Opuntijos arba "dykumos burokėliai"

Tai Amerikos žemyne ant kaktuso auganti daržovė/vaisius; į Euraziją atvežta 18 amžiuje ir išplatinta pietiniuose regionuose, kur šie kaktusiai labai sėkmingai prigijo. Opuntijos ir kaktusų lapai, ant kurių jos auga, kupini vitaminų A ir C; tai geras augalinio kalcio ir vitamino K šaltinis. Mitybos ir medicinos specialistai nustatė opuntijų teigiamą poveikį žmogaus organizmui, o būtent:

• tonizuoja;
• mažina cukrų kraujyje;
• mažina chlestorolio kiekį kraujyje;
• pagreitina žaizdų gijimą;
• antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės;
• gerina kepenų veiklą;
• švelnus nuskausminantis poveikis;
• imuniteto gerintojas...

Opuntijas rekomenduojama dažniau valgyti tiems, kas kenčia nuo glaukomos, II grupės dibeto, kepenų ligų, opų, nuolatinio nuovargio...

Mane supančioje aplinkoje (t.y. JAV) tiek anglakalbiai amerikiečiai, tiek ispanakalbiai imigrantai iš Lotynų Amerikos - visi vadina šį vaisių OPUNTIA, t.y. aiškiai tariamas "T" garsas vidury žodžio. Iš kur čia lietuvių kalbininkai sugalvojo "c" garsą ir pavadino "opuncija"? Tai dar viena modernios lietuvių kalbos "sergėtojų" logikos mįslė. JAV paruotuvėse opuntijos vadinamos Prickly Pear - "spygliuota kriaušė" pavadinimu. Meksikietiškų prekių parduotuvėje šie vaisiai kartais pažymimi "Nopales Fruit" pavadinimu. Nopales - tai kaktuso rūšies pavadinimas, ant kurio auga opuntijos, žali nopales kaktusų lapai irgi valgomi.

Taip atrodo Centrinėje Amerikoje laukinėje gamtoje augantys Nopales kaktusai su opuntijomis ant jų.

Mano izraelietė draugė Galit, kai tik užmato, vis perka opuntijas. Aš jas retai perku, tik kai užeina potraukis egzotikai, kai norisi naujo skonio. Galit sako, kad Izraelyje opuntijos naudojamos šiauriečių žydų tradiciniuose patiekaluose vietoj burokėlio; ten liaudyje juos taip ir praminė: "dykumos burokėliai". Izraelyje opuntijų sezonas trunka 10 mėnesių metuose, tai labai prieinamas izraeliečių valgis. JAV meksikiečių maisto parduotuvėse jų atvežtinių irgi beveik visada yra. Šiltose JAV vastijose, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, kalnuose ir dykumose - visada yra sezonas, kai noksta opuntijos.

Prinokusios opuntijos labai minkštos, skoniu, spalva ir faktūra primena pervirtus burokėlius. Būna dar oranžinės ir geltonos spalvos opuntijos, tačiau maistingiausios ir turtingiausios vertingų medžiagų yra tamsiai raudonos. Aš opuntijose jaučiu prinokusios kriaušės skonį, o kietos mažos tos pačios spalvos sėklytės minkštimo viduje primena vynuogių kauliukus. Opuntijų sėklytės smulkios, jas galima nuryti, nebūtina kramtyti. Opuntijos salstelėjusį minkštimą dengia mėsingas sluoksnis - kuris yra lengvai sūrstelėjęs arba neutralaus skonio, o paviršių dengia plona žievelė. Ši žievelė savo struktūra primena plastiką, tad maistui nenaudojama. Dykumų ožkos opuntijas valgo su žievele ir su visais spygliais. Opuntijomis taip pat minta paukščiai, driežai ir iguanos, tad tai yra vandeningas, maistingas ir kupinas vitaminų gardėsis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.  

Opuntijų paruošimui reikia turėti vieną guminę pirštinę - tai rankai, kuria laikote vaisių, o kitoje rankoje bus peilis, tad antra pirštinė nebūtina. Pirštinė turi būti ne vienkartinė-ploniukė, bet iš tų buitinių, kurios skirtos indų plovimui ir namų valymui. Mat opuntijų žievelę dengia beveik nematomi kaktusiniai spygliukai. Jei manote, kad pirkote bespyglę opuntiją, visgi galite pasigailėti, jei nenaudosite pirštinės. Parduotuvėje pasirenkant tinkamas opuntijas naudokite keturlinką plastikinį maišelį, juo apsaugokite ranką, kuria liečiate šiuos vaisius/daržoves.

Gerai prinokusių opuntijų minkštimą lengvai išimame iš jas supančio apvalkalo. Pirmiausia pjauname opuntijos abu galus, po to peilio galu darome negilų išilginį pjūvį, galiausiai opuntijos saldųjį minkštimą kaip iš švarko išvelkame iš žievės. Kietą opuntiją lupame ir skutame peiliu kaip bulvę. Tokiu atveju pašalinama plonesnė žievelė, lieka ne tik saldus minkštimas, bet ir jį supantis neutralaus skonio apvalakas. Kietos opuntijos griežinėliai geriau tinka salotoms, jie labiau išvaizdūs patiekaluose. Labai minkštos ir sultingos opuntijos tinka vaisių tyrelėms, sultims ruošti. 

Opuntijų griežinėliai arba juostelės naudojamos šviežiose salotose, jais puošiami šventiškos mėsos ar žuvies latiekalo lėkštės pakraščiai. Opuntijų sultimis spalvinami ir skaninami desertai, padažai. Labai skanu opuntijų griežinėlius lengvai atšaldyti, apšlakstyti citrinų sultmis ir tiekti pvz. sekmadienio pusryčių užbaigimui.

Opuntijos paruoštos "preparavimui".

Skutant kietą opuntiją išsaugomas ir sūrtelėjes minkšimo apvalkalas. 

Gerai prinokusios opuntijos griežinėliai.

Artimųjų Rytų prieskonių mišiniai

Jei mėgstate keliauti, pažinti svetimas kultūras, ragauti naujus skonius, tai tikriausiai žinote, jog kiekviename krašte turgus, kaip ir archeologinių atrifaktų muziejus, - tai koncentruota kultūros patirčių vieta. Ir tikriausiai įsitikinote, jog šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, Balkanų ir Arabijos pusiasalių tautų kulinarinį paveldą vienija nepaprastai turtinga savo spalvomis, aromatais ir skoniais prieskonių magija. Tad sekančios jūsų kelionės metu, kai būsite prieskonių turguje, užsisakykite pardavėjo šių keturių magiškų prieskonių mišinių, kurie, juos parsivežus namo, dal ilgai maloniai kutens jūsų juslės organus ir primins stebuklingas patirtis tolimose šalyse...

