Susipažnau su grupele ponių (
ladies - angl.), panašių į serialo "
Desperate Housewifes" filmo herojes. Jau teko du kartus su jomis puotauti, viskas gražu ir prašmatnu, tačiau niekaip neina atsikratyti jausmo, jog bendravime žmogus esi nuolat vertinamas, lyg pokalbyje su potencialiu darbdaviu...
Jų ratelis yra gana uždaras, bendrauja tik su "savais" ir žmogus turi atitikti tam tikrus kriterijus, į kuriuos aš, tiesą pasakius, nelabai noriu gilintis. Bendrauju su visais, kas yra man įdomus, nepriklausomai nuo statuso, uždarbio, tautybės ar gyvenamos vietos prestižo. Šios moteriškės puikiai išsilavinusios, keliavusios po pasaulį, vaikus išleidusios į prestižinius universitetus. Visos nedirba darbuose "už algą", tačiau veiklos joms netrūksta: pačios užsiima menais, kolekcionavimu, keliauja į aukcionus kituose kontinentuose, rengia surinktų kolekcijų parodas, užsiima labdarom, renginių organizavimais - tiek savo privačiose valdose, tiek miesto ribose, - juk miestelio merija be jų nuomonės ir paramos "tikrai sužlugdytų bet kokį renginį". Man šis gyvenimo būdas mažai pažįstamas, neturiu talento organizavimui, neturiu finansinių išgalių panašiems projektams, tačiau man įdomu pažinti kitokį gyvenimo būdą, kitą kultūrą.
Su šiom damom kartu leisti laiką gan įdomu ir smagu, be to, jų vaišės maloniai stebina ingredientų natūralumu ir kokybe, turtinga skonių amplitude ir pateikimo
elegancija.
Aš, mandig, šių ponių bendrijoje esu egzotiška paukštė, kadangi dirbu ir gaunu šiokią tokią algą, be to, asmeniškai nepažįstu nei vieno politiko ar svarbaus asmens, įtakojančio šalies industrinį vystymąsi, o kai buvau supažindinta, jas nustebino mano reakcija: matyt, nesukūriau"reikiamos" veido išraiškos, iškart pamiršau kas yra kas, nei galėjau pasigirti, jog regėjau šiuos asmenis per TV (aš neturiu kabelinės TV - klausausi žinių per radiją vairuodama į darbą). Kostiuminėmis kelnėmis ir šviesiais marškiniais vilkinčių vyrų veidai mano atmintyje visi kaipmat nubluko, o štai jų žmonas gerai prisimenu - kiekviena juk yra ryški individualybė, su savo nepakartojamu apsirengimo stiliumi, ekstravagantiška šukuosena, kritiška nuomone, savitu emocijų reiškimo būdu. Man tie turtuoliai vyrai be savo žmonų liktų kaip be veidų.
Visomis temomis buvo labai įdomu bendrauti. Aptarėme šiuolaikinio vaizduojamojo meno tendencijas, naujas medijas, meno politiškumą. Vaikų lavinimas, pradedant geriausiomis privačiomis mokyklomis, spec. mokyklomis genijams, ir baigiant
Ivy League universitetais - irgi buvo nuodugniai aptarta tema. Pasidalinome juokingomis istorijomis iš šeimyninio gyvenimo: ką pridirba vaikai, kokių juokų prikrečia perdaug energingi šeimos ilgaamžiai, kokių kurjozų nutinka tolimose kelionėse, ypač kai su savimi vežiesi šuniuką... Besivaišinant kalba perėjo prie kulinarijos: kur geriau užsakyti virėjus ir padavėjus vakarėliui, kokie ypatingi patiekalai ruošiami vietiniuose klubuose ir restoranuose. Čia visus maloniai nustebino žinia, kad aš rašau kulinarinį blogą, pasipylė daugybė klausimų: kas tave paskatino? kuo ypatingas tavo puslapis? kokios tautos virtuvė patinka labiausiai? iš kur semiesi įkvėpimo? ar bandei ruošti tą? o šitą?..
Taigi, pateikiu jums receptą, kurį mes čia viename pobūvyje visos ragavome ir teigiamai įvertinome. Recepto autorė - italė Džyna (
Gina), kuri dievina visų kitų tautų patiekalus, išskyrus "tokią nuobodžią ir kasdienišką" savąją italų virtuvę. Džyna primygtinai prašė, kad pasigaminčiau ir paskelbčiau receptą savo bloge.
Šios salotos gaivios ir lengvos, kvepiančios mėtomis. Visi ingredientai švelniai dera tarpusavyje - alyvuogių sūrumas su arbūzo saldumu, mėtų kvapnumas su gražgarsčių sodriu skoniu. Svogūnas suteikia aštrumo akcentą. Recepto autorė pabrėžė, jog nieko čia keisti negalima! Arbūzui keliami tam tikri reikalavimai: visiškai saldus ir birus arbūzo vidurys netinka, taip pat netinka beskonė balsva dalis šalia žievės - naudokite rausvą ir tvirtą dalį, kruopščiai pašalinę visas sėklas. Mėtų nepagailėkite - jos salotoms suteikia reikiamo cinkelio.
Paruošimui reikia turėti kulinarines žirkles, peilį. Išeiga 4 porcijos.
Produktai:
- 100 g (1/2 pakuotės) gražgarsčių (rukola, arugula)
- 100 g (1/2 indelio) besėklių "Kalamata" alyvuogių
- 20 lapelių šviežių mėtų (nuo 3 šakelių)
- žiupsnelis (1/8 arb. š.) druskos
- žiupsnelis (1/8 arb. š.) šviežiai maltų margaspalvių pipirų
- 2 valg. Š. vynuogių kauliukų aliejaus
- 500 g (1/4 nedidelio) kieto arbūzo
- 2 valg. Š. citrinų sulčių (1/2 citrinos)
- 3-4 ploni griežinėliai svogūno
Paruošimas:
- Arbūzo rausvą kietą dalį supjaustome 2 cm kubeliais, dedame į rėtuką sultims nuvarvėti.
- Gražgarstes nuplauname po šalto tekančio vandens srove, nusausiname išsukant centrifūgoje, kaip šita, dedame į dubenį.
- Kalamata alyvuoges sukarpome išilgai pusiau arba ketvirčiais į tą patį dubenį.
- Mėtų lapelius, sudėjus juos viens ant kito į krūvelę, sukarpome kulinarinėmis žirklėmis labai plonomis juostelėmis tiesiog į salotas. Pasūdome, papipiriname, apliejame aliejumi ir rankomis išmaišome.
- Ant salotų dedame abrūzo kubelius, apšlakstome citrinų sultimis, lengvai išmaišome.
- Papuošiame svogūnų žiedais ir tuojau pat tiekiame į stalą.
P.S. Mano minėtos poniutės labai gailėjosi, jog nerašau savo kulinarinio blogo anglų kalba ir jos negali prisijungti ar kaip nors prisidėti prie puslapio "
promotion" (aš joms net pavadinimo neišdaviau), tačiau primygtinai prašė skaitytojams parekomenduoti kulinarinę knygą, be kurios idėjų ir patarimų nei viena šiuolaikinė visuomenės dama negali apsieiti:
"The Silver Palate Cook Book",
by Julee Rosso, Sheila Lukins with Michael McLaughlin
Vienas šios knygos
signature receptas, ponios Džynos iki aukštumų išliaupsintas ir dėl to įtrauktas į mano planuojamų patiekalų sąrašą yra
Chicken Marbella - ispaniško stiliaus vištiena su slyvomis ir alyvuogėmis.
Produktai:
