Žalias glotnutis - šliurpis

Turiu gerą draugę vardu Edyta. Ji yra lenkų kilmės (Amerikoje visi patampa Amerikiečių tautybės, o tautinės ir kultūrinės šaknys - tai kilmė), mano vienmetė, irgi inžinierė, daug metų mes buvome bendradarbės. Labiausiai susidraugavome kai abi buvome nėštukės vienu metu. Per pietų pertrauką kiti inžinieriai bendradarbiai eidavo picos, sumuštinių, hamburgerių pirki, o mes į kitą gatvės pusę: jogurto, glotnučio, salotų. 

Dabar mūsų vaikai jau universitetuose, mes jau nebedirbame vienoje darbovietėje... Bet vistiek tęsiame tradiciją: bent kartą-du per mėnesį susitinkame kartu papietauti. Stengiamės viena kitą traukti iš namų, ieškome naujų restoranėlių, kur tiekiami sveikuoiški patiekalai, arba aplankome mūsų pamėgtas senas vietas, kur jau iš tolo savininkai ir padavėjai mums moja, prisimena tas "dvi išsipuošusias natūralias blondines", paliekančias gerus arbatpinigius. Dažnai mūsų pietūs pasibaigia vietinėje Glotnučių užeigoje - po vieną popierinį puodelį keliui iki namų. Išragavau ten visokius variantus glotnučių. Tačiau dabar aš visada renkuosi tik savo žalią receptą: su kriauše arba žaliu obuoliu, be banano - po sočių pietų norisi tik lengvo ir gaivaus gėrimo.

Turiu namie blenderį, tad kartais ir pati sau pasigaminu būtent šį savo pamėgtą glotnutį. Labai klausau savo organizmo pageidavimų, reakcijų. Kažkodėl vis mažiau organizmas prašo saldumynų, vis daugiau akys nori žalios spalvos dalykų.

Paruošimui reikia turėti blenderį. 

Produktai:

• 1 didelė sauja jaunų špinatų, arba lapinio kopūsto, mangoldų
• 1 citrina
• 1 ilgas "Angliškas" agurkas arba 2-3 trumpavaisiai
• 2 saliero stiebai
• 1 kriaušė arba žalias "Granny Smith" obuolys
• 1 puodelis (200 ml) šalto vandens arba ledukų

Paruošimas:

1. Visas daržoves ir vaisius nuplauname.  
2. Kriaušę arba obuolį pjauname į ketvirčius, pašaliname sėklalizdžius. Jei kriaušė ar obuolys neekologiškas, - nuskutame ir išmetame žievelę. Ekologiškų kriaušių ir obuolių paviršius nebūna nupurkštas parafinu, tad jų žievelės nereikia šalinti.
3. 2 cm kubeliais supjaustome citriną su visa žieve, pašaliname sėklas.
4. Taip pat 2 cm gabalais supjaustome salierų stiebus ir agurką.
5. Visus ingredientus sumalame blenderyje. Jeigu sunkiai malasi, pilame šiek tiek vandens. Reguliuojame vandens kiekį pagal norimą rezultatą, ar norite tirštesnio glotnučio, ar gaivesnio gėrimo. Aš mėgstu daugiau vandens. Skanaus ir gaivaus!

Štai aš ir Edyta atsitiktinai atsidūrėme reklaminės nuotraukos centre, nieko net nenutuokdamos.

Karštas prieskoningas sidras

Obelų tėvynė yra Centrinė Azija, o Europoje jos pradėtos auginti maždaug 1500 m. pr.m.e. Ištisus porą tūstantmečių obuoliai nebuvo valgomi, nebuvo išvestos naujos saldžių ir švelnių skonių veislės, obuoliai daugumoje buvo rūgštūs ir kartūs, nors sultingi. Fermentuotas obuolių sulčių gėrimas, vadinamas sidru, buvo vienintelis būdas obuoliams panaudoti žmonių mitybai. 

Sidro kilmė - Keltų ir Britų gentys. Tais laikais pietinė ir centrinė Europa, Juodosios jūros regionas mėgavosi vynuogių vynais, Baltijos jūros pakrančių gentys virė midų, o šaltesni kalnų regionai ir šiaurinė Europa irgi nedžiovino savo gerklių - eksperimentavo su obuolių sultimis ir taip sukūrė sau kitą gardų džiaugsmą - sidrą. 

Senovės Graikijoje ir Romoje pradėta obuolių selekcija, skiepijimai, išvestos vis naujos, skanesnės obuolių rūšys. Dabartinis sidras gaminamas iš įvairiausių obuolių rūšių, kurios visos skanios, visos valgomos. Sidras tapo ne vieninteliu, bet vienu iš daugelio būdų, kaip panaudoti obuolius. 

O karštas gėrimo variantas greičiausiai atsirado ten, kur buvo šalta, arba ten, kur reikėjo "gelbėti" pagedusį nevirtą sidrą (jauną obuolių "vyną") ar obuolių sultis. 

Šiais laikais "Karštas obuolių sidras" skaitosi Amerikos virtuvės klasika. Angliškai šis gėrimas vadinasi Mulled Cider arba Spiced Apple Cider. Dažniausiai jis yra nealkoholinis arba mažai alokoholinis, verdamas iš šviežių obuolių sulčių arba jauno obuolių "vyno" (realiai ne iš vynuogių pagamintas gėrimas nekvalifikuoja būti vadinams vynu, nors ir būtų fermentuotas, su alkoholiu). Karštam prieskoningam sidrui pagaminti galima maišyti visus šiuos obuolių gėrimus: šviežiai spaustas obuolių sultis, pirktines pakeliuose jau išskaidrintas obuoių sultis, obuolių "vyną". 

Mūsų šeimoje prieskoningą karštą obuolių sidrą labiausiai megsta vaikai. Rudens švenčių metu (Padėkos Dieną, sūnelio, vyro gimtadieniais) verdame šį gėrimą iš šviežiai spaustų obuolių sulčių - toks sidras būna skaniausias, ir užkvepina namus citrinos žievelės, cinamono, egzotiškų prieskonių "kvepalais".

Rudenį galima šviežiai spaustų sulčių nusipirkti ir JAV krautuvėse, jos būna tamsiai rudos, drumstos, atrodo kaip gira dideliuose plastikiniuose buteliuose. Verdant sidro spalva prašviesieja, šiek tiek išskaidrėja, nes atsiskiria drumslės, ir gėrimas tampa labai gardus. Man sidras dažnai yra persladus, perdaug koncentruotas, tad aš jį sau stiklinėje skiedžiu tyru vandeniu. Jūs ragaukite ir sau nuspręskite, kokio saldumo jums patinka sidras: nealkoholinis ar su alkoholiu, skiestas vandeniu ar koncentruotas.

Taip pat laisvai galite pasirinkti prieskonius iš žemiau mano pateikto sąrašo. Čia variacijų yra begalės. Nenustebkite dėl piprų ir lauro lapų - man labai patinka būtent šis pasirinkimas. Nepadauginkite su žvaigždiniu anyžiumi ir gvazdikėliais, mat šie prieskoniai gali užgožti sidro natūralų gaivumą. Visiškai nepatariu naudoti muškato riešuto. Internete rasite aibę receptų, kur karštas sidras gaminamas su muškatu - man šis prieskonis sugadina gėrimo skonį, tad nepatariu. Greipfruto karčią žievelę irgi ribokite, nebent jums pageidautinas kartumas gėrime.

Aš nemėgstu puošti sidro vaisiais ar pridėti į taures prieskonių, kaip vaizduojama daugumoje internete esančių sidro nuotraukų. Visų pirma, kokybiški prieskoniai yra brangūs, ir juos kartą išvirus sidre galima rėtuke nuskalauti, išdžiovinti ir dar kelis kartus panaudoti ateities sidrų virimui. O žmonių taurėse tie prieskoniai tiesiog tampa šiukšlėmis, ir dar juk gali žmogus užspringti. Be to, žmonės grįžta su taurėmis prie garuojančio puodo vėl ir vėl, tad visos tos šiukšlės taurėse tik gadina reikalą. Tinka gėrimui papuošti nebent ploni obuolio griežinėliai, kad pažymėti, jog tai gėrimas iš obuolių.

Paruošimui reikia turėti 5 litrų ar didesnį puodą su dangčiu ir antrą tokio pat tūrio indą, didelio skersmens smulkų sietelį, samtį su koštuvu ant krašto (prieskoniams sulaikyti), storo arba dvigubo stiklo taures - nes rankose karšto stiklo negali nulaikyti, arba tinka alaus bokalai su rankenom. 

Produktai:

• 4 litrai obuolių sulčių - nesaldintų, nerafinuotų, tinka ir naminis obuolių vynas
• 1-2 litrai vandens - nebūtinai
• cukraus pagal skonį - nebūtinai
• šviežio ar džiovinto obuolio griežinėliai - papuošimui
• Romo - tinka bet kokia rūšis, užtenka po 30 ml vienai taurei "pagardinti" - nebūtinai

Prieskoniai (pasirinkite kas patinka):

• 1-2 cinamono lazdelės, tinka tiek tikras cinamonas, tiek ir Burmano pakaitalas
• 1-2 vnt. žvaigždinis anyžius
• 3-8 vnt. gvazdikėlių (kvapnusis gvazdikmedis)
• 1-2 vnt. lauro lapeliai
• 4-8 vnt. kvapiųjų pipirų
• 4-8 vnt. juodųjų pipirų
• sauja citrusų žievelių arba griežinėlių (citrinos, apelsino, mandarino)

Paruošimas:

1. Puode užviriname obuolių sultis ir paverdame 2-3 minutes. Sulčių tirščiai susikoncentruos į daugybę gumuliukų, o pačios sultys nušviesės, šiek tiek taps skaidresnės. Per sietelį karštas sultis nukošiame į antrą indą, puodo sieneles gerai nuplauname nuo prilipusių drumsčių. Tirščius iš sietelio išmetame. 
2. Vėl obuolių sultys grįžta į švarų puodą. Pridedame pasirinktus prieskonius iš sąrašo. Vėl užviriname, ragaujame. Jeigu trūksta saldumo, - pridedame cukraus, jeigu perdaug koncentruotas skonis, - pilame šiek tiek vandens.
3. Sumažiname liepsną iki minimalios, uždengiame puodą dangčiu ir paliekame taip pamažėle kunkuliuoti mažiausiai 30 min. Išjungiame ir paliekame šiek tiek atvėsti. Sidras geriams karštas, bet neturi apdeginti lūpų. 
4. Pilstome į taures samteliu, kurio šone yra koštuvas - prieskoniams sulaikyti. Puošiame obuolio skiltelėmis. Kas nori stipriau - sau šliūkšeli į bokalą šiek tiek Romo. Skanaus!

