Podhalės kalniečių guliašas

Šio recepto atradimas man yra susijęs su kitu mano hobiu - genealogija. Ruošiau medžiagą straipsniui apie pro-prosenelio archeologo Tado Daugirdo biografiją, skaičiau jo paties paliktus užrašus, jo sūnaus Vytauto prisiminimus apie tėvą. Sužinojau, kad mano pro-proseneliai, susitukę 1883 metais, povestuvinei kelionei pasirinko Podhalės regioną - tai pietinė Lenkijos dalis, Tartų kalnynas. Jaunamartė Kazimiera-Aleksandrina dvi savaites praleido tuose kalnuose, paskui savo pašėlusį sutuoktinį pėsčiomis kopė kalnais. Kartu su jaunavedžiais ėjo vietinis palydovas vedinas arkliu, nešančiu visą keliautojų mantą. Jaunieji nakvojo vietinių gyventojų nameliuose arba palapinėje, kas naktį vis kitoje vietoje. Jie netgi netyčia be dokumentų kirto Vengrijos karalystės sieną (tai šiuolaikinė Slovakijos teritorija) - vadinasi nuėjo daugybę kilometrų...

Kelionė Podhalėje turėjo milžinišką įtaką mano protėviui. Savo prisiminimuose jis rašė, jog patyrė mentaliteto skirtumą tų žmonių, kurie niekad negyveno vergijoje, niekad neturėjo baudžiavos, niekad nebuvo okupuoti kitos tautos. Jie laisvi, kūrybingi, orūs, drąsūs, kiekvienas savo gyvenamoje bendrijoje gerbiamas už asmeninius pasiekimus, sugebėjimus, už elgesio standartus. Luomai ir materialinis statusas beveik neturi reikšmės. Svetingi kalniečiai dalinosi savo namais, dosniomis vaišėmis, istorijomis, dainomis ir gyvenimo sampratomis. T. Daugirdas apsvaigo nuo laisvamanystės ir pats "užsikabliavo" tautiškumu, demokratijos siekimu. Grįžus iš povestuvinės kelionės pradėjo bręsti planai, kaip galima būtų dirbti savo krašto - Lietuvos - tautiniam atgimimui, nepriklausomo valstybingumo atkūrimui, etnografinio palikimo kaupimui, lietuviško identiteto puoselėjimui, archeologijai, savo šalies palikimo išsaugojimui. Šie siekiai įprasmino visą jo gyvenimą; ir šiandien lietuviai Tadą Daugirdą prisimena būtent dėl šios jo veiklos. O viskas prasidėjo Podhalėje...

Lenkijos kalniečių patiekalai yra paprasti, tradiciškai sudaryti tik iš kelių pagrindinių ingredientų, kurie auga kalnų papėdės klimato sąlygomis, mažai derlingoje žemėje. Tačiau dėl savo paprastumo Podhalės patiekalai sukuria unikalią, nuoširdžią ir šildančią virtuvę. Šio regiono tipiški produktai yra avies pieno sūriai, kopūstai, bulvės, vairios grūdinės kultūros, ėriena, aviena ir upėtakis. Labai populiarūs yra maži traškūs bulviniai sklindžiai, šiame regione jie praminti „Sukilėlių kepsneliais“ (Placki po zbojnicku). Bulvinius sklindžius kalniečiai valgo aplieję grietine ir šalia jautienos ar avienos guliašo. Būtent šiuo receptu ir mano gamybos ypatumais čia su jumis dalinuosi.

Recepto šaltinis - mano žiūrėta TV dokumentinė laida apie Podhalės regioną. Ten buvo paminėtas tradicinis jautienos ir grybų troškinys. Aš patiekalą tuojau pat paruošiau (mano patikrintas būdas, norint nepamiršti naujo recepto) ir dabar jį ruošiu įvairiomis patriotinėmis progomis, ypač šaltu metų laiku, pvz. per nepriklausomybės šventę, arba šiaip, kai noriu iš toli atkeliavusius ir pavargusius svečius atgaivinti savo namuose.

Man patinka šis receptas savo paprastumu. Pvz. prancūzai savo troškinimas mėsą pirmiausia apkepina keptuvėje, mažomis porcijomis. Darbas prie viryklės užtrunka dvigubai ilgiau. Kalniečių receptas paprastesnis, labiau "rustic" (suprask: kaimiškas, paprastas bet ne prastas). Podhalės guliašas nuo vengriškojo savo pusbrolio skiriasi tuo, jog jame nėra raudonumo: nenaudojami pomidorai, paprikos, kvapnūs prieskoniai. Man net šis guliašo variantas yra skanesnis. Tačiau šiais laikais Lenkijos kalniečiai dažnai savo guliašą irgi ruošia raudonai (t.y. pagardinę pomidorais), pagal tai, kaip Guliašas žinomas ir populiarus visama pasaulyje. O rudasis Podhalės guliašas gali būti pamirštas, nepopuliarus. Kaip vienas filosofas pasakė: "Civilizacija naikina kultūrą. Kai ant kiekvieno kampo yra Makdonaldas, jokia močiutė tame mieste nepardavinės savo naminių pyragėlių"...

Mano patirtimi, geriausiai troškiniams tinka kaklo ir mentės mėsa, tačiau tiks ir bet kokia kita dalis, tik gali keistis mėsos kietumas, gyslotumas. Aprašyto kiekio užtenka 6 suaugusiems asmenims pamaitinti. Paruošimui reikia turėti didelį platų špižinį puodą (8-10 litrų talpos) su dangčiu. Arba tiks bet koks storadugnis puodas - plieninis, akmens molio. Jeigu yra pastmasinės ar medinės rankenos, galima troškinti ne orkaitėje, bet viš viryklės. Dar reikia turėti mentelę ar kiaurasamtį, aš mėgstu kepamus mėsos gabalus vartyti kulinarinėmis žnyplėmis. Paruošimo trukmė 30 min., plius 1-2 val. kepimas orkaitėje (arba kunkuliavimas ant viryklės).

