Žagarėlių "Skruzdelynas"

Šiais metais, kaip ir per kiekvienas Užgavėnes, mano dukters mokykloje vyko "Visų tautų kultūrų festivalis". Tradiciškai, kiekvienas vaikas atnešė savo šeimos tautinį patiekalą. Aš tikėjausi šiais metais išsisukti nuo papildomo darbo, tačiau jau porą savaičių prieš festivalį dukters klasiokai pradėjo mane kamantinėti: "ką šiais metais kepsite?", "ar vėl bus Lietuviškas skanėstas?", "ar vėl bus Spurgutės?"... Supratau, kad turiu ne tik nenuliūdinti, bet ir vėl kažkuo visą klasę pradžiuginti. Mano paruoštas "Skruzdėlynas" puikiai atitiko progą ir buvo palydėtas deramais komplimentais. 

"Skruzdėlynas" - tai šventinis desertas, galima jį vadinti "tortu", kuris gaminams suformavus aukštą kūgį iš traškios, aliejuje keptos tešlos smulkių sausainiukų - "Žagarėlių". Žagarėliai sulipinami medumi ir apibarstomi aguonomis. Aguonos prilimpa tik tose vietose, kur yra medaus šlakeliai, tad vizualiai atrodo lyg tai būtų skruzdelynas, pilnas skruzdėlių.

Mano nuomone, "Žagarėliai" yra vienas seniausių Europos kulinarijos desertų, siekiantis viduramžius, kai europiečiai, tiek valstiečiai, tiek didikai, maistą valgydavo rankomis. Žagarėliai tradiciškai kepami Užgavėnėms, arba po Gavėnios pavasarinių mugių ir karnavalo metu, Silvestrinėms (Naujųjų Metų nakčiai), ir bet kokia kita proga, kai šventei susirenka didelis būrys žmonių. Žagarelius kepa tiek Lietuvos kaimyninės tautos, tiek Europos parkaščiai. Viena dukters mokytoja - italė - sakė, jog panašius traškius sausainius jos vaikystėje kepdavo močiutė, kuri į kapus nusinešė recepto paslaptį. Man yra žinomas labai panašus Sicilietiškas traškios tešlos receptas - "Kanolių" kiauteliai, kurių recepte irgi būtinas alkoholis - šiuo atveju šviesus Marsala vynas. Alkoholis tešlą lengvai paskanina, padaro traškesne, trapesne; palyginimui - naudojant vandenį, tešla yra tvirtesnė dėl sąveikos su glitimu. 

Taigi, šiuo plačiausiai lietuviams žinomu patiekalu mielai gardžiavosi ir kitos tautos, netgi tie, kas ragavo šį desertą pirmąkart gyvenime (įskaitant visokius "nevalgiukus", "aikštingiukus" ir t.t.).

Paruošimui reikia turėti dubenį, kočėlą, picos peilį - tešlos pjaustymui, maždaug 20 cm skermens puodą arba fritiūrinę - žagarėlių virimui aliejuje, kulinarines žnyples, groteles virš blėkutės - riebalams nuvarvinti; padėklą, didelę lėkštę arba gražų platų dubenį - "Skruzdelyno" formavimui. 

Tešlos gamyba užtrunka apie 30 min.,  kepimas ir "Skruzdėlyno" torto formavimas – 1 val. Išeiga: 80 vnt. "Žagarėlių", t.y. vienas "Skruzdelynas", kurio užtenka 50-60 žmonių pavaišinti (dviems klasėms ir mokytojams).

Internete yra aibė "Žagarėlių" receptų. Būkite atsargūs dėl tų receptų ingredientų proporcijų, ypač kur sakoma naudoti 6 kiaušinius. Mano recepte ingredientai buvo tiksliai matuojama ir sveriami.

Produktai tešlai:

• 3 vnt. vištų kiaušiniai
• 1/8 arb. š. (žiupsnelis) druskos
• ¾ stiklinės (125 g) smulkaus granuliuoto cukraus
• 50 ml (1/5 stiklinės) degtinės arba šviesaus romo
• 2-2 ½ stiklinės (320-390 g) kvietinių miltų, aukščiausios rūšies - tešlai
• ½  stiklinės (80 g) kvietinių miltų – kočiojimui / pabarsymui

Papildomi produktai:

• 1 litras šviesaus augalinio aliejaus (saulėgrąžų, alyvuogių arba vynuogių kauliukų)
• 100 g skysto medaus (akacijų, liepžiedžių arba apelsinmedžio žiedų)
• 2 Valg. Š. aguonų, geriau šviežesnių

Paruošimas:

1. Dubenyje šakute išplakame kiaušinius su druska, cukrumi ir degtine. Beriame 2 stiklines miltų, išmaišome tešlą (galima mikseriu). Tešla bus labai lipni ir tąsi. Beriame šiek tiek daugiau miltų ir minkome rankomis, kol tešla pradės atšokti nuo rankų.
2. Tašlą daliname pusiau, vieną gabalą uždengiame plėvele arba drėgnu lininiu rankšluosčiu, o antrą rankomis paminkome apie 1-2 min., paruošiame kočiojimui.
3. Fritiūrinėje arba nedideliame puode virš vidutiniškos liepsnos prikaitiname aliejų, tai užtruks maždaug 7-10 min. - tiek maždaug trunka ir iškočioti tešlos gabalą. Aliejaus gylis turi būti mažiausiai 4 cm. Ideali prikaitinto aliejaus temperatūra yra 180-190°C (360-375°F); arba tempetratūrą tikriname įmerkus aliejun medinę lazdelę ar medinio šaukšto galą: apie medieną aliejus turi inirtingai burbuliuoti.
4. Ant dosniai miltais pabarstytos lentutės iškočiojame tešlos pusę iki maždaug 2-3 mm storumo. Peiliu tešlos lakštą supjaustome 4 cm pločio juostomis, kiekvieną juostą supjautome maždaug 12-14 cm ilgio stačiakampėmis atkarpomis, kiekvieną atkarpą įpjauname išilgai per vidurį, nepažeidžiant stačiakampio kraštų, t.y. įpjova 2 cm neturi siekti stačiakampio krašto. Formuojame žagarėlius: stačiakampio vieną siauresnį galą perneriame per įpjovą, ištempiame lengvai, ilgos stačiakampio briaunos turi būti vieną kartą persisukusios (žiūr. nuotraukoje).
5. Maždaug po 6 vnt. suformuotų žagarėlių nardiname į įkaitintą aliejų, vartome kulinarinėmis žnyplėmis. Kepimo trukmė priklauso nuo aliejaus temperatūros: labai karštame aliejuje žagarėliai kepa po 5 sekundes iš kiekvienos pusės, jeigu aliejus reikiamos temperatūros (kaip nurodyta 3 punkte), tai kepimas užtruks apie 20 sekundžių iš kiekvienos pusės. Skanesni yra šviesūs gelsvi žagarėliai. 
6. Iškepusius žagarėlius išdedame ant grotelių atvėsti ir aliejaus pertekiui nuvarvėti. Kartojame kepimą su likusiais žagarėliais. 
7. Kartojame kočiojimą ir kepimą su palikusia tešlos puse. Iš viso turi gautis apie 80 vnt. žagarėlių.
8. Kai tik žagarėliai atvėsta iki kambario temperatūros, iš jų galima formuoti "Skruzdelyną". Ant padėklo, didelės plokščios lėkštės arba plačiame dubenyje lyg spindulius dedame žagarėlius gražesniais ir smailesniais galais į išorę. Išdėjus sluoksnį lengvai apšlakstome medumi ir pabarstome aguonuomis. Dėliojame žagarėlius į aukšą kūgį, pabaigoje į centrą vertikaliai įstatome likusius 6-8 žagarėlius - kiekvieną sluoksnį ir viršūnę šlakstome medumi ir barstome aguonomis.
9. Tiekiame į stalą tuojau pat. Nepaprastai skanu prie kavos ar arbatos. Pagal šį receptą iškepti Žagarėliai išlieka traškūs ir skanūs 4-5 dienas (ilgiau man neteko tikrinti, nes nelikdavo). Labai drėgnoje patalpoje rekomenduočiau "Skruzdėlyną" uždengti plėvele. Žiemos metu oras patalpose sausas - idelus traškiems kepiniams.

P.S. Jeigu neturime skysto medaus: susicukravusį medų dubenėlyje sumaišome su nedideliu kiekiu vandens, maišant kaitiname dubenį pastačius ant puodo su garuojančiu vandeniu. Nepripilkite perdaug vandens, medus turi būti tąsus, lipnus ir lėtai besiliejantis, kaip kad būna šviežias.

Pagal mano receptą žagarėliai iškepa traškūs, bet pakankamai tvirti, nesubyrantys rankose. Žagarėliai kepami išsipūčia, viduje tampa tuščiaviduriai - vien išorinis traškus kiautelis. Šie žagarėliai nepraranda savo kokybės ir skonio savybių laikomi atidengti kambario temperatūroje 4-5 dienas.

Lipni tešla išvoliojama ant dosniai miltais pabarstyto paviršiaus - kad neliptų kočiojant. 

Tešla tampri, tad reikia stiprių rankų kočiojimui. 

Galima pjaustyti idealiais rombais, o galima pjaustyti įvairiomis formomis ir neturėti atliekų. 

Tokie įvairūs buvo mano žagarėliai prieš kepimą.

Kepant "Žagarėliai" dar daugiau deformuojasi, bet tai skonio negadina, o vaizdui suteikia dramatiškumo.

Šitiek "Žagarėlių" pagaminau iš pusės tešlos kiekio. 

Ant padėklo formuojamas "Skruzdelynas".

"Skruzdelynas" paruoštas. 

Mūsų 2012 metų Kalėdų "Skruzdelynas", keptas iš tešlos ilgų trikampių. 

Jautienos muštinukas "Eskalopas"

Eskalopas (escalope - pranc.) - taip vadinama plona bekaulė mėsos išpjova, kuri prieš kepant išmušama mėsos plaktuku arba kočėlu; lietuviškas žodžio atitikmuo yra "muštinukas". Tokia mėsa - jautiena, veršiena, vištiena ar kiauliena -  dažniausiai kepinama miltuota ar džiuvesėliuota, arba į ją vyniojamas įdaras ir viskas troškinama tirštame padaže, kaip "Zrazai" pvz. Senoji prancūziška "escalope" žodžio reikšmė būtent yra "kriauklės kiautas". Yra tikslesnis prancūziškas pavadinimas nesusuktam muštinukui - "paillard", tačiau jis retai vartojamas ir mažai kam žinomas.

Šis mano receptas inspiruotas plonučiais sultingais muštinukais, kuriuos teko ragauti Kopenhagoje, netoli Tivoli parko esančiame restorane "Il Pecato". Labai rekomenduoju mėsiškus patiekalus šiame restorane. Originalaus recepto aš nepaklausiau, bet gavau įdėją, jog skanus steikas gali būti plonas.

Dalis mano receptų yra sukurti/pritaikyt rinkoje esantiems ekologiškiems produktams sveikuoliškai paruošti, bei įkvėpti nostalgiškais praeityje ragautų patiekalų prisiminimais. Ne vieną kartą eksperimentuoju ir tobulinu naujai sugalvotą receptą; būtinai leidžiu naujus valgius įvertinti mano šeimoje esantiems kritikams, bei vaišinu svečius. Būtent toks yra šis receptas - tobulas skonis patvirtintas bei "biso šūksniais" sutiktas patiekalas, tiek labai jaunais, tiek "jaunai atrodančiais" ragautojais.

