Šokoladinio dugno citrininis "Čyzkeikas"

Cheesecake arba "Čyzkeikas" - taip angliškai vadinamas sūrio tortas, kartais į lietuvių kalbą verčiamas kaip "sūrio pyragas". Sūriai - Europos kontinento valgis nuo priešistorinių laikų. Sūrio arba varškės produkto mišinys su medum - tai vienas seniausių Europos žmogui žinomų desertų. Kiekviena Europos tauta, o vėliau ir Europiečių užkariauti žemynai, šiuo metu turi savo autentišką sūrio torto/pyrago ruošimo tradiciją. Aš esu sūrio produktų visuose jų pavidaluose gerbėja, tad kelionėse ar iškylose, kai turiu pasirinkimą tarp aibės desertų, dažnai renkuosi sūrišką, ypač mėgstu neriebius ir lengvus desertus.

Recepto šaltinis - Kary Osmond, Kanados televizijos kulinarinės programos vedėja. Jos maisto gamyba man primena mano namų virtuvę. Jau ne pirmą kartą gaminu pagal Kary Osmond receptus ir dar nė karto neteko nusivilti. Man šis sūrio pyrago receptas imponavo tuo, jog gamyba visiškai nereikalauja terminio apdorojimo. Tai yra fusion receptas, iš keletos tradicinių receptų pasisavinęs įvairius elementus. Skonis mano liežuviui - 7 balai iš 10, mano sūnui ir vyrui - labai patiko, mano dukrai - "alright" skonis.

Mūsų vasarnamyje nėra orkaitės, o ir viryklė tik iš dviejų kaitinimo elementų. Jeigu balių ruošiu vasarnamyje, mano viryklė būna nuolat užimta kunkuliuojančiais puodais. Tad labai paranku turėti deserto receptą, kurio gamybai reikalingas tik šaldytuvas. Tikiuosi, kad ir jums pravers ir patiks šis receptas.

Mano patyrimu, skaniau naudoti geltonos citrinos tarkius ir geltonos citrinos griežinėlius torto papuošimui, žaliųjų citrinų žievelės yra perkarčios - nepageidaujamas skonis šiame deserte. Tačiau sūrio sluoksnio paskaninimui tinka bet kokių citrinų sultys. Aš naudojau ekologišką grietinėlės sūrį, kuris yra sūresnis negu Philadelphia tepamas sūris, tad skonio tobulumui mano recepte šiek tiek padidinti kondensuoto pieno ir citrinų sulčių kiekiai. Grietinėlę patariu naudoti labai saikingai - tik kad būtų įmanoma suplakti sūrio masę, arba geriau išvis jos nenaudoti, nes gražesnis yra standus sūrio pyragas. Kitą kartą ruošiu plonesnį pyragą tik iš 2 pakelių grietinėlės sūrio, nes mano skoniui balansas tarp šokoladinio dugno ir sūrio viršaus buvo stiprioje persvaroje į pastarąjį.

Šio recepto gamybai reikia turėti 25 cm apvalią arba 20x20 cm kvadratinę torto formą. Galima naudoti ir maždaug panašaus dydžio keptuvę stačiomis briaunomis.

Paruošimui reikia turėti maisto procesorių, arba didelę grūstuvę, arba storesnį celofaninį maišą ir kočėlą - sausainių trupinimui; torto formavimui skirtą indą (žiūr. aukščiau), kepimo popieriaus, silikoninę mentelę, mikserį, tarką arba citrusų žievelės gremžtuką. Išeiga 16-20 porcijų.

Produktai dugnui:

• 230 g šokoladinių sausainių, kaip "Oreo"
• 50 g sviesto, kambario temperatūros

Produktai sūrio sluoksniui:

• 375 g grietinėlės sūrio (3 pakuotės po 125 g), kambario temperatūros
• 1/2 skardinės (150 ml) saldinto sutirštinto pieno
• 1/5 stiklinės (50 ml) plakamosios grietinėlės - nebūtinai
• 2 arb. š. (10 ml) geltonos citrinos žievelės tarkių (nuo vienos citrinos)
• 1/4 stiklinės (75 ml) citrinų sulčių (maždaug iš 2 citrinų)
• 1 Valg. Š. (15 ml) smulkaus granuliuoto cukraus

Produktai papuošimui:

• 16 vnt. plonų citrinų griežinėlių, skaniau geltonų (1 graži citrina)
• 1/2 stikinės (125 ml) plakamosios grietinėlės + 1 arb. š. cukraus; arba pirktinė iš buteliuko purškiama plakta grietinėlė