Produktai:

• 1 kg jautienos arba avienos mentės mėsos
• 1 + 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. (galima daugiau) šviežiai maltų juodųjų pipirų
  
• 150 ml aliejaus (tinka anties ar kiaulienos taukai)
• 300 g svogūnų ir porų (1-2 dideli svogūnai ir 1-2 porai)
• 300 g šviežių grybų (tinka tamsūs pievagrybiai, šitakiai, miško grybai)
• 8-10 česnako skiltelių (išlukštenta visa česnako galvutė)
• 1 Valg. Š. cukraus - nebūtinai
• 1 vnt. rozmarino šakelė arba čiobrelių kuokštas
• 200 ml raudono vyno (arba tiks bet koks naminis vynas)
• 300-500 g šakninių daržovių (tinka pastarnokai, morkos, porai, saliero šaknis)
• 2 lauro lapeliai

Paruošimas:

1. Paruošiame 160°C (325°F) orkaitę.
2. Mėsą nuplauname ir nusausiname popieriniu rankšluosčiu, supjaustome maždaug 4-6 cm kubeliais. Mėsą dubenyje apibarstome druskos ir pipirų mišiniu bei "pamasažuojame", kad visi šoneliai gautų prieskonių. Paliekame mėsą skoniams persisunkti 30 min. kambario temperatūroje.
3. Svarbu, kad grybai būtų sausi, neplaukite gybų po vandens srove. Grybus valome sausu šepetėliu, o kur reikia nugramdyti juodulius - peiliu. Jeigu grybo paviršius murzinas, tą vietą valome sudrėkinta popierine servetėle.
4. Svogūnus pjaustome 2 cm kubeliais, o grybus pjaustome ketvirčiais, smulkių grybų pjaustyti nereikia. 
5. Puode (ant viryklės, ne orkaitėje) virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų (arba kitus taukus). Apkepiname grybus su svogūnais. Prideame česnako skilteles (aš jų nepjaustau). Beriame cukraus. Vartydami kepiname tol, kol svogūnai šiek tiek karamelizuosis, t.y. gražiai paruduos išorėje, o viduje liks traškūs ir balti. Jeigu puodo dugne yra iš daržovių išsiskyrusių sulčių, reikia pakepinti ilgiau, kol skystis išgaruos ir liks tik riebalai.
6. Dabar į svogūnus su grybais keliauja mėsa. Kulinarinėmis žnyplėmis vartome mėsos gabalus, kad riebaluose rudai apskrustų bent vienas mėsos gabaliuko šonelis, viduj mėsa liks žalia.
   
7. Į puodą pilame vyno. Įnirtingai mentele gramdome puodo dugną, kad atšoktų visi priskrudimai. Vyno rūgštis padeda ištirpinti visus puode karamelizavusius kietulius. 
8. Šaknines daržoves pjaustome gana dideliais gabalais, maždaug 4-5 cm kūbais. Beriame daržoves į puodą. Pilame verdančio vandens tiek, kad liktų išnirę tik gabaliukų paviršiai, "lyg plūduriuojančios rožės" - pasak prancūzų.
9. Uždengiame puodą dangčiu ir šauname į orkaitę. Kepimas orkaitėje trunka apie 1-2 val. Priklausomai nuo pasirinktos mėsos išpjovos minkštumo. Jeigu naudojate kaklo ar mentės mėsą, ji bus minkša ir sultinga jau po valandos. Kojų mėsa bus kiečiausia ir teks troškinti ilgiausiai. Šiaip galima troškinti ne orkaitėje, o ant viryklės, virš labai mažos liepsnos. Tačiau šiuo atveju reikia kas 30 min. mentele vis pagramdyti puodo dugną, kad neprisviltų prie dugno susikaupę tirščiai.
10. Kalniečių guliašą tiekiame į stalą tradiciškai su bulviniais sklindžiais. Bet taip pat skanu su virtomis bulvėmis, bulvių koše, virtais makaronais, grikiais arba bet kokia kita koše: perline, kapotų miežių, kapotų avižų... Šalia užsigerti tinka alus, raudonas vynas, kefyras. Vietoje salotų rekomenduoju pasirinkti raugintas arba marinuotas daržoves: kopūstus, agurkėlius, pomidorus, patisonus, burokėlius - bet ką, kas yra stiklainiuose jūsų žiemos atsargų spintelėje. Smacznego! (Skanaus!)

Daugiau apie Lenkijos kalniečių tradicinę virtuvę skaitykite čia: Highlander food – what you should taste during your stay in Zakopane

Ėriuko koja su bulvėmis ir mėtų padažu

Šio britų klasikinio patiekalo premjera mūsų namuose įvyko per 2015 metų Kalėdas. Turėjau 16 valgytojų, tame tarpe buvo 9 vaikai. Kaip žinia, šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai yra labai išrankūs maiste, tad norėjau paruošti kažką priimtino valgytojams nuo 7 iki 70 metų amžiaus, ir neapsirikau pasirinkusi ėriuko koją. Pirkau ėriuko koją su visu kaulu, ji svėrė 8 svarus (3,6 kg) ir kainavo $72.

Kadangi aš mėgstu avieną ir beveik kas savaitę namuose ruošiu patiekalus iš šios mėsos (tai atsispindi ir mano avienos receptų pasiūloje), tai mano skoniui šis patiekalas buvo sveika ir soti vakarienė. Tačiau mano svečiai visi patiekalą liaupsino ir žavėjosi jo išvaizda. Tad manau, kad mūsų Kalėdų vaišės nusisekė. Be to, nėra daug vargo patiekalo ruošime. Vienintelis minusas - mano virtuvė prirūko daug dūmų ir teko valandą-dvi vėdinti, palikus šiek tiek praviras duris į terasą. Tad, jeigu jūsų planuojamai vakarienei susirinks 10 ar daugiau valgytojų, jūsų virtuvėje yra didelė orkaitė, atveriamas langas ar durys laukan, - tai yra visos priežastys ir galimybės išbandyti šį receptą. 

Recepto šaltinis Jamie Olverio pati pirmoji TV laida "Chef's Night Off", iš ciklo "The Naked Chef". Mano įrašas, kaip visada, nėra tiesioginis vertimas, bet mano patirties ir įgūdžių aprašymas, gaminant maždaug pagal šaltinio receptą.

Šią avieną galima kepti dviem būdais, priklausomai nuo norimo rezultato. Pagal J.Oliverio receptą kepimas vyksta karštoje orkaitėje, maždaug po 40 min. kilogramui, rezultatas - aviena pilnai iškepusi tik palei kaulo galą plonoje vietoje, su krauju storiausioje vietoje ir didesne dalimi yra ružava, sultinga rausvu mėsos sultiniu. Jeigu norime geriau ir tolygiau keptos minkštos avienos, tai kepame po 60 min. kilogramą vėsioje orkaitėje, t.y. prie 150°C (300°F), šiuo atveju virtuvė neprirūks dūmų, bet kepimas truks ilgiau.

Kepimo trukmės lentelė:

  Ėriuko kojos svoris:           Kepimo laikas 200ºC (400ºF) temp.:         Kepimo laikas 150°C (300°F) temp.:

• 2 kg  (4.4 lb)                       1 val. 20 min.                                                       2 val.
• 2,5 kg (5.5 lb)                     1 val. 40 min.                                                   2 val. 30 min.
• 3 kg (6.6 lb)                             2 val.                                                                3 val.
• 3,5 kg (7.7 lb)                     2 val. 20 min.                                                   3 val. 30 min.
• 4 kg (8.8 lb)                        2 val. 40 min.                                                        4 val.

Paruošimui reikia turėti didelę orkaitę, kurioje yra dviejų lygių grotelės 15 cm atstumu viena nuo kitos, didelis (tokio ilgio, kaip avienos koja) gilus nestiklinis indas, tinkantis kepimui orkaitėje, grūstuvė prieskoniams, 6-7 cm smailas peilis, šepetėlis daržovėms plauti. Išeiga - apie 10-18 porcijų.

Produktai:

• 2-4 kg ėriuko koja su kaulu
• 150-300 g šaltai rūkytos šoninės, t.y. "Pančetos"
• 5-8 skiltelės česnako
• 3-5 šakelės šviežio rozmarino, arba 1 Valg. Š. džiovinto
• 1 citrina
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1/2 Valg. Š. rupios druskos
• 1/2 Valg. Š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1,5 - 2,5 kg bulvių (tinka ir pastarnokai, morkos)

Paruošimas:

1. Ėriuko koją nuplauname ir nusausiname. Mėsa turi būti kambario temperatūros.
2. Šoninę sujaustome 2 cm kubeliais, jeigu pirkote šoninę jau supjaustytą, tai tereikia tik griežinėlius supjaustyti 5 cm ilgio dalimis.
3. Daržovių šepetėliu gerai nuplauname bulves. Didesnes bulves supjaustome maždaug 5-7 cm gabalais. Sudedame bulves į atsikrą dubenį, lengvai apšlakstome aliejumi, pasūdome ir "išmasažuojame", kad aliejus ir druska pasiskirstytų po visą bulvių paviršių.
4. Paruošiame 200ºC (400ºF) karštumo orkaitę.
5. Nutarkuojame citrinos žievės tik geltonąją dalį. Grūstuvėje sutriname pipirus, druską, rozmariną (tik lepelius) ir citrinos žievelės tarkius. Pridedame česnaką ir jį sugrūdame iki smulkių gabalėlių (česnakas neturi pavirsti tyre). Prieskonius dubenėlyje sumaišome su alyvuogių aliejumi. 
6. Smailu peilio galu kas 10-15 cm susmaigome mėsą beveik iki kaulo (aš padariau iš viso 12 skylių), iškart skyles praplatiname pirštu. Į skyles kišame prieskonių tyrę, kiekvieną skylę "užkemšame" šoninės gabalėliu. Likusia prieskonių tyre ištepame ėriuko koją iš visų pusių. 
7. Statome gilų didelį kepimo indą ant apatinės lentynos orkaitėje. Ėriuko koją dedame tiesiog ant viršutinės lentynos grotelių, riebesne dalimi aukštyn. Apatinis indas turi būti tiesiog po mėsa, visas nuo kepamos mėsos varvantis skystis turi nutekėti į indą.
8. Kepame mėsą paskaičiuotą laiką pagal svorį (žiūr. kepimo trukmės lentelę įrašo pradžioje). Vidury kepimo mėsą ir bulves apverčiame. Bulvės kepa iš viso apie 1 val. Tad jas reikia dėti orkaitėn į dubenį, kur varva avienos riebalai, likus 1 val. iki paskaičiuoto kepimo laiko pabaigos. 
9. Maždaug paskutinių 20 min. kepimo metu virtuvėje pasklis skanus keptos mėsos kvapas. Iškepusi mėsa turi būti lengvai parudavusi. Iškepusios avienos temperatūrą tikriname mėsos terometru, pasmeigę mėsą storiausioje vietoje iki kaulo. 

• 50°C (120°F) - pasžalė ėriena (rare lamb - angl.) - perpjovus kepsnio centre matyti raudonas viduriukas, bėgančios sultys šiek tiek su krauju. Tokiai mėsai tinka aitrūs padažai.
• 55°C (130°F) - vidutiniškai iškepta ėriena (medium done lamb - angl.) - perpjovus mėsos vidus rausvas, bėgančios sultys turi kiek rausvumo, beveik skaidrios - ši mėsa skani ir be padažo.
• 60°C (140°F) - pilnai iškepusi ėriena (well done lamb - angl.) - mėsa be ružavumo viduj, daugiau pilkšva, tekančios sultys visiškai skaidrios, be rausvumo. Jeigu neaiški mėsos kilmė ar šviežumas, tai saugiau ėrieną kepti iki šios temperatūros. Šiai mėsai greičiausiai prireiks padažo.

Prieš pjaustant, paliekame mėsą kambario temperatūroje "pailsėti" po kepimo 10-15 min. Kitaip pjaustant labai bėgs sultys ir mėsa liks mažiau sultinga. 

Grūstuvėje susmulkiname prieskonius.

Peiliu susmaigstome mėsą kas 10-15 cm. 

Susmaigstymo ertmes pripildome prieskoniais ir užkemšame šoninės gabalėlias.

Ėrienos koja kepa tiesiogiai virš bulvių kepimo inde.

Ėrienos sultinys varva į bulves.

Prieskoniuotos bulvės keliauja į šventinį stalą. 

Ėrienos Kalėdinė prezentacija. 

Mėtų padažas avienai

Rekomenduoju pasigaminti šį padažą šventinio stalo paįvairinimui. Šventinės puotos metu yra smagu paragauti naujų skonių, naujų derinių. Šis padažas neriebus, kvapnus, skystas. Žalia mėtų spalva gražiai tinka Kalėdiniam stalui.

Produktai:

• 1/2 stiklinės (didelė sauja) vien mėtų lapelių
• 1 arb. š. cukraus
• 0,5 arb. š. druskos
• 3 Valg. Š. vyno acto arba citrinų sulčių
• 200 ml (nepilna stiklinė) verdančio vandens

Paruošimas:

1. Mėtas nuplauname ir išsukame salotų džiovinimo karuselėje. Supjaustome mėtų lapelius 5 mm juostelėmis.
2. Į padažo ąsotėlį pilame karšto vandens, jame ištirpiname drusą ir cukrų. pridedame likusius ingredientus ir išmaišome. 
3. Tiekiame į stalą prie mėsos tuojau pat. mėtų padažass skanesnis šiltas. Galima prieš tiekiant lengvai pašildyti virš mažos liepsnos (neužvirinkite!).