Taip atrodo mano labai smulkus sietelis - ant vielos žiedo balta filtravimo medžiaga. Jis lengvai nusiplauna, rekomenduoju įsigyti kažką panašaus.

Jau nukoštas sidras kunkuliuoja su prieskoniais.

Apie svogūnus ir česnakus

Jau seniai mintyse norėjau parašyti vien apie svogūnus. Kam kitam kaip ne man apie juos taip gerai išmanyti?

Mano šeimoje - svogūnai ir česnakai yra būtinybė, mėgstamiausia daržovė. Daugiausia iš visų dražovių pagal kiekį perkame svogūnų. Ir turime jų visada šaldytuve mažiausiai 4 rūšių. Vienas didelis stalčius šaldytuve yra skirtas bulvėms, kitas tokio pat dydžio stalčius skirtas svogūnų ir česnakų galvoms, o dar žalių svogūnų visa lentyna virš to stalčiaus. Tad svogūnų visada turime daugiau negu bulvių. Tiek ir suvartojame.

Svogūnų galvas patartina saugoti neišlukštentas, sausai ir šaltai, jokiais būdais ne uždarame plastikiniame maišiuke. Aš svogūnų galvas saugoju tiesiog atvirai šaldytuvo apatiniame stalčiuje, bet galima ir rudame popieriniame maiše jas laikyti. Prapjautą svogūno galvą dedu nupjauta puse ant plokščios mažos lėkštelės, į kurią įlašinu šiek tiek šalto vandens ir citrinos sulčių. Svogūnas pats savo svoriu prisispaudžia prie drėgno lėkštės paviršiaus ir lieka šviežias porą dienų net prapjautas. Svogūnų laiškus nuplaunu labai šaltu vandeniu, pašalinu gličias išorines dalis, visą puntelį suvynioju į popierinio rankšluosčio mažą gabaliuką. Saugoju šaldytuve pravirame švariame maišiuke arba plastikinėje pailgoje dėžutėje, skirtoje būtent svogūnams (tokios dėžutės parduodamos yra skirtos stalo įrankiams). Su svogūnais kartu viename stalčiuje galima saugoti česnakus ir įvairias paprikas, aitriuosius pipirus. Su kitomis daržovėmis svogūnai "nedraugauja". Mūsų šeimoje greičiausiai susinaudoja nuplauti, smulkiai supjaustyti svogūnai ir porai. Kiekvienai supjaustytai svogūnų rūšiai skiriu po mažą indelį su sandariu dangteliu.

Ypatingiausia svogūnų mylėtoja šeimoje buvo mano močiutė Ana. Ji balto svogūno galvą išlukštendavo ir valgydavo taip kaip žmonės valgo obuolius, tiesiog kąsdavo sultingo svogūno šoną dantimis ir mėgaudavosi. O dar didesniam pasigardžiavimui, jau prakąstu svogūno šoneliu dėbteldavo į druskos lėkštelę, - tam reikalui ji virtuvėje ant stalo turėjo mažytę porcelianinę lėkštelę. Kiti manytų, kad tokios dailios lėkštelės paskirtis yra mažas pyragaitis, šokoladu padengta braškė... Bet ne - tai buvo druska močiutės kasdieniam svogūnui. 

Mano antroji močiutė, sibirietė, buvo česnakų fanė. Josios virtuvės puošmena visada buvo dvi iš česnakų supintos kasos, pakabintos tamsioje vėsioje spintelėje: baltoji ir švieisiai violetinė, jų skoniai skiriasi. Baltieji česnakai švelnesni (nepikti), termiškai apdoroti - saldesni. O violetinių česnakų skonis žymiai turtingesnis, jie yra saldesni kol termiškai neapdoroti, bet praranda savo saldumą keptuvėje ar kunkuliuojančiame puode. Močiutės česnakai keliavo į visus jos daržovių ir mėsos patiekalus, sriubas, įdarus, arba tiesiog darydavome

Sibirinius sumuštinius: 

* duona, sviestas, paskleisti česnako ploni griežinėliai ir žiupsnelis druskos. 

Močiutė sakydavo: "Europoje daugiau pusės žmonių išmirė nuo marų ir kitų ligų, o sibiriokai gyveno, nes kasdien valgė česnaką, - tai mūsų natūralus antibiotikas." Dar močiutė turėdavo šaldytuve stiklainiuką marinuotų česnakų, vadindavo juos "Чеснок моченый". Tokie česnakai labai gardūs, nepikti, juos tik išlukšteni ir valgai cielas (suprask sveikas) skilteles prie mėsos, ypač tinka prie keptos kiaulinos šoninės, šonkauliukų, šašlyko.

Marinuoti česnakai "Чеснок моченый":

Šiam receptui tinka pieniniai arba pilnai sunokę česnakai. Pieniniai - tai jauni, liepos mėnesį iškasti česnakai. Česnakai turi būti švarūs, be žemių. Nulupame tik išorinę česnakų ploną lukštą, paliekame česnakų skilteles savo apvalkaliniame lukšte.

Pirmiausia paruošiame marinato nuovirą. Jį tiesiog  užviriname puode. Aprašyto kiekio užteks maždaug 300 g česnakų skiletėms padengti. Jeigu turite daugiau česnako, tai didinkite marinato kiekį. Marinato proporcijos tokios:

• 1 stiklinė (250 ml) vandens
• 2 Valg. Š. duskos
• 4 Valg. Š. obuolių acto (5% stiprumo), arba 2 Valg. Š. balto acto (8-9% stiprumo) + 2 arb. Š. cukraus

Sudedame česnakų skilteles į sterilų stiklainį arba tinka keramikinis indelis su dangčiu, tinka ir medinė bačkutė, tik ją reikia gerai išplauti trinant rūpia druska, po to palaikyti virš karštų garų apie 10-15 minučių. Kaip prieskonius pridedame pasirinktinai, ką mėgstame ir ką turime po ranka iš sekančio sąrašo:

• serbento lapeliai
• vyšnios medžio lapeliai
• krapų stiebai ir sėklos
• lauro lapeliai
• juodieji pipirai
• garstyčių sėklos

Užpilame česnakų skilteles karštu marinatu, neturi būti visiškai verdantis marinatas, gali šiek tiek atvėsti. Lengvai pridengiame dangteliu - paliekame plyšelį orui, ir pastatome 1-2 dienoms vėsioje vietoje. Po poros dienų jau sandariai užsukame dangtelį ir statome į šaldytuvą. 

Pagal šį česnakų skiltelių marinavimo receptą galima atskirai marinuoti ir česnakų žiedkočius. Analogišką receptą radau ir "Kūmutės virtuvėje".

Kitas žymus šeimoje svogūnų mylėtojas yra mano sūnus. Jis pradėjo valgyti svogūnus nuo ankstyvo amžiaus, kai tik dantukai pradėjo dygti, jau rankutės stverdavo nuo stalo žalio svogūno plunknelę ir į burną. (Realiai vaikams galima duoti termiškai apdorotus svogūnus jau nuo 6 mėnesių amžiaus.) Man įsiminė vienas įvykis. Sūneliui buvo gal 2 su puse-3 metukai. Ėjome apsipirkti į maisto krautuvę; pasodinau jį parduotuvės vežimėlio krepšiuke - taip saugiai leliukus motinos sodina dilelėse krautuvėse. Ir keliaujame mes į daržovių skyrių. O mano sūnelis iš tolo pamatęs violetinius svogūnus pirštuku rodo ir šaukia: "mama, mama, ten svogūnai!". Aš lekiu kur užrodė vaikas, kraunu maišą violetinių į vežimuką. O sūnus jau vėl šaukia ir vėl rodo: "mama ir rudus paimk!" Jau kraunu ir rudais lukštais: sladžiuosius šviesenius, piktuosius tamsesniais lukštais. Vėl vaikas šaukia: "mama ir mažiukus reikia!" Tuoj aš stveriu mažiukus šalotus. O sūnus jau užuodė svogūnų laiškus bei porus ir vėl šaukia: "reikia grįžti, praleidome žalius!" Aš jau darau vežimuku U-turną (apsisukimą) ir čia pamatau stovinčius sustingusius ir iš nuostabos lengvai prasižiojusius kelis pirkėjus, kurie matomai jau ilgiau minutės stebėjo mūsų apsipirkimo sceną. Nežinau ką jie pagalvojo, gal jog motina badu marina vaiką tiek, kad jis net svogūnus noriai valgo. Tikrai niekas nepagalvojo, kad tai gali būti šeimoje tokia genetika. 

Mano sūnaus mėgstamas "Svogūnų padažas kiaušiniams". Receptas čia.