Paruošimas:

1. Torto formą išklojame kepimo popieriumi taip, kad dviejuose šonuose atsikištų maždaug 2 cm popiertiaus virš briaunos (šito reikės pagamintam sustingusiam pyragui išimti iš formos).
2. Maisto procesoriuje sumalame arba grūstuvėje sutrupiname šokoladinius sausainius. Galima sausainius sudėti į celofaninį maišą ir smūgiuoti kočėlu. Sausainių trupinius sumaišome su sviestu. Anksčiau paruoštoje formoje sausainių mase padengiame visą dugną, sausainių masė turi būti standi - spaudžiame plokščios stiklinės dugnu. Formą su joje paruoštu šokoladiniu dugnu dedame į šaldytuvą 30 min. - kad dugnas sukietėtų.
3. Dideliame dubenyje miksriu suminkštiname grietinėlės sūrį. Pridedame kondensuoto pieno, cukraus, citrinos žievelių tarkių ir sulčių. Viską plakame mikseriu iki vientisos masės. Jeigu masė labai tiršta, galima šiek tiek ją suskystinti grietinėle.
4. Sūrio plakinį tolygiai paskirstome ant sustingusio šokoladinio dugno formoje. Paviršių išlyginame silikonine mentele. Uždengiame meistine plėvele ir paliekame šaldytuve stingti apie 4 val. (Jeigu pyragas ruošiamas kelios dienos prieš balių, šiame pavidale jį galima laikyti šaldytuve 2 paras).
5. Prieš pat tiekiant tortą į stalą, suplakame cukrumi lengvai pasaldintą grietinėlę. 
6. Pyragą peiliu paliuosuojame nuo formos šonų. Laikant už atsikišusių kepimo popieriaus kraštų, pyragą išimame iš formos. Supjaustome kvadratėliais arba dedame į torto lėkštę, jei tieksime į stalą nepjaustytą. Puošiame plaktos grietinėlės bokšteliais, į juos įstatome citrinos griežinėlius.

P.S. Šio torto papuošimui vietoje citrinų griežinėlių ir plaktos grietinėlės tiktų tamsaus arba balto šokolado tarkiai. 

Maisto procesoriuje sumalame šokoladinius sausainius.

Sausainių-sviesto masę dedame į kepimo popieriumi išklotą formą.

Spaudžaint stiklinės dugnu išlyginame torto šokoladinį dugną. 

Nutarkuojame citrinos žievelę, išspaudžiame sultis. 

Dubenyje sumaišome grietinėlės sūrį, citrinos sultis ir tarkius, kondensuotą pieną.

Sūrio mase padengiame atvėsintą šokoladinį dugną.

Uždengiame tortą plėvele ir šaldome šaldytuve 2 val. (iki 3 parų).

Tortą tiekiame į stalą papuošus plakta grietinėle, citrusų griežinėliais arba šokolado tarkiais.

Šaltas artišokų užtepas

Kartais norisi paskanauti kažko neįprasto, nekasdieniško, tačiau nebūtinai aštraus ir egzotiško. Būtent toks yra šis užtepas - kupinas paslaptingų švelnių skonių. "Šaltas artišokų užtepas" tinka prie krekerių ar duonos traškučių, prie daržovių kąsnelių, kaip pvz. saliero, agurko gabaliukų, ir neapsakomai puikiai tinka prie vyno.

Recepte naudojami kaštonai; galima juos šviežius pirkti, po to virti ir lupti, - tai daug laiko užtrunkantis darbas. Aš taupau laiką, tad perku konservuotus vandeny kaštonus, - jų skonis puikus. Konservuoti kaštonai tinka desertams, salotoms, azijos troškiniams iš daržovių, krevečių ar mėsos kąsnelių, ir šiaip kaštonai yra labai sveikuoliškas valgis.

Šis užtepas yra lengvas, neriebus, švelnaus skonio. Svarbu gerai susmulkinti kaštonus ir ypač artišokus, kad neliktų ilgų plaušų. Kaštonai suteikia užtepui tekstūros, tad patiekalas nėra glitus, maloniai kramtomas ir labai gerai tinka prie vyno. Recepto šaltinis yra čia. Šiek tiek pakeisčiau originalų receptą - nerekomenduoju naudoti Parmezano sūrio, mat jis užslopina švelnius kitų ingredientų skonius. 

