Žagarėlių "Skruzdelynas"

Šiais metais, kaip ir per kiekvienas Užgavėnes, mano dukters mokykloje vyko "Visų tautų kultūrų festivalis". Tradiciškai, kiekvienas vaikas atnešė savo šeimos tautinį patiekalą. Aš tikėjausi šiais metais išsisukti nuo papildomo darbo, tačiau jau porą savaičių prieš festivalį dukters klasiokai pradėjo mane kamantinėti: "ką šiais metais kepsite?", "ar vėl bus Lietuviškas skanėstas?", "ar vėl bus Spurgutės?"... Supratau, kad turiu ne tik nenuliūdinti, bet ir vėl kažkuo visą klasę pradžiuginti. Mano paruoštas "Skruzdėlynas" puikiai atitiko progą ir buvo palydėtas deramais komplimentais. 

"Skruzdėlynas" - tai šventinis desertas, galima jį vadinti "tortu", kuris gaminams suformavus aukštą kūgį iš traškios, aliejuje keptos tešlos smulkių sausainiukų - "Žagarėlių". Žagarėliai sulipinami medumi ir apibarstomi aguonomis. Aguonos prilimpa tik tose vietose, kur yra medaus šlakeliai, tad vizualiai atrodo lyg tai būtų skruzdelynas, pilnas skruzdėlių.

Mano nuomone, "Žagarėliai" yra vienas seniausių Europos kulinarijos desertų, siekiantis viduramžius, kai europiečiai, tiek valstiečiai, tiek didikai, maistą valgydavo rankomis. Žagarėliai tradiciškai kepami Užgavėnėms, arba po Gavėnios pavasarinių mugių ir karnavalo metu, Silvestrinėms (Naujųjų Metų nakčiai), ir bet kokia kita proga, kai šventei susirenka didelis būrys žmonių. Žagarelius kepa tiek Lietuvos kaimyninės tautos, tiek Europos parkaščiai. Viena dukters mokytoja - italė - sakė, jog panašius traškius sausainius jos vaikystėje kepdavo močiutė, kuri į kapus nusinešė recepto paslaptį. Man yra žinomas labai panašus Sicilietiškas traškios tešlos receptas - "Kanolių" kiauteliai, kurių recepte irgi būtinas alkoholis - šiuo atveju šviesus Marsala vynas. Alkoholis tešlą lengvai paskanina, padaro traškesne, trapesne; palyginimui - naudojant vandenį, tešla yra tvirtesnė dėl sąveikos su glitimu. 

Taigi, šiuo plačiausiai lietuviams žinomu patiekalu mielai gardžiavosi ir kitos tautos, netgi tie, kas ragavo šį desertą pirmąkart gyvenime (įskaitant visokius "nevalgiukus", "aikštingiukus" ir t.t.).

Paruošimui reikia turėti dubenį, kočėlą, picos peilį - tešlos pjaustymui, maždaug 20 cm skermens puodą arba fritiūrinę - žagarėlių virimui aliejuje, kulinarines žnyples, groteles virš blėkutės - riebalams nuvarvinti; padėklą, didelę lėkštę arba gražų platų dubenį - "Skruzdelyno" formavimui. 

Tešlos gamyba užtrunka apie 30 min.,  kepimas ir "Skruzdėlyno" torto formavimas – 1 val. Išeiga: 80 vnt. "Žagarėlių", t.y. vienas "Skruzdelynas", kurio užtenka 50-60 žmonių pavaišinti (dviems klasėms ir mokytojams).

Internete yra aibė "Žagarėlių" receptų. Būkite atsargūs dėl tų receptų ingredientų proporcijų, ypač kur sakoma naudoti 6 kiaušinius. Mano recepte ingredientai buvo tiksliai matuojama ir sveriami.

Produktai tešlai:

• 3 vnt. vištų kiaušiniai
• 1/8 arb. š. (žiupsnelis) druskos
• ¾ stiklinės (125 g) smulkaus granuliuoto cukraus
• 50 ml (1/5 stiklinės) degtinės arba šviesaus romo
• 2-2 ½ stiklinės (320-390 g) kvietinių miltų, aukščiausios rūšies - tešlai
• ½  stiklinės (80 g) kvietinių miltų – kočiojimui / pabarsymui

Papildomi produktai:

• 1 litras šviesaus augalinio aliejaus (saulėgrąžų, alyvuogių arba vynuogių kauliukų)
• 100 g skysto medaus (akacijų, liepžiedžių arba apelsinmedžio žiedų)
• 2 Valg. Š. aguonų, geriau šviežesnių

Paruošimas:

1. Dubenyje šakute išplakame kiaušinius su druska, cukrumi ir degtine. Beriame 2 stiklines miltų, išmaišome tešlą (galima mikseriu). Tešla bus labai lipni ir tąsi. Beriame šiek tiek daugiau miltų ir minkome rankomis, kol tešla pradės atšokti nuo rankų.
2. Tašlą daliname pusiau, vieną gabalą uždengiame plėvele arba drėgnu lininiu rankšluosčiu, o antrą rankomis paminkome apie 1-2 min., paruošiame kočiojimui.
3. Fritiūrinėje arba nedideliame puode virš vidutiniškos liepsnos prikaitiname aliejų, tai užtruks maždaug 7-10 min. - tiek maždaug trunka ir iškočioti tešlos gabalą. Aliejaus gylis turi būti mažiausiai 4 cm. Ideali prikaitinto aliejaus temperatūra yra 180-190°C (360-375°F); arba tempetratūrą tikriname įmerkus aliejun medinę lazdelę ar medinio šaukšto galą: apie medieną aliejus turi inirtingai burbuliuoti.
4. Ant dosniai miltais pabarstytos lentutės iškočiojame tešlos pusę iki maždaug 2-3 mm storumo. Peiliu tešlos lakštą supjaustome 4 cm pločio juostomis, kiekvieną juostą supjautome maždaug 12-14 cm ilgio stačiakampėmis atkarpomis, kiekvieną atkarpą įpjauname išilgai per vidurį, nepažeidžiant stačiakampio kraštų, t.y. įpjova 2 cm neturi siekti stačiakampio krašto. Formuojame žagarėlius: stačiakampio vieną siauresnį galą perneriame per įpjovą, ištempiame lengvai, ilgos stačiakampio briaunos turi būti vieną kartą persisukusios (žiūr. nuotraukoje).
5. Maždaug po 6 vnt. suformuotų žagarėlių nardiname į įkaitintą aliejų, vartome kulinarinėmis žnyplėmis. Kepimo trukmė priklauso nuo aliejaus temperatūros: labai karštame aliejuje žagarėliai kepa po 5 sekundes iš kiekvienos pusės, jeigu aliejus reikiamos temperatūros (kaip nurodyta 3 punkte), tai kepimas užtruks apie 20 sekundžių iš kiekvienos pusės. Skanesni yra šviesūs gelsvi žagarėliai. 
6. Iškepusius žagarėlius išdedame ant grotelių atvėsti ir aliejaus pertekiui nuvarvėti. Kartojame kepimą su likusiais žagarėliais. 
7. Kartojame kočiojimą ir kepimą su palikusia tešlos puse. Iš viso turi gautis apie 80 vnt. žagarėlių.
8. Kai tik žagarėliai atvėsta iki kambario temperatūros, iš jų galima formuoti "Skruzdelyną". Ant padėklo, didelės plokščios lėkštės arba plačiame dubenyje lyg spindulius dedame žagarėlius gražesniais ir smailesniais galais į išorę. Išdėjus sluoksnį lengvai apšlakstome medumi ir pabarstome aguonuomis. Dėliojame žagarėlius į aukšą kūgį, pabaigoje į centrą vertikaliai įstatome likusius 6-8 žagarėlius - kiekvieną sluoksnį ir viršūnę šlakstome medumi ir barstome aguonomis.
9. Tiekiame į stalą tuojau pat. Nepaprastai skanu prie kavos ar arbatos. Pagal šį receptą iškepti Žagarėliai išlieka traškūs ir skanūs 4-5 dienas (ilgiau man neteko tikrinti, nes nelikdavo). Labai drėgnoje patalpoje rekomenduočiau "Skruzdėlyną" uždengti plėvele. Žiemos metu oras patalpose sausas - idelus traškiems kepiniams.