Jau anksčiau rašiau, jog pirktiniai prekybos centruose prieskonių mišiniai, net arti negali lygintis su namuose pasigamintais - be chaltūros, be išsikvėpusių ir pasenusių ingredientų. Pirktiniai maišiukuose pavieniai prieskonių ingredientai, kaip džiovintos čilės, pvz., - tai dažniausiai yra gana kokybiški, jeigu jų spalva nepapilkėjusi. Tačiau žolinius prieskonius geriau prisidžiovinti patiems, arba įsigyti turguje. Mano patarimas: kai salotoms ar troškiniams naudosite šviežias čiles ir pašalinsite jų sėklalizdžius - neišmeskite jų, bet padėkite ant kepimo popieriumi iškloto padėklo, kur nors aukštoj vietoj: ant šaldytuvo, ar ant spintelės virtuvėje. Po poros savaičių ši čilių sėklų įvairovė kartu su išdžiovintais aitriųjų paprikų vidiniais plaušais taps puikiu pagrindu prieskoninių mišinių gamybai.

Naminiai prieskonių mišiniai - tai viena geriausių dovanų draugams ir artimiesiems. Tik būtinai ant indelių užklijuokite lipdukus ir užrašykite pavadinimą, ingredientus, datą ir savo vardą.

Prieskonių turgelis Petroje, Jordanijoje. Nuotraukos autorė R. Kačkutė

Aš šių prieskonių mišinių esu gavusi dovanų. Metus juos ragavau, eksperimentavau su įvairiais patiekalais, ir įsitikinau, jog ateity neišvengiamai šie dalykai bus mano virtuvės lentynoje. Taip ir buvo.

Gaminant prieskonių mišinius, visi ingredientai turi būti sausi, kai kuriuos verta įsigyti jau maltus (gvazdikėlis, kvapusis pipiras) , kai kuriuos skaniau šviežiai susmulkinti grūstuvėje (kmynas, kuminas, kardamonas). Pagaminti prieskonių mišiniai, saugomi sandariuose (geriausia - stikliniuose) indeliuose, išliks kvapnūs 6 mėnesius, tačiau galiojimo laikas jiems iki 3 metų. Prieskonių mišinių proporcijos aprašytos žemiau.

1. Pilpelčuma

Tai Libijoje ir Izraelyje populiarus prieskonių mišinys (Pilpelchuma - angl.). Pilpelčuma yra būtinas ingredientas ruošiant "Šakšuką" (Shakshuka - angl.). Aš dažnai naudojų šį mišinį plovo skoniui praturtinti. Įmaišius šlakelį vandens ir sauėgrąžų aliejaus, pagaminama tyrelė, kuri tinka teikti kaip pagardas prie įvairių užkandžių: keptos avienos ar vištienos iešmkų, apkepintų, o geriau apgrilintų, daržovių gabaliukų, ankšinių pupelių, arba kartu su "Humuso" užtepėle. Dar labai skanu: orkaitėje apkeptų bulvių kubelius is susmulkintus šviežius svogūnus (žalius laiškus arba šalotus), aplieti padažu iš majonezo, paskaninto Pilpelčuma sausu mišiniu.

Ingredientai:

• 1 arb. š. kumino sėklų
• 1 arb. š. kmynų sėklų
• 1 Valg. Š. džiovinto česnako krislelių (aš juos perku, arba mano prolis man jų prigamina ir atneša, bet galima pasigaminti iš česnako tarkių dehidratoriuje)
• 1 Valg. Š. įvairių čilių (aitriųjų paprikų) sėklų ir žievelių krislelių
• 1 vnt. džiovinta "Kajeno čilė" - nebūtinai
• 1 Valg. Š. paprikos miltelių (aš naudoju ispanišką, bet ne rūkyto skonio, vengriška irgi gera)

Pirmiausia kmynus ir kuminą sutriname grūstuvėje, labai smulkiai grūsti nereikia, tik kol neliks sveikų sėklų. Pridedame likusius ingredientus, viską sumaišome ir beriame į indelį. Prieš naudojant šį prieskonių mišinį, reikiamą jo kiekį sugrūdame grūstuvėje iki kol pasklis prieskonių aromatas.

Pilpelčuma.

P.S. Skanesnės bus čilės, jei pakepintos 2-3 min. sausoje keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos. Tik užsidėkite dujokaukę :)

2. Sumakas

Tai ne mišinys, bet rūgštaus-uogiško skonio aromatingas prieskonis (Sumac - angl.), gaminamas iš džiovintų ryškiai raudonų uogų, augančių Artimųjų Rytų regione. Kuo šviežesnis sumakas - tuo jo raudonis ryškesnis. Sumakas atstoja citriną, tačiau suteikia patiekalams raudoną spalvą. Šiuolaikinių medikų įrodyta, jog sumakas padeda nuo nutukimo ir nuo įvairių uždegiminių procesų žmogaus organizme. Tad tai labai sveikas ingredientas, reikalingas turėti virtuvėje. Patariu šio prieskonio nusipirkti kelionių po Artimuosius Rytus metu.

Sumako uogos. Nuotrauka skolinta iš interneto.

Sumakas populiarus Maroko, Izrelio, Palestinos ir Viduržemio jūros šalių virtuvėse. Vienas klasikinių patiekalų, kuriuose būtinas sumakas - Musahan. Sumaku skanu (ir gražu) pabarstyti jau paruoštus patiekalus, pvz., grilyje keptą žuvį ar krevetes, "Baba ghanušą", "Humusą", aliejuotus fetos sūrio kubelius dubenėlyje, agurko griežinėlius, keptas bulves "Fri", apkepintus briuselio kopūstus, virtus avinžirnius su šviežiomis mėtomis, keptus svogūnus. Sumakas nepaprastai tinka prie arbūzo, ne tik salotose, bet galima tiesiog apibarstyti arbūzo kubelius dubenyje ir patiekti kaip vasaros užkandį arba priedą prie kitų patiekalų.

Sumakas taip pat naudojamas paskaninti mėsos marinatams arba aptepams; visur kur naudojami paprikos milteliai, įmaišykite šiek tiek ir sumako. Sumakas nepaprastai tinka kalakutienos "Pastramai". Sumakas taip pat naudojamas Italijoje, kiaulienos marinatui:

• sumakas
• apelsinų sultys
• alyvuogių aliejus
• medus
• susmulkintas česnakas
• druska ir pipirai

Desertuose sumakas tinka kekso tešlos kepiniuose, nes suteikia jiems ne tik citriniško skonio, bet ir rausvos spalvos. Sumako ir cukraus mišiniu barstomi sausainiai - išgaunama labai kalėdiškai raudona spalva. Dar galima sumako įmaišyti į cukrinį glaistą. Be to, sumako rūgšelė nepaprastai tinka prie šokolado skonio: sumako milteliais per iškarpytą trafaretą barstomi tortų ir pyragaičių paviršiai, ganašas taurėse...

Taip atrodo mano 3 metų senumo sumakas, jau nebe raudonas, bet vis dar tinkamas mėsos patiekalams.