Afgani maltiniai "Čapli kabab"

Nesu buvusi Afganistane, visos mano žinios apie šią kultūrą tik iš dokumentinių filmų ir žmonių pasakojimų. Gyvenant Niujorko apylinkėse, Afganistano restoranai yra gana populiarūs ir jų yra užtektinai. Arabės bendradarbės man parodė geras halal mėsos parduotuves, kartu eidavom pietauti į restoranus, jos padėdavo išsiaiškinti patiekalus - kas iš ko ir kaip gaminama, o į svečius musulmonės važiuodamos maisto gėrybių padėklais užpildo visą bagažinę. Taip ilgainiui prijunkau prie šios nuostabios kito pasaulio krašto virtuvės.

Nežinau, kokia reali padėtis dabartiniame Afganistane, bet toje kultūroje, kokią afganistaniečiai imigrantai atsivežė į JAV, aš tikrai nebadaučiau, gal net man gręstų nuolatinis persivalgymas. Mano patirtimi Afganistano maistas yra labai natūralus, patiekalai gaminami tik iš šviežių, nekonservuotų (net ir naminėmis sąlygomis), nerūkytų, nesūdytų ingredientų. Afganų maistas neaštrus, bet aromatingas, saikingai naudojami kvapnūs žoliniai ir sėkliniai prieskoniai: mėta, šafranas, kalendra, kardamonas, kmynas, anyžius. Skonių ir aromatų kombinacijos švelnios, gerai subalansuotos. Aštrūs padažai ir priedai tiekiami mažuose indeliuose vidury stalo - asmeniniam valgytojų pasirinkimui. 

"Čapli kabab" - tai patiekalas žinomas Pakistane ir Afganistane, ir, aišku, kiekviena virtuvė, kiekvienas regionas savaip derina ingredientus ir pasiruošę ginčytis dėl savo recepto tikrumo. Mano aprašyto recepto šaltinis - restorane "Šilko kelias" ragautas patiekalas. Tą dieną, kai mėgavomės Afganistano maistu restorane, sąviniko pono Hašimo nebuvo, tad receptą išsiaiškinti padėjo žavus jauno Omar Šerifo išvaizdos padavėjas, kuris netingėjo keturiskart papildomai lėkti į virtuvę su mano klausimais šefui.

Afgani avienos maltiniai orginaliai vadinami "Čapli kabab" (Chapli Kabab - angl.,  چپلی کباب - urdu). Patiekalas sotus, maistingas. Šie maltiniai nuo lietuviškų skiriasi tuo, jog jie yra mėsingesni, su lengva kalendros užuomina. Nežiūrint to, kad kalendros recepte naudojamas didelis kuokštas, rezultate ją galima vos vos pajusti. Matlinių "Čapli kabab" skonis priklauso nuo naudojamos mėsos kokybės. Jeigu gavote nusipirkti brangią avienos išpjovą, tai geriau tokios mėsos nemalti, o peiliu-kirvuku smulkiai sukapoti į faršą, kad keptuose maltiniuose liktų minkštos ir sultingos mėsos granulės. Žinoma, skaniausi "Čapli kababai", kaip ir visi kababai (šašlykai - rus.), yra kepti ant grilio grotelių.

Mano vaikai ir vyras tiesiog svaigsta nuo "Čapli kababų" skonio, tad aš nuolat gaudau nesuperbrangiai nusipirkti minkštos ir negyslotos avienos. Šiuos maltinius galima gaminti vien iš avienos faršo, arba lygiomis dalimis sumaišyti avienos ir jautienos faršus. Naudojami prieskoniai gali būti švieži arba džiovinti. Su šviežiais prieskoniais kababai gaunasi sultingesni, su džiovintais - mėsingesni. 

Paruošimui reikia turėti didelę špižinę emaliuotą keptuvę, agli būti kertuotu dugnu, arba grilį su grotelėmis, kulinarines žnyples. Keptuvėje kepamus "Čapli kababus" reikia formuoti plokščius ovalo formos, kaip "čapal sandalus", kad jie lyg sklindžiai keptų įkaitintame aliejuje, ne garuose. Ant grotelių kepami kababai gali būti kiek apvalesni - tokie viduj geriau išsaugos mėsos sultingumą.

Išeiga 20 maltiniai, arba 10 porcijų.

Produktai:

• 1,2  g neriebaus avienos faršo (galima maišyti su jautiena)
• 1 vnt. kiaušinis
• 1 svogūnas (200 g)
• 100 g žalių svogūnų laiškų
• 1/2 stiklinės (80 g) granato sėklų, arba 1 didelis kietas pomidoras (100 g), arba 4 gabaliukai džiovinto
• 2 vnt. šviežios čilės (aitriosios paprikos) arba 1 arb. š. sausų čilių krislelių
• 2 skiltelės česnako - nebūtinai
• didelis kuokštas šviežių kalendrų (30 g) arba 1 Valg. Š. sausų kalendrų sėklų, sugrūstų
• 1/2 Valg. Š. druskos
• 1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 3 Valg. Š. ir daugiau alyvuogių aliejaus - tik jei kepsime keptuvėje

Paruošimas:

1. Susmulikiname visas daržoves - jas pjaustome kuo smulkiau. Jeigu pašalinsime iš čilių sėklas, tai patiekalas bus mažiau aitrus. Visus ingredientus sumaišome dubenyje. Uždengiame dubenį ir paliekame šaldytuve faršui šiek tiek sustingti 30-60 min.
2. Virš kiek didesnės nei vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų {arba iki vidutiniško karščio įkaitiname grilį 180°C-230°C (350°F-450°F)}.
3. Drėgnomis rankomis iš faršo mišinio formuojame plokščius delno dydžio maltinukus, vienu sluoksniu, nesugrūdus juos dedame į įkaitintą aliejų keptuvėje (arba ant grilio grotelių kepame aovalesnius maltinukus). Kepame be dangčio, po 2 min. iš abiejų pusių - vartome kulinarinėmis žnyplėmis. Gerai iškepę "Čapli kababai" iš abiejų pusių turi pasidengti traškia ruda žievele.
4. Išdedame maltinukus į dubenį, tiekiame į stalą tuojau pat, su "Afgani ryžiais Kabuli" ir "Afgani salotomis". Maze karein! (!مزےکریں)

Autentiškas receptas reikalauja granato sėklų, jį galima pakeisti smulkiai supjautytu pomidoru.

Išmaišytas faršas keliauja į šaldytuvą 30 min., kad šiek tiek sustingtų.

Iš faršo formuojami plokšti paplotėliai ir kepinami labai karštame aliejuje. 

Tik iškepę "Čapli kababai" dubenyje.