P.S. Jeigu neturime skysto medaus: susicukravusį medų dubenėlyje sumaišome su nedideliu kiekiu vandens, maišant kaitiname dubenį pastačius ant puodo su garuojančiu vandeniu. Nepripilkite perdaug vandens, medus turi būti tąsus, lipnus ir lėtai besiliejantis, kaip kad būna šviežias.

Pagal mano receptą žagarėliai iškepa traškūs, bet pakankamai tvirti, nesubyrantys rankose. Žagarėliai kepami išsipūčia, viduje tampa tuščiaviduriai - vien išorinis traškus kiautelis. Šie žagarėliai nepraranda savo kokybės ir skonio savybių laikomi atidengti kambario temperatūroje 4-5 dienas.

Lipni tešla išvoliojama ant dosniai miltais pabarstyto paviršiaus - kad neliptų kočiojant. 

Tešla tampri, tad reikia stiprių rankų kočiojimui. 

Galima pjaustyti idealiais rombais, o galima pjaustyti įvairiomis formomis ir neturėti atliekų. 

Tokie įvairūs buvo mano žagarėliai prieš kepimą.

Kepant "Žagarėliai" dar daugiau deformuojasi, bet tai skonio negadina, o vaizdui suteikia dramatiškumo.

Šitiek "Žagarėlių" pagaminau iš pusės tešlos kiekio. 

Ant padėklo formuojamas "Skruzdelynas".

"Skruzdelynas" paruoštas. 

Mūsų 2012 metų Kalėdų "Skruzdelynas", keptas iš tešlos ilgų trikampių. 

Jūreiviškas makaronų apkepas

Jūreiviški makaronai (макароны по-флотски - rus.) lietuviams dažniausiai asocijuojasi su Sovietmečio nepritekliaus kultūra. Tačiau šis patiekalas yra kilęs iš viduramžių Italijos, ir jo pagrindą sudaro tik tie ingredientai, kurių laivuose turėjo jūrų keliautojai: statinėse sūdyta mėsa, bet kokie makaronai, svogūnai. Sūris šiame recepte nebūtinas, bet pageidaujamas, - tai tam tikras pagerinimas; įsivaizduokime, kad laive plaukia išponėję keliautojai, kurių vakarienei Kokas (laivo virėjas) gali paaukoti saują tarkuoto sūrio. Be sūrio patiekalas ruošiamas po dangčiu, galima ruošti virš vidutiniškos liepsnos ant virykės; su sūriu - dangčio nereikia, patiekalas ruošiamas kaip apkepas orkaitėje.

Mano vaikystės šeimoje šį patiekalą ruošdavo prosenelė Janina (lietuvė bajoraitė, kilusi iš Minsko gubernijos). Dažniausiai tai būdavo vakarykščių palikusių makaronų gelbėjimo patiekalas, bet kartais, labai užsigeidus "Jūreiviškų makaronų", buvo šviežiai verdami makaronai būtent šiam patiekalui. Mano dabartinėje šeimoje aš, nors ir neišgyvenu nepritekliaus, tačiau labai vertinu taupumo įpročius, tad pasitelkiu šį receptą būtent kai šaldytuve yra palikusių vakardienos makaronų. Šeima būna devintam danguj! 

Internete rasite įvairių šio patiekalo variantų: su morkomis, su ketčupu, su grybais ir daugybe žalumynų... Bet tai jau visai kiti patiekalai, pasiskolinę populiaraus patiekalo pavadinimą. Tikri "Jūreiviški makaronai" yra minimalistiniai, tik iš žemiau suminėtų ingredientų.

Čia aprašysiu receptą orkaitėje po sūrio plutele - man toks skaniausias. Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkančią keptuvę, tvirtą mentelę. Išeiga 4 didelės porcijos. 

Produktai:

• 400-500 g mėsos faršo, tinka jautiena, kiauliena, paukštiena, triušiena, gali būti sūdyta mėsa iš stiklainio
• 300-400 g virtų makaronų, bet kokios formos
• 1-2 svogūnai (200 g)
• 2 Valg. Š. aliejaus, arba taukų nuo sūdytos mėsos paviršiaus
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1/2 arb. š. druskos - tik jeigu mėsa šviežia
• 200 g jūsų mėgstamo fermentinio tarkuoto sūrio ar sūrių mišinio

Paruošimas:

1. Paruošiame 190°C (375°F) karšumo orakitę.
2. Tuo tarpu kol kaista orkaitė, ant viryklės virš vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų (arba taukus iš mėsos stiklainio). 
3. Pradžioje apkepiname susmulkintą svogūną iki auksinės spalvos, maždaug 3-4 min. Dabar į keptuvę keliauja faršas (arba mėsa iš stiklainiuko). Pasūdome ir papipiriname (konservuotos mėsos sūdyti nereikia). Mentele keptuvėje smulkiname mėsą į mažus gabaliukus ir vartome, kepiname kol neliks matyti žalios mėsos rausvumo (arba kol konservuota mėsa subyrės į smulkius gabalėlius ir gerai įšils). Mėsos-svogūnų troškinys turi būti sultingas, jeigu visas skystis bekepant nugaravo, pilame keptuvėn 1/2 stiklinės karšto vandens.
4. Nukeliame keptuvę nuo liepsnos. Karštą mėsos-svogūnų sluoksnį uždengiame virtų makaronų sluoksniu, paviršių apirabstome sūrio tarkiais. Šauname keptuvę į orkaitę ir kepame 30-40 min., kol sūrio paviršius pavirs šviesiai ruda plutele. 
5. Tiekiame į stalą tuojau-pat, karštą. Apkepą pjaustome kaip pyragą. Šalia "Jūreiviškų makaronų" tinka visi "jūreiviški" priedai: marinuotos ar raugintos daržovės, alus, obuolių sultys ir limonadas - vaikams. Skanaus! 

