus - nebūtinai

Paruošimas:

1. Žuvį nuplauname šaltu vandeniu ir nuvalome nuo jos žvynus, nusausiname servetėle. Supjaustome žuvį vienos porcijos gabalais - maždaug po 200 g (aš kepiau tik 1 gabalą).
2. Paruošiame 230°C (450°F) karštumo orkaitę.
3. Grūstuvėje sutriname susmulkintus žaliųjų prieskonių lapelius, čili krislelius, druską ir vieną, prieš tai peiliu sutraiškytą, česnako skiltelę (mano česnako traiškyklė gėdingai sulūžo, tad aš česnaką smulkiai supjausčiau peiliu). Ši mišinį sumaišome su aliejumi ir juo iš visų pusių ištriname žuvį. 
4. Alyvuoges supjaustome juostelėmis išilgai, paprikas supjaustome 4 cm ilgio juostelėmis, palikusias dvi česnako skilteles supjaustome plonais griežinėliais. Visas daržoves beriame į kepimo indą, lengvai apšlakstome aliejumi. Šis daržovių "patalas" užtikrins, kad skani žuvies oda nepriliptų prie dugno bei taps skaniu garnyru. 
5. Žuvies gabalą dedame ant daržovių "patalo" oda žemyn. Kepame gerai prikaitintoje orkaitėje 20 min. Gerai iškepusi žuvis, pakabinus šakute, lengvai dalijasi į sluoksnius palei žuvienos plaušus. 
6. Iškepusią žuvį su visom daržovėm išdedame į lėkštę. Indą, kuriame kepė žuvis ir liko skanūs priskrudimai, statome ant viryklės virš mažesnės nei vidutiniškos liepsnos, vidun pilame vyno, pridedame sviesto ir maišant užviriname. Pakunkuliuojame padažą apie 3-5 min. Ragaujame. Jeigu reikia, padažą pasūdome. Jeigu trūksta skonio, įspaudžiame šiek tiek citrinos sulčių ir lengvai pasaldiname cukrumi - toks padažas bus ypatingai gardus. Šiuo padažu per sietelį apliejame žuvį. Skanaus!

Prieskoniuotu aliejumi ištrinta žuvis ant daržovių patalo. 

Žuvis tik ištraukta iš orkaitės.

Į lėkštę išdedame žuvį ir keptas daržoves. 

Virš liepsnos kaitiname padažą.

Padažu aplieta žuvis.

Kriaušės, virtos vyne

Internete rasite aibę virtų vyne kriaušių recepto variantų. Šiaip šis receptas yra kildinamas iš saulėtos Ispanijos ir Portugalijos, kur kriaušės yra tradiciškai verdamos Portveine. Man Portveino poskonis netiko šiam švelniam desertui, tad aš patariu pasirinkti tauresnio skonio vyną. Šiame patiekale stengiausi nenumalšinti vyno aromato, tad pasirinkau tik kelis prieskonius, nedaug cukraus. Viską ruošiau labai paprastai: užkaičiau vaisius puode ir palikau kunkuliuoti, kol ruošiau visus kitus patiekalus vaišėms. Prieš tiekiant į stalą apliejau kriaušes sutirštintu vyno padažu ir voila - nepakartojamas desertas.

Šį receptą skiriu mano svetainės ištikimiems lankytojams, artėjančių Naujųjų Metų progai. Patiekalas tiks bet kokiai "suaugusiai" šventei: šv. Valnetino dienai, gimtadieniui, Kalėdoms...

Jau jūs turbūt pastebėjote, jog aš nesu didelė mėgėja miltinių ir cukrinių patiekalų, tačiau mėgstu aromatingus sveikuoliškus desertus, ypač kai juos lengva pasigaminti namie be jokios ypatingos įrangos ir akrobatinių sugebėjimų. "Kriaušės, virtos vyne" yra būtent toks - gardus ir paprastas gamyboje desertas. Mano visi vaišinti žmonės reikalavo pažadėti, kad gaminsiu šį desertą vėl, ir tikrai žinau, jog gaminsiu, nes šio skonio gana greit pasiilgstama. 

Paruošimui reikia turėti bulvių skustuką, didelį puodą (mano 7 litrų špižiniame puode išvien tilpo devynios kriaušės), kulinarines žnyples, kiaurasamtį, samtį. Patiekalą galima tiekti porcijomis atskirose lėkštelėse arba bendrame giliame dubenyje - kaip jums patinka. patiekalo ruoša paprasta, tačiau kol ataušta visos kriaušės ir padažas, užtrunka laiko, tad viso reikia turėti apie 2 val. Šį desertą pradėkite ruošti prieš visus kitus planuojamus patiekalus. Išeiga tiek porcijų, kiek jūsų puode tilps kriaušių. Jeigu jūsų puodas mažesnis nei maniškis, tai mažinkite ir ingredientų kiekius, maždaug proporcingai aprašymui. 