Svogūnai yra plačiai prieinami labai maistingi Alliaceae šeimos augalai, tai pačiai grupei priklauso ir česnakai bei porai. Yra daugybė svogūnų rūšių, kurios skiriasi ne tik išvaizda, bet ir skoniu: geltonieji, raudonieji (mes juos vadiname violetiniai), baltieji, askaloniniai (šiuos mes vadiname šalotais), saldieji "Ispaniški" (šviesiai rudų lukštų), piktieji (tamsesnių rudų lukštų) ir t.t. Iš laiškinių sogūnų populiariausi yra žalieji, laiškiniai "česnakai", porai, laukiniai svogūnai, plačialapiai česnakai.

Svogūnų ir česnakų visos dalys yra naudingos. Valgome svogūnų ir česnakų "galvas" ir žalius lapus, jie yra maistas ir natūralus vaistas. Svogūnų ir česnakų žiedais puošiame šventinius patiekalus - jie irgi valgomi. Svogūnus valgome šviežius, marinuotus, verdame sriubose, kepame, troškiname, džioviname ir naudojame kaip prieskonį padažuose.

Svogūnų lukštų nuoviras yra kartus, bet jo nedideliu kiekiu galima suteikti gražesnės gelsvos spalvos patiekalams, pvz. labai šviesiam vištienos sultiniui. Svogūnų lukštų nuoviru marginame kiaušinius Velykoms, taip pat galima dažyti audinius. Mano Sibiro močiutė naudojo svogūnų lukštų nuovirą uždegimams gydyti, plaudavo juo odą, kur buvo ekzema, sėdėdavo dubenyje šilto svogūnų lukštų nuoviro - taip gydė šlapimo pūslės uždegimą. Svogūnuose ir česnakuose esantys sieros junginiai, tokie kaip tiosulfinatai, teikia didelę naudą sveikatai, veikia priešvėžiškai. Daugiau apie svogūnų naudą rasite plačiajame internete, aš čia tik dalinuosi savo šeimos paslaptimis.

Noriu paminėti kelias mažiau aprašytas svogūnų rūšis. 

Perliniai svogūnai

Tai maži, švelnaus salstelėjusio skonio, kąsnio dydžio apvalūs svogūniukai. Jie būna balti, raudoni arba auksaspalviai. Perliniai svogūnai puikiai tinka troškiniams, kepsniams, apkepams, arba marinuoti kaip garnyras ir alkoholinių gėrimų kokteiliams. Jie neatsiejami nuo tokių prancūziškų patiekalų kaip "Burgundiškas jautienos troškinys" arba "Navarietis". Kas nežino kaip išlukštenti perlinius svogūnus, tiesiog jų neperka. Tačiau juos labai lengva nulupti, reikia juos tiesiog rėtuke greitai nuplikyti verdančiu vandeniu ir po to iškart įdėti į dubenį su ledukais. Arba aš dažnai perku maišuose šaldytus jau išlukštentus perlinius svogūnus. Jie visiškai puikūs išlieka troškiniuose.

Vidalia svogūnai

Kaip yra tikras šamapanas tik iš Šampanijos regiono, taip yra Vidalia svogūnai tik iš Džordžijos valstijos. Mano šeimoje - tai mėgstamiausia svogūnų rūšis, mes esama fanatai. Visada ieškau šio pavadinimo parduotuvėje. Dėl savo sultingumo Vidalia svogūnai nesilaiko per žiemą, jų būna nusipirkti tik nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens. Vidalia svogūnų galvos užauga tiesiog milžiniškos, lukštai šviesiai geltoni, trapūs, byrantys nuo svogūno, o vidus labai švelnaus skonio ir sultingas. Vidalia svogūnų laiškai stambūs, traškūs, sultingi, nepakatrojamo salstelėjusio gardumo.

Vidalia svogūnai geriausiai dera švelnaus skonio salotose, jie neužgožia kitų skonių, nedominuoja. Labiausiai juos mėgstu ant sumuštinio, tiesiog pakišu Vidalia svogūno po sūriu ar po dešra. Labai juokinga nustebinti svečius, ypač tuos, kas nekenčia svogūnų. Reik tik įkalbėti paragauti vieno sumuštinio ar salotų kąsnelio, ir žmonės tiesiog nustemba - tai būna pirmas gyvenime svogūnas, kurį jie pamėgsta. Tad kas turite savo daržus ar sodus, arba vazonėlius balkone, labai rekomenduoju nusipirkti Vidalia svogūnų sėklų. Tai jau nebus tikra Vidalia, reikės savo pavadinimą sugalvoti. Analogiškai yra Lietuvoje gaminamas puikus šampano pakaitalas - putojantis vynas Alita Muscat. 

Laiškiniai "česnakai" yra svogūnai

Čia lietuvių kalbininkai apsimovė ir svogūnus pavadino česnakais. Laiškinių "česnakų" (chives - angliškai) ir česnakų lapų (garlic leaves - angliškai) yra skirtinga lapų forma, ir skonis labai skiriasi. Vienų lapai yra apvalūs ir tuščiaviduriai (cilindro/vamzdelio formos), panašūs į mažus žalius šiaudelius, skonis labai žoliškas, o antrų - plokšti, juostelės formos ir tvirti lakštiniai lapai, skonis kaip švelnaus česnako. Paprastieji laiškiniai "česnakai" (Allium schoenoprasum) yra „svogūnų pusėje“ su tuščiaviduriais lapais, o česnakai (Allium sativum) ir česnakų laiškai (Allium tuberosum) yra „česnakų pusėje“ ir turi plokščius, tvirtus lapus. 

Kol jauni ir minkšti, česnakų lapai gali būti naudojami kaip ir laiškinai "česnakai" švieži, juos geriausia karpyti žirklėmis, kad išsaugoti formą ir traškumą. Jie labai tinka ant kiaušinio (bet kokiame jo nesaldintame pavidale), salotų, mini sumuštinių, sriubose, jais apibarstę puošiame įvairius patiekalus. Taip pat abu dalykus, tiek laiškinius "česnakus" , tiek česnakų laiškus smulkiai sukarpius galima išdžiovinti. Jeigu turite dehidratorių, tai tokie žalumynai išliks beveik nepraradę spalvos ir skonio net sausame pavidale. Tačiau sunokę česnakų lapai yra kieti, jų briaunos pjaunančios odą, struktūra šiek tiek "guminė". Tokie česnakų lapai tinka troškiniams, marinavimui, azijos patiekalams. Palyginimui laiškiniai "česnakai" niekad netampa kieti, tiesiog nudžiūsta pernokę ir kietumo nesulaukę. 

Porai

Poras yra švelnaus, salstelėjusio skonio svogūninių šeimos augalas, vertinamas dėl išskirtinio skonio ir aromato, spalvos, traškios struktūros, ir dar porai žymiai ilgiau išlieka švieži, lyginant su laiškiniais žaliais svogūnais. Jau ir nereikia čia minėti apie stebuklingą porų naudą sveikatai. Aš pradėjau dažniau porus pirkti negu laiškinius svogūnus, ir dabar patiekaluose, kur receptas reikalauja žalių svogūnų laiškų - dažnai naudoju porus.

Kiek žinau, žmonės vengia porų vien dėl to, jog nežino kaip juos išplauti, kaip pašalinti tarp lapų esančias žemes ir tam nesunaudoti 50 litrų vandens. Mane išmokino porus plauti mano teta Nijolė iš Čikagos.

Žirklėmis nukerpame apžiūvusias porų viršūnes, pašaliname praradusius ryškią spalvą išorinius lapus. Dabar porus daliname į dvi dalis: nupjauname tamsiai žalią lapijos dalį nuo baltai-žalsvų kotų. Į didelį dubenį pilame šalto vandens. Kiekvieną tamsiai žalią lapą plauname trindami pirštais iš abiejų pusių, panardinę dubens vandenyje. Dabar nuplautus lapus galima rėtuke trumpai nuskalauti šaltu vandeniu. Nusausiname iš abiejų pusių valydami popieriniu rankšluosčiu. Šiuos lapus aš supjaustau pirma plonomis juostelėmis, po to kubeliais. Saugoju šaldytuve indelyje su dangteliu, jie išlieka puikūs 2 savaites. Naudoju juos salotose, sriubose, troškiniuose, ant sumuštinių. Tiesiog gaila jų virti, kuo šviežesni jie, tuo skanesni.

Porų kotus nuplaunu kaip agurgus po šalto vandens stove. Žalsvą galą kiek įmanoma pirštais šiek tiek praskleidžiu, kad pašalinti smėlį. Tas smėlis ar žemės būna tik 2-3 išorinių lapų sluoksniuose. Arčiau šerdies porai yra natūraliai visiškai švarūs, ten plauti nereikia. Drėgnus nuplauts kotus visus kartu įvynioju į popierinio rankšluosčio gabaliuką (kuris liko drėgnas nuo porų lapų šluostymo), dedu į švarų indelį su dangteliu (tiks ir maišelis). Saugoju šaldytuve 2-3 savaites. Pjaustau kai yra poreikis: apkepinu porų kotų griežinėlius prie kiaušinienės, naudoju juos "Kyše" ir "Fritatoje", prie visokių keptų patiekalų, kur reikia džiaugsmingo pagražinimo. 

Beja, visos poro dalys tinka labai skaniai "Višisvaz" sriubai virti.

Baltieji svogūnai

Taip vadinami baltų išorinių lukštų svogūnų galvos. Tai yra universaliausia rūšis: nei jie perdaug aštrūs (mes sakome "nepikti"), nei perdaug saldūs, visai neturi kartumo, būdingo violetiniams (rudoniesiems) svogūnams, labai kieti ir išlieka traškūs susmulkinti. Baltieji svogūnai geriausiai tinka šviežioms salotoms ir mišrainėms. Patariu juos naudoti ruošiant "Baltą mišrainę", "Žaliąją salsą" ir "Salsą Piko", "Guakamolę". Vienintelis baltųjų svogūnų neprivalumas - jie neišlieka švieši tiek pat ilgai, kaip kitų spalvų svogūnų galvos.