3. Zaataras 

Panašiai, kaip visa įvairovė indiškų prieskonių mišinių vadinami vienu pavadinimu "Kari", bet yra to paties pavadinimo atskiras prieskoninis augalas, taip Artimųjų Rytų tautose gaminami "Zaatar" (Za'atar -angl.) vadinami prieskonių mišiniai, o Senovės Egipte buvo vadinamas augalas tuo vardu. Rinkoje yra žinomos dvi Zaataro mišinio atmainos: žalias Zaataras ir raudonas Zaataras, - pastarąjame naudojamas Sumakas. Zaataras naudojamas praturtinti skoniui ant keptų daržovių, žuvies, paukštienos ir mėsos patiekalų. Dažniausiai aš naudoju Zaatarą mėsos gabalui įtrinti prieš kepimą. Aš pateiksiu mano Zaataro prieskonių mišinio variantą, kurio pagrindą sudaro Sumakas.

Ingredientai:

• 2 Valg. Š. Sumako
• 1 Valg. Š. čiobrelių
• 1 Valg. Š. mairūno
• 1 Valg. Š. raudonėlio
• 1 Valg. Š. lengvai pakepintų sezamo sėklų

Visus ingredientus sumaišome ir beriame į indelį. Prieš naudojant, atmatuojame reikiamą Zaataro kiekį, pridedame pagal skonį druskos ir pipirų, sugrūdame grūstuvėje iki kol pasklis prieskonių aromatas. 

4. Džougas 

Tai Jemeno virtuvės prieskonių mišinys, populiarus Izraelyje ir Viduržemio jūros valstybėse (Zhoug - angl.). Pagamintas iš šviežių ingredientų, sumaišytas su aliejumi ir šlakeliu vandens, jis primena "Čimičiurį" ir tiekiamas su į pitą, roti ar lavašą suvyniotais sumuštiniais (gyro, dürüm, sabih, šavarma, suvliaki...). Aš savo virtuvėje naudoju sausą Džougą, kuris tinka keptai vištienai su svogūnais, daržovių troškiniams, plovui paskaninti. Įmaišius Džougo į nesaldintą jogurtą, pagaminamas labai skanus panardas vištienai.

Ingredientai:

• 2 Valg. Š. sausų kalendros lapelių
• 2 Valg. Š. sausų petražolių lapelių
• 1 Valg. Š. sausų žalių čilių krislelių (tinka namie džiovinti halapenjo čilių sėklos ir plaušai)
• 1 Valg. Š. džiovinto česnako krislelių (aš juos perku, bet galima pasigaminti iš česnako tarkių dehidratoriuje)
• 1 arb. š. kumino sėklų
• 1 arb. š. kmynų sėklų - nebūtinai
• 1 arb. š. malto kardamono
• 1/2 arb. š. maltų gvazdikėlių

Pirmiausia kmynus ir kuminą sutriname grūstuvėje, labai smulkiai grūsti nereikia, tik kol neliks sveikų sėklų. Pridedame likusius ingredientus, viską sumaišome ir beriame į indelį. Prieš naudojant šį prieskonių mišinį, reikiamą jo kiekį sugrūdame grūstuvėje iki kol pasklis prieskonių aromatas. 

Sausas Džougas.

Šviežias Džougas

Tai žalias, šlapias, tirštas, labai aromatingas prieskonių padažas, fantastiškai skanus. Šviežias Džougas labai tinka prie virš grilio keptos žuvies ar mėsos, ypač prie avienos ir vištienos. Tirštas Džougas skanus su pitos duonele, falafeliu, keptomis daržovėmis, ant kepto baklažano griežinėlio, ant avokado puselės, įmaišytas į nesaldintą jogurtą. Jeigu turite nedidelį maisto procesorių (elektrinį smulkintuvą), pasigaminsite šį gėrį per 5 min., o jei neturite, - sausus ingredientus (pirmi 6 iš sąrašo) atskirai sugrūskite grūstuvėje, o šviežius ingredientus labai smulkiai sukapokite peiliu.

Ingredientai:

• 1 arb. š. kmynų sėklų - nebūtinai
• 1 arb. š. kumino sėklų
• 1/2 arb. š. malto kardamono
• 1/4 arb. š. maltų gvazdikėlių - nebūtinai
• 1/2 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. cukraus
• 50 g (didelis kuokštas) šviežių kalendrų lapelių ir stiebų
• 50 g (didelis kuokštas) šviežių petražolių lapelių ir stiebų
• 1-4 vnt. žaliosios halapenjo čilės, kartu su sėklomis (čilių kiekį reguliuokite pagal pageidaujamą aitrumą)
• 2 vnt. šviežio česnako skiltelės
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 20-50 ml tyro vandens (vandens kiekį reguliuokite pagal pageidaujamą tirštumą)

Maisto procesoriuje pulsuojant susmulkiname visus ingredientus. Turi gautis tiršta masė, bet vis dar matomi prieskonių gabaliukai (nesumalkite iki tyrės). 

5. Ras el hanutas

Taip vadinamas Maroke ir kitose Šiaurės Afrikos valstybėse populiarus prieskonių mišinys (Ras el hanout - angl.), naudojamas mėsai apvolioti prieš kepimą, troškiniuose, sriubose, su keptomis daržovėmis, - visur, kur siekiama išgauti Marokietiško skonio ir kvapo. "Ras el hanuto" prieskonių mišinio spalva gali būti žalia, geltona ar raudona, visai kaip Lietuvos vėliavos spalvos, priklausomai nuo mišinio gamintojo skonio preferencijų. Pagal tradiciją, šiame mišinyje privalo būti ne mažiau 12 įvairių prieskoniai. Mano recepte ingredientų išvardinta 14, jeigu neturite, galite nenaudoti dviejų iš sąrašo paskutiniųjų penkių ingredientų. Visi naudojami mišinyje prieskoniai turi būti sausi.

Ingredientai:

• 1 Valg. Š. kalendros sėklų
• 1 Valg. Š. susmulkintų rožių žiedlapių
• 1 Valg. Š. įvairių čilių (aitriųjų paprikų) sėklų ir žievelių krislelių
• 4-6 vnt. kardamono anksčių (cardamom pods - angl.) - šviežiai sugrūstų grūstuvėje
• 1 vnt. lauro lapas - sukarpytų ir sugrūstų grūstuvėje
• 1 arb. š. maltų juodųjų pipirų
• 1 arb. š. maltų kvapiųjų pipirų
• 1 arb. š. malto cinamono (geriausias iš Šri Lankos)
• 2 arb. š. kumino sėklų
• 2 arb. š. mėtų lapelių
• 1 arb. š. malto imbiero
• 1 arb. š. maltų ilgųjų Indijos pipirų (long pepper - angl.)
• 1/2 arb. š. maltų gvazdikėlių
• 1/2 arb. š. maltų muškato riešuto plėvelių (mace - angl.) arba 1/4 arb. š. malto muškato

Ras El Hanutas

Atmintinei paminėsiu dar kelis Azijos ir Artimųjų Rytų prieskonių mišinius, kuriuos aš nuolat turiu pasigaminusi arba nusipirkusi šviežiai pagamintus:

Adžika, Khmeli suneli...