Produktai:

• 9 vnt. kietos kriaušės
• 1 butelis (750 ml) kokybiško raudono vyno, kaip Merlot arba Pinot noir, pvz. 
• 1/2 stiklinės (100 g) cukraus
• 1/2 apelsino žievelė
• 1-2 cinamono lazdelės

Priedai, pasirinktinai vienas arba du:

• Vaniliniai ledai
• Plakta grietinėlė
• Valgomieji žiedai - papuošimui
• Susmulkinti riešutai - papuošimui

Paruošimas:

1. Bulvių skustuku pašaliname kriaušių žieveles, paliekame sveikus kotelius, lygiai nupjauname kriaušių apačias - vaisiai turi stovėti stačiai lyg bokščiukai. 
2. Puode sustatome vertikaliai, gana glaustai kriaušes, tačiau turi likti šiek tiek vietos, kad vėliau tilptų kulinarinės žnyplės - išvirusios kriaušės bus labai minkštos lengvai pažeidžiamos. Pilame puodan vyno; vynas turi padengti kriaušes kiek daugiau nei iki pusės - išnirę kriaušių galai suminkštės garuose, bet išliks kontrastuojanti graži šviesi spalva. Į vyną beriame cukrų, įdedame cinamono lazdeles ir apskusto pusės apelsino žievelę. 
3. Puodo turinį virš vidutiniškos liepsnos užviriname. Kai tik skystys pradės kunkuliuoti, sumažiname liepsną iki minimalios, uždengiame puodą dangčiu ir pakunkuliuojame 20-25 min. Nukeliame puodą nuo liepsnos. Paliekame kriaušes vėsti karštame vyne apie 30-60 min. 
4. Pašaliname iš puodo žieveles ir cinamoną. Kriaušes kulinarinėmis žnyplėmis, prilaikant iš apačios kiaurasamčiu, švelniai perkeliame į joms skirtą dubenį arba desertines lėkšteles. Paliekame kriaušes vėsti kambario temperatūroje. 
5. Puode palikusį vyną užkaičiame ir toliau kunkuliuojame, kol nugaruos jo maždaug pusė kiekio. Likęs vynas, kol karštas, atrodys vis dar gana skystas, tačiau aušdamas jis sutirštės, o atšalęs gali virsti vyniška lipnia karamele. Atvėsiname vyną iki kambario temperatūros.
6. Kriaušes apliejame sutirštintu vynu. Tiekiame į stalą su ledų ar plaktos grietinėlės kamuoliuku, papuošę gėlių žiedais/rožių žiedlapiais arba apibarstę riešutais. 

Nuogos kriaušės tupi pasaldintame vyne.

Iš vyno tik išnirusios apvirusios kriaušės laukia padažo.

Kriaušės, aplietos sutirštinto vyno padažu.

Kriaušė sutirštinto vyno padaže šalia ledų kamuoliuko.

Limeta

Saldžioji persinė citrina arba "Limeta" - tai greitai augantis citrusų šeimos augalas, kurio lapai labiau ovališki, lyginant su citrinmedžiu. Limetų tėviškė - pietų ir pietryčių Azija. Italijoje ir kituose Viduržemio jūros regionuose šis augalas labai populiarus auginti soduose, kaip dekoratyvinis, orą kvepinantis. Jis neatsparus šalnoms (ne šalčiau kaip +5°C), tad žiemą jį reikia uždengti arba nešti į patalpą.
Šis medis dažnai auginamas patalpose, vazonuose, jis žydi švelnaus malonaus kvapo baltais arba violetiniais žiedais, šie žiedai yra valgomi, jais puošiami šventiniai patiekalai. Limeta žydi pavasarį, o vaisiai sunoksta žiemą. Palikti ant šakų vaisiai ilgai kabo ir išlieka švieži. Auginamas lauke, palankiame klimate, limetos medis gali siekti 8 m aukštį. Vazonuose šis medis išlieka nedidukas. Vaisius apvalus, maždaug 5-7 cm skersmens, žievelė gali būti lygi arba grublėta, priklausomai nuo limetos rūšies. Tarp lapų ant šakų auga netankiai išsidėstę įspūdingi ilgi spygliai.

Nuotraukos šaltinis: http://swbiodiversity.org/seinet/taxa/index.php

Limetos vaisiaus minkštimas giliai geltonos spalvos, labai sultingas, sėklų nedaug. Iš vienos limetos aš išspaudžiau 120 ml gelsvų sulčių. Skonis - labiau saldus nei rūgštus, primena apelsino skonį su kartumo gaidele, mažai primena citrinos skonį. Žievelė kvapni lyg kvepalai, tiesiog svaiginančiai nuostabus, mistiškas kvapas. Limetos žievelės tarkiai naudojami desertams ir gėrimams užkvepinti bei pagardinti.

Nuotraukos šaltinis: http://eol.org/pages/488252/overview

Indijoje, Pakistane ir Bangladeše šis vaisius vadinamas "Mosambi", labai paplitusios prekyboje mosambi sultys. Irane šis augalas laikomas vaistiniu, limetų sultimis gydomas peršalimas.
Nežiūrint saldaus vaisiaus skonio, jame yra didelė koncentracija vitamino C, tad jis labai tinka imunitetui stiprinti, ypač kas netoleruoja citrinų rūgštumo.

Mano patyrimu, limetos geriausiai tinka sulčių gamybai, ypač maišant su kitų vaisių sultimis arba tyrelėmis (glotnučiams/smoothie). Limetų sultyse galima marinuoti paukštieną: antieną, vištieną, kalakutienos krūtinėlę. Vištienos krūtinėlė, marinuota limetos sultyse bus kvapni ir sultinga, be rūgštumo, limetos kartumą neutralizuoja garstyčios. Jei turėčiau daugiau vietos savo namuose ir lubos būtų kiek aukštesnės, būtinai auginčiau gražuolę-kvapnuolę limetą vazonėlyje.

Labai skanus receptas grilio sezonui: limetas pjauname pusiau statmenai skiltelėms, 4-5 min. kepame ant grilio grotelių pjūvio dalimi žemyn. Limetose esantis saldumas šiek tiek karamelizuojasi. Tiekiame į stalą šalia mėsos, daržovių ar desertų. Grilintų lemtų sultimis sulaistytas maistas - nuostabaus skonio ir aromato.