Aš naudojau ne pačią brangiausią jautienos išpjovą - kumpį, t.y. pasturgalio ar šlaunies raumuo, supjaustytas įstrižai skaiduloms. Receptas labai paprastas, greitai paruošiamas, nereikia kažinkokių ypatingų prieskonių ar ingredientų, tik mėsos, raudono vyno, druskos ir pipirų. Mėsa labai trumpai apkepiname aliejuje, o po to porą minučių troškinama vyno padaže. Padažas gaminamas iš nugarinto saldaus raudono vyno; tinka ir sausas vynas, pasaldintas 1 Valg. Š. cukraus.

Paruošimui reikia turėti glazūruotą špižinę keptuvę, tiks ir storo dugno plieninė keptuvė, kulinarines žnyples, gilią lėkštę. Vienai porcijai tenka 2-3 mėsos gabaliukai. Išeiga 4 porcijos.

Produktai:

• 500-600 g plonai, statmenai ar įstrižai skaiduloms supjaustytos jautienos (tinka nugarinė, krūtininė, paslėpsnis arba kumpis - pasturgalis ar šlaunis)
• 1 arb. š. rupios druskos
• 1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 2 Valg. Š. kvietinių miltų
• 3 Valg. Š. (ar daugiau) tyro (šviesaus) alyvuogių aliejaus
• 2/3 stiklinės (160 ml) raudono vyno
• 1 Valg. Š. cukraus - nebūtinai

Paruošimas:

1. Mėsą nuplauname ir nusausiname. Storesnes vietas plakame mėsos plaktuko plokščiąją dalimi arba, uždengę mėsą plevele, smūgiuojame kočėlu. Mėsos gabaliukai turi būti maždaug 0,5-1 cm storio.
2. Mėsos gabaliukus iš visų pusių ištriname druskos ir pipirų mišiniu, išvoliojame miltuose, nupurtome miltų perteklių.
3. Virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų. Dedame mėsos gabaliukus į įkaitintą aliejų porcijomis: 1 sluoksniu, nesugrūdus, paliekant 2 cm tarpus. Kepame mėsą po 1 min. iš abiejų pusių, vartome kulinarinėmis žnyplėmis. Iškepusi mėsa turi lengvai paruduoti, nereikia laukti kol kitoje pusėje pasirodys kraujas - tokia mėsa jau bus perkepusi.
4. Kepimą kartojame su kitomis 2-3 porcijomis. Gali tekti šiek tiek papildyti aliejaus, tačiau neplauname keptuvės - visi keptuvėje esantys priskrudimai reikalingi vėlesniam padažo ruošimui.
5. Išdedame apkepintą mėsą į lėkštę. Iš keptuvės pašaliname aliejų ir juodulius, bet paliekame visus rudus priskrudimus. Sumažiname liepsną iki minimalios. Pilame keptuvėn vyno, beriame cukraus, maišant užviriname ir pakunkuliuojame apie 5 min., kol vyno padažas iki pusės nugaruos ir sutirštės. 
6. Į kunkuliuojantį vyno padažą dedame mėsos gabalus, juos vartome, kad gerai pasidengtų padažu, kaitiname maždaug 2 min.
7. Tiekiame į stalą tuojau pat, šalia šviežių daržovių salotų, su bulvėmis, ryžiais ar kitokiu jūsų mėgstamu garnyru. Skanaus! 

P.S. Tirštinant padažą, jį galima paskaninti 1 Valg. Š. balzamiko actu - paįvairinimui, arba kai vynas nelabai skanus.

Mėsos gabaliukus mušame iki 1 cm storio.

Prieskoniuose ir miltuose išvoliotą mėsą trumpai kepame karštame aliejuje.

Iškepę mėsos gabaliukai turi lengvai parusti. Keptuvėje esantys priskrudimai - būsimo padažo pagrindas.

      

Kepuvėje tirštinamas raudono vyno padažas.

Vyno padaže pakaitintą mėsą išdedame į lėkštę. 

Į stalą tiekiame "Eskalopus" su daržovių garnyru.

Marinuotos alyvuogės

Netikėtam svečiui atvykus, ar lietingu vakaru, surietus kojas ant sofkos prie TV, ar pobūvyje, svečių "apšilimui"... prie vyno taurės malonu turėti kažką pakramsnoti. Tai gali būti krekeriai ir sūris, kriaušių ar figų skiltelės, meliono gabalėliai itališkame prosciutto kumpyje ...  arba alyvuogės.

Iš indelio alyvuogės - "tvarkoj skonis", kaip reiškiasi Amerikos lietuviai, bet nieko ypatingo. Pabandykite alyvuoges pamarinuoti, esu tikra, tai taps vienu populiariausiu užkandžiu ant jūsų stalo, ir ne tik prie vynelio taurės. Marinuotos alyvuogės pralinksmins salotas, žuvies ar mėsos kepsnį, pasmeigtos su sūrio kubeliu ir vynuoge ant iešmuko patiekalas taps nepakartojamais šventiniais kąsneliais.

Marinavimui tinka tiek alyvuodės su kauliukais, tiek be jų; galima ekperimentuoti ir su prekyboje esančiom prieskoningom alyvuogėm, kaip pvz. su čili pipirais, įdarytos ančiuviais, česnakais ir t.t. Man skaniausia maišyti natūralaus skonio, bet keletos rūšių alyvuoges, nes kiekviena rūšis, paveikta marinato, vis kitaip atskleidžia savo skonį.

Mano recepto šaltiniai yra šie: mano draugė Lina G., restoranas "La provence", Beata N.

