Citrininiai "Skonai" su uogomis

Šiam receptui įkvėimo šaltinis buvo aktorės Christinos Riccy vaidmuo seriale "Lizzie Borden Took an Ax". Seriale gervuogių skonais pagrindinė veikėja nuonuodija savo dragę... Aš nuo ankstyvos vaikystės esu siaubo ir kriminalnių istorijų gerbėja - paveldėjau tai iš mano vienos prosenelės. Šis mano pomėgis daugumai draugų sunkiai suvokiamas, jiems tai nepriimtina ir netgi šlykštu. Aš tame matau kūrėjo fantazijos meistriškumą, siurrealios realybės poveikio žmogaus psichologijai vaizdavimą, žmogaus intelekto ir savisaugos instinktų veikimo kritinėse situacijose analizavimą. Siaubo filmuose mane žavi aktorių talentai, įtampą sukuriantys garsai ir muzika, specialių efektų kūrybinis meistriškumas. Vaikystėje netgi bandžiau rašyti siaubo romaną, apie konkistadorų kovą su žmogėdromis indėnais, o pabaigoje atskrido ateiviai, kurie visus sukišo į vieną mėgintuvėlį... Na, jeigu aš jums dar nesugadinau apetito, tai pirmyn!

Pagal mane šilti "Skonai" - tai puikūs savaitgalio pusryčiai, ypač šaltuoju metų laiku. "Skonai" valgomi juos pertepant sviestu, tiršta nerūgščia kaimiška grietine, Mascarpone arba grietinėlės sūriu, uogiene arba džemu.

Skonai - tai Airijos ir Albiono salose gyvenančių tautų valgis, bemielė vos salstelėjusi duona, kurios purumą palaiko valgomoji soda. Šaltiniai teigia, jog "Skonų" tėvynė yra Škotija, kur dar 19 amžiuje keptuvėje virš viryklės būdavo kepamas storas blynas - pyragas, vėliau pjaustomas į trikampius vienos porcijos gabalus. Velsiečiai turi savo apvalių, vienos porcijos "Skonukų" receptą. Airiai orkaitėje kepa analogišką labiau pilvotą "Sodos duoną". Britai prie pietų arbatėlės kepa "Roksus" - kietus vienos porcijos sodos tešlos duoninukus. Amerikoje anglakablės kilmės imigrantai kepa "Skonus", kurie yra kieti lyg "Roksai" paviršiuje, purūs kaip "Sodos duona" viduje, o forma paliekama kepėjo kulinarinei fantazijai: trikampiai, stačiakampiai, rutuliukai, skrituliukai, ar tiesiog tešlos gniužuliukai - kaip kam labiau patinka.

Jums pateikiu sveikuoliškų "Skonų" receptą, be kepimo miltelių, be dirbtinių skonio ir purumo priedų. Recepto idėją pasiskolinau čia. Mano recepto kiekiai ir gamybos eiga skiriasi, pakeitimus dariau pagal savo kulinarinius principus. Tūrius matavau gana tiksliai ir ingredientus svėriau elektroninėmis svarstyklėmis - aš taip darau dėl recepto aprašymo tikslumo, tačiau kiekius galite matuoti apytiksliai. Pagal mano receptą tešla iškepa puri, sodos skonio jaučiasi tik užuomina, kepinys nesausas, bet ir ne drėgnas, toks, kokia turėtų būti pusryčių duona. Aš naudojau trijų rūšių ekologiškus miltus: ruginius, kvietinius ir avižinius. Be ruginių miltų skonai iškepa gelsvos saulėtos spalvos, labai gražūs (gaila, jog neturiu ankstesnio kepinio nuotraukų). Kas mėgsta ruginę duoną, tas paaukos patiekalo estetiką dėl rugio švelniaus ir kvapnaus prieskonio. Malti avižiniai dribsniai tešlai suteikia ne tik skonio, bet ir kiek rūpesnės tekstūros. 

Nerekomenduoju skonų tepti kiaušinio plakiniu - kaip rekomenduoja kai kurie receptai. Šį kartą aš juos ištepiau ir sakyčiau, kad anksčiau kepti sauso paviršiaus skonai man buvo gražesni. 

Geriausiai, tiksliau gražiausiai, "Skonuose" iškepa smulkios sausos uogos, kaip pvz. razinos, džiovintos spanguolės, džiovintos vyšnios, datulės. Gana tvarkingai savo pavidale išlieka smulkios šviežios miško uogos: avietės, žemuogės ir mėlynės. Šaldytos smulkios uogos kepimo metu išleidžia sultis ir šiek tiek nudažo apie jas esančia tešlą. Tačiau labiausiai pasileidžia šviežios sultingos uogos, jos ne tik praranda savo formą dar tik į tešlą įmaišant, bet ir nudažo tešlą savo slutimis, o kepant sugeba išsilieti iš kepinio. Tačiau, skonio požiūriu, estetika čia jokios reikšmės nevaidina. Tad drąsiai naudokite tas uogas, kurias turite po ranka, kurias mėgstate. Aš naudojau šviežias sultingas gervioges, kadangi jos buvo gana didelės, kiekvieną uogą perpjoviau pusiau. Galima "Skonus" kepti ir be uogų, tada rezultate gausis purūs "Roksai".