Mano ragautų egzotiškų vaisių įvertinimo lentelė:

10 - fantastiškas:  graviola arba pau-pau, čerimoja, persimonas;

9 - puikus: mangas, ananasas, avokadas, granatas;

8 - nuostabus: kinkanai, figos, kiviai, apelsinai, pomelas;

7 - gardus: tamarindai, datulės, bananai, greipfrutai, papaja;

6 - skanus: guava, kokosas;

5 - įdomus: karambola, limeta, opuntijos kriaušė - kaktusinė figa;

4 - geras: svarainis;

3 - neypatingas: kertuotis - pitaja, kivanas, fizalis - dumplainis;

2 - beskonis:  unedas (arbutas žemuoginis);

1- šlykštus: durijus.

Alyvuogių tapenade

Alyvuogių tapenade - tai Ispanijos virtuvės valgis, kurio atmainos paplitusios ir Italijoje bei Prancūzijoje. Patiekalo esmę sudaro pasirinktų alyvuogių skonių derinys, o visi kiti priedai skirti paskaninimui, tačiau jie irgi labai svarbūs. Aš dažniau naugoju šviežias prieskonines žoleles, auginamas vazonėlyje, tačiau tinka ir sausi prieskoniai - bet tada reik bent parą paruoštą tapenadę šaltai palaikyti, kad atsiskleistų prieskonių skonis.

Tapenade gali būti smulkinama peiliu, kapokle (žiūr. nuotraukoje viršuj), grūstuve arba maisto procesoriumi (elektriniu smulkintuvu). Kam patinka užtepai, tiems geriau pasirinkti maisto procesorių, tačiau spalva ir konsistencija bus nelabai išvaizdi. Aš pasirenku rankinę maisto kapoklę - bent jau alyvuogėms, ir rezultate niekam nekyla klausimų, kokie yra patiekalo ingredientai.

Šis užtepas įprastai servuojamas mažame dubenėlyje, šalia šviežiai paskrudintų kvietinės duonos riekučių ar krekerių. Alyvuogių tapenade tinka pateikti užkandžio pavidale prieš karštą valgį (hors d'oeuvre), arba ji gali dalyvauti tarpe kitų smulkių užkandėlių pikniko metu ar švediško stalo (buffet) pobūvyje. Sausi vynai labai skaniai dera prie šio patiekalo. 

Smagurio patarimas: nepaprastai skanu ant minkštos kvietinės duonos riekutės pirma užtepti minkšto ožkos pieno sūrio, uždėti kauburėlį alyvuogių tapenadės, papuošti petražolės lapeliu. Tokie du-trys sumuštiniai kartu su "Cezario salotomis" atstoja pietus.

Išeiga pusantros stiklinės "Alyvuogių tapenadės". Receptas pagal Wolfgang Puck. 

Produktai:

• 1 indelis (200 g) Kalamata arba Niçoise alyvuogių - be kauliukų
• 1 indelis (200 g) smulkių žalių alyvuogių, kaip Picholine - be kauliukų
• 1 valg. Š. sūdytų kaparėlių
• 1 skiltelė česnako
• 1 vnt. ančiuvio filė
• 2-4 vnt. saulėje džiovintų pomidorų puselių
• 1/2 valg. Š. susmulkinto baziliko
• 1/2 valg. Š. susmulkinto čiobrelio
• 1/2 valg. Š. susmulkintų petražolių
• 1/4 valg. Š. susmulkinto raudonėlio
• 4 valg. Š. alyvuogių aliejaus Extra Virgin

Paruošimas:

1. Alyvuoges ir kaparėlius susmulkiname kapokle arba peiliu. Česnakus ir ančiuvius sutriname iki tyrelės. Pomidorus su prieskoniais ir aliejumi sumalame maisto procesoriuje.
2. Visus ingredientus sumaišome. Pateikiame tuojau pat arba smaguriaujame po šaukštuką visą savaitę.
3. Paruoštą patiekalą saugome šaltai, sandariame indelyje, 7 dienas.  

       Nuotraukoje: Alyvuogių tapenade, Prieskonių žolelių pesto, Saulėje džiovintų pomidorų pesto.

Alyvuogių tapenade naudojama dar ir: 

• Prieš kepant, "Alyvuogių tapenade" įdaromos vištienos krūtinėlės arba suktinukai;
• Ant grilio kepta žuvis jau lėkšėje paskaninama "Alyvuogių tapenadės" dribsniukais;
• Tapenade įdarytos pievagrybių kepurėlės - gali būti šaltos arba karštos, užkeptos po sūrio plutele;
• Mišinyje su Feta sūrio trupinėliais "Alyvuogių tapenade" pateikiama keptuose tešlos krepšeliuose arba ant skrebučio;
• Užkandiniuose sumuštinukuose: kvietinė bandelė + mozzarella griežinėlis arba tepamas grietinėlės sūris + slyvinio pomidoro griežinėlis + "Alyvuogių tapenadės" kauburėlis;
• Salotose: žalių lapelių mišinys + keli šaukštai "Alyvuogių tapenadės" + truputėlis aliejaus;
• Įmaišome į kiaušinį prieš kepant kiaušinienę;
• Ant karštų spagečių, kartu su susmulkintais pomidorais ir šviežio baziliko lapeliais;
• Ant skrebučio tepame hummus'o, uždedame kauburėlį "Alyvuogių tapenadės".