Paruošimui reikia turėti maisto procesorių, mikserį - tik jeigu procesorius mažiukas, keptuvę, gražų dubenėlį. Išeiga maždaug 600 ml tiršto užtepo, šio kiekio užtenka 30 asmenų baliui. Aš ruošiau šį užtepą 2015 m. Kalėdoms; valgytojų turėjom 16, tad susivalgė tik 1/2 pagaminto kiekio.

Produktai:

• 1 indelis (apie 240 ml) konservuotų kaštonų
• 3-4 skiltelės česnako
• 1 indelis (apie 400 ml) konservuotų artišokų, arba 400 g šaldytų ir trumpai apvirtų
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 4-6 "plunksnelės" žalių laiškinių svogūnų (apie 60 g)
• 1 pakelis (apie 240 g) grietinėlės sūrio, kaip Philadelphia
• 1 stiklinė (galima daugiau) nesaldinto graikiško jogurto
• 1/8 arb. š. (žiupsnelis) druskos
• 1/8 arb. š. (žiupsnelis) šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošimas:

1. Nukošiame kaštonus. Maisto procesoriuje kaštonus sumalame iki maždaug "grikių košės" rūpumo konsistencijos. 
2. Pridedame nukoštus artišokus ir vėl viską sumalame, dabar iki "sorų košės" konsistencijos.
3. Svogūnų laiškus ir česnaką supjaustome kuo smulkiau. Keptuvėje virš mažesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Beriame svogūnus ir česnaką, pasūdome juos ir papipiriname. Mentele vartant svogūnus lengvai apkepame, apie 2 min., iki kol jie pradės minkštėti. 
4. Dabar svogūnai keliauja į maisto procesorių ir vėl viskas malama iki vientisos konsistencijos. 
5. Dubenyje mikseriu suplakame grietinėlės sūrį su jogurtu (jeigu jūsų maisto procesorius milžiniškas, tai jame galima šiuos ingredientus tiesiog plakti kartu su kitais ingredientais).
6. Artišokų-kaštonų-svogūnų mišinį sumaišome su sūrio-jogurto mišiniu. Paliekame šaldytuve bent 30 min. užtepui atšaldyti ir sutirštėti. 
7. Tiekiame į stalą gražiame dubenėlyje, šalia krekerių ir vyno.

Šitaip atrodo indelis konservuotų vandeny kaštonų.

Kaštonus sumalame iki "grikių košės" rūpumo.

Pridedame artišokus ir viską sumalame iki "sorų košės" rūpumo.

Keptuvėje lengvai apkepiname svogūnus ir česnakus.

Apkepinti svogūnai keliauja į maisto procesorių ir vėl malame.

Šitaip atrodo sumaltos daržovės ir kaštonai.

Dubenyje suplakame grietinėlės sūrį su jogurtu.

Visus ingredientus sumaišome.

Šitaip atrodo galutinis produktas.

Artišokų užtepas keliauja į stalą.

P.S. Jeigu naudosite šaldytas artišokų šerdis, tai jas pradžioje 5 min. apvirkite lengvai pasūdytame vandenyje, nukoškite ir atvėsinkite. Iš šaldytų artišokų gaminamą užtepą norėsis paskaninti šlakeliu citrinų sulčių. 

Jūreiviškas makaronų apkepas

Jūreiviški makaronai (макароны по-флотски - rus.) lietuviams dažniausiai asocijuojasi su Sovietmečio nepritekliaus kultūra. Tačiau šis patiekalas yra kilęs iš viduramžių Italijos, ir jo pagrindą sudaro tik tie ingredientai, kurių laivuose turėjo jūrų keliautojai: statinėse sūdyta mėsa, bet kokie makaronai, svogūnai. Sūris šiame recepte nebūtinas, bet pageidaujamas, - tai tam tikras pagerinimas; įsivaizduokime, kad laive plaukia išponėję keliautojai, kurių vakarienei Kokas (laivo virėjas) gali paaukoti saują tarkuoto sūrio. Be sūrio patiekalas ruošiamas po dangčiu, galima ruošti virš vidutiniškos liepsnos ant virykės; su sūriu - dangčio nereikia, patiekalas ruošiamas kaip apkepas orkaitėje.

Mano vaikystės šeimoje šį patiekalą ruošdavo prosenelė Janina (lietuvė bajoraitė, kilusi iš Minsko gubernijos). Dažniausiai tai būdavo vakarykščių palikusių makaronų gelbėjimo patiekalas, bet kartais, labai užsigeidus "Jūreiviškų makaronų", buvo šviežiai verdami makaronai būtent šiam patiekalui. Mano dabartinėje šeimoje aš, nors ir neišgyvenu nepritekliaus, tačiau labai vertinu taupumo įpročius, tad pasitelkiu šį receptą būtent kai šaldytuve yra palikusių vakardienos makaronų. Šeima būna devintam danguj! 