Šių prieskonių mišinių aš neturiu, bet gal jūs juos sau atrasite ir pasidalinsite patirtimi komentaruose:
Harissa, Muhammara, Biber salçası, Gochujang, Tabil, Chermoula...

Žaibiškas vyšnių pyragas

Už šį receptą dėkoju mano izraelietei draugei Galit. Josios vyras serga diabetu ir yra alergiškas glitimui, tad pagal jos receptą reikia turėti tapiokos ir ryžių miltų pyrago dugną (ji naudojo pirktinį). Tačiau mano anksčiau skelbtas "Kapotos tešlos pyrago dugnas" irgi puikiai tiks.

"Žaibiškas vyšnių pyragas" paruošiamas labai greitai ir be didelio vargo. Tai idelus užbaigimas vasaros ar rudens baliui; mes jį ragavome 2018 metų Padėkos dienai, tačiau po to aš dar iškepiau 4 pyragus - recepto išbandymui ir visų ingredientų kiekių matavimų patikslinimui.

Šis desertas ruošiamas visiškai be cukraus, tačiau stebuklingai jis nestokoja saldumo. Natūralus vyšnių skonis ir aromatas, traškus dugnas, tirštame padaže paskendusios gaivios uogos - visa tai patiks ne tik suaugusiems, bet ir smalyžiams vaikams. 

Receptas reikalauja naudoti 100 ml apelsinų likerio, kaip Grand Marnier. Jeigu tokio neturite, tai galite jį pakeisti tamsiu romu - su brangesniu romu gaminamas pyragas bus kvapnesnis ir skanesnis. Tačiau tiks ir Bacardi romas, - geresnis rudos arbatos spalvos. Arba galite naudoti vyšnių likerį, arba japonišką slyvų vyną. Aš visų šių dalykų turiu, nes juos priskiriu prieskoniams ir naudoju tik kepiniams, tad jie stovi mano vynų rusyje po laiptais metų-metais.

Paruošimui reikia turėti 1,5 litro talpos puodą - vyšnioms apvirti, stiklinę ir šakutę - krakmolui suplakti, apvalią pyrago formą arba keptuvę -  pyragui kepti.  Aprašytas receptas tinka dviems 23 cm (9 colių) skersmens pyrago formoms arba tokio pat dydžio dviems po 170 g pirktiniams pyrago pagrindams. Arba iš to paties kiekio pagaminsite vieną 32 cm (12.5 colių) skermens pyragą. Derinkite recepto kiekius pagal savo turimas formas ar keptuves. Iš aprašyto kiekio gaunasi maždaug 10-12 porcijų pyrago. Aš kepiau pagal receptą du 9 colių pyragus.

Ingredientai:

• 2 vnt. (23 cm skersmens) pyrago pagrindai - paruošti pagal receptą, arba pirktiniai.
• 900 g šaldytų vyšnių be kauliukų (du pirktiniai maišiukai)
• 100 ml apelsinų likerio, tamsaus romo ar panašiai
• 1 arb. š. vanilės ekstrakto arba vanilės tyrės - nebūtinai
• 1 Valg. Š. bulvių krakmolo

Paruošimas:

1. Šaldytas vyšnias paliekame kambario temperatūroje apie 1-2 val., kad jos atitirptų ir jose atsirastų skystys.
2. Paruošiame 175°C (350°F) karštumo orkaitę. Pyrago tešlos dugną (ar 2 dugnus) ir šonus formoje lengvai subadome šakute kas 5-8 cm. Statome į prikaitintą orkaitę ir kepame neuždengus 15 min. Išimame iš orkaitės ir paliekame lengvai atvėsti.
3. Beriame puodan atitirpusias vyšnias. Kaitiname maišant virš vidutiniškos liepsnos 2-3 min. Vyšnios turi suminkštėti ir jų 2/3 turi panirti išsiskyrusiose sultyse.
4. Puodelyje šakute suplakame likerį, vanilę ir krakmolą. Plona srovele pilame į šaukštu maišomas vyšnias.
5. Sumažiname liepsną ir toliau maišant kaitiname vyšnias iki kol jas dengiantis padažas sutirštės ir taps beveik skaidrus - be balto krakmolo atspalvio. Nebūtina skysčio užvirinti! Šiame etape reik labai žiūrėti, kad nepradėtų degti padažas ant puodo sienelių ir dugno, nes pridegęs padažas apkartins ruošiamą vyšnių įdarą.
6. Nukeliame vyšnių įdarą nuo liepsnos ir paliekame aušti ir tirštėti kambario temperatūroje apie 10-15 min.
7. Vyšnių įdaru padengiame paruoštą pyrago dugną (ar 2 dugnus). Turi užtekti vienos vyšnios storio sluoksniu padengti aprašytą pyrago dugno dydį (ar 2 dugnus).
8. Vėl kepame 175°C (350°F) karštumo orkaitėje - 15 min. neuždengus.
9. Pyragą tiekiame į stalą tuojau pat, karštą. Šalia tinka derinti vanilinių ar pienikų ledų kamuoliukas. Šis pyragas tinka prie kavos, arbatos, raudono vyno.

P.S. Jeigu pyragą nešite į svečius, tai namie ruoškite tik iki 7 punkto. Antrą kepimą galite atlikti svečių orkaitėje, prieš pat tiekiant pyragą į stalą.

P.P.S. Šis pyragas išlieka geras labai trumpai, tik 2-3 valandas. Ilgiau laikant dugnas prisigeria vyšnių skysčio ir pyragas praranda patrauklią formą. Jeigu norite, kad pyragas išliktų patrauklus ilgiau, po vyšniomis berkite sluoksnį kapotų migdolų, karijų ar graikinių riešutų.

Recepto ingredientai.

Vyšnios tirštėja padaže, o šalia vėsta iškeptas pyrago dugnas.

Pripildytos dvi pyrago formos keliauja į orkaitę.

Antras pyrago kepimas - jau su įdaru.

Iškepęs pyragas keliauja į stalą.

Burokėlių su džiovintomis slyvomis užtepėlė

Burokėlių užtepėlė - tai mano rudeninis receptas. Šiuo patiekalu buvau pavaišinta svečiuose pas žydus, išeivius iš Rusijos, tai populiarus jų valgis. Jeigu burokėlius supjaustyti kubeliais arba tarkuoti burokine tarka - turėsime mišrainę, bet man šis patiekalas geriau tinka užtepėlės pavidale, tad aš tarkuoju burokus sūrio tarka arba smulkinu maisto procesoriuje.

Burokėlių su džiovintomis slyvomis užtepėlėje skaniausi orkaitėje kepti burokėliai, tačiau jeigu neturite orkaitės, puikiai tiks ir virti burokėliai.

Kas mėgsta aštriau, galima papildomai naudoti susmulkintas vieną-dvi česnako skilteles arba žiupsnelį čili pipirų. Man skanu be česnako, mėgaujuosi švelniu burokėlių ir džiovintų slyvų saldumu. Riešutų traškumas priduoda patiekalui "cinkelio".