Prieskoninių žolelių pesto

Kas jau esate ragavę pirktinį "Pesto" padažiuką, tikrai pastebėsite didelį skirtumą, lyginant su naminio "Pesto" skoniu. Pasigaminti labai lengva, o rezultatas - nepakartojamas. Įprasta gaminti "Pesto" vien naudojant baziliką, tačiau man skaniau primaišyti šiek tiek ir kitų žolelių - kas tuo metu auga mano balkono vazonėlyje. Šiame recepte naudojamos tik šviežios prieskoninės žolelės, o jeigu joms "ne sezonas", tada galima naudoti kuokštą bent vieno pirktinio šviežio žalumyno (petražolė ar bazilikas) ir paskaninti keliais žiupsneliais džiovintų rozmarinų, čiobrelių, raudonėlio ar peletrūno.
Mano vaikai, ne iškarto, tačiau jau pamėgo šį užtepą, ypač kai ruošiu skrebučius "Krok".

Kur naudoti šį žalią gėrį? Štai keletas pavyzdžių:

• karštiems makaronams/pastos patiekalams pagardinti,
• duonai, fokacijai ar skrebučiui pertepti,
• "Krok" skrebutyje su sūriu,
• žaląjai picai pertepti,
• keptoms krevetėms paskaninti, 
• ant steiko (didžkepsnio),
• tepame ant Hamburgerio bandelės,
• baltų pupelių mišrainėje,
• žuvies ar vištienos marinavimui,
• sriubose,
• prieš kepant įmaišius kiaušinienėje,
• su keptomis bulvėmis arba bulvių košėje...

Paruošimui patartina turėti maisto procesorių (elektrinį smulkintuvą), česnako spaustuką, silikoninę mentelę. Arba galima viską smulkinti peiliu ir grūstuve. Išeiga:  1 stiklinė "Pesto", aš gaminau iš pusės nurodyto kiekio.
Produktai:

• 2 didelės saujos (50 g) prieskoninių žolelių, tik lapelių. Pasirinktinai: baziliko, petražolių, česnakinių svogūniukų, rozmarino, čiobrelio, peletrūno...
• 80 ml (1/3 stiklinės) alyvuogių aliejaus
• 2 valg. Š. pakepintų kedro riešutų, arba migodlų be skūrelių, arba saulėgrąžų branduolių
• 2 skiltelės česnako, pertrintos
• 40 g (1/3 stiklinės) tarkuoto "Džiugo" arba "Parmezano" sūrio
• žiupsnelis druskos
• žiupsnelis maltų juodųjų pipirų - nebūtinai

Paruošimas:

1. Elektriniame smulkintuve sumalame žalumynus su aliejumi, apie 3 min. 
2. Pridedame sūrio, česnako, riešutų, druskos ir pipirų, toliau malame iki vientisos tyrės masės.

 Patarimai:

• Jeigu naudosime su makaronais, "Pesto" praskiedžiame makaronų nuoviru (skysčiu, kuriame virė makaronai).
• "Pesto" išlieka šviežias iki 2 dienų, jei saugomas sandariame indelyje, šaldytuve. Naudojant daugiau petražolių, pesto išlieka šviežias ilgiau. 

          Nuotraukoje: Alyvuogių tapenade, Prieskonių žolelių pesto, Saulėje džiovintų pomidorų pesto.

Baba ghanušas

Artimųjų Rytų patiekalas, paplitęs kraštuose, kur puikiai auga oberžinai, t.y. baklažanai. Baba ghanušas tiekiamas užkandžiams kaip panardas, dažniausiai su pitos, khabaza ar bet kokios plokščios duonos gabalėliais, tačiau tinka ir su krekeriais, užtepus ant "Septynių grūdų" ar bagetės duonos riekutės, arba su šviežiomis daržovėmis: salierais, brokolių ir kalafiorų žiedais, morkomis, apkepintais grybais ir šparagais, obuolio skiltelėmis...

Aš mėgstu baklažanus, todėl anksčiau visada nepraleisdavau nusipirkti "Baba ghanušą" jau paruoštą. Tačiau kartą paragavus naminio, neįmanoma jo sustoti skanauti. Man vienai iš šio recepto kiekio yra tik 2 porcijos, t.y. užtenka dviems kartams papietauti. Bet teoriškai šio užkandžio turėtų užtekti visam urmui (maždaug 12) svečių pavaišinti. Spręskite patys.

Baklažanus skaniausia apkepinti virš medienos anglių grilio, bet galima kepti ir orkaitėje, špižiniame inde su dangčiu ar suvyniojus į aliuminio foliją (aš folijos nenaudoju). Virš dujų liepsnos maisto ruošti nepatariu, nes nuo jų maistas užsiteršia sieros junginiais, Vanadžiu ir kitais kenksmingais dalykais, kurių apstu dujose.

Aš "Baba ghanušą" mėgstu veganišką, bet kartais paįvairinimui pridedu graikiško jogurto, tada patiekalo ir spalva patrauklesnė, ir skonis bei tekstūra - švelnesni. Aliejų naudokite tik geriausios kokybės, nes jo skonis daug lemia šiame patiekale.

Produktai:

• 2 vidutinio dydžio baklažanai (1.5 kg)
• 4 Valg. Š. Tahini tyrės
• 1-2 skiltelės česnako, sutrintos
• 2-4 Valg. Š. citrinų sulčių
• 1/2 arb. š. jūros druskos
• 1 arb. š. pipirų arba čilių marinato - nebūtinai
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus arba 1/2 stiklinės graikiško jogurto

Papuošimui:
(pasirinkite vieną ar kelis ingredientus)

• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• petražolės arba kalendra
• Kalamata alyvuogės
• paprikos milteliai (skaniau rūkytos paprikos)
• kedro riešutėliai
• sezamo sėklos (skaniau pakepintos)
• granatų uogos
• šviežių petražolių, kalendros arba saliero lapeliai

Paruošimas:

1. Paruošiame vidutiniško karštumo malkų ar natūralių anglių grilį; arba 190°C (375 °F) orkaitę.
2. Kepant virš grilio: būtinai baklažanų žievelę subadome šakute keliose vietose. Degančias malkas/anglis nustumiame į grilio pakraščius.  Baklažanus dedame ant grotelių per vidurį, kad jų neliestų liepsna (mažiausiai 10 cm iki liepsnos). Apkepame iš visų pusių, apie 10-15 min., kol baklažanų žievelė pajuoduos, o vidus pradės minkštėti. Dabar baklažanus deame į kepimo indą arba suvyniojame į foliją ir dar kepame virš grilio 15-20 min.
   
   Kepant orkaitėje: baklažanus dedame į špižinį puodą su dangčiu, arba suvyniojame kiekvieną atskirai į foliją, ir kepame 1 val. Paliekame atvėsti. Kuo šviežesnis baklažanas, tuo daugiau iš jo ištekės skysčio ir tuo lengviau lupsis žievelė.
   
3. Leidžiame baklažanams ataušti, galima nulupti žievelę, bet man skaniau nelupant. Jeigu baklažano minkštimas blizgus, slidus ir gelsvai-rudas, geriau šį grožį išsaugoti ir tik suminkyti šakute. O jei baklažano vidus pilkšvai-rudas ir pažliugęs, tai geriau viską sumalti blenderyje.
4. Pridedame visus likusius ingredientus, gerai sumaišome (šakute arba blenderiu), paragaujame. Jei reikia, daugiau pasūdome, papipiriname, pilame citrinos sulčių.
5. Tiekiame į stalą "Baba ghanušą" dubenėlyje, aplieję Extra Virgin alyvuogių aliejumi ir apibarstę papuošimais, kambario temperatūros.

Taip atrodo tik iš orkaitės ištraukti iškepę baklažanai. 

Baba Ghanušas, apibertas sezamo sėklomis, šalia krekerių ir pitos gabalėlių.

Baba ghanušas su 5 rūšių papuošimais. 

Rožių uogienė

Mano paauglystėje (1980-85-taisiais) visos mergaitės, tame tarpe ir aš, būtinai perskaitydavo Reşat Nuri Güntekin knygą "Čiauškutė". O visai neseniai man teko peržiūrėti 1987 metų turkišką serialą su sinchroniniu vertimu į rusų kalbą "Королек - птичка певчая". Buvo malonu patikrinti savo atmintį ir prisiminti paauglystės išgyvenimus. O ir šiaip tas serialas įdomus tuo, jog atskeidžia kai kuriuos Turkijos istorijos faktus bei įdomiai parodo Turkijos šimtmečio senumo kultūrą 1980-tųjų  madose ir šukuosenose.

Tame filme yra epizodas, kuriame kaimo vyrai pagrindinę heroję, gražuolę mokytoją, kurios geidžia visi ir negali gauti nei vienas, švelniai pravardžiuoja "Гульбешекер" - taip seriale pateikiamas rožių uogienės pavadinimas (Azerbaidžano kalboje). Turkų originalo kalboje tai skamba šiek tiek kitaip: "Gül reçeli". Na, tai nesvarbu...

Man tas epizodas ilgam užstrigo atmintyje, mat, ne tik šokiravo pietiečių vyrų elgesys, bet ir tas sugalvotas palyginimas moters su uogiene. Mano vaikystėje mama dažnai virdavo rožių uogienę ir viena sau gaudavo ja mėgautis, nes aš, brolis ir tėvas buvome ištikimi miško uogų gerbėjai. O dabar man užkliuvo, jog žūt būt turiu tą rožių uogienę paruošti, kad vėl patirčiau tą seniai pamirštą skonį, ir ne bile kaip paruošti, o autentiškai turkiškai ir 100% ekologiškai.

Ištyrus Internetines platybes pasirinkau šį receptą, kurį Jums ir pateikiu, tik sumažintame kiekyje. Mat, mano ekologiškame sode praeitą savaitę žydejo tik keletas rožių, o ranka man pakilo nuskabyti žiedlapius tik nuo 9 bijūno dydžio žiedų, kas sudarė maždaug 100 g žiedlapių masės. O kaip pakvipo mano namai, ir kaip nuo skonio apsvaigo mano namiškių galvos... Toliau negirsiu - palieku Jums patiems atrasti šio saldumyno stebuklą.

Uogienei tinka tik ekologiškos, šviežios, nesuvytusios ir visiškai prasiskleidusios rožės arba erškėtrožės. Pirktinės rožės dažniausiai yra persisunkusios pesticidais ir cheminėm trąšom, todėl maistiniam vartojimui netinka. Išeiga 300 ml.

Paruošimui reikia turėti puodą, nedidelį rėtuką ir nemetalinį indelį.