Tai yra laukiniai svogūnai (ramps - angliškai).
Juos ir daug kitų svogūnų naudoju recepte "Žalioji Indijos liepsna".

Linkiu jums visiems geros sveikatos ir sėkmingo svogūnavimo. Kad kiekviename darže, balkone, ant virtuvės palangės augtų svogūnai ir česnakai. O vaikučiams, kurie dar nepamėgo svogūnų, skaitykite vakarias knygą "Čipolino nuotykiai". Aš šią knygą jau nuo 3 metų amžiaus myliu - kiek save atsimenu. Vaikystėje turėjau būtent tokią raudoną knygą, kietais viršeliais, labai gražūs paveiksliukai viduje:

 

Foršmakas arba silkės kapotinis

Jums pateikiu mano prosenelės Janinos Rytvinskaitės (1886-1976) šeimos receptą. Interneto platybėse ir kulinarinėse knygose rasite, jog "Foršmakas" yra suomių, žydų ir Rytų Europos tautų patiekalas. Mano prosenelės šeima buvo bajorai iš Minsko apylinkių, tad jos receptas matomai atkeliavo iš tų kraštų. Mano receptas tikrai ne žydiškas, visai ne košerinis: čia silkė sumaišyta su pieno produktu - sviestu. Analogiško recepto internete neradau, tačiau tikiuosi, jog mes ne vieninteliai Lietuvoje gaminome būtent šitokią silkės užtepėlę. Prašau pakomentuokite, jeigu jūsų šeimoje gaminote kažką panašaus. 

Prosenelė, o vėliau jos išmokintos močiutė ir mama gamindavo "Foršmaką", kai gaudavo nusipirkti labai sūrios silkės. Perkant silkę parduotuvėje ar turguje, pirkėjas negauna jos paragauti ir niekad nežinai: kokio sūrumo/saldumo bus silkė. Salstelėjusi ir riebi silkė skani be priedų, ją natūralią tiekiame kaip gardėsį su karštomis bulvėmis tik lengvai paskanintą svogūnais ir citrinų sultimis, arba gardžiuojamės silkių sumuštiniais. O gavę persūrią silkę, 1-2 val. mirkome ją šaltame vandenyje - taip dalis perteklinės druskos išplaunama; bet ilgiau silkės mirkyti neverta, nes bus prarastas ir natūralus silkės skonis. Pesūriai silkei lietuviai turi nemažai gerų receptų, kur ji ruošiama su ingredienatais, sušvelninančiais sūrumą: su džiovintomis slyvomis, su grybais, su įvairiomis daržovėmis, su burokėliais, su obuoliais. "Foršmakas" - ne išimtis. Kai silkė labai sūri ir sausoka, ją vis dar galima išgelbėt ir skaniai suvartoti. O gaminimas labai greitas ir paprastas.

Paruošimui reikia turėti rėtį, sūrio tarką, šakutę, kulinarines žirkles, du dubenis. Šiam patiekalui naudojamas sviestas turi būti vėsesnis nei kambario temperatūros, vis dar kietas, bet pasiduodantis minkymui. Morkos - kuo kietesnės, tuo geriau. Silkė turi būti šalta, ir nebūtinai naudoti persūrią silkę. Jeigu jums patiks šis patiekalas, gaminkite "Foršmaką" ir iš puikios silkės, gardžiuokitės per pusryčius, užkandžiaukite dienos metu, vaišinkite svečius.

Produktai:

* 500 g. sūdytos arba marinuotos silkės

* 250 g. sviesto

* 500 g. šviežių morkų (maždaug 6 morkos)

Paruošimas:

1) Silkės marinatą ar sūrymą nuvarviname rėtyje. Jeigu silkė labai sūri, nuplauname ją labai šaltu tyru vandeniu. Paliekame virš kriauklės skysčiui nuvarvėti 10-15 min.

2) Morkas nuskutame ir sutarkuojame sūrio tarka.

3) Sviestą suminkome šakute, turi gautis smulkios sviesto granulės.

4) Nuvarvintą silkę atskirame dubenėlyje susmulkiname žirklėmis. Aišku, jog galima labai smulkiai pjaustyti ant lentutės, bet tada bus silkinės rankos, lentutė ir viskas aplinkui. Mano patirtimi žirklės čia tinka geriausiai.

5) Susmilkintą silkę, morkų tarkius ir sviesto granules sumaišome dubenyje, kol gausis maždaug vientisa masė. Jeigu matyti keli stambesni silkės gabaliukai - juos paliekame, kad valgytojai žinotų, jog tai silkė, o ne desertas.

6) Tiekiame į stalą užtepus ant duonos riekutės, skrebučio. "Foršmako" sumuštiniai labai tinka prie saldžios arbatos su citrina. Likusį "Foršmaką" saugome uždarame indelyje, šaldytuve. Galiojimo laikas 1 savaitė.

Opuntijos arba "dykumos burokėliai"

Tai Amerikos žemyne ant kaktuso auganti daržovė/vaisius; į Euraziją atvežta 18 amžiuje ir išplatinta pietiniuose regionuose, kur šie kaktusiai labai sėkmingai prigijo. Opuntijos ir kaktusų lapai, ant kurių jos auga, kupini vitaminų A ir C; tai geras augalinio kalcio ir vitamino K šaltinis. Mitybos ir medicinos specialistai nustatė opuntijų teigiamą poveikį žmogaus organizmui, o būtent:

• tonizuoja;
• mažina cukrų kraujyje;
• mažina chlestorolio kiekį kraujyje;
• pagreitina žaizdų gijimą;
• antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės;
• gerina kepenų veiklą;
• švelnus nuskausminantis poveikis;
• imuniteto gerintojas...

Opuntijas rekomenduojama dažniau valgyti tiems, kas kenčia nuo glaukomos, II grupės dibeto, kepenų ligų, opų, nuolatinio nuovargio...

Mane supančioje aplinkoje (t.y. JAV) tiek anglakalbiai amerikiečiai, tiek ispanakalbiai imigrantai iš Lotynų Amerikos - visi vadina šį vaisių OPUNTIA, t.y. aiškiai tariamas "T" garsas vidury žodžio. Iš kur čia lietuvių kalbininkai sugalvojo "c" garsą ir pavadino "opuncija"? Tai dar viena modernios lietuvių kalbos "sergėtojų" logikos mįslė. JAV paruotuvėse opuntijos vadinamos Prickly Pear - "spygliuota kriaušė" pavadinimu. Meksikietiškų prekių parduotuvėje šie vaisiai kartais pažymimi "Nopales Fruit" pavadinimu. Nopales - tai kaktuso rūšies pavadinimas, ant kurio auga opuntijos, žali nopales kaktusų lapai irgi valgomi.

Taip atrodo Centrinėje Amerikoje laukinėje gamtoje augantys Nopales kaktusai su opuntijomis ant jų.

Mano izraelietė draugė Galit, kai tik užmato, vis perka opuntijas. Aš jas retai perku, tik kai užeina potraukis egzotikai, kai norisi naujo skonio. Galit sako, kad Izraelyje opuntijos naudojamos šiauriečių žydų tradiciniuose patiekaluose vietoj burokėlio; ten liaudyje juos taip ir praminė: "dykumos burokėliai". Izraelyje opuntijų sezonas trunka 10 mėnesių metuose, tai labai prieinamas izraeliečių valgis. JAV meksikiečių maisto parduotuvėse jų atvežtinių irgi beveik visada yra. Šiltose JAV vastijose, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, kalnuose ir dykumose - visada yra sezonas, kai noksta opuntijos.

Prinokusios opuntijos labai minkštos, skoniu, spalva ir faktūra primena pervirtus burokėlius. Būna dar oranžinės ir geltonos spalvos opuntijos, tačiau maistingiausios ir turtingiausios vertingų medžiagų yra tamsiai raudonos. Aš opuntijose jaučiu prinokusios kriaušės skonį, o kietos mažos tos pačios spalvos sėklytės minkštimo viduje primena vynuogių kauliukus. Opuntijų sėklytės smulkios, jas galima nuryti, nebūtina kramtyti. Opuntijos salstelėjusį minkštimą dengia mėsingas sluoksnis - kuris yra lengvai sūrstelėjęs arba neutralaus skonio, o paviršių dengia plona žievelė. Ši žievelė savo struktūra primena plastiką, tad maistui nenaudojama. Dykumų ožkos opuntijas valgo su žievele ir su visais spygliais. Opuntijomis taip pat minta paukščiai, driežai ir iguanos, tad tai yra vandeningas, maistingas ir kupinas vitaminų gardėsis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.  

Opuntijų paruošimui reikia turėti vieną guminę pirštinę - tai rankai, kuria laikote vaisių, o kitoje rankoje bus peilis, tad antra pirštinė nebūtina. Pirštinė turi būti ne vienkartinė-ploniukė, bet iš tų buitinių, kurios skirtos indų plovimui ir namų valymui. Mat opuntijų žievelę dengia beveik nematomi kaktusiniai spygliukai. Jei manote, kad pirkote bespyglę opuntiją, visgi galite pasigailėti, jei nenaudosite pirštinės. Parduotuvėje pasirenkant tinkamas opuntijas naudokite keturlinką plastikinį maišelį, juo apsaugokite ranką, kuria liečiate šiuos vaisius/daržoves.