Maltinis "Čapli kabab" su "Kabuli ryžiais"

Apvalesni maltiniai "Čapli kabab" su "Kabuli ryžiais", "Afgani salotomis" ir iranietišku "Mast o Khiar"

Iranietiškas "Mast o Khiar"

Tai tos pačios kategorijos patiekalas, kaip ir "Lietuviški šaltibarščiai", graikiškas "Tsadziki" arba Indiška "Raita". Šis patiekalas gerai tinka kaip padažas šalia aštrių patiekalų, karštos mėsos, kababų (šašlykų - rus.);  arba kaip salotos-sriuba dubenėlyje - karštą vasaros dieną papusryčiauti.

Ingredientai:

• 2 stiklinės (500 ml) nesaldinto tiršto jogurto, kaip graikiškas
• 1/2 ilgo besėklio agurko (150 g)
• 1 sauja šviežių mėtų lapelių
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/2 citrinos sulčių (1 Valg. Š.) - nebūtinai
• sauja razinų, rožių žiedlapiai, graikiniai riešutai, granatų sėklos - papuošimui 

Paruošimas:

1. Agurką nuskutame ir supjaustome 1 cm kubeliais. Paliekame porą gražesnių mėtų lapelių papuošimui, likusias mėtas smulkiai supjaustome peliu arba sukarpome žirklėmis. 
2. Visus ingredientus sumaišome dubenyje. Puošiame mėtų lapeliais ir apiberiame pagal pasirinkimą: razinomis, rožių žiedlapiais, graikiniais riešutais, granatų sėklomis.

Ėrienos šonkauliai

Šio recepto labai nesureikšminu, kadangi tai mano dažnas greit paruošiamas valgis, tačiau pagal ingredientų kainą (1 svaras arba 0.5 kg ėrienos šonkaulių kainuoja maždaug $14.00) ir valgio skanumą reiktų jį priskirti prie šventiškų. Nuotraukos darytos paskubom: vakar po vakarienės jau vos ant kojų bepastovėjau. Tikiuosi, jog jūsų namuose patiekalas bus kaip pridera apipavidalintas: servuojamas porceliano lėkštėse su įvairiaspalvėmis salotomis ir atitinkamu garnyru. 

Aviena (ėriena) labai skaniai dera šalia tamsiai žalių daržovių: špinatų, gražgarsčių, ankštinių pupelių, šparagų (smidrų), brokolių, įvairių lapinių kopūstų ar mangoldų troškinių ir salotų. Taip pat garnyrui tinka lengva ir puri puree iš bulvių, kalafiorų, morkų, neriebūs troškinti kopūstai ar kt. Makaronai (pasta) ir ryžiai reikalauja didesnio padažo kiekio, negu šis patiekalas gali pasiūlyti. 

Mano išrankoji/-nevalgioji dukra šį patiekalą valgo net tada, kai yra soti - tiesiog neįmanoma jos niekuo nuvilioti, desertus išmainytų į "Ėrienos šonkauliukus", visi žaidimai ir draugai gauna laukti, kol dorojami minkšti ir sultingi mėsos gabaliukai.

Paruošimui reikia turėti česnako smulkintuvą, prieskonių grūstuvę ir didelę keptuvę, tinkančią kepimui orkaitėje. Išeiga 6-9 suaugusios porcijos, priklausomai nuo tiekiamo kartu garnyro kiekio. Recepto panašų variantą radau čia.

Produktai:

• 1,5 kg (3 lb) ėrienos šonkaulių mėsos, kartu su kaulais
• 4-6 skiltelės česnako
• 1 Valg. Š. šviežių rozmarino lapelių
• 1 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. (ar daugiau) šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1-2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1 Valg. Š. koncentruoto granatų padažo, kaip "Naršarabas",  arba balzamiko glazūros - nebūtinai

Paruošimas:

1. Mėsą nuplauname ir nusausiname, dedame keptuvėn. 
2. Sutriname česnakų skilteles su druska. 
3. Žirklėmis smulkiai sukarpome rozmarino lapelius, grūstuvėje juos sutriname kartu su maltais juodaisiais pipirais, kol išsiskirs aromatingas rozmarinų aliejus. 
4. Sumaišome visus prieskonius (druską, česnaką, pipirus ir rozmariną) su aliejumi. Šia tyre ištriname šonkaulinę mėsą iš visų pusių. Dedame šonkaulius keptuvėn riebia dalimi žemyn. Paliekame kambario temperatūroje skoniams persisunkti 30 min. - 2 val.
5. Paruošiame labai karštą 230°C (450°F) orkaitę. Kepame šonkaulius 20-30 min. Viduryje kepimo juos pavartome (aš kas 10 min. vis pakeisdavau vietomis šonkaulių eiliškumą keptuvėje). 
6. 3 min. prieš kepimo pabaigą šonkaulius aptepame koncenruotu granatų padažu arba balzamiko glazūra, bet nebūtinai. Labai svarbu šonkauliukų neperkepti. Skanesnė ir sultingesnė mėsa bus vis dar šiek tiek rausva viduje. Prieš pjaustant paliekame mėsą 10 min. kambario temperatūroje "pailsėti", kitaip pjaustant iš jos išbėgs daug sulčių, mėsa liks nesultinga. 

Jeigu turite kulinarinį termometrą, tikrinkite mėsą jį įsmeigę iki storiausios mėsos vietos vidurio:

• 50°C (120°F) - pasžalė ėriena (rare lamb - angl.) - perpjovus kepsnio centre matyti raudonas viduriukas, bėgančios sultys šiek tiek su krauju. Tokiai mėsai tinka aitrūs padažai.
• 55°C (130°F) - vidutiniškai iškepta ėriena (medium done lamb - angl.) - perpjovus mėsos vidus rausvas, bėgančios sultys turi kiek rausvumo, beveik skaidrios - ši mėsa skani ir be padažo.
• 60°C (140°F) - pilnai iškepusi ėriena (well done lamb - angl.) - mėsa be ružavumo viduj, daugiau pilkšva, tekančios sultys visiškai skaidrios, be rausvumo. Jeigu neaiški mėsos kilmė ar šviežumas, tai saugiau ėrieną kepti iki šios temperatūros. Šiai mėsai greičiausiai prireiks padažo.

Ėrienos šonkauliai marinuojasi.

Taip atrodo tik iškepę ėrienos šonkauliai.

Ėrienos šonkauliukų gerbėja.

Viduj vos ružavi - vidutiniškai iškepę ėrienos šonkauliai, mėsa sultinga ir minkšta.

Balandėliai

Balandėlius ruošia lietuviai, lenkai, rusai, Kaukazo tautos, ukrainiečiai, baltarusiai. Visų principas maždaug tas pats, tik skiriasi naudojami prieskoniai ir mėsa.