Mėsos ir svogūnų troškinys - apatinis sluoknis.

Antras sluoksnis - šalti vakardienos makaronai.

Paviršių barstome fermentinio sūrio tarkiais. 

"Jūreviškų makaronų apkepas" tik iš orkaitės.

1/8 apkepo mano vaikams neužteko sočiai pavalgyti... Teko pakartot.

Burokėlių su džiovintomis slyvomis užtepėlė

Burokėlių užtepėlė - tai mano rudeninis receptas. Šiuo patiekalu buvau pavaišinta svečiuose pas žydus, išeivius iš Rusijos, tai populiarus jų valgis. Jeigu burokėlius supjaustyti kubeliais arba tarkuoti burokine tarka - turėsime mišrainę, bet man šis patiekalas geriau tinka užtepėlės pavidale, tad aš tarkuoju burokus sūrio tarka arba smulkinu maisto procesoriuje.

Burokėlių su džiovintomis slyvomis užtepėlėje skaniausi orkaitėje kepti burokėliai, tačiau jeigu neturite orkaitės, puikiai tiks ir virti burokėliai.

Kas mėgsta aštriau, galima papildomai naudoti susmulkintas vieną-dvi česnako skilteles arba žiupsnelį čili pipirų. Man skanu be česnako, mėgaujuosi švelniu burokėlių ir džiovintų slyvų saldumu. Riešutų traškumas priduoda patiekalui "cinkelio".

Labai skanu į pavakarį pasmalyžiauti skrudintos duonos riekele su šia užtepėle, prie karštos arbatos. Burokėlių su slyvomis užtepėlė skaniai dera su ožkos sūriu: dešrinį (cilindro formos) sūrį supjaustome 1 cm griežinėliais, ant kiekvieno uždedame po 1 arb. š. burokėlių užtepėlės, puošiame petražolės ar mėtos lapeliu. Iš stambiau tarkuotų burokėlių pagamintas šis patiekalas tinka vietoj salotų prie karštų virtų bulvių arba bulvių košės.

Mano vaikai šios užtepėlės nevalgo, tad receptą dedikuoju "tik suaugusiems".

Paruošimui reikia turėti maisto procesorių, rankinį smulkintuvą arba tarką ir grūstuvę. Išeiga 1/2 litro užtepėlės.

Produktai:

• 1 didelis arba 2 nedideli burokėliai (400 g)
• 10 vnt. džiovintų slyvų be kauliukų
• 1/2 stilinės graikiškų riešutų, migdolų arba karijų (pekanų)
• 2 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo (arba grietinės)
• žiupsnelis durskos - nebūtinai

Paruošimas:

1. Prikaitiname 190°C (375°F) orkaitę. Burokėlius gerai nuplauname, nupjauname šakneles, nepažeidžiant burokėlio žievelės. Burokėlio vidus neturi matytis, nes juos ruošiant stipriai tekės sultys.
2. Jeigu kepame orkaitėje. Burokėlius dedame į špižinį indą su dangčiu, arba įvyniojame kiekvieną burokėlį į aliuminio foliją. Kepame apie 45 min. Iškepti burokėliai turi būti minkšti viduje, jei ne - perpjauname juos pusiau ir dar pakepame orkaitėje, dabar neuždengus, apie 10 min. Burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba paliekame 3 val. aušti išjungtoje orkaitėje - tokie burokėliai bus minkštesni. 
3. Jeigu burokėlius verdame. Burokėlius su lupenomis panardiname į vandenį. Puodą virš didelės liepsnos užviriname, sumažiname liepsną ir toliau verdame 30-40 min. Išliejame iš puodo visą vandenį, burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba šaltoje patalpoje, pvz. balkone.
4. Ataušusius burokėlius susmulkiname maisto procesoriumi arba sutarkuojame. Slyvas kuo smulkiau supjaustome. Riešutus nepersmulkiausiai sugrūdame grūstuvėje (arba sumalame procesoriuje pulsuojant) - riešutų granulės turi būti 2-3 mm dydžio, kad būtų ką pakramtyti.
5. Visus ingredientus sumaišome dubenėlyje. Tiekiame į stalą tuojau-pat arba laikome užsandarinę šaldytuve ir smaguriaujame visą savaitę. 

Koldūnai su mėsa

Koldūnai, kaip ir makaronai, - tai tarptautinis Azijos ir Europos patiekalas. Kiekviena tauta juos vadina įvairiai, kiekvienos šeimos receptuose skiriasi įdaras ir padažai, tačiau principinis tešlos receptas ir paruošimas verdant, garinant arba kepant riebaluose - nesiskiria.

Pasak mano senelio brolio Kristupo, gimusio ir augusio Ariogalos valsčiuje, Žemaitijoje koldūnus įdarydavo kiaulienos faršo ir lengvai pakepintų svogūnų mišiniu. Koldūnus žemaičiai virdavo arba kepdavo riebaluose, valgydavo šaukštu, aplietus grietinės ir krienų mišinio padažu. 

Mano krikšto mamos Janinos šeima yra kilusi iš Panevėžio. Jie koldūnus įdarydavo kiaulienos ir paukštienos faršų, pakepintų svogūnų mišiniu, ypatingoms progoms dar paskanindavo įdarą džiovintais grybais. Virtus koldūnus į stalą tiekdavo aplietus spirgučių ir grietinės padažu. 

Mano vaikų auklė, kurios šeima kilusi iš Krokuvos, Lenkijoje, koldūnus ruošdavo iš kiaulienos su šviežiais svogūnais, būtinai paskanindavo įdarą mairūnais (majeranek - lenk.). Ji koldūnus virdavo vištienos buljone, tiekdavo su buljonu, sriubos pavidale. 

Pagal mano prosenelę, kurios gimtinė yra Riazanės apskritis, Rusija, tas pats kaimas, iš kurio kilo ir poetas Sergiejus Jeseninas, skaniausi koldūnai yra iš bent dviejų skirtingų mėsų mišinio. Įdarui sumaišomas pasirinktinai vienos paukštienos ir kiaulienos ar veršienos faršai, susmulkintas šviežias svogūnas. Rusiški koldūnai į stalą tiekiami su sviestu, apiberti krapais - tai vaikiškas receptas. Tikresnis stilius tiekti koldūnus šalia 5% acto dubenėlio; jeigu actas stiprus (9%), tai jis perpus skiedžiamas vandeniu. Karštas koldūnas pasmeigiamas šakute, trumpai pamerkiamas į dubenėlį su vandens-acto mišiniu, ir tuojau pat keliauja į burną. 

Mano Sibiro močiutė teigė, kad koldūnai būtinai turi būti gaminami iš riebiausios lokienos faršo. Skoniui pagerinti į faršą tinka įmaišyti česnakas. Sibiro koldūnai verdami kaulų ir mėsos nuopjovų (to pačio lokio) buljone, tiekiami į stalą aplieti tuo skysčiu, kuriame jie virė.