Labai skanu į pavakarį pasmalyžiauti skrudintos duonos riekele su šia užtepėle, prie karštos arbatos. Burokėlių su slyvomis užtepėlė skaniai dera su ožkos sūriu: dešrinį (cilindro formos) sūrį supjaustome 1 cm griežinėliais, ant kiekvieno uždedame po 1 arb. š. burokėlių užtepėlės, puošiame petražolės ar mėtos lapeliu. Iš stambiau tarkuotų burokėlių pagamintas šis patiekalas tinka vietoj salotų prie karštų virtų bulvių arba bulvių košės.

Mano vaikai šios užtepėlės nevalgo, tad receptą dedikuoju "tik suaugusiems".

Paruošimui reikia turėti maisto procesorių, rankinį smulkintuvą arba tarką ir grūstuvę. Išeiga 1/2 litro užtepėlės.

Produktai:

• 1 didelis arba 2 nedideli burokėliai (400 g)
• 10 vnt. džiovintų slyvų be kauliukų
• 1/2 stilinės graikiškų riešutų, migdolų arba karijų (pekanų)
• 2 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo (arba grietinės)
• žiupsnelis durskos - nebūtinai

Paruošimas:

1. Prikaitiname 190°C (375°F) orkaitę. Burokėlius gerai nuplauname, nupjauname šakneles, nepažeidžiant burokėlio žievelės. Burokėlio vidus neturi matytis, nes juos ruošiant stipriai tekės sultys.
2. Jeigu kepame orkaitėje. Burokėlius dedame į špižinį indą su dangčiu, arba įvyniojame kiekvieną burokėlį į aliuminio foliją. Kepame apie 45 min. Iškepti burokėliai turi būti minkšti viduje, jei ne - perpjauname juos pusiau ir dar pakepame orkaitėje, dabar neuždengus, apie 10 min. Burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba paliekame 3 val. aušti išjungtoje orkaitėje - tokie burokėliai bus minkštesni. 
3. Jeigu burokėlius verdame. Burokėlius su lupenomis panardiname į vandenį. Puodą virš didelės liepsnos užviriname, sumažiname liepsną ir toliau verdame 30-40 min. Išliejame iš puodo visą vandenį, burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba šaltoje patalpoje, pvz. balkone.
4. Ataušusius burokėlius susmulkiname maisto procesoriumi arba sutarkuojame. Slyvas kuo smulkiau supjaustome. Riešutus nepersmulkiausiai sugrūdame grūstuvėje (arba sumalame procesoriuje pulsuojant) - riešutų granulės turi būti 2-3 mm dydžio, kad būtų ką pakramtyti.
5. Visus ingredientus sumaišome dubenėlyje. Tiekiame į stalą tuojau-pat arba laikome užsandarinę šaldytuve ir smaguriaujame visą savaitę. 

Kalakutienos "Pastrama"

Mano izraelietė draugė G. niekad nebuvo religinga. Tačiau kai negalia stipriai paveikė sūnaus sveikatą, kai dukra mokykloje pradėjo kentėti nuo patyčių ir pašlijo jos mokslai, kai įtampa namuose pradėjo veikti santykius su sutuoktiniu, kai pačios nervai visiškai pakriko... ji galų gale vienos draugės patarimu nuėjo pas rabiną patarimo: "- Kaip išbristi iš visų šių bėdų?" Rabinas paaiškino, jog žydų religija ir tradicija yra du skirtingi dalykai, vienas - sąmonei ir sielai, kitas - sveikatai ir gyvenimo darnai. Tad vien prisilaikant žydų tradicijos, galima labai pagerinti gyvenimo kokybę, ko mano draugė ir apsiėmė.

Žydų tradijoje labai didelė svarba skiriama šeimai, lavinimuisi, santykiams su bendruomene. Dabar penktadieniais G. šeimai ruošia iškilmingą Šabo pradžios vakarienę, visi valgo susėdę prie stalo žvakių šviesoje. O šeštadienis - tai diena, kai mano draugė neatsakinėja į žinutes, nekelia telefono, neskaito e-mailų ir nenaršo Interneto. Šią dieną nevalia dirbti, nei tvarkytis namuose, nei virti, nei indus plauti. Galima tik minimaliai kažką daryti, pvz. jeigu trūksta švaraus šaukšto - tai vieną išsiplauni. Šią dieną tradicinė žydų šeima nevairuoja automobilio, visi išsipuošia ir pėsčiomis eina į sinagogą, pakeliui kalbina kitus žydus, o kas netikintis, tai eina pasivaikščioti į parką, pažaisti lauke, po to aplanko draugus. Mano draugė anksčiau dirbdavo po 8-10 val. penkias dienas per savaitę, savaitgaliais mokiniai ateidavo į jos namus privačioms fortepijono pamokoms; ji visad skubėdavo, visad nespėdavo, ir viskas griūvo iš rankų. Dabar jos namai jaukūs, erdvūs, viskas sekasi geriau, šeima gyvena santarvėje - man visad labai malonu juos aplankyti.

Savaitgaliui tariantis aš galiu draugei skambinti penktadienį iki saulėlydžio. Šeštadienis - jų šeimos diena, skirta poilsiui, žaidimams, knygų skaitymui, malonumams, - jokios eletronikos ar televizoriaus nejungiama. Tačiau G. mėgsa paleisti klasikinės muzikos foną, tad taisyklėse išimtys yra, bet jos netrikdo bendravimo su šeimos nariais ar su mielais draugais. Kitataučiai svečiai labai reikalingi šabato metu, mat yra toks prietaras, jeigu atiduosi kitataučiams sendaikčius šią dieną, tai atneš namams sėkmę; arba kitatautis turi iššluoti dulkes lauk iš namų. Aš labai mielai pasitarnauju ir 2-3 kartus pamojuoju šluota per G. namų slenkstį - tuo atnešdama jų šeimai milžinišką sėkmę (aš tikiuosi). Tas namų apsivalymas, šiukšlių išnešimas žydų tradicijoje simbolizuoja atsikratymą slegiančių minčių, depresijos. Bet kokią dieną žmogus gali atlikti šį ritualą - kuo dažniau, tuo geriau, o Šabo metu - laimės ir džiaugsmo poveikis bus stipresnis, tačiau juk šią dieną žydui nevalia dirbti, tad čia labai praverčia draugiški kitataučiai.

Kai mes svečiuojamės pas G. šeimą Šabo metu, tai gauname prisiragauti įvairių įdomybių, kitom dienom G. ruošia man daugiau įprastus valgius. Mano draugė iš Izraelio atsiveža kvapniausių prieskonių mišinių: havaidžas, zaataras, sumakas ir t.t., jais barsto pupelių ar daržovių troškinius, kinvą, ryžius, žuvies ir mėsos patiekalus.