Man labai skanūs yra mano pažįstamos armėnės Loros balandėliai. Ji į mėsos faršą primaišo savo namų gamybos "Khmeli sunėli", o į kunkuliuojantį padažą deda kvapiųjų pipirų ir dar kažko - niekaip jos neįkalbėjau išduoti savo paslapties.

Čia jums pateikiu mano namų receptą, kurį paveldėjau iš mamos ir močiučių. Iš tetos Nijolės (šilutiškės) išmokau balandėlius tiekti su karštomis virtomis bulvėmis, jas apliejus pomidorišku balandėlių buljonu; šakute bulvės sutraiškomos tiesiog lėkšėje ir taip mėgaujamės skanaus padažiuko prisigėrusia bulvių koše - labai skanu. Mano vyras ir sūnus dar labai mėgsta ant balandėlių užsitekšti grietinės po šaukštą. Kefyras - tobulas gėrimas prie šio patiekalo, nėr nieko skaniau. O vietoje salotų prie balandėlių skonio labiausiai tinka marinuotos daržovės: agurkai, paprikos, čilės, aštriai marinuoti pomidoriukai, patisonai ir t.t.

Jei niekad neruošėte balandėlių, nesibaidykite - paruošimas tikrai labai paparsatas; darbo apie 30 min. kepimo ir troškinimo po dangčiu apie 45 min., o rezultatas nudžiugins ne vieną išalkusį pilvą.

Skanesni balandėliai apkepinti iš dviejų pusių, tačiau tokiu atveju rizikuojate juos suplėšyti ir prarasti estetinį grožį. Aš dažniau pasirenku nevartyti balandėlių - nejudinant kepinu iš vienos pusės, po to pilu vandens ir toliau troškinu dar 30 min.

Pirkdama aš pasirenku plonų lapų nedidelius du kopūstėlius, dažniausiai to užtenka 28-30 vnt. balandėlių pagaminti. Su mažesniu kiekiu neverta nė prasidėti, nes juk niekad nebūna balandėlių perdaug. Žiūriu, kad kopūsto lapai prie koto būtų mažiau susiraukšlėję, o lapų viršunės natūraliai blizgėtų lyg padengtos celofanu. Tokių kopūstų lapai lankstūs ir neplyšta į juos vyniojant įdarą.

Pagal mano asmeninę patirtį, maždaug 50% "vaikų tautos" mėgsta balandėlius, o likusi dalis - išvynioja mėsą ir stumia kopūstlapį šalin. Tačiau alkani vaikai niekad neliks, jei ant stalo garuoja balandėliai.

Išeiga apie 28 balandėliai (9-14 porcijų). Paruošimui reikia turėti didelę (maždaug 28 cm skersmens) keptuvę su dangčiu (aš vienu sykiu kepu dvejose keptuvėse), 3,5-5 litrų puodą su dangčiu (kuriame tilptų jūsų kopūstas), kulinarines žnyples, mažiuką puodą ryžiams virti, dubenėlį faršui.

Produktai:

• 2 nedideli kopūstai (po 750 g kiekvienas)
• 800 g mėsos faršo (tinka kiauliena arba kelių mėsų mišinys)
• 1 Valg. Š. druskos
• 1 didelis svogūnas (150 g)
• 1/2 stiklinės ryžių kruopų
• 2-3 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 2 Valg. Š. pomidorų pastos
• 4 vnt. lauro lapelių
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų pipirų
• 1/2 arb. š. juodųjų pipirų žirnelių
• 1 arb. š. jūsų mėgstamų prieskonių mėsai: čiobrelio, "Khmeli sunėli", mairūno, krapų, petražolių ar kt. - nebūtinai

Paruošimas:

1. Trečdalį puodo pripildome vandens ir užviriname. Išpjauname kopūstų kotelius - juos, nuskutus nuo plaušų, atiduodame mylimam asmeniui (juk tai nuostabus vitaminų, antivėžinis ir antiparazitinis šaltinis).
2. Kopūstus paeiliui, koto išpjovos dalimi žemyn, nardiname į virš nedidelės liepsnos verdantį vandenį, puodą uždengiame ir viriname apie 5 min. Ištraukus (naudojame kulinarines žnyples), kopūstui leidžiame kiek atvėsti. Dabar neįplėšiant atskiriame kiek galima daugiau išorinių lapų (man išeina maždaug po 7 lapus atskirti). Kartojame kopūstų virimą dar 5 min. ir vėl atskiriame bent po 7 lapus nuo kiekvieno kopūsto. Viso turi būti atskirti apie 28 gražūs kopūstlapiai. Kiekvieno kopūstlapio apačioje peiliu nupjauname lyg kauburį atsikišusią koto dalį, kad lapas būtų maždaug plokščias ir lankstus. Kopūstų viršūnėlės neturi būti apvirusios.
3. Tuo tarpu, kol apvirinėjame kopūstus, susmulkiname svogūną. Pripilus 200 ml vandens, mažame puode 15 min. verdame ryžius. 
4. Dubenyje sumaišome faršą, svogūnus, virtus ryžius, pasūdome 1 arb. š. druskos, pridedame šviežiai maltų juodųjų pipirų, kitų pasirinktų prieskonių - pagal pageidavimą. 
5. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname pusę aliejaus kiekio. Iš faršo rankomis formuojame cilidro formos maltinukus, juos vyniojame į kopūsto lapą pradedant nuo koto apačios, užverčiame vidun kopūstlapio šonus ir toliau vyniojame iki pat lapo galo. Dedame pagamintus balandėlius į keptuvę - lapo galu ant dugno. Pripildžius visą keptuvę balandėliais (man tilpo po 14 vnt.), uždengiame dangčiu ir kepame nejudinant apie 10 min. 
6. Dabar į keptuvę su balandėliais dedame 2 lauro lapus, 1 Valg. Š. pomidorų pastos, kelis juodųjų pipirų žirnelius, pilame vandens, kad apsemti balandėlius iki pusės, lengvai pasūdome ir, uždengus dangčiu, virš nedidelės liepsnos troškiname (kunkuliuojame) apie 30 min. 
7. Išdedame iškepusius balandėlius į servavimo indą ir apliejame juos susidariusiu buljonu, kuriame jie virė. Kartojame kepimą ir troškinimą su likusiais 14 balandėlių. 
8. Balandėliai, laikomi sandariame indelyje, šaldytuve, aplieti savo padažu, išlieka žvieži ir skanūs 4-5 dienas.

10 min. apkepinti balandėliai apliejami vandeniu ir pridedama pomidorų pasta.