Dabartinėje mūsų šeimoje ruošiamų koldūnų receptas - labai demokratiškas. Kas kokį padažą užsako, tokį ir gauna. Populiariausias padažas - krienų ir grietinės mišinys - žemaitiškas, antras mėgstamas padažas - spirgai su grietine - Panevežietiškas. Priklausomai nuo mano turimų produktų kinta ir mano naminių koldūnų įdaro skonis. Kadangi koldūnams reikia visai nedaug mėsos, tai dažniausiai juos darau iš vieno pirktinio maltos kiaulienos pakelio; arba jei artėjant savaitgaliui ruošiu mėsos kukulius sriubai ar maltinukus, palieku gniūžtę faršo kitai dienai, juk koldūnų gamyba - tai puikus "meninis" projektas visai šeimai, ypač lietingą savaitgalio vakarą.

Prie virtų koldūnų geriausiai tinkantis garnyras - konservuoti grybai, rauginti kopūstai, kitos raugintos ar marinuotos daržovės ir jų mišiniai. Gerai derantis gėrimas - degtinės 30 ml mažiausia taurelė, dar labai tinka šviesus alus, o vaikams - tyras vanduo su citrina ir mėtų lapeliais.

Paruošimui reikia turėti 3 litrų ar didesnės talpos puodą - koldūnams virti, 2 dubenis - tešlai maišyti (nebūtinai) ir įdarui ruošti, kočėlą, didelę lentą arba silikoninį kilimėlį, maždaug 45x60 cm (18"x24") - tešlai kočioti, 7 cm skersmens stiklinę - tešlos skrituliukams formuoti, 2 arbatinius šaukštelius - įdarui formuoti, nedidelę lentutę - pagamintiems koldūnams išdėlioti, kiaurasamtį - išvirusiems koldūnams išgriebti.

Išeiga 3 suaugusio žmogaus porcijos, arba 60-62 vnt. koldūnų. 

Produktai įdarui:

• 340 g (0.75 lb)  kiaulienos arba mėsų mišinio faršo
• 200 g svogūno (1/2 didelio svogūno arba 1 nedidelis)
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 arb. š. mairūno - nebutinai
• 1 Valg. Š. susmulkintų džiovintų grybų - nebūtinai

Produktai tešlai:

• 500 ml (2 stiklinės) kvietinių miltų (daugiau miltų reikės pabarstymui)
• 1 vnt. kiaušinis
• 100 ml tyro vandens

Paruošimas:

1. Pirmiausia ruošiame tešlą. Į dubenį arba tiesiog ant kočiojimui skirto paviršiaus beriame miltus, juose padarome duobutę, įmušame kiaušinį ir 100 ml vandens. Sumaišome tešlą. Tešla turi būti puri ir minkšta, beveik nelimpanti prie rankų. Tešlą paminkome 2 minutes, pagaminame iš tešlos kamuolį, jo paviršių patapšnojame sudrekinta ranka, paliekame kambario temperatūroje 15 min. pailsėti. Per šį laiką išbrinks kviečiuose esantis glitimas, tešla taps tampri ir elsatinga.
2. Kuo smulkiau supjaustome svogūną, čia labai paranki yra dažovių kapoklė. Atskirame dubenyje sumaišome visus įdaro ingredientus.
3. Gerai pamiltuojame kočėlą; lengvai apiberiame paviršių, ant kurio kočiosime tešlą. Iškočiojame tešlą maždaug 2-3 mm plonumo sluoksniu. Stikline išspaudžiame apskritimus. Iš pirmą kartą iškočiotos tešlos išeina pagaminti apie 30 vnt. apskritimų. 
4. Dviejų arbatinių šaukštelių pagalba gaminame agrasto dydžio faršo kamuoliukus. Suformuotą įdarą dedame ant tešlos apskritimų. Tešlos apskritimus lenkiame pusiau, apgaubiant įdarą, pirštais spaudžiant sulipiname kraštą, turi gautis pusmėnulio formos sandarus koldūnas. Dabar kartu sulipiname smailiuosius pusmėnulio galus. Jeigu tešla sunkiai limpa, toje vietoje tašlą sudrėkiname vandeny pamirkytu pirštu. Pagamintus koldūnus dėliojame ant pamiltuotos antros lentutės.
5. Palikusias tešlos nuopjovas drėgnomis rankomis sulipiname į kamuolį, paminkome 1 minutę. Vėl ant pamiltuoto paviršiaus kočiojame į ploną sluoksnį; kartojame koldūnų gamybos procesą. Antrą kartą iš iškočiotos tešlos maždaug pagaminama 20 vnt. koldūnų, trečią kartą - dar 10 vnt. koldūnų.
6. Virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos užviriname vandens apie 1,5 litro. Pasūdome maždaug 1 arb. š. druskos. Į verdantį vandenį dedame po vieną maždaug 20 koldūnų. Koldūnai iškart nugrimz į puodo dugną, juos paskirstome vienu sluoksniu po visą puodo dugno paviršių. Po 1 min. virimo koldūnai iškils į vandens paviršių, neišilusius koldūnus nuo puodo dugno švelniai nugremzdžiame kiaurasamčiu.  Dar paverdame 7 min., išgriebiame koldūnus kiaurasamčiu. Kartojame virimą su likusiais koldūnais.
7. Koldūnus tiekiame į stalą gilesnėse lėkštėse ar dubenėliuose, kartštus, aplietus pasirinktu mėgstamu padažu. 

P.S. Jeigu tą pačią dieną nevirsite visų koldūnų, tai juos sušaldykite. Lentutę su koldūnais statome į šaldiklį maždaug 20-30 min. Sušaldytus koldūnus beriame į plastikinį maišelį, užsandariname ir paliekame šaldiklyje iki kito karto. Šaldyti koldūnai išlieka puikūs 9 mėnesius. 

Ant silikoninio paviršiaus 15 min. "ilsisi" sudrėkintas tešlos kamuolys, šalia dubenyje - paruošta įdaro masė.

Po 15 min. tešla tampa elstinga ir tampri. 

Iškočiotoje tešloje stikline spaudžiame skrituliukus, į kuriuos dedame įdaro kamuoliukus.

Pirštais užsandariname pusmėnulius, kartu sulipiname smailiuosius galus. 

Koldūnus beriame į verdantį pasūdytą vandenį, jiems iškilus į paviršių verdame tik 7 min.

Koldūnai po krienų-grietinės padažu.