Gerai prinokusių opuntijų minkštimą lengvai išimame iš jas supančio apvalkalo. Pirmiausia pjauname opuntijos abu galus, po to peilio galu darome negilų išilginį pjūvį, galiausiai opuntijos saldųjį minkštimą kaip iš švarko išvelkame iš žievės. Kietą opuntiją lupame ir skutame peiliu kaip bulvę. Tokiu atveju pašalinama plonesnė žievelė, lieka ne tik saldus minkštimas, bet ir jį supantis neutralaus skonio apvalakas. Kietos opuntijos griežinėliai geriau tinka salotoms, jie labiau išvaizdūs patiekaluose. Labai minkštos ir sultingos opuntijos tinka vaisių tyrelėms, sultims ruošti. 

Opuntijų griežinėliai arba juostelės naudojamos šviežiose salotose, jais puošiami šventiškos mėsos ar žuvies latiekalo lėkštės pakraščiai. Opuntijų sultimis spalvinami ir skaninami desertai, padažai. Labai skanu opuntijų griežinėlius lengvai atšaldyti, apšlakstyti citrinų sultmis ir tiekti pvz. sekmadienio pusryčių užbaigimui.

Opuntijos paruoštos "preparavimui".

Skutant kietą opuntiją išsaugomas ir sūrtelėjes minkšimo apvalkalas. 

Gerai prinokusios opuntijos griežinėliai.

Veganiška avižų ir linų sėmenų košė

Paprasčiausias ir labai skanus sveikuoliškas receptas. Visa šeima puikiai valgo šią košę. Patiekalui nenaudojami nei cukrus, nei druska, tačiau yra taip labai sveikatai reikalingi avižų-koloidai, kitaip vadinami aventriamidais - jie veikia priešuždegimiškai; ir EPA - rūgštis, mažinanti "blogą" cholesterolį ir normalizuojanti kūno svorį.

Daugelyje šaltinių galite perskaityti, jog EPA randama įvairių žuvų taukuose. Tačiau Japonų mokslininkai neseniai užbaigė 5 metus trukusius tyrimus ir įrodė, jog EPA tikras šaltinis yra augalinis, ir jo pakankamai yra tik 4-iose žuvų rūšyse. Japonai tą žuvų grupę vadina "Mėlynosiomis", jų tarpe sardinės - tos kur sukūriuoja po vandeniu, ir makrelės (skumbrijos). Išaiškėjo, jog EPA yra tik tose žuvyse, kurios plaukia į tolimą šiaurę ir po ledu minta ryškiai žaliu fitoplanktonu. Tačiau termiškai apdorojus šias žuvis, 90% EPA prarandama.

Kitas EPA šaltinis - linų sėmenų aliejus. Jis yra tamsiai žalias, skonis kartus. Japonų tyrimuose dalyvavo daugybė savanorių. Eksperimentais buvo įrodyta, jog cholesterolis ir kūno svoris be papildomų pastangų per 2 mėn. normalizavosi tais atvejais, kai žmonės valgė 4 kartus per savaitę termiškai neapdorotas "Mėlynosios" grupės žuvis, arba kasdien vartojo po 1 arb. š. linų sėmenų aliejaus. Man asmeniškai priimtinesnis yra linų sėmenų variantas. O šiame recepte - linų sėmenys yra tiesiog neatsikiama patiekalo dalis.

Trumpai apie avižas. Avižos maistui parduodamos šių 6 rūšių:

• pilno grūdo lukštentos - nuo lukštų išvalyti pailgi grūdų branduoliai;
• kapotos avižos - metaliniais peiliais grūdai sukapoti į 2-3 gabalėlius;
• avižų dribsniai - avižų grūdai garinami ir po to suplokštinami per jas riedančiomis girnomis;
• greitai paruošiami avižų dribsniai - tie patys aukščiau minėti dribsniai, per kuriuos girnos riedėjo daugiau kartų;
• avižų miltai - labai smulkiai sumalti avižų grūdai.

Šiam receptui prireiks greitai paruošiamų avižų dribsnių (quick or instant oats - angl.). Iš jų paruošiama labai puri košelė, kurios užvirinti nebūtina, tad patiekale išliks visi sveikatai reikalingi elementai.

Bandžiau virti su taip vadinamu kokosų pienu - man skonio jame neužtenka. Yra kitas produktas, vadinamas "kokosų grietinėle" (Coconut cream - angl.), jis būna nedidelėse „Tetra Pak“ tipo pakuotėse arba skardinėse. Gali tekti išragauti kelias rūšis. Man skaniausia, kur nėra pridėta cukraus arba jo labai mažas kiekis, ir jokių kitų ingredientų. "Trader Joe" ir "Whole foods" - JAV prekybos tinklai - turi gerą pasrinkimą. "Kokosų grietinėlė" ilgai negenda, kai žinosite, kokia jums skaniausia rūšis, tada galėsite nusipirkti didesnį jos kiekį atsargai.

Paruošimui reikia turėti nedidelį puodą, šaukštą. Išeiga 1 porcija. Aš dažniausiai gaminu ingredientus padauginusi iš 3 ar 4.

Produktai:

• 4 Valg. Š. greitai paruošiamų avižinių dribsnių
• 1 Valg. Š. linų sėmenų
• 1 stiklinė (250 ml) kokosų grietinėlės (jei mėgstate tirščiau - užteks 200 ml)

Paruošimas:

1. Puode sumaišome visus ingredientus. Maišydami verdame virš mažesnės nei vidutiniškos liepsnos, maždaug 6 min. Neužviriname.
2. Pilame į dubenį. Mėgaujamės tuojau pat. Košė aušdama tirštėja, ji skanesnė karšta ir skysta kaip tirštsriubė.

Pabarstymui:
Pasirinkite 1 ar 2 ingredientus:

• šviežios uogos
• šaldytos uogos
• džiovintos uogos
• riešutai
• medus
• cinamono milteliai
• banano griežinėliai
• persiko ar nektarino gabaliukai
• mango kubeliai

Avižų ir linų sėmenų košė su avietėmis ir šilauogėmis. Toks košės tirštumas man skaniausias.

Labai skani ši košė minimalistiniame variante.

P.S. Jei jums aktualus cholesterolo ir viršsvorio reguliavimas vartojant EPA, primenu, jog esu anksčiau aprašiusi Silkės su kepintais grybais ir linų sėmenim receptą.

Imbiero arbata ir kaip mes ruošiamės gripo epidemijai

Už šį receptą dėkoju savo lenkaitei draugei Edytai. Ji imbiero arbatą geria kasryt - tai yra pirmas dalykas, ką ji nuryja kiekvieną rytą tik išsivaliusi dantis. Ši arbata labai pagerina virškinimo sistemos veikimą, pašalina visokius nemalonius kvapus iš burnos ir skrandžio, tonizuoja, gaivina, padeda nuo migrenos, ilgainiui geriant šią arbatą - netgi oda gražiau atrodo (jeigu rūpinatės savo grožiu, skaitykite mano kompoto patarimus vakarui).

Aš irgi pasekiau Edytos pavyzdžiu. Nuolat šaldytuve turiu stiklainiuką ar du paruoštos imbiero tarkių masės. Ryte tereikia vieną-du arbatinius šaukštelius tyrės užplikyti stikline verdančio vandens, ir voilà - gera savijauta ir puiki nuotaika garantuotos. Be to, ši arbata skaitosi geras "antivirusinas", tad ją pravartu turėti peršalimo ar gripo epidemijai artėjant.

Ingredientai tik trys: 

• Šviežia imbiero šaknis - pirkdami pasirinkite kuo sultingesnę - ji bus sunkesnė, be pėlėsio žymių.
• Kelios citrinos - pirkdami pasirinkite gražios vientisos spalvos, be celiulitą primemnančių raukšlių, kuo apvalesnės formos - tokios bus sultingiausios,
• Medus - pagal mano skonį tinka tik akacijų arba apelsinmedžių žiedų medus, kitas medus perstipraus skonio. Na, nebent dar liepžiedžių medus tiktų.

Paruošimui reikia turėti arbatinį šaukštelį, peilį, maisto procesorių. 

Produktai:

• 1-2 vnt. šviežio imbiero šaknys (100 g)
• 2-4 vnt. citrinų (200 g)
• 250-400 g akacijų ar apelsinmedžių ar liepžiedžių medaus

Paruošimas:

1. Imbiero šaknį sulaužome į segmentus. Arbatinio šaukštelio kraštu nugremždžiame pilką žievelę: viens-du ir padaryta! Labai paprasta imbierą skusti šaukšteliu. Galite 5 metų vaikui duoti šį darbą.
2. Citrinas gerai nuplauname ir nusausiname, supjaustome 1 cm griežinėliais, pašaliname sėklas.
3. Į maisto procesorių sudedame imbierą, citrinos griežinėlius, pilame medų. Viską pulsaciniu režimu sumalame iki smulkių gabaliukų. Po to masę ištisiniu režimu sumalame iki tyrelės konsistencijos. 
4. Pagamintą tyrę pilame atgal į tą patį medaus indelį (jo plauti nereikia). Jeigu netelpa, gali tekti likučiui paskirti antrą indelį.
5. Saugome sandariai, šaldytuve. Galiojimo laikas, jeigu neįmerksite aplaižyto šaukšto - apie metus.
6. Mėgaujamės kasdien ryte, dieną ir vakare: vieną ar du arbatinius šaukštelius imbiero tyrės užplikome 1 stikline verdančio vandens, paliekame arbatai prisitraukti apie 10 min. 

Nuskusta imbiero šaknis maisto procesoriuje.

Antras ingredientas - stori citrinų griežinėliai.

Sumalta imbiero, citrinų ir medaus tyrė.

Tyrę pilame į indelius palikusius po medaus.

Rezultatas iš 2 didelių imbiero šaknų, 4 citrinų ir 400 g medaus.