Produktai:

• 100 g rožių žiedlapių
• 1 stiklinė balto cukraus
• 2 valg. Š. citrinos sulčių
• 80-120 ml (1/3-1/2 stiklinės) vandens - uogienei virti

Paruošimas:

1. Užkaičiame pilną virdulį vandens. 
2. Rožių žiedlapius kruopščiai nuvalome nuo nešvarumų: pašaliname žalius lapelius, amarus, nuplėšiame suvytusius ar apdžiuvusius žiedlapių kraštelius bei apatines baltas žiedlapių dalis. Išvalytus žiedlapius sudedame į rėtuką.
3. Paruošiame dubenį su švariu šaltu vandeniu (aš naudojau filtruotą šaltą vandenį ir dar pridėjau ledukų). Dubuo turi būti didesnis negu rėtukas.
4. Rožių lapelius perliejame verdančiu vandeniu ir tuojau pat ataušiname panardinus į šalto vandens dubenį. Šį karštą-šaltą perliejimą kartojame iš viso 3 kartus.
5. Nusunkiame vandenį iš žiedlapių. Nemetaliniame indelyje žiedlapius sumaišome su citrinos sultimis ir 3 valg. Š. cukraus. Indelį uždengiame ir paliekame šaltai 4-6 val.
6. Nedidelime puode sumaišome likusį cukrų ir 80 ml vandens. Virš nedidelės liepsnos maišydami kaitiname, kol visiškai ištirps cukrus (man cukrus netirpo, tad pyliau šiek tiek daugiau vandens).
7. Į paruoštą karštą cukraus sirupą sudedame rožių žiedlapius ir pilame visą išsiskyrusį iš jų skystymą. Maišant užviriname ir pakunkuliuojame 5-10 min. Išvirusioje uogienėje visi žiedlapiai bus suminkštėję ir neplūduriuos paviršiuje.
8. Karštą uogienę galima sandariai užsukti steriliame stiklainiuke, arba ataušusią ugienę perpilti į indelį su dangteliu ir saugoti šaldytuve. Pateikiame prie arbatos, ant blynų, jogurto, varškytės, ledų ir kitų desertų. 

Itališkos makaronų salotos "Insalata di pasta"

Kai prieš 15 metų pirmąkart per baliuką pamačiau salotas su makaronais, tai turbūt buvau panaši į tuos užseniečius, kurie pirmąkart išvysta šaltibarščius. Mat, aš užaugau kultūroje, kur makaronai buvo priskiriami prie kasdieniško maisto, jokiais būdais netinkančio šventiniam stalui. Per suneštinį baliuką mūsų darbovietės salytėje ant stalų buvo išrikiuoti mažiausiai 20-ties tautų delikatesai, o salotų su makaronais buvo netgi trys rūšys. Mane nustebino susirinkusiųjų susižavėjimas ir pagyrimai. Mat, kai kurie praleido korejietišką troškinį, kinietiškus suktinukus, netgi lenkiškus balandėlius aplenkė. Tačiau kiekvienas skaitė savo pareiga pasimėgauti visomis trijomis makaronų salotų rūšimis. Man neliko niekas kita, kaip prisijungti prie ragautojų, mintyse sprendžiant mįsle: "ir kas gi čia tokio nepaprasto?"
Atsakymas atėjo ne tik paragavus, bet ir prisiklausius bendradarbių italų, kurių buvo kelios dešimtys, pagarsintos diskusijos: "o kokios rūšies alyvuoges dėjai?",  "mano žmona kilusi iš Pietinės Italijos, jie kitaip ruošia", "o mano uošvienė visada artišokus naudoja", "be česnako?! taigi neįmanoma!"... Esmė yra tame, jog šiose salotose šalia išskirtinės kokybės makaronų sudedamas visas spalvingas gėris, koks tik auga po karšta Italijos saule ir būtinai reikia vadovautis savo principinėm spalvom, niekad nemeluojančiu skonio pojūčiu bei nepalaužiamom šeimos tradicijom.
Dabar ir aš turiu savo mėgstamą receptą, kuris nėra visiškai nekintamas, bet dažniausiai žinau būtent "tą" makaronų rūšį, būtent "tas tris" tinkamas alyvuogių rūšis, būtent "tokį aliejų", ir dar: paragavus galiu pasakyti, ko "šiam" skoniui trūksta. O daugiausia džiaugsmo man suteikia galimybė dalyvauti italų triukšmingoje diskusijoje apie ingredientus: nors aš ir ne atstovauju tam tikro labai svarbaus Italijos regiono, tačiau mano paruošta mišrainė dažnai būna "kunkurso" nugalėtojų tarpe.
Šios salotos niekad nebus vienodo skonio, jų produktų pasirinkimo amplitudė nepaprastai plati ir margaspalvė, kokios tik gali trokšti kūrybinga siela.
Kviečiu Jus prisijungti prie eksperimentavimo ir ragavimo. Tikiuosi, jog sukursite mažiausiai tris Jūsų mėgstamas "Insalata di pasta" rūšis; o gal atsiras galimybė ir smagiai diskusijai?
Aš visada ruošiu veganiškas salotas (t.y. be mėsos ir sūrio), tačiau Jūs galite savo nuožiūra pasirinkti įvairius priedus iš "Papildomų / alternatyvinių produktų" sąrašiuko, peteikto šiame recepte. Išeiga: 8-10 nemažų porcijų.
Produktai:

• 1 pakelis (340 g) itališkos forminės pastos, aš naudoju "Radiatori tricolori"; tinka kaspinėliai, spiralės visokios, kriaukleliai, trumpi vamzdeliai ir pan.
• 150 g (20 vnt.) skanių alyvuogių, kauliukus išimti
• 3-4 valg. Š. konservuotų kaparėlių - nebūtinai
• 4-5 artišoko šerdys, gali būti virtos arba konservuotos be padažo
• 3 brokolių žiedai (kotus galima atidėti "Žiuljeno salotoms"), arba 4 mažytės cukinijos, žalios ar geltonos, arba 1/2 kalafioro
• 1/4 mėlynojo svogūno, arba 1 poras, arba 4-6 žali svogūno laiškai
• 1-2 paprikos (saldieji pipirai), bet kokios spalvos
• 300 g vyšninių, vynuoginių arba kt. skanių pomidorų, labai tinka saulėje džiovinti, jų reikės tik 1/2 stiklinės
• druska, malti juodieji arba margi pipirai

Papildomi / alternatyviniai produktai:

• 300 g sūrio, supjaustyto kubeliais; tinka čederis, ementalis, Monterey Jack, fetos trupinėliai, Mozzarella perlini...
• 250 g kubeliais supjaustyto rūkyto / vytinto kumpio arba dešros: Salami, Sopressata, Pepperoni...
• 200 g virtų krevečių / midijų / geldučių / 8-10 ančiuviai ir, gink Dieve, nenaudokite tame pačiame patiekale sūrio su jūros gėrybėmis - neapoliečiai Jums to neatleis
• 100 g pakepintų riešutų: graikinių, migdolų, kedro, pekanų, anakardžių...
• 300 g pakepinto baklažano kubelių
• 200 g grybų, gali būti rauginti, marinuoti, arba švieži pievagrybiai, kitus šviežius grybus reiks pakepinti
• 200 g ankštinių pupelių arba šparagų (smidrų), apvirtų
• kuokštas petražolių / kalendros
• 1 halapenjo (jalapeño - isp.) čilė, išvalyta nuo sėklų; gali būt šviežia, pakepinta arba marinuota, labai smulkiai supjaustyta
• 1 stiklinė žalių žirnelių: šviežių, šaldytų arba konservuotų

"Pesto" padažui:

• 2 skiltelės česnako
• 2 valg. Š. citrinos sulčių / balzamiko acto / obuolių acto
• 2 valg. Š. raudonėlio / čiobrelio / baziliko / šalavijo - švieži lapeliai skaniau
• 100-150 ml aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus "extra virgin" arba aliejuko iš stiklainiuko su saulėje džiovintais pomidorais
• 1/2 arb. š. garstyčių - nebūtinai
• 1 arb. š. cukraus / medaus - nebūtinai

Paruošimas:

1. Dideliame puode užviriname 4 litrus vandens, įdedame pastą / makaronus ir vis pamaišant verdame ne ilgiau, negu nurodyta pakuotės instrukcijoje: salotoms pasta turi būti "al dente" (kieta, nesuvirusi - itališkai). Pastą sūdome 1 arb. š. druskos vidury virimo - italai teigia, jog taip geriau atsiskleidžia natūralus pastos aromatas. Išvirusią pastą nukošiame, perliejame šaltu vandeniu, gerai nuvarviname ir tuojau pat apliejame 50-60 ml aliejaus bei išmaišome, kad nesuliptų.
2. Puode užviriname nedidelį kiekį pasūdyto vandens. Blanširuojame (apverdame 2-3 min.) brokolius / kalafiorą / ankštine pupeles / šparagus.
3. Keptuvėje įkaitiname nedidelį kiekį alyvuogių aliejaus, apkepiname tokias pasirintas daržoves, kaip cukinijos, baklažanas, grybai, svogūnas, čilė - 2 paskutinių ingredientų galima ir nekepinti.
4. Likusius ingredientus supjaustome 1 kąsnio gabaliukais. Dabar visus produktus sumaišome dideliame dubenyje.
5. Ruošiame "Pesto" padažą. Grūstuvėje, pridėję truputį druskos, sutriname česnaką, čiobrelius ir/ar kitus pasirinktus prieskonius. Mišinį šakute suplakame su likusiu aliejumi ir actu/citrinos sultimis. Šiuo pesto padažu apliejame salotas. Viską gerai išmaišome, paragaujame,- jei reikia, pasūdome ir paskaniname pipirais. Pateikiame.
6. Šiltos (kiek šiltesnės negu kambario temperatūra) makaronų salotos tinka pietums arba vakarienei, o atšaldytos - karštą vasaros dieną piknikui. Šios salotos, uždengtos ir laikomos šaltai, išlieka šviežios 4-5 dienas.

 P.S.  Kai kurios šeimininkės mėgsta maltus riešutus įmaišyti į "Pesto" padažą, prieš apliejant juo salotas. Bet tada gali prireikti daugiau aliejaus. Man patinka makaronų salotos išvis be jokių riešutų, arba nebent su kedro riešutėliais.

P.P.S. Kartą vienos tokios jausmingos diskusijos recepto "Insalata di pasta" tema metu, italės merginos išvystė temą: "kaip atspėti, jog kitatautis ruošė Itališką patiekalą". Labai juokingų išvadų mes priėjome, pvz. meksikietis būtinai naudotų kukurūzus, turkas - šviežius agurkus, lenkas - kopūstus, rusas - morkas, ukrainietis - lašinius, kinas - sojos padažą, indas - kario, na o lietuvis neišvengiamai nepagailėtų rauginto agurko. He he :) Ar teko valgyti picą su raugintais agurkais? Man teko, - Vilniuje ir Palangoje.
Mes atstovaujame savo tėvynes, visur, kur tik likimas mūsų nenuneštų...