Rusiški barščiai

Yra mūsuose toks rusiškas fusion maisto restoranas "Just". Mes dažnai lankomės šalia esančioje delikatesų krautuvėlėje, tad esame kartais užsukę ir į restoraną papietauti. Šiame restorane mūsų šeima gana stipriai kontrastuojame nuo vietinės moseračiais ir bentliais suvažiavusios auksuotos ir kailiniuotos rusakalbės pubilkos, tačiau nieks ten nesmerkia mūsų pilkumo ir kasdieniškumo. Šiame restorane kiekvieną valgytoją aptarnauja atskiras padavėjas, kiekvienam staleliui vadovauja "dirigentas", pagal kurio ženklus uniformuoti padavėjai sinchroniškai išžygiuoja nešini virš peties iškeltais patiekalais ir milisekundės tikslumu visiems stalo valgytojams vienu metu tiekiami jų užsakyti valgiai. Tarp valgių tiekiami komlimentiniai "paletės nuvalymui" skirti užkandžiai. Viskas vyksta ypatingai subtiliai ir iškilmingai. Mano vaikams šis restoranas nepaprastai patinka - tiek maistas, tiek aptarnavimas; mano brangiausiajam šita vieta sukelia įtampą ir jis visais būdais bando jos išvengti. Na, mane labiausiai domina maisto skonis ir patieklų pasirinkimas, o šiais aspektais restoranas "Just" manęs dar nenuvylė.

Jūsų dėmesiui pateikiu "Just" restorane ragautus "Rusiškus barščius" (русский борщ - rus.), kuriuos pagal įsimintą skonį ir lėkštėje išgaudytus ingredientus atgaminau namie, ir savo rezultatu esu labai patenkinta. Tikiuosi, kad patiks ir jums.

Rusiškų barsčių esmė - tai jautienos sultinio fone išryškinti trys skoniai: šakninių daržovių saldumas, česnakas ir krapai. Būtinai šie skoniai turi likti ryškūs, nepadauginkite druskos ar pipirų, jokiaisi būdais barščiai neturi būti rūgštūs. Recepte neneaudojamos bulvės ar kitos krakmolingos daržovės.

Paruošimui reikia turėti 4,5-5 litrų talpos puodą, nedidelę keptuvę. Išeiga 8 porcijos.

Produktai:

• 500 g jautienos, gali būti su kaulu, be gyslų ir riebalų
• 1-2 lauro lapeliai
• 1/2 Valg. Š. druskos
• 6 vnt. juodųjų pipiriukų
• 2 vnt. (100 g) morkos
• 1/4  gūžės (200 g) šviežio kopūsto
• 4-5 vnt. (200 g) nedideli jauni burokėliai kartu su batviniais (burokėlių lapai)
• 1 vnt. (60 g) raudona arba oranžinė saldi mėsinga paprika
• 3-4 vnt. šviežių pomidorų arba 2-3 Valg. Š. pomidorų pastos
• 1 svogūnas + 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus arba sviesto
• 1 česnako galvutė (apie 10 skiltelių)
• 1 ryšelis krapų (30-40 g)

Paruošimas:

1. Mėsą nuplauname ir pamerkiame šaltame vandenyje apie 40 min. Kruviną vandenį išpilame ir vėl gerai mėsą nuplauname. Tokią mėsą verdant sultinys mažiau putos, bus skaidresnis, o skonis neprarandamas.
2. Mėsą verdame 60 min., vandens pilame apie 3 litrus. Pasūdome, pridedame lauro lepelių, pipiriukų. Užvirus, nugriebiame paviršiuje susidarančias putas.
3. Kol verda sultinys, paruošiame daržoves. Gerai nuplauname batvinius ir nuskutame nevirtus burokėlius bei morkas, iš paprikos pašaliname sėklas ir vidines plėves. Kopūstą, morkas, burokėlius, batvinius ir papriką žiuljenuojame, t.y. supjaustome kuo plonesniais ilgais šiaudeliais. 
4. Virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname keptuvėje aliejų. Plonais šiaudeliais supjaustome svogūno puseles, apkepiname tik iki sidabrinės spalvos (apie 4-5 min.).
5. Mėsą ištraukiame iš sultinio, atskiriame nuo kaulų, supjaustome 2 cm kubeliais ir vėl grąžiname į sultinį. Pridedame apkepintą svogūną, šiaudeliais supjaustytas daržoves, verdame apie 10 min.
6. Dabar į barščius keliauja naminė pomidorų tyrė (žiūrėk paruošimo aprašymą žemiau) arba pirktinė pomidorų pasta.
7. Į barščius dedame nuo šaknų išvalytą šiek tiek aplukštentą, statmenai pusiau perpjautą česnako galvutę,  kulinarine virvute (medvilnine, švaria, be dažiklių) surištą krapų ryšelį. Verdame dar 10 min. 
8. Ragaujame. Sriuba turi būti gana saldi, turtinga daržovių skonio. pagal skonį gali tekti pasaldinti cukrumi arba pasūdyti. 
9. Išjungiame kaitrą ir paliekame sriubą skoniams persisunkti apie 1 val. Prieš tiekiant į stalą pašaliname iš sriubos krapų ryšęlį ir česnako galvutės puseles. Labai skanu "Rusiškus barščius" dubenėlyje užbalinti grietinės šaukštu, tačiau man patinka be grietinės mėgaustis šiuo nepaprastu gardėsiu.

Šviežios pomidorų tyrės paruošmas:

1. Negiliai peiliu įpjauname pomidorų viršunėles ties kotelių šerdimis, maždaug 3 cm ilgio pjūviais, kryžmai. 
2. Sudedame pomidorus į dubenį įpjovomis aukštyn, apliejame verdančiu vandeniu, vanduo turi pilnai apsemti pomidorus. Paliekame 1-2 min. 
3. Vandenį išliejame, nulupame pomidorų žievelės. Pomidorus susmulkiname žirklėmis.

Baravykienė

Prancūzai baravykų nuovirą vertina kaip sveikatos eliksyrą ir afrodiziaką, deficitišką delikatesą. Lietuviams baravykai - tai sezoniškai prieinamas sotus valgis, kas netingi rudenį grybauti, - tas baravykais mėgaujasi kasmet. Lietuviams baravykai suteikia ilgaamžiškumo, stiprybės, sotumo; jauni baravykiukai išgaudomi vaikų lėkštelėms, senų baravykų slidžios kepurės skirtos šeimos senoliams.

Apie grybų imuniteto stirpinimo, virusų naikinimo ir priešvėžines savybes galite pasiskaityti čia. O visų grybų geriausi ir sveikuoliškiausi yra juk BARAVYKAI.

Aš savo vaikus pratinu prie baravykų visomis mums prieinamomis progomis. Kai lankomės vasarą Lietuvoje bent kartą grybaujame miške, nuolat lankomės turguje, keliaudami sustojame nusipirkti grybų iš pakelėse prekiaujančių grybautojų. Tačiau žiemą mums tenka džiaugtis šaldytais grybais iš Rusijos, kuriuos perkame tarptautinių delikatesų parduotuvėje. Džiovintus baravykus aš naudoju kaip prieskonį - juos susmulkinu ir gardinu mažiau vertingų grybų troškinį, kaip pvz, pievagrybius.

Šiam sriubos "Baravykienės" receptui tinka tiek švieži, tiek šaldyti baravykai. Galite naudoti ir kitokius jūsų mėgstamus grybus. Aš išmokau šitaip ruošti "Baravykienę" iš savo mamos, josios mama ir močiutė taip sriubą virdavo, ir turbūt šeimoje šis receptas egzistuoja jau kelis amžius.