Lėtpuodis (slow cooker arba "Crock-Pot" - angl.) buvo išrastas būtent Lietuvos žydo, Šabo tradicijai tęsti šiuolaikinėmis sąlygomis. Senovines namų krosnis pakeitė modernios orkaitės ir viryklės - tačiau jos reikalauja atsargos ir nuolatinės priežiūros. O lėtpuodis imituoja vėstančią krosnį - jis saugiai veikia 12-18 valandų ir automatiškai išsijungia nustatytu laiku. Penktadienio vakarą į lėtpuodį dedama jautiena, aviena ar/ir paukštiena (mėsa su kaulais), supjaustytos įvariausios daržovės, beriamos pupos, perlinės kruopos (nebūtinai) ir prieskoniai, netgi keletas nelukštentų kiaušinių ant viršaus patupdoma, ir visa tai paliekama troškintis per visą naktį iki šeštadienio. Troškinys vadinamas "Tsolentu" arba "Haminu". Jis valgomas šeštadienio pietums - kaip tik būna atvėsęs iki reikiamo šiltumo, o tirštas padažas prisisunkia aromatų ir egzotiškų skonių. Man tie perkepę iki rudumo kiaušiniai - nėra pats skaniausias ingredientas, tačiau receptas reikalaujo šio "gardėsio".

Šiame įraše jums pateikiu Šabo pusryčių valgį - kalakutienos "Pastrama". Patiekalas labai prigijo mano šeimoje, ruošiu jį šventiniams pusryčiams. Taip kaip žydai elgiasi per Šabą, panašiai aš švenčiu Velykų sekmadienį. Aišku, man nepavyksta visiškai išvengti darbo (matyt, tam reikia praktikos, kaip mano draugė praktikuojasi kas savaitę), bet stengiuosi valgių ruošą sumažinti iki minimumo - viską suruošiu iš vakaro šeštadienį, o Velykų sekmadienis lieka tik linksmybėms, žaidimams, šeimai, draugams, džiaugsmui bundančia gamta ir gurmaniškam užkandžiavimui.

Puikų receptą lietuvių kalba radau įrašuose pas Elžbietą. Mano receptas panašus, tačiau jis skirtas kalakutienos krūtinei su visais grobais (krūtinės kaulų sistema), su oda ir su sparnų pečių sąnariais - t.y. beveik pusei kalakuto. Tokią kalakutienos krūtinę gaunu nusipirkti ir nieko nedarinėju. Šeštadienį nusiteikusi beveik "šabatiškai" užmerkiu krūtinėlę puode visai dienai, po to vėlų vakarą prieš ruošiantis miegui krūtinėlę kepu orkaitėje apie 30 min. Svarbu nesmalsauti ir nevarstyti orkaitės. Išjungiu kaitrą ir einu miegot. O Velykų rytą visi džiaugiamės sultinga ir kvapnia, kiek šiltesne negu kambario temperatūra, krūtinėle. Labai skanu su įvairiom daržovių mišrainėm, kuriose naudojamas majonezas, kaip "Balta lietuviška", arba "2 paprikos+kukurūzų indelis+poras+petražolės+majonezas". Arba tiekiame krūtinėlės griežinėlius su krienais. Dar tinka krienus perpus sumaišyti su švelnaus skonio majonezu ir pateikti kaip padažą, jeigu krienai buvo su burokėliais, tai padažas bus šviesiai rausvas - pavasarinių tulpių spalvos - labai tinkamas Velykų stalui.

Paruošimui reikia turėti 5 litrų ar didesnės talpos puodą, kuriame tilptų visa krūtinėlė, špižinę keptuvę (keramikinis kepimo indas dideliame karštyje suskils, - man suskilo).
Produktai: 

• 1 vnt. kalakutienos krūtinėlė (apie 2,5 kg arba 5-6 lb)
• 2 litrai tyro vandens
• 4 Valg. Š. jūros druskos (be jodo)
• 2 Valg. Š. cukraus - nebūtinai

Aptepui:

• 3 Valg. Š. (45 ml) alyvuogių aliejaus
• 1 Valg. Š. paprikos miltelių (rūkyta paprika nelabai tinka) / arba sutraiškytų kadagio uogų (juniper berries - angl.)
• 1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų / arba sutraiškytų raudongrūdžių pipirų (red peppercorn -angl.) + 1 Valg. Š. medaus
• 4 vnt. skiltelės česnako, sutrintos į tyrelę

Paruošimas:

1. Į puodą pilame 2 litrus vandens, vandenyje maišant ištirpiname 4 Valg. Š. druskos (ir cukrų, jeigu pasirinkome). Krūtinėlę nuplauname ir pamerkiame pasūdytame vandenyje. Šiame etape geriausia puodą statyti tiesiai į kriauklę, nes vandens perteklius gali lietis per puodo kraštus. Paliekame puodą su mirkstančia krūtinėle vėsioje vietoje, pvz. garaže arba po stalu virtuvėje, 3-6 valandoms (arba galima krūtinėlę marinuoti šaldytuve 2 paras).
2. Dubenėlyje sumaišome "aptepo" ingredientus. Kalakutienos krūtinėlę ištraukiame iš vandens ir lengvai nusausiname, įtriname iš visų pusių paruoštu "aptepu", dedame į sausą špižinę keptuvę.
3. Labai karštai įkaitiname orkaitę - iki 250°C (480°F) temperatūros. Mėsą keptuvėje statome orkaitėn, uždarome orkaitę labai sandariai ir kepame 30 min. (jeigu naudojama tik puselė krūtinėlės - 20 min.) - jokiais būdais orkaitės nevarstome.
4. Išjungiame orkaitę, bet nepradarome - visa kaitra turi likti viduje. Einame miegoti. 
5. Po 8-12 val. pjaustome krūtinėlę griežinėliais ir tiekime į stalą šalia mišrainės arba su krienų padažu.

Taip atrodo pirktinė kalakutienos krūtinėlė.

Kalakutienos krūtinėlė 3 val. mirksta pasūdytame vandenyje. 

Nusausinta krūtinėlė pasiruošusi aptepui. 

P.S. Jeigu iškepusi krūtinėlė paviršiuje netolygiai parudavusi, pasinaudokite "Kepsnių makiažo" patarimais. Man šį kartą pasisekė (žiūr. nuotrauką įrašo viršuje) bet buvo kartų, kai vienas kepsnio šonas liko visiškai šviesus, o viršus tamsiai rudas - tada labai padeda kepsnių makiažo paslaptys.