Paruošimui reikia turėti grūstuvę, maždaug 0,7 ml dubenėlį su sandariu dangteliu. Jeigu jūsų dubenėlis be dangtelio, tai galima alyvuoges maištyti ir šaukštu, tik teks kaskart vis naują švarų šaukštą traukt iš stalčiaus. Išeiga apie 550 g skanių alyvuogių.

Produktai:

• 1 indelis (apie 300 ml) žalių alyvuogių
• 1 indelis (apie 300 ml) juodų alyvuogių
• 1 indelis (apie 300 ml) "Kalamata" alyvuogių
• 1 Valg. Š. žolių prieskonių, tik lapelių: čiobrelio, rozmarino, mairūno, šalavijo, raudonėlio (skaniau šviežių)
• 1/2 arb. š. druskos
• 2 Valg. Š. medaus arba figų /slyvų džemo
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus "Extra Virgin", arba paskaninto trumais aliejaus
• 1 Valg. Š. balzamiko / vyno / obuolių acto, arba citrinų sulčių

Paruošimas:

1. Žaliųjų prieskonių lapelius susmulkiname žirklėmis ir kartu su druska sutriname grūstuvėje. Turi atsiskleisti prieskonių aromatas.
2. Dubenyje sumaišome sutrintas žoleles su medum (arba džemu), aliejumi ir actu (arba citrinų sultimis). 
3. Į dubenį keliauja nukoštos alyvuogės. Indelį sandariai uždarome ir gerai supurtome, kad alyvuogės iš visų pusių pasidengtų marinatu. 
4. Laikome šaldytuve mažiausiai 2 val., bet skaniau 12 val. Aš gaminu alyvuogių didesnį kiekį ir man jų užtenka 4-5 dienom. Kuo ilgiau marinuojasi alyvuogės, tuo labiau jos prisigeria marinato skonio. Patartina, kai praveriate šaldytuvą kitom reikmėm, vis supurtyti indelį su alyvuogėmis. 

P.S. Labai skanu su alyvuogėmis trumais paskanintas aliejus. Tik šiuo atveju naudokite švelnesnius žolinius prieskonius, kad nenublėstų trumų skonis. Tinka čiobreliai.

P.P.S. Vietoj žolinių prieskonių galima grūstuvėje sutrinti džiovinto baravyko porą gabalėlių. Baravykas paskanins marinuojamas alyvuoges neprasčiau negu trumai. 

"Marinuotų alyvuogių" ingredientai

Šitiek aš naudojau žalių prieskonių: čiobrelio, rozmarino, mairūno ir šalavijo.

Marinuotos alyvuogės keliauja į stalą.

Jūreiviškas makaronų apkepas

Jūreiviški makaronai (макароны по-флотски - rus.) lietuviams dažniausiai asocijuojasi su Sovietmečio nepritekliaus kultūra. Tačiau šis patiekalas yra kilęs iš viduramžių Italijos, ir jo pagrindą sudaro tik tie ingredientai, kurių laivuose turėjo jūrų keliautojai: statinėse sūdyta mėsa, bet kokie makaronai, svogūnai. Sūris šiame recepte nebūtinas, bet pageidaujamas, - tai tam tikras pagerinimas; įsivaizduokime, kad laive plaukia išponėję keliautojai, kurių vakarienei Kokas (laivo virėjas) gali paaukoti saują tarkuoto sūrio. Be sūrio patiekalas ruošiamas po dangčiu, galima ruošti virš vidutiniškos liepsnos ant virykės; su sūriu - dangčio nereikia, patiekalas ruošiamas kaip apkepas orkaitėje.

Mano vaikystės šeimoje šį patiekalą ruošdavo prosenelė Janina (lietuvė bajoraitė, kilusi iš Minsko gubernijos). Dažniausiai tai būdavo vakarykščių palikusių makaronų gelbėjimo patiekalas, bet kartais, labai užsigeidus "Jūreiviškų makaronų", buvo šviežiai verdami makaronai būtent šiam patiekalui. Mano dabartinėje šeimoje aš, nors ir neišgyvenu nepritekliaus, tačiau labai vertinu taupumo įpročius, tad pasitelkiu šį receptą būtent kai šaldytuve yra palikusių vakardienos makaronų. Šeima būna devintam danguj! 

Internete rasite įvairių šio patiekalo variantų: su morkomis, su ketčupu, su grybais ir daugybe žalumynų... Bet tai jau visai kiti patiekalai, pasiskolinę populiaraus patiekalo pavadinimą. Tikri "Jūreiviški makaronai" yra minimalistiniai, tik iš žemiau suminėtų ingredientų.

Čia aprašysiu receptą orkaitėje po sūrio plutele - man toks skaniausias. Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkančią keptuvę, tvirtą mentelę. Išeiga 4 didelės porcijos. 

Produktai:

• 400-500 g mėsos faršo, tinka jautiena, kiauliena, paukštiena, triušiena, gali būti sūdyta mėsa iš stiklainio
• 300-400 g virtų makaronų, bet kokios formos
• 1-2 svogūnai (200 g)
• 2 Valg. Š. aliejaus, arba taukų nuo sūdytos mėsos paviršiaus
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1/2 arb. š. druskos - tik jeigu mėsa šviežia
• 200 g jūsų mėgstamo fermentinio tarkuoto sūrio ar sūrių mišinio

Paruošimas:

1. Paruošiame 190°C (375°F) karšumo orakitę.
2. Tuo tarpu kol kaista orkaitė, ant viryklės virš vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų (arba taukus iš mėsos stiklainio). 
3. Pradžioje apkepiname susmulkintą svogūną iki auksinės spalvos, maždaug 3-4 min. Dabar į keptuvę keliauja faršas (arba mėsa iš stiklainiuko). Pasūdome ir papipiriname (konservuotos mėsos sūdyti nereikia). Mentele keptuvėje smulkiname mėsą į mažus gabaliukus ir vartome, kepiname kol neliks matyti žalios mėsos rausvumo (arba kol konservuota mėsa subyrės į smulkius gabalėlius ir gerai įšils). Mėsos-svogūnų troškinys turi būti sultingas, jeigu visas skystis bekepant nugaravo, pilame keptuvėn 1/2 stiklinės karšto vandens.
4. Nukeliame keptuvę nuo liepsnos. Karštą mėsos-svogūnų sluoksnį uždengiame virtų makaronų sluoksniu, paviršių apirabstome sūrio tarkiais. Šauname keptuvę į orkaitę ir kepame 30-40 min., kol sūrio paviršius pavirs šviesiai ruda plutele. 
5. Tiekiame į stalą tuojau-pat, karštą. Apkepą pjaustome kaip pyragą. Šalia "Jūreiviškų makaronų" tinka visi "jūreiviški" priedai: marinuotos ar raugintos daržovės, alus, obuolių sultys ir limonadas - vaikams. Skanaus! 

Mėsos ir svogūnų troškinys - apatinis sluoknis.

Antras sluoksnis - šalti vakardienos makaronai.

Paviršių barstome fermentinio sūrio tarkiais. 

"Jūreviškų makaronų apkepas" tik iš orkaitės.

1/8 apkepo mano vaikams neužteko sočiai pavalgyti... Teko pakartot.

Bulvių košė su kopūstais

Skubu pasidalinti ir sau ateičiai priminimui užsirašyti paprastą sveikuolišką receptą. Vakar žiūrėjau laida, skirtą Jacques Pépin 80-dešimtmečiui. Dalyvavo visi mano mylimiausi kulinariniai šefai, tame tarpe Lidia Bastianich. Šis garnyras, pasak Lidijos yra šiaurinės Italijos klasika, tačiau priminė mano studentavimo metus, ruošdavome taip pat, tik dar naudodavom ir morkas. Mano aprašyto recepto šaltinis yra matyta video laida, tačiau Internete radau panašų receptą čia.

Bulvės virtos išvien su kopūstu pavirsta lengvesniu patiekalu. Kopūsto gabalėliai bulvių košei suteikia tekstūros, šiek tiek žalsvos spalvos, naujo skonio atspalvio. Bulvių košę su kopūstais skanu tiekti prie žuvies ar mėsos, labai tinka kiauliena, paspirginta šoninė, arba orkaitėje keptos česnako skiltelės - vegetarams.

Mano dukra, bulvių ir sriubų nevalgytoja, valgė šitas bulves! Na, suvalgė gal tik pusantro valgomojo šaukšto, bet tai jau didelis triumfas patiekalui. Tad tikiuosi, jog jūsų šeimose valgytojai irgi teigiamai įvertins šitą paprastą garnyrą.

Paruošimui reikia turėti maždaug 4 litrų talpos puodą, didelę keptuvę - nebūtinai, grūstuvą. Išeiga 8 garnyro porcijos arba 4 didelės vegetariškos porcijos.

Produktai: 

• 800 g bulvių (6 didelės)
• 600 g (1/2 gūžės) garbanotojo kopūsto, tiks ir paprastas
• 1 arb. š. druskos
• 50 g sviesto
• 50 ml alyvuogių aliejaus
• šviežios žolelės/ kepta šoninė/ keptos česnako skiltelės - pagardinimui ir papuošimui.

Paruošimas:

1. Bulves nuskutame, supjaustome 5x5 cm gabalais, panardiname puode vandens; vanduo turi dengti bulvių paviršių apie 2 cm. Virš vidutiniškos liepsnos puodą užviriname, pasūdome, uždengiame dangčiu, paliekant 1 cm plyšį, verdame 15 min. 
2. Tuo tarpu 5 cm juostelėmis supjaustome kopūstą. Dedame į puodą su verdančiomis bulvėmis, uždengiame dangčiu ir verdame dar 5 min.
3. Nukeliame puodą nuo ugnies, daržoves nukošiame. 
4. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų, ištirpiname sviestą (jeigu nėr keptuvės, galima naudoti ankstesnį puodą). Į karštus riebalus išdedame virtas daržoves. Kepančias daržoves tiesiog keptuvėje grūstuvu rūpiai susmulkiname - neturi būti tyrė, bet neturi likti ir didesnių nei 1 kąsnis gabalų. 
5. Tiekiame į stalą tuojau-pat. Skanaus!

P.S. Jeigu kartu su bulvėmis įdeti virti dar kokias 3-4 morkas, tai košė bus rausvos spalvos, salstelėjusi - tokią, prisimenu, mes virdavome studijų/badmečio metais.

P.P.S. Jeigu bulvių košės išvirėte perdaug, tai kitą dieną ją galima atšildyti 190°C (375°F) orkaitėje. Kepimo indą (keptuvę be plastmasinių rankenų arba keramikinę pyrago formą) ištepame aliejumi arba sviestu. Dedame bulvių košę, pabarstome sūrio tarkiais. Kepame 30 min.

Orkaitėje keptas česnakas

1. Nelukštentas česnako galvutes sudedame į kepimui orkaitėje tinkantį keramikinį arba špižinį indelį su dangčiu. Kepame 190°C (375°F) orkaitėje apie 40 min. 
2. Česnako skiltelės turi bent iš vieno šono lengvai paruduoti. Paliekame česnako galvas aušti kambario temperatūroje. 
3. Rankomis išspaudžiame iš lukštų suminkštėjusias česnako skilteles. Dubenėlyje jas pasūdome, apliejame alyvuogių aliejumi. Saugome sandariame indelyje, šaldytuve iki 2 savaičių. Naudojame užtepėlėms, vegetariškiems patiekalams, mėsos pagardinimui. 