Recepto esmė - nenuslopinti švelnaus baravykų aromato ir skonio, tad prieskonių naudojama labai nedaug, visi šalia grybų derinami ingredientai - labai švelnaus, neutralaus skonio.

Yra du galimi sriubos ruošimo variantai - su pupomis arba su perlinėmis kruopomis. Man skaniausios "Baravykienėje" yra didelės margos tamsiai violetinnių, baltų ir rudų plėmų pupos - tokias mama pirkdavo mano vaikystėje, jos išvirusios tampa mėsingos ir krakmolingos, jų žievelė nesuskyla verdant ir puikiai viduje išlako minkštą pupos turinį, sriubos sultinys lieka skaidrus. Tačiau pastaruoju metu niekur negaunu tokių pupų nusipirkti (mano nuotraukose vaizduojamos pupos jau suskilo mirkomos, tad sriuba nebuvo skaidri). JAV yra prieinamos panašios, bet smulkesnės "Good Mother Stallard" pupos, Italijoje auginamos panašių spalvų "Monachelle di Trevio" pupos - jos irgi smulkesnės. Pupų gurmanai su manim sutiks, jog kiekviena pupų rūšis yra skirtingo skonio, be to jos turi būti ne senesnės negu 1 metų, laikytos gryname ore, neprisigėrusios kitų kvapų, neperdžiuvusios. Gyvenantiems NJ rekomenduoju "George Street Coop", ten geras sveriamų šviežių pupų pasirinkimas.

Pupas reik iš vakaro užmerkti vandenyje, kad jos išbrinktų. Po to pupas verdame tik 20 min. - jos nepraras savo skonio, mažiau rizikos, kad pupos subyrės, netgi naudojant mažiau vertingą pupų rūšį.

Jeigu pasirinksite naudoti vietoj pupų perlines kruopas, jų nebūtina užmerkti iš vakaro. Sausos perlinės kruopos sriuboje verda 20-30 min., išmirkytos - apie 15 min. Aš perlines kruopas verdu iki "al dente" - šiek tiek vis dar kietos jų būklės, po to palieku išvirusią sriubą "pailsėti" maždaug 1 val. virš išjungtos viryklės - per šį laiką perlinės kruopos arba pupos galutinai suminkštėja, sriuba atvėsta iki valgymui tinkamos temperatūros.

Išeiga 8 porcijos - mūsų 4 asmenų šeimai užtenka 2 dienoms. Paruošimui reikia turėti 4-5 litrų talpos puodą, rėtį - pupoms plauti. Jeigu jūsų puodas mažesnis, tai mažinkite ir ingredientų kiekį. Aš naudoju iš anksto paruoštą vištienos buljoną arba sultinį, palikusį po kiaulienos šonkaulių virimo, tačiau "Baravykienei" tinka naudoti ir vanduo, tik teks daugiau paskaninti druska ir pipirias, gal norėsis papildomai įmesti 1 lauro lapelį.

Šios pupos buvo išbinkytos pernakt.

Produktai:

• 1 stiklinė (250 m) sausų pupų, arba 2/3 stiklinės (170 ml) perlinių kruopų
• 2 Valg. Š. (30 g) sviesto
• 1 svogūno galva (150 g)
• 1 morka (100 g)
• 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 600 g baravykų
• 3 bulvės (300 g)
• 2 litrai buljono arba vandens
• sauja šviežių petražolių arba čiobrelių - nebūtinai

Paruošimas:

1. Pupas gerai nuplauname ir užmerikiame tyrame vandenyje 2-4 val. arba pernakt. Vanduo pupas inde turi dengti ne mažiau kaip 5 cm. Išbrinkusios pupos padvigubės savo tūriu. Prieš naudojant sriubai, pupas nuskalaujame rėtuke. 
2. Daržoves supjaustome 1-2 cm kubeliais, grybus supjaustome stambiau, t.y. 2-3 cm kubeliais.
3. Puodą įkaitiname virš vidutiniškos liepsnos. Pirmiausia puode ištirpiname sviestą ir jame apkepianame susmulkintus svogūną ir morką, paskaniname druska ir pipirais, kepiname apie 3 min. kol svogūniukai pagels. 
4. Dabar į puodą keliauja visi likę recepto ingredientai. Sriubą užviriname, puodą uždengiame dangčiu palikę mažą plyšelį garų pertekliui, sumažiname liepsmą iki minimalios. Baravykai verdant labai puotoja, tačiau šių putų nereikia nugriebti - tai tik iš grybų sporų išeinantis oras ir baravykų gleivėtos sultys, šios putos išnyks savaime ilgiau sriubą pavirus. 
5. Sriubą virš mažos liepsnos pakunkuliuokame 25-30 min. Virimo laikas priklauso nuo pupų ar perlinių kruopų šviežumo - reik ragauti. Jeigu pupos ar kruopos visiškai kietos, teks pavirti ilgiau. Kai pupos arba perlinės kruopos jau yra valgomos, bet vis dar šiek tiek kietos, "Baravykienę" nukeliame nuo liepsnos ir paliekame 1 val. virtuvės temperatūroje. 
6. Tiekiame į stalą dubenėliuose, apibėrus susmulkintomis petražolėmis arba čiobrelių lapeliais. Labai skanu su juodos ruginės duonos rieke, dar galima sriubą skaninti grietinės šaukštu, arba tirštą grietinę tepame ant ruginės duonos - man taip skaniausia. 

Pirmiausia puode apkepinami svogūnai ir morkos.

Verdami baravykai gražiai putoja. 

"Baravykienė" paskaninta petražolėmis.

Agurkinė

Kažinkodėl "Agurkinė" sriuba yra labai mėgstama vaikų? Gal todėl kad dauguma vaikų labai mėgsta agurkus? Mano šeimoje visi mėgstame šią sriubą, o ypač sūnus ir aš.

Agurkinei sriubai virti tinka tiek rauginti, tiek marinuoti agurkai. Aš sunaudoju vienam 5 litrų sriubos puodui 750 ml pirktinių agurkų indelį, palikdama iš jo porą agurkų kitos dienos sumuštiams. Mano recepto "Agurkinėje" nenaudojamos bulvės. Pabandykite taip išsivirti, gal patiks ir jums? Mano manymu, bulvės čia nebūtinos, ir netgi trukdo kitų "Agurkinės" ingredientų tekstūroms ir skoniams patirti.