Bulvių, cukinijų ir obuolio latkės

Šiais metais JAV švenčiama Padėkos Diena sutapo su žydų Hanukkah, toks sutapimas kitą kartą įvyks maždaug po 70 tūkst. metų, tad mano draugai izraeliečiai turėjo svarių argumentų visus draugus įkalbėti švęsti pas juos. Aronsonų šeimyna jau ne pirmą kartą visus žavėjo namų puošnumu, patiekalų skanumu, šilta ir draugiška atmosfera, be to, mes išmokome kažką naujo apie žydų kultūrą ir tradicijas. Mano draugė yra pianistė, atvykusi iš Izraelio, moka šiek tiek rusų kalbą, nes jos geriausi mokytojai buvo išeiviai iš Rusijos; ji dėsytojauja, pati koncertuoja didelėse scenose, o namose lavina savo vaikus. Ji papasakojo ką reiškia Hanukos tradicija, vėliau labai gražiai dainavo abi su dukra dviejų balsų duetą hebrajų kalboje ir uždegė menoros žvakutes. Man visada buvo mįslė, koks gi čia stebuklas, jog nedidelio aliejaus kiekio užteko degti 8 dienoms, kodėl verta tai švęsti. Atsakymas toks: švenčiamas ne stebuklas, bet tautos stiprybė, tautos sugebėjimas išsaugoti savo unikalias tradicijas varguose, karuose, ir daugybėje kitų negandų, bet kokiomis sąlygomis, o maži kasdieniai stebuklai tik daugiau įprasmina žmonių siekius ir darbus.

Aš prisiminiau Sovietinio deficito laikus Lietuvoje, kai iki Naujųjų Metų maisto parduotuvės net aidėjo nuo tuštumo, žmonės minimaliomis išgalėmis, nepaisant valdžios draudimų ruošdavo Kūčių stalą, be jokių išeiginių rasdavo laiko įmantriems tradiciniams patiekalams paruošti. Visi žinojome, kad oficialiai šios šventės negalima minėti, bet visi ją švęsdavome, ir svarbiausia šioje šventėje buvo žmonių nepasidavimas, šeimų susibūrimas, tradicijų perdavimas vaikams. Lietuvių tauta irgi išgyveno sudėtingą išlikimo istoriją, tačiau mes neturime savo kasmetinės tautos ištvermės šventės, kuria skelbutme pasauliui apie savo išlikimo svarbą.

Tai va. Pradžioje pietavome pagal Padėkos Dienos papročius: keptas kalakutas, šviežių daržovių salotos, ankštinės pupelės, grybų padažas, bulvių košė, spanguolių pagardas; o vakarieniavome pagal žydų Hanukos papročius: latkės (bulviniai sklindžiai), obuolių pagardas,  salotos "Gaidelis" (tarkuotos morkos, obuolys, česnakas, majonezas), spurgos, šokoladinės-riešutinės bulvytės. Žydiška patiekalų dalis man visiškai autentiškai asocijuojasi su lietuvių valgiais, tad nepabijojau iš anksto pasisiūlyti iškepti šventinių latkių.

Po sočių valgių vaikai dainuodami linksmą dainelę rideno dreidelį (4 pusių vijurkėlis su skirtingais užrašais ant kiekvienos pusės) ir lošė iš šokoladinio gelto monetų. Buvo daug aistrų, įtampos, konkurencijos įkarščio, o viskas baigėsi šokolado persivalgymu. Buvo nuostabiai smagi šventė.

Latkių receptą susiradau "New York" žurnale, norėjau paruošti kažką nekasdieniško, kad nebūtų panašu į eilinius pusryčius. Patiekalas puikiai pavyko, vaikai valgė "iš pasiutimo", suaugę vis atsiprašinėjo, jog nori pakartoti dar porą latkių, na ir dar vieną, ir vėl, ir vėl. Tikiuosi, jog patiekalas patiks ir jūsų šeimoms.

Paruošimui reikia turėti du dubenis, burokinę tarką, didelį sietelį arba koštuvą, didelę keptuvę, mentelę ir šakutę - latkėms vartyti. Išeiga 36 vnt. maždaug 6 cm skersmens 1.5 cm storio sklindžių, arba 6-10 porcijų.

Produktai:

• 700-750 g  krakmolo turtingų bulvių (aš naudojau Russet)
• 1 vnt. (180 g) kietas rūgštus obuolys
• 3 vnt. (500 g) jaunų cukinijų
• 3 kiaušiniai
• 3/4 stiklinės tarkuotų džiuvesėlių (panko arba iš sudžiuvusios bagetės)
• 8 vnt. šviežio šalavijo lapelių - nebūtinai
• 1.5 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų baltųjų arba juodųjų pipirų
• 150 ml aliejaus

Paruošimas:

1. Bulves ir obuolį nuskutame. Sutarkuojame stambia "burokine" tarka. Taip pat sutarkuojame cukinijas.
2. Daržoves pasūdome, išmaišome ir sudedame į sietelį (smulkaus tinklelio koštuvą) virš dubens. Po 5 min. spaudžiant mentele nuvarviname iš daržovių kuo daugiau skysčio. 
3. Keptuvėje virš kiek mažesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Aliejaus keptuvėje turi būti apie 1 cm gilumo. 
4. Sudedame daržovių tarkius į dubenį, įmušame kiaušinius, papipiriname, pridedame plonais ruoželiais sukarpytų šalavijų. Daržovių sulčių dubenėlio dugne bus nusėdęs krakmolas - skystį pilame lauk, o krakmolą nuo dugno dedame atgal į daržovių tarkius. Dar pridedame džiuvesėlių ir viską gerai išmaišome. 
5. Iš daržovių-džiuvesėlių tešlos pirštais formuojame 6 cm skermens 1.5 cm storumo paplotėlius. Kepame įkaitusiame aliejuje iš abiejų pusių po maždaug 3 min. Gerai iškepę sklindžiai (latkės - jidiš k.) turi būti gražiai parudavę, traškūs išorėje, minkšti viduje.
6. Tiekiame į stalą karštus, su grietinės, jogurto+cinamono+česnako, varškės+grietinės, obuolių putėsių ar kitokiu mėgstamu padažu, labai tinka sūdytos lašišos griežinėliai (lox - jidiš k.). Mazel tov! 

Žuvies sluoksniuotis

Šis receptas mano sukurtas Kūčioms, mano prosenelės Janinos ruošto "Foršmako", birtų "Fish Terrine" arba žydų "Gefilte Fish" pagrindu. Nenaudojau nei kiaušinio, nei džiuvesėlių, nemirkiau žuvies piene, nedėjau papildomai želatinos. Rezultatas - nepaprastai skanus, švelnus, puošnus patiekalas.

Jeigu mėgstate farširuotą žuvį - tokią, kurią močiutės ruošia, o ne tą pirkitinę, - tai mano "Žuvies sluoksniuotis" primins jums būtent šio patiekalo skonį. Tačiau paruošimas nepalyginamai paprastesnis ir greitesnis. Aprašymas nuoseklus ir ilgas, bet darbo trukmė tik apie 20 min., kepimas orkaitėje  40-50 min.

Recepte naudojama dviejų spalvų žuviena: oranžinė lašiša ir balta žuvis, pastarosios pusė kiekio naudojama baltame pavidale, o kita pusė sumaišoma su žalumynais. Baltai žuviai aš naudojau jūrų lydeką (hake - angl.) - ji praktiškai neturi smulkių kauliukų. Taip pat tiktų gėlavandenė lydeka, upėtakis, karpis, tilapija, menkė ar kt. Su kai kuriomis rūšims teks padirbėti išrenkant kaulus.