Angelų makaronų mišrainė

Šio recepto autorius - italas moterų vilioklis, vienos delikatessų krautuvėlės sąvinikas. Pirkau kitus dalykus iš jauno aukšto juodbruvo pardavėjo, bet štai pasirodė krautuvės sąvinikas nešinas mažu indeliu ir man jį įteikė kaip didžiausią vertybę sakydamas: "Tai tau mano komplimentai (suprask dovana), kad tu čia dar sugrįžtum", ir šypsodamas pusiau užmerkė akis...

Šiaip, mano pastebėjimu, Italijoje vyrai daugiau savimylos, negu Amerikos italai. Pastarieji greičiausiai labiau išsaugojo savo senelių tradicijas - šeimos vertybių išaukšinimas, motinos kultas, saldžialiežuvavimas siekiant moterų dėmėsio ir šeiminkių piniginių atsilapojimo. Pvz. mano bendradarbė amerikietė Džiordžiana (35 metų) visada piktinasi tokiu italų vyrų elgesiu, netgi yra pasiskundusi personalo skyriui apie priekabiavimą vieno kolegos, kuriam beje 76-eri, neva tais komplimentais jis ją ižeidžiąs. Mane jis irgi kas rytą pasveikindavo iš toli šaukdamas "Buongiorno signora Vittoria!!!"; į ką aš jam tokiu balsu kaip Felinio filmuose moterys pro langus rėkia: "Ciao signor Paolo, vero italiano!". Na, o tada jis mane jau nueinačią nulydėdavo savo nesibaigiančiu: "Oh, belissima! Bella donna! Oh Vittoria! Dolce..." Man šie mūsų rytiniai pasišūkavimai tik nuotaiką dienai pagerindavo, jokios priekabiavimo potekstės man juose nebuvo, bet, matyt, įvairiose kultūrose įvairiai reikia bendrauti.

Grįžtant prie to indelio. Išklausinėjau kas čia, kas gamino, kas recepto autorius. Atsakymai buvo tradiciški, kokius tik gali išgirsti iš italo: "Mano mama mane mokino, ir močiutė, bet aš už jas neblogiau paruošiu, tai mūsų šeimos receptas, tik iš "Angel hair" pastos galima tokią mišrainę pagaminti. Sugrįžk ir pasakysi man, ar patiko", ir vėl šypsena bei primerktos akys.

Na ką aš galiu pasakyti. Tik lietuvišku slengu: UŽSIKABLIAVAU! Gaminu šią mišrainę kas antrą dieną, ji tapo mano šios žiemos topu - atstoja garnyrą ir salotas prie bet kokio mėsos kepsnio, o ir be kepsnio viena sau ši mišrainė nepaprastai puiki. Visi ingredientai žieminiai, ta prasme šiuolaikiniai žieminiai, ne 19 amžiaus Šiaurės Europos pasirinkimas. Laaaaabai skanu ir laaaaabai paprasta!

Ingredientų keisti negalima, nebent galima tik mažinti svogūno kiekį pagal pageidavimą. Mišrainė tiekiama į stalą kiek šiltesnė negu kambario temperatūros, tuojau pat po paruošimo, bet išlieka labai skani ir netgi makaronai geriau prisigeria padažo skonio 2 dieną. Mišrainė turi būti gana šlapia, makaronai turi dosniai persisunkti aliejaus-acto padažu, mišrainės dugne esantis padažas - pats skanumas.

Išeiga 2 porcijos arba 4 garnyrai. Paruošimui reikia turėti 3 l talpos puodą, kulinarines žnyples, dubenį.

Produktai:

• 100 - 120 g (1/4 pakuotės) itališkų makaronų "Angel hair" (capelli d'angelo -it.) - tai patys ploniausi spagečiai
• 1/2 arb. š. druskos - vandeniui pasūdyti

• 70 g (2 didelės saujos) gražgarsčių, dar vadinamų rukola arba arugula
• 8-10 lapelių šviežio baziliko
• 150 g (1 didelis) kietas pomidoras
• 60-80 g (1/4 galvos) saldaus (neaitraus) svogūno 
• 1/2 arb. š. cukraus
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1/2 arb. š. druskos - salotoms pasūdyti
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus "Extra Virgin"
• 2 Valg. Š. 5% stiprumo obuolių acto arba raudono vyno acto
• 1 Valg. Š. citrinų sulčių arba daugiau acto

Paruošimas:

1. Pagal pakuotės instrukcijas pasūdytame vandenyje išverdame makaronus. Makartonus dedame į jau verdantį vandenį ir kai jie suminkštėja bei visu savo ilgiu panirsta vandenyje, gerai išmaišome kulinarinėmis žnyplėmis - kad neliktų tarpusavy sukibusių. Virimas užtruks tik 2 min. Makaronus nukošiame, bet ne iki galo, juose turi likti šiek tiek skysčio. Paliekame vėsti kambario temperatūroje. 
2. Tuo tarpu, kai verda / vėsta makaronai, paruošiame salotas iš visų likusių ingredientų. Gražgarstes - jeigu stambios - suplėšome, baziliko lapus visus kartu sudeame ir susukame į cigarą - šifonuojame, t.y. pjaustome plonom juostelėm. Pomidorą supjaustome 2 cm kubeliais, svogūną 3 cm juostelėmis. Visas daržoves dubenyje pasaldiname, pasūdome, papipiriname, apliejame actu ir aliejumi, gerai išmaišome.
3. Dabar į salotas keliauja šiek tiek atvėsusi ir gerai nukošta pasta - t.y. mūsų makaronai. Kulinarinėmis žnyplėmis viską gerai išmaišome. Makaronai turi perisunkti acto ir aliejaus skonio. 
4. Tiekiame į stalą tuojau pat, arba paliekame antrai dienai - bus tik skaniau. 