Kepimui reikia turėti du dubenis, karščiui atsparų indą - didelę keptuvę arba blėkutę, peilį, mikserį arba šakutę, praverstų plakimo šluotelė, citrusų žievelių gremžtukas ir citrinų sulčių spaudyklė.

Produktai:

• 1 stiklinė (250 ml) kvietinių miltų
• 1 stiklinė (250 ml) ruginių miltų (arba kvietinių miltų)
• 1/2 stiklinės (125 ml) avižinių dirbsnių (arba kvietinių miltų)
• 1/3 stiklinės (80 ml) cukraus (galima mažiau)
• 1 arb. š. sodos
• 1/2 arb. š. druskos
• 100 g kambario temp. sviesto
• 1 vnt. citrina
• 1 vnt. kiaušinis
• 1/2 stiklinės (125 ml) riebios grietinėlės arba nerūgčios kaimiškos grietinės
• 1/4 stiklinės (60 ml) nesaldinto jogurto
• 100-120 g smulkių uogų: džiovintų, šaldytų ar šviežių

Paruošimas:

1. Paruošiame 190°C (375°F) karštumo orkaitę. Kepimo skardą arba keptuvę išklojame kepimo popieriumi arba silikoniniu kilimėliu. 
2. Nutarkuojame citrinos žievelę, išspaudžiame iš pusės citrinos sultis. Tešlai reikia maždaug 1 Valg. Š. citrinų sulčių. 
3. Malūnėlyje arba maisto procesoriuje sumalame avižinius dribsnius - maždaug iki manų kruopų rūpumo. 
4. Dideliame dubenyje sumaišome miltus, cukrų, maltas avižas, sodą ir druską - visus sausus ingredientus.
5. Kitame dubenyje šluotele išmaišome skystus ingredienus: grietinėlę/grietinę, jogurtą, kiaušinį, 1 Valg. Š. citrinų sulčių ir žievelės tarkius.
6. Sviestą dedame į miltų mišinį ir šakute spaudžiant į dubens sienelę susmulkiname iki rūpių miltų granulių tekstūros. Mikseriu tai padaryti galima greičiau ir lengviau. 
7. Į miltų dubenį pilame skystą mišinį ir išminkome vientisos konsistencijos tešlą. Į tešlą švelniai įmaišome uogas. 
8. Dabar pagal fantaziją formuojame "Skonus". Galima formuoti 2 cm storumo skritulius, mažo mandarino dydžio kamuoliukus, saujos dydžio tešlos gniužulus... Arba galima tiesiog išdėti tešlą ant kepimo paviršiaus ir suploti į 2-3 cm storio blyną. 
9. Kepame orkaitėje 25-30 minučių, kol kepinys gražiai iškils, paviršius švelniai rustels. Tiekiame į stalą tuojau pat. Skanaus!

Sumalame avižinius dirbsnius.

Aš naudojau šitokią riebią itališką grietinėlę.

Skysti ingredientai dubenyje.

Skystų ingredientų mišinys įmaišomas į miltų-sviesto mišinį.

Galiausiai į tešlą įmaišomos uogos.

Iš dubens tešlą išdedame ant kepimo paviršiaus.

Tešlą formuojame pagal savo nuožiūrą. Aš supjausčiau į 8 trikampius. 

Taip atrodė "Skonai" po 25 min. kepimo. Pakepinus 5 min. ilgiau, jie tapo gražiau parudavę. 