Mangoldų troškinys

Turbūt ne kartą matėt krautuvių lentynose ryšulius keistų didelių lapų ir susimąstėte: "Ką iš jų paruošti? Sriubą? Troškinį? Salotas?"... Mangoldai tinka visiems šiems patiekalams.

Mangoldai (swiss chard - angl.) - tai burokėlių ir špinatų giminaičiai. Jų stiebai traškūs, sultingi, gali būti ryškiai raudonos, oranžinės, geltonos arba baltos spalvos; lapai gilios žalios spalvos, blizgaus paviršiaus, plokšti arba "susigarbiniavę". Mangoldai kildinami iš Viduržemio jūros regiono, tačiau puikiai auga ir Lietuvos klimate, jų derlius nuimamas pradedant birželiu ir baigiant rugsėju.
Salotoms naudojami tik jauni, nedideli, švenlaus skonio mangoldų lapeliai. Dideli lapai yra truputėlį karstelėje, jie kartu su kotais smulkinami ir naudojami troškiniuose ir barščiuose. Mangoldų lapų kartumas dingsta juos apdorojus termiškai.

Mangoldai - tai mažai kaloringi žalumynai, nepaprastai turtingi gyvybiškai reikalingais mineralais ir vitaminais: A, C ir B grupės, juose apstu ir tokio reto vitamino K. Taip pat mangoldai kupini magnio, mangano, kalio, geležies, vario, kalcio, triptofano, baltymų ir maistinių skaidulų. 

Dar aš Jūsų neįkalbėjau paragauti mangoldų? Tada gal skanus troškinio kvapas padės? Šiame daržovių troškinyje susipynę daug skonių, spalvų ir tekstūrų: slidus svogūnas, sultinga paprika, "kramtomiški" mangoldai ir sproginėjantys pomidoriukai. Nesusprogę karšti pomidoriukai atrodo gražiai bei labai smagu juos sprogdinti bekramtant - toks maloniai netikėtas tekstūrų žaismas ir kepto pomidoro skonio išsiveržimas.

Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę su dangčiu. 

Produktai: 

• 30 ml alyvuogių aliejaus
• 1 didelis svogūnas
• 300 g mangoldų lapų
• 300 g vynuodinių pomidorų
• 1 paprika
• 4 skiltelės česnako - nebūtinai
• 1 arb. š. jūros druskos
• 1/2 arb. š. sausų čilės pipirų arba šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošimas:

1. Daržoves gerai nuplauname, vandenį nuvarviname. Svogūną, papriką ir mangoldus smulkiai supjaustome.
2. Keptuvėje įkaitiname aliejų, pakepiname svogūnus iki auksinės spalvos: apie 3-4 min., pasūdome ir papipiriname. Pridedame papriką, mangoldus, česnaką ir nepjaustytus pomidorus. Daržoves gerai išmaišome, keptuvę uždengiame dangčiu ir troškiname apie 5 min. Įkaitę pomidoriukai pradės sproginėti. Kai maždaug pusė pomidoriukų susprogs, nukeliame keptuvę nuo liepsnos, dar kartą pamaišome, kad susprogusių pomidorų sultys pasiskirstytų troškinyje.
3. Pateikiame kaip garnyrą prie mėsos patiekalų arba kaip vegetarišką patiekalą su duona.

Citrusų salotos

Šiam receptui paskta tapo Kalėdinių cukatų virimas, kai paliko galybė nuluptų greipfrutų, apelsinų ir citrinų. Iki Kalėdų buvo likę dar savaitė, tad sudėjau nuluptus citrusus į sandarų maišelį ir pakavojau šaldytuve. Na, o per Kalėdas šalia keptos mėsos citrusų salotos dera nuostabiai.

Pasirinkite kuo didesnę įvairovę citrusų, mano recepte aš apsiribojau 3 rūšimis, bet iš 5 rūšių salotos bus įspūdingesnės.

Produktai:

• 2 greipfrutai
• 5 mandarinai arba 2 apelsinai, geriau tiktų raudonieji
• 1 citrina
• 1/2 arb. š. rupios druskos
• 2 valg. Š. aliejaus, aš naudojau vynuogių kauliukų

Papildomi priedai, pasirinkite vieną arba du:

• 1 valg. Š. smulkiai supjaustytų šviežių mėtų, peletrūno (tarragon) arba kalendrų (cilantro) lapelių
• 1 valg. Š. susmulkintų pistacijų - gausis Marokietiškai
• 1 valg. Š. džiovintų spanguolių arba razinų
• 1 arb. Š. malto cinamono
• 1 skiltelė česnako, kuo smulkiau supjaustyta arba sutraiškyta

Paruošimas:

1. Citriną pjauname pusiau, išspaudžiame sultis.
2. Nuo likusius citrusų nulupame žieveles, paliekame juos šaldytuve keletui valandų, mat nuo apdžiuvusių ir sušalusių citrusų žymiai lengviau nupjaustomos baltos membranos.
3. Aštriu peiliu nupjaustome išorines baltas membranas iki sultingo minkštimo. Statmenai šerdžiai supjaustome vaisius 0,5 cm griežinėliais. Bepjaustant, peilio galiuku pašaliname visas sėklas. Kaitaliodami įvairių rūšių citrusų griežinėlius išdeliojame keliais sluoksniais ant lėkštės.
4. Suplakame aliejų, citrinos sultis ir, jei pasirinkome, česnako tyrelę. Salotas pasūdome, apliejame paruoštu padažu, apibarstome pasirinktais priedais.
5. Paruoštos citrusų salotos šaldytuve išlieka gražios ir šviežios 2-3 dienas.