Internete rasite įvairių šio patiekalo variantų: su morkomis, su ketčupu, su grybais ir daugybe žalumynų... Bet tai jau visai kiti patiekalai, pasiskolinę populiaraus patiekalo pavadinimą. Tikri "Jūreiviški makaronai" yra minimalistiniai, tik iš žemiau suminėtų ingredientų.

Čia aprašysiu receptą orkaitėje po sūrio plutele - man toks skaniausias. Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkančią keptuvę, tvirtą mentelę. Išeiga 4 didelės porcijos. 

Produktai:

• 400-500 g mėsos faršo, tinka jautiena, kiauliena, paukštiena, triušiena, gali būti sūdyta mėsa iš stiklainio
• 300-400 g virtų makaronų, bet kokios formos
• 1-2 svogūnai (200 g)
• 2 Valg. Š. aliejaus, arba taukų nuo sūdytos mėsos paviršiaus
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1/2 arb. š. druskos - tik jeigu mėsa šviežia
• 200 g jūsų mėgstamo fermentinio tarkuoto sūrio ar sūrių mišinio

Paruošimas:

1. Paruošiame 190°C (375°F) karšumo orakitę.
2. Tuo tarpu kol kaista orkaitė, ant viryklės virš vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų (arba taukus iš mėsos stiklainio). 
3. Pradžioje apkepiname susmulkintą svogūną iki auksinės spalvos, maždaug 3-4 min. Dabar į keptuvę keliauja faršas (arba mėsa iš stiklainiuko). Pasūdome ir papipiriname (konservuotos mėsos sūdyti nereikia). Mentele keptuvėje smulkiname mėsą į mažus gabaliukus ir vartome, kepiname kol neliks matyti žalios mėsos rausvumo (arba kol konservuota mėsa subyrės į smulkius gabalėlius ir gerai įšils). Mėsos-svogūnų troškinys turi būti sultingas, jeigu visas skystis bekepant nugaravo, pilame keptuvėn 1/2 stiklinės karšto vandens.
4. Nukeliame keptuvę nuo liepsnos. Karštą mėsos-svogūnų sluoksnį uždengiame virtų makaronų sluoksniu, paviršių apirabstome sūrio tarkiais. Šauname keptuvę į orkaitę ir kepame 30-40 min., kol sūrio paviršius pavirs šviesiai ruda plutele. 
5. Tiekiame į stalą tuojau-pat, karštą. Apkepą pjaustome kaip pyragą. Šalia "Jūreiviškų makaronų" tinka visi "jūreiviški" priedai: marinuotos ar raugintos daržovės, alus, obuolių sultys ir limonadas - vaikams. Skanaus! 

Mėsos ir svogūnų troškinys - apatinis sluoknis.

Antras sluoksnis - šalti vakardienos makaronai.

Paviršių barstome fermentinio sūrio tarkiais. 

"Jūreviškų makaronų apkepas" tik iš orkaitės.

1/8 apkepo mano vaikams neužteko sočiai pavalgyti... Teko pakartot.

Lazanja

"Lazanja" (lazagna - it.) - tai šiaurės Italijos patiekalas, šventiškas sluoksniuotas mėsos ir įvairių sūrių apkepas. Tarp raudono ir balto sluoksnių dedami lengvai apvirti 5-6 cm pločio pastos (makaronų dirbinio) lakštai. Dviejų įdarų ruoša ir sluoksniavimas užtrunka apie 30 min., kepimas orkaitėje - apie 1 val. Rezultatas - didžiulis apkepas, kuris pamaitina 10-12 asmenų; su mažesniais kiekiais neapsimoka prasidėti.

Recepto šalitinis: mano altruistiškiausias gyvenime sutiktas žmogus - Rita Cooper. Ji yra vegetarė ir alergiška pieno laktozei, tad net neprisiliečia prie daugelio gyvulinės kilmės produktų. Rita baigusi kulinarijos mokyklą, mechanikos inžineriją, architektūrą, psichologiją ir japonų kalbą, apkeliavusi visą pasaulį, dėsčiusi įviariuose universitetuose ir yra puikiausia mokytoja. Aš, vadovaujama Ritos, ruošdavau daugybę įvairių patiekalų (visa tai buvo dar iki mano santuokinio gyvenimo) ir mes juos išvežiodavom šeimoms, kurioms reikia paramos. Dažniausiai tai buvo sunkių ligonių šeimos, žmonės, kuriems nebuvo nei laiko, nei galimybių pasigaminti naminį valgį. Mūsų tikslas buvo padėti šeimoms vakare susirinkti prie vieno stalo, atsipalaiduoti, pajusti, jog apie juos galvoja ir kiti žmonės, kad jie ne vieniši šiame pasaulyje. Kitą dieną mes atvažiuodavom indelių susirinkti ir matydavome švytinčius veidus - tai buvo geriausias atpildas už mūsų triūsą.