Pasta ir salotos prieš sumaišymą.

Sardiniški pusryčiai

Šiais pusryčiais jau ne pirmą dieną savo JAV amuose mėgaujuosi prisimindama pernai metų birželį, praleistą Sardinijoje. Turėjau laimės vaišintis autentiškoje Sardiniškų valgių puotoje, buvau sužavėta šios mažos tautos unikaliais skoniais, tradicijomis ir kulinarine kultūra.

Svečius viešbučiuose ar B&B svečių namuose sardiniečiai maitina sočiai, pagal kontinentines tradicijas. Tačiau kaip gi jie patys pusryčiauja? Pasirodo, vietiniai pusryčiams valgo labai nedaug; dažniausiai tai mažas saldumynas - pyragaitis arba skrebutis su džemu, ir espresso puodelis.

Pasaulinį plonos tešlos kepinių konkursą (taip pat ir plonapadės picos konkursą) be abejonės laimėtų Sardinijos kulinarai. Plonesnės ir traškesnės duonos niekur neteko ragauti. Kvapnesne braškių uogiene, kokios gavau Sardinijoje, irgi nesu kitur vaišinta. Tad šis mano pusryčių receptas - tai naminis bandymas sugrąžinti nuostabius pernykščius patirtus skonius ir pojūčius, ir manau - puikiai pavykęs.

Uogų tyrę-padažą-uogienę viriau iš 3-4 dienas šaldytuve tupėjusių "Uogų salotų". Pirktinės ankstyvos uogos nebuvo skaniausios, tad mano šeima nesugebėjo patiekalo įveikti per 3 dienas. Žemiau aprašytame recepte uogienė, o tiksliau uogų padažas, verdamas pagal "Pertintos braškių uogienės" receptą, tik šį kartą cukraus naudojau mažiau ir virimas man užtruko 5-7 min., dėl ko skonio ir kvapnumo uogienėje liko dar daugiau.

Nenustebkite: uogų virimui naudojamas alyvuogių aliejus. Riebalai padeda ilgiau išsaugoti uogų aromatą, be to, verdant sirupas mažiau putoja. Alyvuogių aliejus yra natūralus antiseptikas ir konservantas, apsaugantis patiekalus nuo gedimo.

Paruošimui reikia turėti 1,5-2 litrų talpos puodą, rankinį blenderį, ąsotėlį padažui. Išeiga šapie 0,5-0,7 litro uogų padažo.
Produktai:

• 0.5-0.7 kg braškių / šilauogių / aviečių / gervuogių - arba šių uogų mišinio
• 4 Valg. Š. cukraus
• 1/2 stiklinės (125 ml) vandens
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1-2 vnt. "Pane carasau" duonos paplotėliai arba tinka bet kokie traškūs, nesaldūs ir neprieskoniuoti ploni krekeriai
• 30 g griežinėlis arba keli kubeliai "Pekorino" sūrio - nebūtinai

Paruošimas:

1. Kruopščiai nupjaustome braškių žalius vainikėlius, pašaliname visus uogų pūvimo pėdsakus. Uogas nuplauname rėtuke ir gerai nuvarviname. 
2. Supjaustome braškes 1-2 cm kubeliais, kitų rūšių uogų nepjaustome. Puode uogas sumaišome su cukrumi, paliekame 20-30 min. sultims išsiskirti. Kas 10 min. uogas vis pamaišome.
3. Išsiskyrusios sultys turi bent 2 cm padengti puodo dugną, jeigu trūksta skysčio, pilame šiek tiek vandens. Virš vidutiniškos liepsnos uogas savo sultyse užviriname, pilame aliejaus, sumažiname liepsną ir dar pakunkuliuojame 5 min. 
4. Nukeliame uogienę nuo liepsnos. Dabar labai atsargiai, kad neapsitaškyti, uogienę tame pačiame puode suplakame rankiniu blenderiu (aš tarp savęs ir plakamos uogienės apsaugai laikau puodo dangtį).  
5. Pilame uogų tyrę į ąsotėlį. Mėgaujamės ir laikome šaldytuve iki 2 savaičių. 
6. Pusryčiams tiekiame "Pane carasau" duonos paplotėlius su uogų tyre (skaniau kambario temperatūros) ir "Pekorino" sūriu.

Artišokų ir pomidorų salotos

Žaibiškai paruošiamos salotos, puikus garnyras prie ant grilio paruoštų vasaros kepsniukų: šašlykų, žuvies ar jautienos steikų. Šios salotos skanios ir sočios pačios savaime, su skrudintos duonos riekele - tai puikūs vasariški pietūs.

Paruošimui reikia turėti pomidorų pjaustymo peilį, kulinarines žirkles, dubenį. Išeiga 4 pietų porcijos arba 8 garnyrai prie kepsnio.

Produktai:

• 2 indeliai po 240 g konservuotų vandenyje artišokų šerdžių
• 400 g nedidelių pomidoriukų
• 3-4 šakelės šviežio baziliko
• 1/2 Valg. Š. obuolių acto - nebūtinai
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus "extra virgin"
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošimas:

1. Daržoves supjaustome 1 kąsnio gabalėliais: pomidorus pusiau arba į ketvirčius; artišokų šerdys pjaustant subyra, tad geriausia tik kotelius nuplėšti nuo žiedo - taip gaunasi 2 kąsniai. 
2. Baziliko lapelius smulkiai sukarpome kulinarinėmis žirklėmis.
3. Visus ingredientus sumaišome dubenyje ir tuojau pat tiekiame į stalą. 

Šioje nuotrakoje - artišokai pjaustyti išilgai pusiau, dėl to šiek tiek subyrėję. 

P.S. Šioms salotoms paįvairinti labai tinka įmaišytos juodosios alyvuogės - kas tokias mėgsta.