Kapotų avižų košelė

Anksčiau mano pateiktas sveikuoliškas avižų košelės receptas - iš avižinių dribsnių, kur virimas tetruko vos kelias minutes. Šį kartą košę virsim 30 min. iš kapotų avižų.
Avižos žmonijai žinomos tūkstantmečiais. Seniausias rastas radinys - tai 4 tūkstančius metų siekiantis faraono kapas Egipte, kur vėlioniui į pomirtinę kelionę tarpe kitų reikalingiausių dalykų buvo įdėtas ryšulėlis su laukinėm avižom. Tad jau tais senais laikais avižos buvo vertinamos kaip labai maistingas, jėgų suteikiantis produktas, reikalingas netgi pomirtiniame gyvenime (atsiprašau visų, kas nepritaria juodam jumorui). Europiečiai maždaug tuopat metu jau kultivuodavo avižas ir turėjo jų daugybę rūšių (seniausias Europoje radinys - Šveicarijos urvuose aptikti bronzos amžiaus senumo žmogaus auginti avižų grūdai). Europos drėgnas ir vėsus klimatas yra tinkamiausias šiai grūdų kultūrai auginti, tad avižos laikomos europietišku maistu. Šiaurinėje Amerikoje avižos buvo atvežtos ir sėkmingai kultivuojamos nuo 17 a. pradžios.
Negaliu įvertinti įvairių avižų šaltinių, bet pasitikėjau žmonių nuomonėm, tad pasirinkusi airiškas kapotas avižas "Irish oatmeal", jas pamėgau ir pripratau prie jų skonio. Vėliau, viešėdama Lietuvoje, bandžiau kažką panašaus nusipirkti krautuvėje. Deja visos latviškos ir lietuviškos avižos man pasirodė neišvalytos nuo sėlėnų, geresnės buvo rusiškos avižos, geriausios - vokiškos (dabar negalėčiau tiksliai suminėti visų gamintojų). Dar teko Lietuvos prekybos centruose matyti brangiau kainuojančias kapotų avižų pakuotes ekologiško maisto krautuvėlėse - jų neragavau, bet iš pažiūros jos atrodė labai švarios.
Avižos skanesnės šviesios, gerai išvalytos nuo sėlenų, taip pat svarbi galiojimo data, mat ilgai laikomos avižos apkarsta (rancid - angl.).
Šiuo metu žiniasklaidoje sklinda visokie pop-žvaigždžių siūlomi avižų ruošimo receptai. Pvz.:

• Cameron Diaz - ant virtų avižų beria susmulkitus žalumynus, porus, virto kiaušinio baltymą ir viską sulaisto "Ponzu" padažu.
• Julia Roberts - avižų košelę apiberia virto kiaušinio ir avokado kubeliais.
• Populiarus TV laidų virėjas Tyler Florence avižas verda tiesiog obuolių sultyse, vėliau jas sumaišo su obuoliniais putėsiais, košelę barsto šilauogėmis, banano kubeliais, kokoso drožlėmis ir aplieja pienu.



Visions Glass Cookware by Corning

• Aktorius Ryanas Reynoldsas avižas verda vandenyje, po to sumaišo su obuoliniais putėsiais, jo košei sveikų riebalų suteikia įmaišytas sutrintas avokadas arba riešutų sviestas. 

Mano pateiktas receptas - elementariausias. Sveikus ir skanius priedus pasirikite patys. Virti reikės 30 min. Labai pravartu turėti nesvylamą puodą, kaip pvz. grūdinto stiklo puodai. Išeiga 2 porcijos (apie 3 stiklinės virtos košės).
Produktai:

• 1 stiklinė kapotų avižų
• 1/4 arb. š. druskos - nebūtinai
• 1/2 arb. š. cukraus - nebūtinai

Priedai pasirinkimui:
Priedai parstomi arba įmaišomi į jau išvirusią košę, paskirstytą dubenėliuose

• 1/2 arb. š. cinamono miltelių + 1/2 Valg. Š. rudo cukraus + sauja riešutų + 1 bananas
• 1 Valg. Š. medaus + 1 bananas + 1 stilkinė pieno (karvės arba kokosų - veganiškai)
• 1 bananas + 1 avokadas (viskas supjaustyta smulkiais kubeliais)
• sauja uogų + 2 Valg. Š. klevų sirupo

Paruošimas:

1. Puode užviriname 4 stiklines (atvirame puode 1 stiklinė vandens nugaruoja, verdant sandariame puode prireiks tik 3 stiklinių vandens) vandens, pasūdome ir pasaldiname. Pilame kruopas ir, karts nuo karto maišant, verdame virš mažos liepsnos 30 min.
2. Gerai išvirusi košė atrodys kiek perskysta, taičiau aušdama ji sutirštės. Svarbu kruopų nepervirti, jos turi būti iš išorės lipnios, o viduje lyg riešutukai. 
3. Tiekiame į stalą dubenėliuose su pasirinktais priedais. Skanaus!

P.S. Labai skanu ir sveika pateikti avižinę košę su kokosų pienu; paragaukite, gal ir jums patiks labiau negu su karvės pienu.

P.P.S. Jeigu gausite nusipirkti geros kokybės avižų, tai virkite košę be jokių prieskonių, be druskos ir be cukraus. Natūralios šviežios avižos labai skanios savaime.

Antrą vietą vaikų surengtame konkurse užėmė "Košė su gervuogėmis"

Pirmą vietą vaikų surengtame konkurse laimėjo "Košė su šilauogėmis"