Mano vaikai giliai gerbia "Lazanją". Dar tokio negirdėjau, kad būtų koks pateisinimas nesuvalgyti "Lazanjos" gabaliuko iki galo, netgi kai jiems tiekiu suagusias porcijas. Ruošiu šį patiekalą gana retai - lietingais rudens arba ilgais žiemos vakarais, ypač kai laukiame vakarienei svečių. Tad mano šeimai patiekalas nepabodo.

Kituose "Lazanjos" receptuose rasite, jog nenaudojami kiaušiniai, arba baltame sluoksnyje naudojamas vien Ricotta sūris, be Mozzarela sūrio. Tokia "Lazanja" bus skani, bet žiauriai didelė rizika subyrėti lėkštėje. Nepatingėkite gauti visus ingredientus, tada jūsų "Lazanja" bus sotesnė ir stangresnė, estetiškesnė tiekiant į stalą.

Dar kituose receptuose būna rekomenduojama, kad viršutinis / paskutinis "Lazanjos" sluoksnis būtų raudonasis. Šis sluoksnis orkaitėje kepant akivaizdžiai burbuliuoja, tad lengviau stebėti "Lazanjos" kepimą. Tačiau burbuliuojantį sluoksnį reikia uždengti folija (aš nenaudoju aliuminio), be to, gražiai sūriškai plutelei paviršiuje prireiks dvigubai daugiau sūrio, kitaip mėsiškas sluoksnis persimatys ir liesis. Tad aš prisilaikau kulinarų nuomonės, jog paskutinis, t.y. viršutins "Lazanjos" sluoksnis turi būti baltas Rikotos sūrio sluoksnis. Jis kepant neburbuliuoja, nereikia naudoti aliuminio folijos, pakanka kontroliuoti orkaitės temperatūrą ir užstatyti taimerį tiksliam kepimo laikui. Kepdama Ricotta paviršiuje lengvai apdžiūva, vėliau, padengus patiekalą riebaus sūrio tarkiais, susiformuoja graži plutelė.

"Lazanjos" mėsiškam sluoksniui gali būti naudojamas tiek jautienos, tiek vištienos faršas. Aš visada naudoju jautieną. Vegetarai vietoj mėsos recepte naudoja smulkiais kubeliais supjaustytą arba burokine tarka sutarkuotą baklažaną, arba susmulkintus mėgstamos rūšies grybus.

Į stalą "Lazanja" tiekiama šalia "Cezario salotų", raudono vyno - jautienos "Lazanjai", balto vyno - vištienos faršo "Lazanjai", arba užsigeriama obuolių sultimis.

Paruošimui reikia turėti stačiakampį, gilų keramikinį kepimo indą - maždaug 33x23x6cm (13x9x2 coliai), didelį ir platų virimo puodą - maždaug 5 litrų talpos, dubenį - baltam įdarui sumaišyti, didelę keptuvę -raudonam įdarui ruošti, dvi silikonines menteles, padėklą ir rolę kepimo popieriaus - virtiems lipniems "Lazanjos" lakštams išdėti. Išeiga 10-12 porcijų.

Produktai raudonam įdarui:

• 450-500 g (1 lb) jautienos ar vištienos faršo (gali būti susmulkinti grybai ar baklažanas) 
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 2 vnt. svogūnai (300 g)
• 4-5 vnt. česnako skiltelės
• 700 ml (1 indelis) smulkintų pomidorų savo sultyse 
• 200 g (1 indelis) tirštos pomidorų pastos
• 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 Valg. Š. "Itališko prieskonių mišinio": bazilikas, mairūnas, rozmarinas, čiobrelis, raudonėlis

Produktai baltam įdarui:

• 1 litras (900 g arba 2 lb) Ricotta sūrio
• 250 g (8 oz) tarkuoto Mozzarela sūrio - maždaug 2 stiklinės
• 4 vnt. kiaušiniai
• 150-200 g šviežių petražolių+špinatų+baziliko lapelių
• 1/2 arb. š. druskos