"Agurkinės" sriubos bazė - tai lengvas (neriebus) sultinys. Jam ruošti pasirinkite vieną iš variantų:

• mėsos faršo kukuliai (jautiena+kiauliena arba vištiena)
• vištienos sparneliai ir/arba kogalviai 
• kiaulienos šonkauliai
• jautienos kaulas su mėsa
• inkstai veršienos arba jautienos

Jeigu pasirinkome sriubos bazei inkstus (perspėju: kas niekad jų nevalgė, tai gali nepakęsti kvapo), juos prieš ruošą gerai nuplauname, pašaliname plėves bei riebalus, supjaustome 1 kąsnio gabalais ir bent 40 min. mirkome dideliame kiekyje šalto vandens; po mirkymo tą vandenį išpilame. Veršienos inkstai mažiau kvapnūs, tačiau jautienos inkstus prieš naudojant sultinio virimui patartina vandenyje užvirinti ir tą pirmą vandenį išpilti. Mano mama, kuri teigia kad ši sriuba yra baltų ir salvų vienas seniausių valgių, visada verda "Agurkinę" su inkstais; tėvas tuo metu užsidaro kabinete ir neišeina iš kambario. Aš esu pripratusi prie to kvapo ir žinau, kad skonis bus puikus. Tačiau mano nauja šeima (vyras ir vaikai) iš tolo nepakenčia inkstų kvapo.

Paruošimui reikia turėti 5l talpos puodą, kiaurasamtį, sietelį arba koštuvą, antrą puodą arba dubenį apie 4l talpos. Išeiga maždaug 6-8 porcijos.

Sultinio receptas

Ingredientai:

• 0,5-0,8 kg (±1 svaras) mėsos iš aukščiau pateikto pasirinkimo sąrašo
• 1-2 lauro lapai
• 5-10 vnt. juodųjų ir kvapniųjų pipiriukų
• 2 arb. š. druskos

Paruošimas:

1. Puodan pilame apie 3,5 litro tyro vandens, užviriname virš vidutiniškos liepsnos.
2. Į verdantį vandenį dedame gerai nuplautą mėsą arba suformuotus mėsos faršo kukulius, visus prieskonius. Vėl vandeniui užvirus, sumažiname liepsną iki mažos, uždengiame puodą dangčiu ir verdame 40 min. Su kaulu mėsą patartina virti bent 60 min., mėsos kukuliams pakanka 20 min. virimo.
3. Dabar mėsą išgriebiame kiaurasamčiu į lėkštę, perkošiame sultinį į kitą indą, puodo kraštus nuplauname, kad neliktų jokių mėsos putėsių likučių. Mėsą nuimame nuo kaulų ir supjaustome 1 porcijos gabaliukais.

Agurkinės sriubos receptas

Ingredientai;

• 3.5 litro sultinio (maždaug tiek gausis iš auksčiau aprašyto recepto)
• 1 Valg. Š. aliejaus
• 1 didelis svogūnas (150 g)
• 1/2 stiklinės (120 ml) perlinių kruopų 
• 2 vnt. morkos (150 g)
• 4 vnt. saliero stiebai (100 g) - nebūtinai
• 4 vnt. česnako skiltelės, gali būti iš agurkų stiklainio - nebūtinai
• 450 g raugintų arba marinuotų agurkų su sūrymu (tai maždaug 0,75 litro indelis, arba kiek mažiau)
• kuokštas petražolių ir krapų lapelių - galutiniam paskaninimui 

Paruošimas:

1. Svogūną, morkas, saliero kotus ir agurkus supjaustome 1,5x1,5 cm kubeliais
2. Švariame puode virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų, apkepiname iki auksinės spalvos svogūną - tai užtruks apie 5 min.  
3. Dabar puodan pilame anksčiau paruoštą sultinį, beriame mėsos gabalėlius ir visus sriubos ingredientus, išskyrus petražoles/krapus. Užvirus sumažiname liepsną iki mažos, uždengiame puodą dangčiu ir kunkuliuojame apie 20 min. 
4. Ragaujame. jeigu trūksta rūgšties, pilame palikusį sūrymą iš agurkų indelio. Jeigu reikia - daugiau sūdome ir paskaniname šviežiai maltais pipirais.
5. Tiekiame į stalą užbarsčius petražolių ir/arba krapų lapelių. Šalia labai tinka ruginės duonos riekelė. Skanaus!

Mišrainė "Russkaya Zima"

Mišrainę "Russkaya Zima" (Русская зима - rusiška žiema rus.) pirkdavau  rusiškų delikatesų krautuvėje, dažniausiai Kalėdų išvakarėse. Man patinka jos paprastumas, ingredientai atitinka vienos pažįstamos ukrainietės (Rytų Ukrainietės) Liudmilos gaminamą mano skoniui minimalistinę "Šubą" - t.y. "Silkę kailinukuose", tačiau mišrainėje visi tie patys ingredientai išmaišyti, persisunkę tarpusavio skoniais, "suskamba" kitaip.

Patiekalui naudojamos tik 3 daržovės, visos virtos, maždaug vienodais kiekiais: morkos, burokėliai ir bulvės. Skani sūdyta silkė supjaustoma lygiai tokiais pat kubeliais, kaip ir daržovės, tad ji lyg išnyksta mišrainėje, tačiau jos skonis tampa nepamainomu reikalingu prieskoniu dominuojančiame daržovių saldume. Druskos galima iš viso nenaudoti, užtenka majonezo sūrumo, nereikia nei pipirų aitrumo, nei svogūnų ar česnakų aštrumo. Ši mišrainė turi likti švelni, salstelėjusi. Liežuvio aptiktas silkės gabaliukas tampa nuostabia sūrumo staigmena.

Karštom dienom kartais pasiilgstu žiemos nuotaikų ir pasigaminu šį paprastutį Rusijos virtuvės patiekalą. Jeigu pasiilgote žiemos vėsumo, arba gal ruošiatės Kalėdoms ir nuo Kūčių paliko silkės - tai šis receptas jums tiks.

Išeiga 8 porcijos. Paruošimui reikia turėti 3 puodus - atskirai kiekvienai daržovės rūšiai virti, dubėnį mišrainės pateikimui.

Produktai:

• 2-3 vnt. (300 g) orkaitėje keptų arba virtų burokėlių
  
• 4-6 vnt. (300 g) morkų
• 4 vnt. (300 g) bulvių
• 1/4 vnt. (100 g) svogūno galvos
• 2 vnt. (300 g) sūdytų silkių filė puselės, arba viena didelė silkė
• 4 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo
• 1/2 arb. š. druskos - nebūtinai

Paruošimas:

1. Bulves nuplauname ir verdame su lupenomis 20 min.* Morkas nuplauname ir verdame su lupenomis apie 13 min.* Išvirusias daržoves ataušiname sausai, t.y. išpilame visą vandenį ir paliekame aušti atvirame inde, kad laisvai garuotų.
2. Supjaustome burokėlius, bulvės, ketvirtį svogūno ir morkas 5-8 mm kubeliais. 
3. Pašaliname silkės skūras ir kaulus. Filė supjaustome 5-8 mm kubeliais.
4. Visus mišrainės produktus išmaišome ir paliekame šaltai 2-12 val. skoniams persisunkti. 
5. Ši mišrainė skanesnė kambario temperatūros. Labai tinka su pilkos neutralaus skonio kviečių-rugių duonos riekele.

* - virimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo skysčio užvirimo (burbuliavimo) pradžios.