Mano praeitų metų gamybos gėris. Tąkart nelabai gerai nuvaliau imbiero žievelę, bet rezultatas buvo geras.

Patarimai ruošiantis gripo epidemijai

Mes gyvename Niujorko priemiestyje, vyras kasdien traukiniu važiuoja ir grįžta iš darbo. Niujorke kartu su priemiesčiais gyventojų skaičius viršija 21 mln. Traukiniuose susigrūdimas primena Tarybų Sąjungos laikus, o švara ir oro kokybė - net Tarybuose buvo geresnė. Aš asmeniškai pasaulyje nesu regėjusi baisesnio viešojo transporto. Niuojorko metro stotelėse esu mačiusi katės dydžio žiurkes, 5 cm ilgio tarakonus, ant lubų susidariusius rudus stalaktitus, nuo kurių žmonėms ant galvų laša rudas vanduo... Nerašysiu apie kitus siaubus, nes nenoriu teršti savo kulinarinio blogo. Daugiau pasiskaityti galima čia. Aš priėjau išvados: jeigu žmogus važinėja viešu transportu, jeigu apsiperka didelėse maisto parduotuvėse, jei būna žmonių susigrūdimo vietose, jeigu šeimos narys lanko mokyklą/darželį -  sirgimas epidemijos metu yra neišvengiamas. Tad belieka tik stiprinti imunitetą ir ruošti namų aplinką sirgimui.

Viruso dalelės yra labai smulkios, mažesnės negu bakterijos. Popierinės ar sintetinės veido kaukės menkai apsaugo nuo viruso prasiskverbimo į kvėpavimo takus. Padarykite eksperientą: jeigu per savo kvėpavimo kaukę galite jausti pradaryto acetono (arba nagų lako nuėmėjo) kvapą, tai greičiausiai viruso dalelės irgi prasiskverbts per tą kaukę. Medikai naudoja veido kaukes, kad apsaugoti jautrius pacientus nuo iškvėpiamų burnos garų, be to, tos kaukės yra vienkartinės, keičiamos kelis kartus per valandą - kitaip jos neveiksmingos. Su virusais dirbantys medikai dėvi rimtesnę apsaugą: visą kūną dengiančius kostiumus, visą veidą dengiančias kaukes su įrengtais specialiais oro filtrais.

Prieš virusus veikia saulė, grynas oras, švara ir geras organizmo imunitetas. Gripo virusas dažniausiai pavirsta komplikacijomis į tam tikrus organus, kuriuose prasideda uždegimai, lemiantys tragiškas baigtis. Kai išsivysto komplikacijos - būtina kreiptis pas daktarus. Deja, mūsų šeimos liūdna patirtimi "Kiaulių" gripo metu galiu teigti, jog būna atvejų, kai pats ligonis nepajėgia pas daktarą nuvykti ir nėra šalia sveikų, kas nuvežtų. Esam patyrę, kai epidemijos metu greitoji pagalba nevažiuodavo į kiekvieną kvietimą, privatūs daktarai ir ligoninės labai ribotai galėjo aptarnauti pacientus, viskas ką modernioji medicinos sistema galėjo pasiūlyti - tai patarimai telefonu. Tad tokiam atvejui pravartu turėti vaistų atsargos nuo esamų lėtinių ligų (širdies, diabeto, astmos ir kt.) ir antibiotikų - juos gerti tik kai išsivysto stipri komplikacija. Kol yra tik gripo simptomai - antibiotikai nepadės.

Tipiški gripo simptomai (nuo kurių nepadės antibiotikai):

• kūno temperatūra virš 38°C (101°F); 
• kosulys;
• gerklės skausmas;
• sloga ar užkimšta nosis;
• raumenų ar kūno skausmai;
• galvos skausmai, akių jautrumas šviesai;
• ypatingas nuovargis ir silpnumas;
• kai kurie žmonės gali vemti ir viduriuoti.

Kaip sušvelninti simptomus ir pagreitinti organizmo sveikimą natūraliomis priemonėmis skaitykite šį mano ankstesį įrašą.

Kreipkite dėmesį į komplikacijas ir dėl jų krepkitės pagalbos pas daktarus:

• skausmas vidiniuose organuose;
• nepraeinantis širdies skausmas;
• skausimingas kvėpavimas;
• judėjimo funkcijų praradimas;
• stipri dehidracija (paspaudus odoje lieka duobutė);
• sąmonės netekimas;
• traukuliai;
• klausos ar regėjimo praradimas;
• rijimo funkcijos praradimas ir t.t.

Antibiotikai padės kai yra uždegimas organuose. Kai išsivysto plaučių uždegimas, sinusų infekcija, ausų infekcija, sepsis.

Gripas gali sukelti tokias komplikacijas kaip širdies uždegimas (miokarditas), smegenų uždegimas (encefalitas) ar raumenų audinių uždegimas (miozitas, rabdomiolizė), ir organų nepakankamumas (pavyzdžiui, kvėpavimo ir inkstų nepakankamumas). Kvėpavimo takų infekcija nuo gripo viruso gali sukelti uždegiminį pripuolį organizme ir sukelti sepsį, pavojingą gyvybei organizmo atsaką į infekciją. Gripas taip pat gali pagilinti lėtines medicinos problemas. Pvz., astma sergantys žmonės gali patirti astmos priepuolius sirgdami gripu, o žmonės, sergantys lėtine širdies liga, gali patirti šios gripo sukeltos būklės pablogėjimą. 

Dėl gripo komplikacijų būtinai patys ar šalia esantys asmenys turi kreiptis pagalbos į medikus. Tad išmokinkite vaikus kaip paskambinti į greitąją pagalbą, kaip pasakyti namų adresą. Kreipkitės pagalbos į kaimynus, palikite atrakintas duris, jeigu gyvenate vieni ir sergate gripu.

Žemiau mano išvardinti patarimai paremti mano gyvenimo praktika ir mano močiučių / prosenelių, išgyvenusių karus, tremtis ir kitas negandas, patirtimi.

Maisto ir gėrimų paruošimas

Kuo daugiau gersite, tuo greičiau nuo viruso išsivalys organizmas. Kitaip teks statyti lašelinę ligoninėje. Nusipirkite visiems šeimos nariams pakankamo kiekio 2 savaitėms šių produktų:

• Mineralinio vandens;
• Elektrolitinio vandens arba pasigaminkite iš kaulo nuoviro buljono ir mažuose indeliuose arba ledo formelėse užšaldykite;
• Skaidrių sulčių: tinka obuolių, spanguolių, vynuogių sultys. Jas geriame perpus praskiedus vandeniu;
• Be druskos ir be cukraus krekerių, trapių duoninukų, javainių;
• Ryžių. Labai tinka jau paruošti šaldyti ryžiai, kuriuos reikia tik atšildyti, nereikia virti;
• Šviežių ar džiovintų mėlynių, šilauogių. Jas galima valgyti su ryžiais, tinka po vėmimo atstayti jegoms;
• Kito švelnaus, paruošimo nereikalaujančio, ilgai negendančio maisto;
• Šaldiklyje turėkite pakankamą kiekį ledo gabaliukų - juos naudokite čiulpimui, kai apsunkintas rijimas. Taip pat dėkite ledo maišą ant karščiuojančios galvos. Aš naudoju spec. ledui maišą, reusable ice bag -angl., bet tinka ir geliu pripildyti šaldymui skirti pakeliai ice packs -angl. Turėkite jų keletą. Svarbu mušti temperatūrą iki žemiau negu 39°C (102°F), nes aukštesnė už šią temperatūra labai rizikinga smegenims.

Kambarių paruošimas

• Vienkartinių popierinių nosinių - po dėžę į kiekvieną miegamąjį, turėkite atsargos 2 savaitėms mažiausiai;
• Tualetinio popieriaus;
• Vienkartinių popierinių rankšluosčių (vėmimo ar viduriavimo atvejams);
• Kiekvienam šeimos asmeniui turėkite bent po 4 komplektus švarių medvilninių pižamų;
• Kiekvienai lovai bent po 3 švarius patalynės komplektus;
• Prie lovos ant stalelio ar kėdės turėkite telefoną ir gerai veikiantį pakrovėją, gali tekti pasirūpinti prailginimo laidu, kad krauti telefoną prie pat lovos;
• Į kiekvieną išvietės patalpą pastatykite valymo priemonių paviršiams nuvalyti: popierinių rankšluosčių ritinį, purškiantį spirito buteliuką (nuo cheminių valiklių plaučių ligos, astma, vėmimas gali tik paūmėti, naudokite maistinį spiritą valymui);
• Prie kiekvienos kriauklės pastaykite po antibakterinio muilo buteliuką. Aš naudoju Hibiclens, ypač rekomenduoju juo plauti rankas asmeniui, kuris tvarko ligonį, su šiuo muilu galima apiplauti ligonio kūną.

Profilaktinės priemonės

Artėjant visrusų sezonui, kasdien gerkite vitamino C ir Zinko papildo, daug žolinių arbatų, vartokite mažiau kofeino. Kasdien išvėdinkite patalpas, ypač tinka praverti visus langus ir sukelti skersvėjį, jeigu tuo metu lauke šviečia saulė (saulės spinduliai žudo virusus).

Eikite kasdien nors 30 min. pasivaikščioti į parką ar mišką, venkite žmonių susigrūdimo vietų. Jeigu galite, eikite į darbą ar mokyklą pėsčiomis, arba vairuokite - geriau išsinuomoti automobilį negu gripo epidemijos metu rizikuoti viešo transporto grūstyje. Kai nėr išeities ir reik važiuoti viešu transportu, mūvėkite skalbiamas pirštines, jei mūvite odines - jas valykite kasdien 70% stiprumo alkoholyje suvilgyta servetėle. Dėvėkite skalbiamus arba spiritu valomus drabužius. Jei žinote, jog buvote sergančių žmonių aplinkoje - neikite tais rūbais vilkėdami į kambarius, nusirenkite prie durų ir iškart tądien visus paviršinius drabužius išskalbkite.