Produktai "Lazanjos" formavimui

• 460 g (1 pakuotė) "Lazanjai" skirtų plačių pastos lakštinių
• 1 arb. š. druskos
• 80-100 g tarkuoto Parmigiano sūrio, arba tiks "Džiugas"

Paruošimas:

1. Raudono įdaro paruošimas: virš vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų, 3 min. maišant apkepiname smulkiai supjaustytus svogūnus ir česnakus. Pridedame faršo (grybų arba tarkuoto baklažano), pasūdome ir papipiriname, mentele skaidant faršą į trupinius toliau kepiname apie 5 min., kol mėsa praras raudonumą, susitrauks į mažus pilkus gumulėlius. Dabar pridedame likusius raudono padažo ingredientus, išmaišome, užviriname, sumažiname kaitrą ir pakunkuliuojame atviroje keptuvėje apie 20-25 min. Paruoštas padažas turi būti tirštas. Nukeliame keptuvę nuo liepsnos ir paliekame šiek tiek pravėsti kambario temperatūroje.
2. Balto įdaro paruošimas: Susmulkiname šviežius žalumynus. Dubenyje sumaišome "Rikotą", pusę kiekio "Mocarelos" sūrio, žalumynus, įmuštus kiaušinius, druską.
3. Puode užviriname 3 litrus pasūdyto vandens (sūdytame vandenyje pastos gaminiai mažiau sulimpa). Į verdantį vandenį švelniai nardiname "Lazanjos" lakštus, kad jie nesubyrėtų. Verdame pagal pakuotės instrukciją, mano atveju tai buvo 10 min. Išvirę lakštai turi likti gana stangrūs, labai "al dente". Atsargiai nukošiame lakštus per rėtį, trumpai apliejame šaltu vandeniu ir išdedame juos vieną šalia kito eilėmis ant kepimo popieriumi padengto padėklo. Reikia darbuotis mikliai, kad virti lakštai nesuliptų tarpusavyje. 
4. Paruošiame 175°C (350°F) karštumo orkaitę. "Lazanjos" kepimo indo dugną pirmiausia ištepame plonu sluoksniu raudono padažo. Toliau sluoksniuojame "Lazanją" sekančia tvarka:
   
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • balto įdaro 2 cm (arba 1/3 viso turimo kiekio)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • raudono įdaro 1 cm (arba 1/2 viso turimo kiekio)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • balto įdaro 2 cm (arba 1/2 viso likusio kiekio)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • raudono įdaro 1 cm (arba visas likęs kiekis)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • balto įdaro 2 cm (arba visas likęs kiekis)
5. Išlyginame "Lazanjos" paviršių silikonine mentele ir šauname į orkaitę 40 min. Šioje stadijoje "Lazanja" turi būti vis dar balta, "Rikotos" paviršius sausas, palei indo kraštus matyti burbuliuojantis raudonas padažas. 
6. Burokine tarka sutarkuojame "Parmezaną", sumaišome su palikusiais "Mocarelos" tarkiais. Šiuo tarkių mišiniu apibarstome "Lazanją" ir vėl šauname į okaitę dar 20 min. Sūrtis turi išsilydyti, lengvai paruduoti.
7. Ištraukiame "Lazanją" iš orkaitės ir paliekame kambario temperatūroje 15 min. - šiek tiek atvėsti ir sutvirtėti. Pjaustome vienos porcijos dydžio stačiakampiais ir tuojau pat tiekiame į stalą. Buon appetito!

"Lazanjos" lakštus apverdame ir tuojau išdedame ant kepimo popieriaus, kad nesuliptų. 

Paruošti baltas ir raudonas įdarai.

"Lazanjos" indo dugną ištepame raudonu sluoksniu, apdengiame pasta, toliau seka baltas sluoksnis.

"Lazanjos" lakštus dedame lygiagrečiai, užvožiant maždaug 1.5 cm, lakštai tuojau pat sulimpa.

40 min. apkepusią "Lazanją" padengiame šviežiais sūrio tarkiais ir vėl pašauname į orkaitę 20 min.

Pilnai iškepusi "Lazanja" paliekama 15 min. kambario temperatūroje atvėsti ir sutvirtėti.

Pjaustome "Lazanją" vienos porcijos dydžio stačiakampiais.

"Lazanjos" porcija.

P.S. Yra "Lazanjos" receptų, kuriuose vietoj sūrio sluoksnio naudojamas "Bešamelio" padažas (miltai+pienas+sviestas). Šis padažas labai lipnus, bet mano nuomone, visiškai netinkamas "Lazanjai", kurios skonio esmė - tai Ricotta ... plius tirštas pomidoriškumas, pastos lakštų tamprumas, kepto Parmigiano sūrio pluteliškumas, prieskoninių žolelių aromatas...