Balandėliai

Balandėlius ruošia lietuviai, lenkai, rusai, Kaukazo tautos, ukrainiečiai, baltarusiai. Visų principas maždaug tas pats, tik skiriasi naudojami prieskoniai ir mėsa.

Man labai skanūs yra mano pažįstamos armėnės Loros balandėliai. Ji į mėsos faršą primaišo savo namų gamybos "Khmeli sunėli", o į kunkuliuojantį padažą deda kvapiųjų pipirų ir dar kažko - niekaip jos neįkalbėjau išduoti savo paslapties.

Čia jums pateikiu mano namų receptą, kurį paveldėjau iš mamos ir močiučių. Iš tetos Nijolės (šilutiškės) išmokau balandėlius tiekti su karštomis virtomis bulvėmis, jas apliejus pomidorišku balandėlių buljonu; šakute bulvės sutraiškomos tiesiog lėkšėje ir taip mėgaujamės skanaus padažiuko prisigėrusia bulvių koše - labai skanu. Mano vyras ir sūnus dar labai mėgsta ant balandėlių užsitekšti grietinės po šaukštą. Kefyras - tobulas gėrimas prie šio patiekalo, nėr nieko skaniau. O vietoje salotų prie balandėlių skonio labiausiai tinka marinuotos daržovės: agurkai, paprikos, čilės, aštriai marinuoti pomidoriukai, patisonai ir t.t.

Jei niekad neruošėte balandėlių, nesibaidykite - paruošimas tikrai labai paparsatas; darbo apie 30 min. kepimo ir troškinimo po dangčiu apie 45 min., o rezultatas nudžiugins ne vieną išalkusį pilvą.

Skanesni balandėliai apkepinti iš dviejų pusių, tačiau tokiu atveju rizikuojate juos suplėšyti ir prarasti estetinį grožį. Aš dažniau pasirenku nevartyti balandėlių - nejudinant kepinu iš vienos pusės, po to pilu vandens ir toliau troškinu dar 30 min.

Pirkdama aš pasirenku plonų lapų nedidelius du kopūstėlius, dažniausiai to užtenka 28-30 vnt. balandėlių pagaminti. Su mažesniu kiekiu neverta nė prasidėti, nes juk niekad nebūna balandėlių perdaug. Žiūriu, kad kopūsto lapai prie koto būtų mažiau susiraukšlėję, o lapų viršunės natūraliai blizgėtų lyg padengtos celofanu. Tokių kopūstų lapai lankstūs ir neplyšta į juos vyniojant įdarą.

Pagal mano asmeninę patirtį, maždaug 50% "vaikų tautos" mėgsta balandėlius, o likusi dalis - išvynioja mėsą ir stumia kopūstlapį šalin. Tačiau alkani vaikai niekad neliks, jei ant stalo garuoja balandėliai.

Išeiga apie 28 balandėliai (9-14 porcijų). Paruošimui reikia turėti didelę (maždaug 28 cm skersmens) keptuvę su dangčiu (aš vienu sykiu kepu dvejose keptuvėse), 3,5-5 litrų puodą su dangčiu (kuriame tilptų jūsų kopūstas), kulinarines žnyples, mažiuką puodą ryžiams virti, dubenėlį faršui.

Produktai:

• 2 nedideli kopūstai (po 750 g kiekvienas)
• 800 g mėsos faršo (tinka kiauliena arba kelių mėsų mišinys)
• 1 Valg. Š. druskos
• 1 didelis svogūnas (150 g)
• 1/2 stiklinės ryžių kruopų
• 2-3 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 2 Valg. Š. pomidorų pastos
• 4 vnt. lauro lapelių
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų pipirų
• 1/2 arb. š. juodųjų pipirų žirnelių
• 1 arb. š. jūsų mėgstamų prieskonių mėsai: čiobrelio, "Khmeli sunėli", mairūno, krapų, petražolių ar kt. - nebūtinai

Paruošimas:

1. Trečdalį puodo pripildome vandens ir užviriname. Išpjauname kopūstų kotelius - juos, nuskutus nuo plaušų, atiduodame mylimam asmeniui (juk tai nuostabus vitaminų, antivėžinis ir antiparazitinis šaltinis).
2. Kopūstus paeiliui, koto išpjovos dalimi žemyn, nardiname į virš nedidelės liepsnos verdantį vandenį, puodą uždengiame ir viriname apie 5 min. Ištraukus (naudojame kulinarines žnyples), kopūstui leidžiame kiek atvėsti. Dabar neįplėšiant atskiriame kiek galima daugiau išorinių lapų (man išeina maždaug po 7 lapus atskirti). Kartojame kopūstų virimą dar 5 min. ir vėl atskiriame bent po 7 lapus nuo kiekvieno kopūsto. Viso turi būti atskirti apie 28 gražūs kopūstlapiai. Kiekvieno kopūstlapio apačioje peiliu nupjauname lyg kauburį atsikišusią koto dalį, kad lapas būtų maždaug plokščias ir lankstus. Kopūstų viršūnėlės neturi būti apvirusios.
3. Tuo tarpu, kol apvirinėjame kopūstus, susmulkiname svogūną. Pripilus 200 ml vandens, mažame puode 15 min. verdame ryžius. 
4. Dubenyje sumaišome faršą, svogūnus, virtus ryžius, pasūdome 1 arb. š. druskos, pridedame šviežiai maltų juodųjų pipirų, kitų pasirinktų prieskonių - pagal pageidavimą. 
5. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname pusę aliejaus kiekio. Iš faršo rankomis formuojame cilidro formos maltinukus, juos vyniojame į kopūsto lapą pradedant nuo koto apačios, užverčiame vidun kopūstlapio šonus ir toliau vyniojame iki pat lapo galo. Dedame pagamintus balandėlius į keptuvę - lapo galu ant dugno. Pripildžius visą keptuvę balandėliais (man tilpo po 14 vnt.), uždengiame dangčiu ir kepame nejudinant apie 10 min. 
6. Dabar į keptuvę su balandėliais dedame 2 lauro lapus, 1 Valg. Š. pomidorų pastos, kelis juodųjų pipirų žirnelius, pilame vandens, kad apsemti balandėlius iki pusės, lengvai pasūdome ir, uždengus dangčiu, virš nedidelės liepsnos troškiname (kunkuliuojame) apie 30 min. 
7. Išdedame iškepusius balandėlius į servavimo indą ir apliejame juos susidariusiu buljonu, kuriame jie virė. Kartojame kepimą ir troškinimą su likusiais 14 balandėlių. 
8. Balandėliai, laikomi sandariame indelyje, šaldytuve, aplieti savo padažu, išlieka žvieži ir skanūs 4-5 dienas.

10 min. apkepinti balandėliai apliejami vandeniu ir pridedama pomidorų pasta.

  

30 min. po dangčiu troškinti balandėliai.

Balandėliai savo buljone, su virtomis bulvėmis ir marinuota čile.

Palikę nuo balandėlių kopūstai bus susmulkinti ir panaudoti "Coleslow" gamybai.

Gaminame "Coleslow" salotas.

"Coleslow" salotų receptas yra čia.