Keiskite patalynę į švarią kas savaitę. Serganičiam asmeniui keiskite patalynę kas 2-3 dienos, jeigu prakaituoja - dažniau. Jeigu patalynės keitimas apsunkintas, naudokite švarius rankšluosčius, jei ligonis vemia, kraujuoja - uždenkite patalynę vienkartinėmis palutėmis: disposable underpads -angl.

Gripo epidemijos metu ruoškite maistą namuose, rečiau lankykitės viešo maitinimo įstaigose. Būdami darbe / mokykloje nelieskite rankomis veido, burnos, akių, nosies. Jeigu reikia liesti - naudokite vienkartines popierines servetėles, plaukite rankas su muilu. Jeigu kosėjate ar čiaudote, tai darykite į alkūnę, ne į delną - būtinai uždenkite savo skleidžiamus purslus nuo aplinkinių. Jeigu jaučiate artėjančius viruso simptomus, perspėkite visus aplinkinius, ranka jiems rodykite, kad nesiartintų bendraudami su jumis - saugus atstumas 2 m. Jeigu jaučiate viruso simptomus, geriau pasilikite namie, bet būtinai kasdien vėdinkite savo sirgimo patalpą.

Keiskite virtuvinį rankšluostį į švarų kasdien, kūno ir veido rankšluosčius keiskite į švarų 2-kart savaitėje. Sirgimo metu virtuvėje naudokite popierinius vienkartinius rankšluosčius; prausimosi kūno ir veido rankšluosčius keiskite į švarius kasdien. Pasirūpinkite, kad artėjant gripo sezonui turėtute pakankamai skalbimo priemonių atsargų. Džiovinkite patalynę ir rankšluosčius karštu režimu džiovintuve, jeigu tokio nenaudojate - išdžiovinus lyginkite karštu lygintuvu.

Kas 2-6 savaitės keiskite virtuvės indų plovimo kempinėlę. Aš naudoju celiuliozines Twist Cleaning Loofah Sponge - esu nepaprastai jomis patenkinta. Jeigu namie yra sergančių, kasdien sterilizuokite drėgną kempinėlę 1 min. mikrobangų krosnelėje. Plaukite indus karštu vandeniu ir visada su muilu. Nešluostykite indų rankšluosčiais, palikite nuvarvėti ant rėmelio. Plaukite indų rėmelį bent kartą į savaitę naudodami antimikrobinę priemonę. Jeigu neturite indaplovės ir šeimoje kažkas serga infekcine liga - kiekvienam šeimos nariui paskirkite atskirus indus.

Praktiniai veiksmai

• Užpildykite automobilio kuro baką;
• Apmokėkite komunalines sąskaitas: vanduo, elektra, telefonas, internetas;
• Turėkite grynų pinigų, pakankamo kiekio šeimai išsilaikyti 2 savaitės krizės laikotarpiu. Gali būti, kad veiksmingi bus tik vaikai, paaiškinkite vaikams, kad jie galėtų pasinaudoti pinigais. gali tekti kreiptis pagalbos į kaimynus, gryni pinigai lengviau perduodami privatiems asmenims;
• Jeigu kas šeimoje serga chronine liga, pasirūpinkite, kad tas asmuo turėtų prirašytų medikamentų atsargą;
• Susitarkite su arti gyvenančiais draugais ir kaimynais, kad prižiūrėti vieni kitus, pagelbėti vieni kitiems. 

Linkiu jums visiems geros sveikatos, stipraus imuniteto, kasdien gauti saulės, humoro, optimizmo ir vitamino C. Saugokite savo artimuosius ir save. Iki kito karto!

P.S. Šiuo metu siautėjantis "Korona" virusas yra analogiškas 2003 m. SARS ir 2013 m. MERS - šie virusai irgi buvo "Korona" tipo. Plačiau apie "Koroną" virusus ir priemones kaip nuo jų apsisaugoti labai gerai pasakoja Columbia universtito virusologas daktaras Ian Lipkin šiame video interviu.

Artimųjų Rytų prieskonių mišiniai

Jei mėgstate keliauti, pažinti svetimas kultūras, ragauti naujus skonius, tai tikriausiai žinote, jog kiekviename krašte turgus, kaip ir archeologinių atrifaktų muziejus, - tai koncentruota kultūros patirčių vieta. Ir tikriausiai įsitikinote, jog šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, Balkanų ir Arabijos pusiasalių tautų kulinarinį paveldą vienija nepaprastai turtinga savo spalvomis, aromatais ir skoniais prieskonių magija. Tad sekančios jūsų kelionės metu, kai būsite prieskonių turguje, užsisakykite pardavėjo šių keturių magiškų prieskonių mišinių, kurie, juos parsivežus namo, dal ilgai maloniai kutens jūsų juslės organus ir primins stebuklingas patirtis tolimose šalyse...

Jau anksčiau rašiau, jog pirktiniai prekybos centruose prieskonių mišiniai, net arti negali lygintis su namuose pasigamintais - be chaltūros, be išsikvėpusių ir pasenusių ingredientų. Pirktiniai maišiukuose pavieniai prieskonių ingredientai, kaip džiovintos čilės, pvz., - tai dažniausiai yra gana kokybiški, jeigu jų spalva nepapilkėjusi. Tačiau žolinius prieskonius geriau prisidžiovinti patiems, arba įsigyti turguje. Mano patarimas: kai salotoms ar troškiniams naudosite šviežias čiles ir pašalinsite jų sėklalizdžius - neišmeskite jų, bet padėkite ant kepimo popieriumi iškloto padėklo, kur nors aukštoj vietoj: ant šaldytuvo, ar ant spintelės virtuvėje. Po poros savaičių ši čilių sėklų įvairovė kartu su išdžiovintais aitriųjų paprikų vidiniais plaušais taps puikiu pagrindu prieskoninių mišinių gamybai.

Naminiai prieskonių mišiniai - tai viena geriausių dovanų draugams ir artimiesiems. Tik būtinai ant indelių užklijuokite lipdukus ir užrašykite pavadinimą, ingredientus, datą ir savo vardą.

Prieskonių turgelis Petroje, Jordanijoje. Nuotraukos autorė R. Kačkutė

Aš šių prieskonių mišinių esu gavusi dovanų. Metus juos ragavau, eksperimentavau su įvairiais patiekalais, ir įsitikinau, jog ateity neišvengiamai šie dalykai bus mano virtuvės lentynoje. Taip ir buvo.

Gaminant prieskonių mišinius, visi ingredientai turi būti sausi, kai kuriuos verta įsigyti jau maltus (gvazdikėlis, kvapusis pipiras) , kai kuriuos skaniau šviežiai susmulkinti grūstuvėje (kmynas, kuminas, kardamonas). Pagaminti prieskonių mišiniai, saugomi sandariuose (geriausia - stikliniuose) indeliuose, išliks kvapnūs 6 mėnesius, tačiau galiojimo laikas jiems iki 3 metų. Prieskonių mišinių proporcijos aprašytos žemiau.

1. Pilpelčuma

Tai Libijoje ir Izraelyje populiarus prieskonių mišinys (Pilpelchuma - angl.). Pilpelčuma yra būtinas ingredientas ruošiant "Šakšuką" (Shakshuka - angl.). Aš dažnai naudojų šį mišinį plovo skoniui praturtinti. Įmaišius šlakelį vandens ir sauėgrąžų aliejaus, pagaminama tyrelė, kuri tinka teikti kaip pagardas prie įvairių užkandžių: keptos avienos ar vištienos iešmkų, apkepintų, o geriau apgrilintų, daržovių gabaliukų, ankšinių pupelių, arba kartu su "Humuso" užtepėle. Dar labai skanu: orkaitėje apkeptų bulvių kubelius is susmulkintus šviežius svogūnus (žalius laiškus arba šalotus), aplieti padažu iš majonezo, paskaninto Pilpelčuma sausu mišiniu.

Ingredientai:

• 1 arb. š. kumino sėklų
• 1 arb. š. kmynų sėklų
• 1 Valg. Š. džiovinto česnako krislelių (aš juos perku, arba mano prolis man jų prigamina ir atneša, bet galima pasigaminti iš česnako tarkių dehidratoriuje)
• 1 Valg. Š. įvairių čilių (aitriųjų paprikų) sėklų ir žievelių krislelių
• 1 vnt. džiovinta "Kajeno čilė" - nebūtinai
• 1 Valg. Š. paprikos miltelių (aš naudoju ispanišką, bet ne rūkyto skonio, vengriška irgi gera)

Pirmiausia kmynus ir kuminą sutriname grūstuvėje, labai smulkiai grūsti nereikia, tik kol neliks sveikų sėklų. Pridedame likusius ingredientus, viską sumaišome ir beriame į indelį. Prieš naudojant šį prieskonių mišinį, reikiamą jo kiekį sugrūdame grūstuvėje iki kol pasklis prieskonių aromatas.

Pilpelčuma.

P.S. Skanesnės bus čilės, jei pakepintos 2-3 min. sausoje keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos. Tik užsidėkite dujokaukę :)

2. Sumakas

Tai ne mišinys, bet rūgštaus-uogiško skonio aromatingas prieskonis (Sumac - angl.), gaminamas iš džiovintų ryškiai raudonų uogų, augančių Artimųjų Rytų regione. Kuo šviežesnis sumakas - tuo jo raudonis ryškesnis. Sumakas atstoja citriną, tačiau suteikia patiekalams raudoną spalvą. Šiuolaikinių medikų įrodyta, jog sumakas padeda nuo nutukimo ir nuo įvairių uždegiminių procesų žmogaus organizme. Tad tai labai sveikas ingredientas, reikalingas turėti virtuvėje. Patariu šio prieskonio nusipirkti kelionių po Artimuosius Rytus metu.