Taino Aravakan kukurūzai

Kasmet Amerikos žemyno tautos susivienija Paw Waw šventėje - tai vietinių tautų suvažiavimas, vykstantis didelėje atviroje teritorijoje (šiuo atveju tai vyko žirgų lenktynių hipodromo pievoje) mažiausiai 3 paras. Iš dabartinės Kanados, JAV, Meksikos, pietų Amerikos žemyno bei salų suvažiuoja šokėjai, virėjai, amatininkai, menininkai ir meistrai, bei susirenka didelė minia žiūrovų. Žmonės puošiasi nuostabiausiais rankų darbo kostiumais ir papuošalais. Šventės metu vyksta šokių, būgnavimo konkursai, atliekamos ritualinės apeigos, dalinamasi patirtimi, jaunimas mokinamas meistrauti. Vyrai dalyvauja įvairiose rungtyse ir imtynėse. Palei teritorijos kraštus išsidėsčiusiose palapinėse vyksta prekyba gražiausiais rankdarbiais ir skaniausiais patiekalais.

"Indėnai" - tai europiečių pavadinimas, neišskiriantis virš 200 įvairių tautų, su savo kalbomis, tradicijomis, istorija, kultūra. Juos vienija istorija - t.y. europiečių atvežtas genocidas, bei tautų nuolatinis pasipriešinimas kultūriniam sunaikinimui. Šių tautų kultūras vienija ir tai, jog jose labai svarbią vietą užima pagarba gamtai, išminčiai, vyresnei kartai, optimizmas ir tikėjimas gyvenimo prasmingumu. Jie yra pasakotojų tautos, žodiniu būdu perduodantys savo žinias, papročius, legendas ir pasakas. Todėl mano perdėtas smalsavimas "kodėl", "iš kur", "kokiu pagrindu", "kas jus išmokino", "ar tai tik jūsų šeimos, ar tai genties tradicija" buvo priimtas geranoriškai ir laiko nepašykštėta mano visus smalsavimus patenkinti.

Dievinu amerikos tautų virtuves. Visada žavi paruošimo paprastumas, produktų natūralaus pavidalo išlaikymas, spalvų ir skonių įvairovė. Mano pastebėjimu, yra daug bendrumo su itališka kulinarija, tik jeigu iš jos pašalinsime pastą-makaronus, bei 10 kartų sumažinsime aliejaus sąnaudas.

"Taino Aravakan kukurūzus" ragavau ir gavau receptą dalyvaudama minėtame Paw Waw iš mielos jaunos virėjos, atvykusios iš dabartinės Puerto Rico salos, šimtmečiais priklausiusios Taino genies, Aravak tautinei grupei (aravakų kalboje "taino" reiškia "taika").

Receptą užsirašiau čia sau - kad nepamirščiau, ir jums - jeigu kam bus įdomu.

Jaunoji Taino genties šeimininkė naudojo savo pačios užaugintus milžiniškų margaspalvių (geltonų, rusvų ir rudų) grūdelių kukurūzus, "Adži kabaljero" čiles bei savo gamybos sūrį. Ji man patarė, jog pagal skonį tinka ir feta sūris - tik nelabai sausas; tinka bet kokie čilės pipirai, kaip pvz. halapenjo, bei bet kokie kukurūzai. Tad yra daug laisvės, galima bandyti gamybą.

Išeiga 8 porcijos.  Paruošimui reikia turėti grilį arba didelį puodą.

Produktai:

• 8 kukurūzų burbuolės
• 1 arb. š. druskos 
• 50 g žalių svogūno laiškų
• 50 g sviesto arba aliejaus

Produktai padažui:

• 150 g "Feta" arba "Bryndza" tipo sūrio, riebesnio 
• 1 vnt. šviežia čilė (pagal skonį)
• 200 g kalendrų arba petražolių (didelis kuokštas)
• 1-os citrinos sultys 
• 1-os žaliosios citrinos sultys

Paruošimas:

1. Kukurūzų burbuoles išvalome nuo plaušų ir verdame pasūdytame vandenyje 5-10 min. (tos margaspalvės burbuolės verda ilgiau); arba kepame burbuoles ant grotelių virš grilio, kol grūdeliai išsipūs ir pradės ruduoti. 
2. Smulkiai supjaustome svogūnų laiškus. 
3. Padažui skirtus ingredientus suplakame blenderyje. Turi gautis tirštas ryškiai žalias padažas.
4. Karštus kukurūzus išdedame ant lėkštės, aptepame sviestu arba apliejame aliejumi. Dabar dosniai apliejame žaliu padažu ir apibarstome svogūnais. 
5. Pateikiame tuojau pat kaip užkandį arba vegetarišką patiekalą. Labai tinka pikniko gamtoje. metu.