Šiame patiekale šparagai ir morkos naudojamos grožiui, kuris pasimato supjausčius sluoksniuotį griežinėliais - šparagai pjūvyje tampa žaliais žirniukais, o morkos - oranžiniais trikampėliais.

Iš mano turimo dvigubo žuvies kiekio aš iškepiau 2 sluoksniuočius, kurių vieną valgėme Kūčių vakarą - šiltą su karštomis bulvėmis, o kitą gavome skanauti Kalėdų antrą dieną - šaltą ir pilnai sustingusį. Abu variantai buvo dieviško skonio.

Prie žuvies sluoksniuočio tinka šie padažai: "Krevečių padažas" (žiūr. žemiau), aioli, "Tartar padažas", "Agurkinis krapų padažas" (žiūr. žemiau), arba tiesiog majonezas.

Paruošimui reikia turėti mėsmalę (geriau plastikinę su plieniniais ašmenimis), 3-5 dubenis, gilią stačiakampę arba ovalo formos formelę, tinkančią kepimui orkaitėje, bei didesnę už formą 3-4 cm gilumo blėkutę. Aš naudojau silikoninę formelę, ji yra nesvylama ir nelimpama. Dar tinka keramikiniai, špižiniai glazūruoti, plieniniai indai - šių indų vidų, prieš kepant, reiks ištepti aliejumi.

Išeiga vienas 23x10x6 cm žuvies sluoksniuotis, maždaug 10 porcijų.

Produktai:

Dvigubas recepte nurodytos žuvienos kiekis.

• 0,5 kg (1 lb) lašišos file be kaulų
• 0,75 kg (1,5 lb) baltos žuvies file be kaulų
• 2 bulvės (350 g)
• 1 didelis svogūnas (300 g)
• 2 skiltelės česnako
• kuokštas šviežių čiobrelių arba/ir krapų+petražolių
• kuokštas šviežių česnakinių svogūnų
• 1-2 ilgos morkos
• 4 šparagai (dar vadinami smidrais)
• 2 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus 
• 1-2 Valg. Š. miltų - nebūtinai

Paruošimas:

1. Bulves verdame su lupenomis, 20 min. po užvirimo. Atvėsiname ir nulupame.
2. Nuskutame morkas, pjauname jas išilgai mažojo piršleio plonumo juostelėmis. Keptuvėje po dangčiu, nedideliame kiekyje lengvai pasūdyto vandens, blanširuojame morkas ir šparagus, t.y. verdame tik 2 min. po užvirimo. Apvirusias daržoves nukošiame.
3. Žuvies file nuplauname ir nusausiname. Į atskirus dubenis sumalame kiekvienos rūšies žuvieną, dar atskirai malame bulves ir atskirai svogūną. Baltą žuvieną daliname pusiau.
4. Turime tris dubenis žuvienos: 1 - oranžinė lašiša, 2 - balta žuvis, 3 - būsima žalios spalvos žuviena. Į tris dubenis paskirstome priedus šitaip:
   
   • į lašišą dedame 1/3 maltų bulvių + 1/2 malto svogūno;
     
   • į baltos žuvies dubenį dedame 1/3 maltų bulvių + 1/2 malto svogūno +  sutrintas česnakas;
   • žaliam sluoksniui į dubenį dedame 1/3 maltų bulvių + susmulkinti žalumynai (laiškinis česnakas, krapai, petražolės, čiobrelis).
5. Žuvieną visuose 3 dubenyse pasūdome, papipiriname ir atskirai kiekvineną išmaišome.  Jeigu kuri nors žuviena gavosi labai šlapia, galima įmaišyti truputėlį miltų.
6. Dabar formuojame sluoksniuotį kepimo inde sekančia tvarka:
   
   • oranžinė lašiša, paviršių išlyginame silikonine mentele,
   • lygiagrečiai išdėliojame šparagus,
   • žalias žuvienos sluosknis, paviršių išlyginame silikonine mentele,
   • lygiagrečiai išdėliojame blanširuotas morkas,
   • baltas žuvienos sluoksnis, paviršių išlyginame silikonine mentele,
   • paviršių lengvai aptepame aliejumi.
7. Formelę su sluoksniuočiu statome į gilią blėkutę, blėkutėn pilame verdančio vandens, kad iš išorės apsemtų 2/3 (arba bent iki pusės) nuo formelės apačios. Kepame 180°C (350°F) karštumo orkaitėje apie 50 min. Medinis smeigtukas, pasmeigus sluosksniutį iki vidurio ir ištraukus, turi likti sausas.

 












Krevečių padažas pagal Dainą G.
Paruošimui reikia turėti keptuvę ir rankinį blenderį.
Produktai:

• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 20-30 g sviestuko
• 2 skiltelės česnako, išlukštentos
• 10-12 vnt. tigrinių krevečių, arba 200 g smulkių krevečių, gali būti šviežios, šaldytos arba koservuotos
• žiupsnelis (1/8 arb. š) druskos
• žiupsnelis (1/8 arb. š) čili pipirų sausų dribsnelių
• 1 stiklinė mažo riebumo (12-13%) grietinėlės (half and half - JAV)
• 1 Valg. Š. citrinų sulčių

Paruošimas:

1. Virš vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų, ištirpiname sviestą. Dedame krevetes ir česnaką, paskaniname druska ir pipirais, kepiname vartant 5 min.
2. Pilame grietinėlės. Grietinėlei užvirus, nukeliame keptuvę nuo liepsnos, įlašiname citrinų sulčių. Visą turinį sumalame rankiniu blenderiu.
3. Pateikiame ąsotėlyje su samtuku šalia "Žuvies sluoksniuočio".

 

Agurkinis krapų padažas:
Paruošimui riek turėti burokinę tarką, puslitrį indelį su dangteliu.
Produktai:

• 200 g nedidelis agurkas, šviežias arba raugintas/marinuotas
• 1/2 arb. š. druskos
• žiupsnelis maltų pipirų 
• 200 ml grietinės
• 2 Valg. Š. susmulkintų krapų - tik "plunksnelės" be kotelių

Paruošimas:

1. Agurką sutarkuojame. Jeigu naudojame šviežią agurką, jį lengvai pasūdome (papildomas druskos kiekis nei nurodyta recepte) ir paliekame rėtuke sultims išvarvėti apie 15 min. 
2. Dabar tarkuotą agurką (šviežią ar raugintą) gerai nuvarviname, sumaišome su likusiais ingredientais. Padažą apie 1-2 val. prieš tiekiant į stalą palaikome sandariame indelyje šaldytuve.

 P.S. Vienas mano vaikas labai noriai valgė "Žuvies sluoksnuotį", o kitas - tik kąsnelį paragavo ir atstūmė. Tad nepriskiriu jo prie "VAIKŲ PAGEIDAVIMŲ" kategorijos, bet patikinu: jeigu jūsų vaikas mėgsta žuvį arba žuvies kotletus, šis patiekalas jam/jai irgi patiks.