Sumako uogos. Nuotrauka skolinta iš interneto.

Sumakas populiarus Maroko, Izrelio, Palestinos ir Viduržemio jūros šalių virtuvėse. Vienas klasikinių patiekalų, kuriuose būtinas sumakas - Musahan. Sumaku skanu (ir gražu) pabarstyti jau paruoštus patiekalus, pvz., grilyje keptą žuvį ar krevetes, "Baba ghanušą", "Humusą", aliejuotus fetos sūrio kubelius dubenėlyje, agurko griežinėlius, keptas bulves "Fri", apkepintus briuselio kopūstus, virtus avinžirnius su šviežiomis mėtomis, keptus svogūnus. Sumakas nepaprastai tinka prie arbūzo, ne tik salotose, bet galima tiesiog apibarstyti arbūzo kubelius dubenyje ir patiekti kaip vasaros užkandį arba priedą prie kitų patiekalų.

Sumakas taip pat naudojamas paskaninti mėsos marinatams arba aptepams; visur kur naudojami paprikos milteliai, įmaišykite šiek tiek ir sumako. Sumakas nepaprastai tinka kalakutienos "Pastramai". Sumakas taip pat naudojamas Italijoje, kiaulienos marinatui:

• sumakas
• apelsinų sultys
• alyvuogių aliejus
• medus
• susmulkintas česnakas
• druska ir pipirai

Desertuose sumakas tinka kekso tešlos kepiniuose, nes suteikia jiems ne tik citriniško skonio, bet ir rausvos spalvos. Sumako ir cukraus mišiniu barstomi sausainiai - išgaunama labai kalėdiškai raudona spalva. Dar galima sumako įmaišyti į cukrinį glaistą. Be to, sumako rūgšelė nepaprastai tinka prie šokolado skonio: sumako milteliais per iškarpytą trafaretą barstomi tortų ir pyragaičių paviršiai, ganašas taurėse...

Taip atrodo mano 3 metų senumo sumakas, jau nebe raudonas, bet vis dar tinkamas mėsos patiekalams.

3. Zaataras 

Panašiai, kaip visa įvairovė indiškų prieskonių mišinių vadinami vienu pavadinimu "Kari", bet yra to paties pavadinimo atskiras prieskoninis augalas, taip Artimųjų Rytų tautose gaminami "Zaatar" (Za'atar -angl.) vadinami prieskonių mišiniai, o Senovės Egipte buvo vadinamas augalas tuo vardu. Rinkoje yra žinomos dvi Zaataro mišinio atmainos: žalias Zaataras ir raudonas Zaataras, - pastarąjame naudojamas Sumakas. Zaataras naudojamas praturtinti skoniui ant keptų daržovių, žuvies, paukštienos ir mėsos patiekalų. Dažniausiai aš naudoju Zaatarą mėsos gabalui įtrinti prieš kepimą. Aš pateiksiu mano Zaataro prieskonių mišinio variantą, kurio pagrindą sudaro Sumakas.

Ingredientai:

• 2 Valg. Š. Sumako
• 1 Valg. Š. čiobrelių
• 1 Valg. Š. mairūno
• 1 Valg. Š. raudonėlio
• 1 Valg. Š. lengvai pakepintų sezamo sėklų

Visus ingredientus sumaišome ir beriame į indelį. Prieš naudojant, atmatuojame reikiamą Zaataro kiekį, pridedame pagal skonį druskos ir pipirų, sugrūdame grūstuvėje iki kol pasklis prieskonių aromatas. 

4. Džougas 

Tai Jemeno virtuvės prieskonių mišinys, populiarus Izraelyje ir Viduržemio jūros valstybėse (Zhoug - angl.). Pagamintas iš šviežių ingredientų, sumaišytas su aliejumi ir šlakeliu vandens, jis primena "Čimičiurį" ir tiekiamas su į pitą, roti ar lavašą suvyniotais sumuštiniais (gyro, dürüm, sabih, šavarma, suvliaki...). Aš savo virtuvėje naudoju sausą Džougą, kuris tinka keptai vištienai su svogūnais, daržovių troškiniams, plovui paskaninti. Įmaišius Džougo į nesaldintą jogurtą, pagaminamas labai skanus panardas vištienai.

Ingredientai:

• 2 Valg. Š. sausų kalendros lapelių
• 2 Valg. Š. sausų petražolių lapelių
• 1 Valg. Š. sausų žalių čilių krislelių (tinka namie džiovinti halapenjo čilių sėklos ir plaušai)
• 1 Valg. Š. džiovinto česnako krislelių (aš juos perku, bet galima pasigaminti iš česnako tarkių dehidratoriuje)
• 1 arb. š. kumino sėklų
• 1 arb. š. kmynų sėklų - nebūtinai
• 1 arb. š. malto kardamono
• 1/2 arb. š. maltų gvazdikėlių

Pirmiausia kmynus ir kuminą sutriname grūstuvėje, labai smulkiai grūsti nereikia, tik kol neliks sveikų sėklų. Pridedame likusius ingredientus, viską sumaišome ir beriame į indelį. Prieš naudojant šį prieskonių mišinį, reikiamą jo kiekį sugrūdame grūstuvėje iki kol pasklis prieskonių aromatas. 

Sausas Džougas.

Šviežias Džougas

Tai žalias, šlapias, tirštas, labai aromatingas prieskonių padažas, fantastiškai skanus. Šviežias Džougas labai tinka prie virš grilio keptos žuvies ar mėsos, ypač prie avienos ir vištienos. Tirštas Džougas skanus su pitos duonele, falafeliu, keptomis daržovėmis, ant kepto baklažano griežinėlio, ant avokado puselės, įmaišytas į nesaldintą jogurtą. Jeigu turite nedidelį maisto procesorių (elektrinį smulkintuvą), pasigaminsite šį gėrį per 5 min., o jei neturite, - sausus ingredientus (pirmi 6 iš sąrašo) atskirai sugrūskite grūstuvėje, o šviežius ingredientus labai smulkiai sukapokite peiliu.

Ingredientai:

• 1 arb. š. kmynų sėklų - nebūtinai
• 1 arb. š. kumino sėklų
• 1/2 arb. š. malto kardamono
• 1/4 arb. š. maltų gvazdikėlių - nebūtinai
• 1/2 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. cukraus
• 50 g (didelis kuokštas) šviežių kalendrų lapelių ir stiebų
• 50 g (didelis kuokštas) šviežių petražolių lapelių ir stiebų
• 1-4 vnt. žaliosios halapenjo čilės, kartu su sėklomis (čilių kiekį reguliuokite pagal pageidaujamą aitrumą)
• 2 vnt. šviežio česnako skiltelės
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 20-50 ml tyro vandens (vandens kiekį reguliuokite pagal pageidaujamą tirštumą)

Maisto procesoriuje pulsuojant susmulkiname visus ingredientus. Turi gautis tiršta masė, bet vis dar matomi prieskonių gabaliukai (nesumalkite iki tyrės). 

5. Ras el hanutas

Taip vadinamas Maroke ir kitose Šiaurės Afrikos valstybėse populiarus prieskonių mišinys (Ras el hanout - angl.), naudojamas mėsai apvolioti prieš kepimą, troškiniuose, sriubose, su keptomis daržovėmis, - visur, kur siekiama išgauti Marokietiško skonio ir kvapo. "Ras el hanuto" prieskonių mišinio spalva gali būti žalia, geltona ar raudona, visai kaip Lietuvos vėliavos spalvos, priklausomai nuo mišinio gamintojo skonio preferencijų. Pagal tradiciją, šiame mišinyje privalo būti ne mažiau 12 įvairių prieskoniai. Mano recepte ingredientų išvardinta 14, jeigu neturite, galite nenaudoti dviejų iš sąrašo paskutiniųjų penkių ingredientų. Visi naudojami mišinyje prieskoniai turi būti sausi.

Ingredientai:

• 1 Valg. Š. kalendros sėklų
• 1 Valg. Š. susmulkintų rožių žiedlapių
• 1 Valg. Š. įvairių čilių (aitriųjų paprikų) sėklų ir žievelių krislelių
• 4-6 vnt. kardamono anksčių (cardamom pods - angl.) - šviežiai sugrūstų grūstuvėje
• 1 vnt. lauro lapas - sukarpytų ir sugrūstų grūstuvėje
• 1 arb. š. maltų juodųjų pipirų
• 1 arb. š. maltų kvapiųjų pipirų
• 1 arb. š. malto cinamono (geriausias iš Šri Lankos)
• 2 arb. š. kumino sėklų
• 2 arb. š. mėtų lapelių
• 1 arb. š. malto imbiero
• 1 arb. š. maltų ilgųjų Indijos pipirų (long pepper - angl.)
• 1/2 arb. š. maltų gvazdikėlių
• 1/2 arb. š. maltų muškato riešuto plėvelių (mace - angl.) arba 1/4 arb. š. malto muškato

Ras El Hanutas

Atmintinei paminėsiu dar kelis Azijos ir Artimųjų Rytų prieskonių mišinius, kuriuos aš nuolat turiu pasigaminusi arba nusipirkusi šviežiai pagamintus:

Adžika, Khmeli suneli...

Šių prieskonių mišinių aš neturiu, bet gal jūs juos sau atrasite ir pasidalinsite patirtimi komentaruose:
Harissa, Muhammara, Biber salçası, Gochujang, Tabil, Chermoula...