  

30 min. po dangčiu troškinti balandėliai.

Balandėliai savo buljone, su virtomis bulvėmis ir marinuota čile.

Palikę nuo balandėlių kopūstai bus susmulkinti ir panaudoti "Coleslow" gamybai.

Gaminame "Coleslow" salotas.

"Coleslow" salotų receptas yra čia.

Čenakai

Internete radau aibę "Čenakų" receptų, tačiau aš esu ištikima savo tėvų senoviškam hipiškam receptui, kurį atsimenu iš vaikystės laikų. Panašų būdą rodo ir nupasakoja dėdė Jaša. Mano čenakai gaminami būtinai iš ėrienos, būtinai su bulvėmis ir pomidorais. Vienintelė leidžiama papildoma alternatyva - baklažanas, jeigu indeliuose yra pakankamai jam vietos. Tokių čenakų skonis nepanašus į ragout, ratatouille ar guliašo skonį, kur naudojama didesnė įvairovė daržovių ir kitokia mėsa. Čenakai - tai odė avienai, kuri keramikiniuose indeliuose troškinama iki švelnumo, minkštumo ir sultingumo. Susikaramelizavę pomidorai ir švelnios bulvės suteikia patiekalui gilumo ir sotumo.
Aš čenakams naudoju po žiupsnį indeliui "Khmeli suneli" prieskonių, o vaikams jų nededu, vaikai labiau mėgsta čiobrelio ir rozmarino kvapų derinį. Tačiau ir be prieskonių čenakai nestokoja skonio ir aromato gilumo.
Šiame recepte galima naudoti vietoj ėrienos kitokią mėsą: avieną, jautieną, kiaulieną arba net vištieną. Aviena ir jautiena kepa ilgiau; ėriena, vištiena ir kiauliena - trumpiau. Naudojant kitos rūšies neriebią mėsą, pageidautina kartu pridėti truputėlį avienos ar antienos taukų.
Paruošimui reikia turėti keturis maždaug 600 ml talpos keramikinius indelius su dangteliais, tinkamus kepimui orkaitėje. Indelius geriausia statyti ant skardos, nes kunkuliuojantis padažas turi polinkį išsilieti. Išeiga 4 suaugusios porcijos.
Produktai:

• 0,7-1,0 kg avienos menties mėsos, gali būti su kauliukais (shoulder blade cut lamb chops - angl.)
• 1 kg bulvių
• 1 (300 g) nedidelis baklažanas - nebūtinai
• 2 vnt. (300 g) svogūno galvos 
• 4 vnt. lauro lapeliai
• 4-6 pomidorai - nebūtinai
• 2 arb. š. druskos
• 1 arb. š. juodųjų pipirų grūdelių
• 1 arb. š. "Khmeli suneli" prieskonių / arba čiobrelio + rozmarino - nebūtinai
• 800 ml pomidorų sulčių /arba pomidorų tyrės /arba vanduo + 4 Valg. Š. pomidorų pastos
• kuokštas šviežių petražolių ir kalendros - pateikimui

Paruošimas:

1. Paruošiame 190°C (375°F) karštumo orkaitę.
2. Jeigu naudojame baklažaną, supjaustome jį 2 cm kubeliais, dosniai pasūdome (papildomas 1 Valg. Š. druskos - ne iš recepto) ir paliekame rėtuke 15-20 min. karčioms sultims nuvarvėti. Po šalto vandens srove nuplauname baklažano kubelius.
3. Avieną ir bulves supjaustome 3-4 cm didumo kubeliais. Pomidorus ir svogūnus pjauname pusiau.
4. Padaliname produktus į 4 lygias dalis ir dedame į indelius sekančia tvarka:
   
   • aviena kartu su kauliukais,
   • bulvės,
   • baklažanas,
   • svogūnas,
   • pipirai, lauro lapas, prieskoniai,
   • pomidorai,
   • druska. 
5. Galiausiai pilame skystį - pomidorų sultis / arba dedame po šaukštą pomidorų pastos ir pilame po 200 ml vandens. Nemaišome!!! Skysčio indeliuose turi būti kiek daugiau nei iki pusės. Indelius uždengiame sandariai dangteliais ir šauname orkaitėn. Kepame nejudinant 90 min. (ėrienos mentės mėsa minkšta, iškepa greitai, aviena ir jautiena kaps ilgiau).
6. Čenakai valgomi sriubiniu šaukštu, tiesiogiai iš keramikinių indelių, tik reik patiekalo ingredientus prieš valgant išmaišyti. Arba galima padalinti patiekalą išdėjus į dubenėlius, taip patogiau čenakus išdalinti mažomis porcijomis ir patiekalas greičiau atvėsta.
7. Labai skanu pabarstyti susmulkintomis šviežiomis petražolėmis ir kalendra.

P.S. Paviršiuje tupintis svogūnas skaniai iškepa, jis neglitus, traškus, parudavusiais šoniukais, tad jo nereikia mesti lauk, o tik skanauti ir mėgautis.

Avienos-vištienos maltinukai su porais

Dar vienas "košerinis" receptukas, analogiškas anksčiau skelbtam "Kalakutienos-jautienos maltinukų" receptui. Šiame variante naudoju žalumynus: porus ir petražoles, tad maltinukų skonis ir spalva šiek tiek kitoniški. Ingredientų sąraše nėra pieno ir glitimo produktų. Vištienos sultingumas ir minkštumas kompensuoja avienos kietumą. Avienos-vištienos maltinukai taip labai mėgstami mano vaikų, kurių pageidavimu gaunu juos kepti gan dažnai.

Iš aprašyto kiekio iškepa apie 30 maltinukų. 
Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę su dangčiu, didelį dubenį ir tarką, maisto procesorių arba rankinę daržovių kapoklę.
Produktai:

• 0,5 kg neriebios maltos avienos
• 0,5 kg maltos vištienos
• 1 didelis poras (300 g)
• kuokštas petražolių - nebūtinai
• 1 didelė bulvė, nuskustos
• 2 kiaušiniai
• 1 arb. š. rūpios druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 3-5 valg. Š. aliejaus

Paruošimas:

1. Bulves sutarkuojame sūrio tarka, atsargiai nuliejame paviršiuje susidariusį skystį, bet paliekame baltą krakmolą.
2. Porą ir patržoles sumalame maisto procesoriuje arba labai smulkiai supjaustome kapokle.
   