P.S. Kukurūzus galima kepti tiosiog laužo žarijose (tikriausias Taino paruošimo būdas), bet tada jie turi būti neišvalyti nuo burbuoles dengiančių žalių lapų arba teks vynioti į aliuminio foliją, kas yra nesveika. Arba pasmeigus kukurūzo burbuolę ant iešmo, kepame laikydami virš laužo liepsnos - vaikams turi patikti šis būdas.

Šokėjai kviečiami pasiruošti konkursui. 

Šokėjos su savo gamybos kostiumais - spalvos ir apranga atspindi tautą, gentį ir šeimą.

Šokyje rungtyniauja įvairių tautų ir įvairaus amžiaus moterys. Judesiai primena paukščio skrydį. 

Jaunos merginos vos kojų pirštų galiukais atsispiria nuo žemės.

Atogrąžų regiono tautos kviečia visus prisijungti bedram šokiui ir dainai pagal būgno ritmą. 

Vyrai ir moterys šoka ratu dviejose eilėse, kurios vėliau juda viena šalia kitos.

Susijungusios dvi eilės pradeda vingiuoti.

Šokėjų lyderiai.

Nuogumas ir tatuiruotės - tai tautinio kostiumo dalis.

Inka tautos (Peru teritotija) raštuotas megztukas iš lamos vilnos - mergaitei.

Inka tautos raštuotas megztukas - berniukuui.

Inka tautos kepurė, lamų vilna dažyta augalinais dažais. 

Kitos tautos vilna - veliama. 

Austi vilnoniai kilimėliai.

Tautiniai suvenyrai, sapnų gaudyklės ir papuošalai.

Ginklai.

Sapnų gaudyklė, kabinama virš lovos ar gulto, veja šalin blogus ir beprasmiškus sapnus. Oda ir plunksnos.

Gražus veidas ir stiprus žvilgsnis. Amerikos tautų išlikę palikuonys - stiprios savigarbos žmonės.

Rankų darbo ekologiški žaisliukai, šlepetės.

Kaukės apeigoms ir interjerui (tarp švenčių).

Austas ir virvele siuvinėtas sijonas.

Austas ir virvele siuvinėtas sijonas.

Marškinėliai su užrašu: "Saugumo tarnyba kovje su terorizmu nuo 1492 metų"

Matriarchalinė dievybė, prarijusi uraganą, kad apsaugoti pusiaujo tautų salas. Ji išleidžia vėją kai žmonės negerbia gamtos.

Šiaurės Amerikos tautiniai batai.

Odiniai batai ir karoliukais siuvinėtos piniginės.

Aztekų (actekų) namus saugojanti dievybė.

Medžiotojų trofėjai. 

Labai gražūs plonos odos drabužiai moterims, autoriniai darbai.

Būgnai šokėjams - šokėjai dažnai patys dainuoja ir būgnuoja sau ritmą.

Navaho tautos suvenyrai.

Mano dukra su mylimiausia rankų darbo lėlyte, apsigaubusi Navaho ploniausios ir švelniausios vilnos skraiste. Austų drabužių ir anklodžių spalvos reprezentuoja metų laikus, šiuo atveju viena pusė - ruduo, išvirkščia pusė - pavasaris.

Madžiotojų trofėjai panaudojami apeidinių kostiumų ir kaukių gamybai.

Vyrų šokių konkursas. Amerikos Valstijų vėliava neša rimtį ir liūdesį. 

Vyrų šokiai.

Vyrų šokiai.

Šokėjų kostiumai iš nugaros.

P.S. Jeigu susižavėjote Amerikos žemyno tautų rankdarbiais, tai galite jų nusipirkti National Geographic Internetinėje parduotuvėje: http://shop.nationalgeographic.com/
Į paiešką šveskite žodį "alpaca" ir matysite didžiulį pasirinkimą autentiškų švelniausios vilnos, šilčiausių ir lengviausio svorio raštuotų megztinių, šalikų, kepurių, liemenių, skraisčių ir lovatiesių.


Kviečių pasižiūrėti seniausio Amerikos tautinių šokių video įrašo: https://www.youtube.com/watch?v=igmpvrRQIkI