3. Visus ingredientus išmaišome dubenyje. Masė turi būti gana minkšta, bet neskysta.
4. Virš truputį didesnės nei vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname 1-2 valg. Š. aliejaus. Rankomis formuojame kiaušinio dydžio maltinukus ir dedame tiesiog į keptuvę. Visą keptuvės dugną padengiame maltinukais, palikdami 1 cm tarpus.
5. Kepame apie 5 min. atidengus, apverčiame maltinukus mentele - apkepusi pusė turi būti gražiai parudavusi. Dar kepame 5 min. Dabar sumažiname liepsną iki mažos. Keptuvės dugne turi susidaryti apie 1 cm skysčio, jeigu keptuvė sausa, pilame vandens. Uždengiame dangčiu ir toliau troškiname 20 min.
6. Kartojame procesą, kol iškeps visi maltinukai. Aš nemėgstu juodų skrudulių, todėl po kiekvienos maltinukų partijos keptuvę nuskalauju. 
7. Avienos-vištienos maltinukus pateikiame su bulvių purée, virtais ryžiais, grikiais, makaronais, arba troškintais kopūstais... Galima naudoti įvairius padažus, bet, kaip minėjau, maltinukai gaunasi pakankamai sultingi, užtenka vien krienų arba adžikos pasiskaninimui. 
8. Maltinukai, laikomi uždarame inde šaldytuve, išlieka švieži ir skanūs 1 savaitę.

Avienos pjausnys su "Farfalle"

Kartą Niujorke vienos auksaplaukės 6-tąjį gimtadienį šventė susirinkę daugiataučiai tėveliai ir jų vaikučiai. Balius iš viešos erdvės persikėlė į dviejų su puse kambarių butelį Manhattan'e, kur šventė įgavo ypatingą įtūžį. Bendrija vienijosi į tautų sąjungą, kurios sanykiams galėtų pavydėti Jungtynių Tautų ir kitos organizacijos... Ir štai, mergaitės tėvelis - grynakraujas prancūzas, ištraukė batų spintoje užslėptą dėžę tikro francūziško šampano - svečių ovacijos pasiekė kulminaciją. Tada mergaitės mamytė - išeivė iš Rygos uostamiesčio, sugebėjo trijų su puse kvadratinių metrų dydžio virtuvėje per 20 min. sumeistrauti fantastišką vakarienę - pavertusią iškilmingus svečius mėsos ištroškusiais grobuonimis... Aš, laimei, buvau šių įvykių liudytoja: pirmoji užėmiau virtuvėje vietą prie lango ir gavau stebėti patiekalo ruošimą. Kitiems svečiams patiekalo receptas ir jo paprastumas taip ir liko paslaptimi, kadangi vietos virtuvėje užteko tik 2 stovintiems asmenims...

Dėkoju Janinai už nuostabų balių, skanią vakarienę, linksmą draugiją ir puikų receptą, kuris mano šeimoje tapo kasdienišku. Jau tokie mes esame išpuikeliai: kas skanu - valgome dažnai, o per švenes valgome kas lengvai ir greitai paruošiama.

Patiekalo esmė yra tame, jog vienu metu ruošiamos 3 patiekalo dalys, kurios gale sujungiamos į įspūdingą visumą: mėsa, makaronai ir žalios daržovės. "Farfalle" - tai kaspiniukų formos makaronai, juos galima pakeisti "Fusilli" arba "Girandole" - spyruokliukėmis.  Žalioms daržovėms geriausiai tinka pasirinkti šparagus (smidrus), brokolius arba brokolinius - tai ilgakočiai, švelniai karsetlėję brokolio giminaičiai. Jeigu nieko žalio nėra po ranka, dar labai tinka kepti grybai. Mėsa kepama keptuvėje viso apie 6-7 min., tad ilgiausiai šiame patiekale tenka virti makaronams 12 min.- tiksliau  reik žiūrėti pagal įpakavimo rekomendacijas.

Vienai porcijai tenka 2-3 šonkauliniai avienos/ėrienos pjausniai. 450 g pakelio makaronų užtenka 8 porcijoms, tad idealiai reiktų turėti bent 16-20 mėsos gabaliukų. Taigi, mano aprašyto recepto išeiga - 8 porcijos, jei jums perdaug, dalinkite kiekius iš kiek priklauso pagal pageidavimą. Paruošimui reikia turėti: vieną didelę špižinę ar keramika dengtą nesvylamą keptuvę - mėsai kepti, vieną paprastą plieninę keptuvę su dangčiu - šparagams garinti, vieną puodą - makaronams virti.

Produktai:

• 16-20 vnt. (1 kg) ėrienos šonkaulinių pjausnių
• 1,5 arb. š. druskos - mėsai, ir daugiau makaronams, šparagams
• 1,5 arb. š. šviežiai maltų pipirų
• 1 arb. š. susmulkinto rozmarino / čiobrelių
• 10 skiltelių česnako
• 1 pakuotė (450 g) makaronų kaspinėlių arba spyruoklėlių
• 400 g žaliųjų šparagų (smidrų) / brokolių / brokolinių
• 4 valg. Š. alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

1. Mėsą nuplauname, nusausiname ir iš visų pusių ištriname druskos, pipirų ir prieskoninų žolelių mišiniu. Paliekame marinuotis kambario temperatūroje 10-30 min.
2. Užkaičiame virdulį vandens - šparagams garinti, ir puodą pasūdyto vandens - makaronams virti.
3. Išlukštename česnako skilteles, nepjaustome. Šparagus nuplauname, nulaužome jų kietas kotelių apačias. Dedame keptuvėn (kur yra su dangčiu), lengvai pasūdome.
4. Keptuvėje virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Kepiname mėsą iš abiejų pusių po 3 min. į tarpus dedame sveikas česnako skilteles. Kartojame kepimą su likusia mėsa - kepame nesugrūdę, vienu sluoksniu. Iškepusi mėsa viduje turi likti rausva, o išorėje gražiai parudavusi.
5. Verdančiu vandeniu apliejame šparagus (ar kitas pasirinktas daržoves), vanduo turi dengti dugną apie 1-2 cm, šparagai nebūtinai turi būti panirę. Sandariai uždarome keptuvę dangčiu ir taip gariname daržoves apie 3 min. Išvirusias daržoves trumpai apliejame šaltu vandeniu, kad jos liktų standžios. Daržoves susmulkiname žirklėmis.
6. Makaronus verdame pagal pakuotės instrukciją. Nukošiame, išverčiame į dubenį, apliejame riebalais ir sultimis, palikusiais po mėsos kepimo, įdedame kepintus česnakus ir šparagus (brokolius), lengvai išmaišome.
7. Patiekalo viduryje iš mėsos pjausniukų suformuojame piramidę. Tuojau pat tiekiame į stalą.

Ši nuotrauka daryta minėto "Auksaplaukės" gimtadienio metu.