Kviečiu pasiklausyti dainos, kažkada seniai man labai patikusios, ir dabar patinka:  "White Town - Your Woman".

Veršiena "Piccata"

Tai mano mėgstamiausias veršienos receptas. Aprašant šį patiekalą man ilgesingai riaumoja skrandis, net silpna kaip vėl jo noriu... Na, bet susikaupsiu visas jėgas ir aprašysiu, gal pravers ir kitiems panašaus skonio gurmanams.

Anksčiau "Veršienos Piccata" (tariasi "pikáta") eidavau ieškoti italų restoranuose. Patiekalas ne iš pigiųjų, vidutiniškai porcija kainuoja $19-$36, bet buvau pasiruošusi aukotis. Po to buvo periodas, kai įvairiose vietose gaudavau guminę mėsą žiauriai rūgščiame padaže - tai man trigubai sugadindavo nuotaiką. Nutariau pati išmokti idealiai savo skoniui paruošti šį itališką gardėsį, o pasirodė, kad tai visiškai nesudėtinga.

Veršiena šiam patiekalui supjaustoma plonais vieno/dviejų kąsnio dydžio šmoteliais, ji ruošiama citrinų rūgštumo šiek tiek sutirštintame padaže. Citrinos rūgštumą praskiedžia balto vyno gaiva, cinkelio skoniui suteikia sūdyti kaparėliai.

Mėsa turi būti minkštutė. Geriausiai šaim patiekalui tinka veršienos šlaunies minkštesnio raumens plonai supjaustyta mėsa - be kaulų, visiškai neriebi, kuri naudojama "Vienos šniceliams". Ši mėsos išpjova labai greitai džiūsta, tad ji retai būna išdedama vitrinoje. Dažniausiai reikia prašyti mėsininko, kad supjaustytų. Ji angliškai vadinama labai įvairiai, bet reiškia tą pačią išpjovą: veal cutlet, veal leg cutlet, veal scaloppini/scallopini cutlet, veal scallop, veal scaloppini/scallopini, veal escalopes. 

Tačiau aš sugebu "Veršieną Piccata" paruošti ir iš papilvės - pigios mėsos, kurios praktiškai neįmanoma suploninti mušant. Aš šią mėsą supjaustau plonais griežinėliais savo firminiu labai aštriu peiliu.

Man geriausiai tinka "Veršienos Piccata" pateikti su lingviniais (linguine it. - 4 mm platumo plokčia pasta/makaronai), bet tiks ir kitokios rūšies jūsų mėgstama pasta, bulvės arba bulvių košė, batatai, cukinijos, ar kitokios legvai pakepintos daržovės, arba galima sultinga veršiena mėgautis su kvietinės čiabatos riekele.

Mėsos paruošimas užtrunka apie 10 min. Kepimas 10 min., padažo ruošimas dar 5 min.

Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę, mėsos plaktuką - nebūtinai, dubenį, 2 lėkštes. Išeiga 4-6 porcijos, priklausomai nuo garnyro (pastos/makaronų) kiekio.

Produktai:

• 700 g veršienos "šnicelio" išpjovos
• 3/4 arb. š. rūpios druskos
• 1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 2 Valg. Š. kvietinių miltų
• 4 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 4 skiltelės česnako
• 2 Valg. Š. kaparėlių
• 1 stiklinė sauso balto vyno
• 1 vnt. citrina
• 2 Valg. Š. sviesto
• sauja petražolių lapelių

Paruošimas:

1. Veršieną nuplauname, nusausiname, supjaustome 5-8 mm sorumo, maždaug 5x8 cm dydžio šmoteliais. Storesnes mėsos šmotelių vietas galima suploninti plakant mėsos plaktuku. Dubenyje mėsą sumaišome su druskos ir pipirų mišiniu. Kiekvieną gabaliuką iš abiejų pusių išvoliojame miltuose ir sudedame į krūvą lėkštėje. 
2. Didelėj keptuvėje, virš kiek didesnės nei vidutiniškos liepsnos, įkaitiname aliejų. Veršienos šmotelius kepame keliomis porcijomis, nesugrūdus. Dedame mėsą keptuvėn vienu sluoksniu, paliekant 2 cm tarpus. Kepame iš abiejų pusių po 2 min. Iškepusią mėsą išdedame į švarią lėkštę.
3. Kai visa mėsa jau apkepinta, sumažiname liepsną iki minimalios, į priskrudusią kepuvę dedame plonais griežinėliais supjaustytą česnaką, beriame kaparėlius. Maišant kepame 1 min. Turi pasklisti česnako aromatas, kaparėliai turi prasiverti.
4. Dabar keptuvėn pilame vyno, beriame pusės citrinos žievelės tarkių. Iš citrinos vidurio išpjauname vėlesniam patiekalo papuošimui 3 plonus griežinėlius. Iš citrinos puselių keptuvėn išspaudžiame sultis. Maišant viriname padažą, kol jis sutirštės iki norimo tirštumo. Pabaigoje pridedame sviesto ir jį padaže ištirpiname. 
5. Dabar į padažą grįžta apkepinta mėsa. Veršienos gabalėlius padengiame keptuvėje esančiu padažu. Uždengiame keptuvę dangčiu, nukeliame nuo liepsnos ir paleikame skoniams persisunkti 5-10 min. 
6. Tuo tarpu pagal pakuotės instrukciją paruošiame pastą/makaronus, arba kitą pasirinktą garnyrą. Veršieną tiekiame į stalą italtišku šeimos stiliumi: didelėje lėkštėje, ant garnyro viršaus, apibarsčius susmulkinatais petražolių lapeliais, papuošus citrinos griežinėliais. Valgant labai tinka užsigerti baltas sausas vynas arba naminis limonadas (vanduo+citrinų sultys+cukrus).

Prieskoniuti ir miltuoti veršienos šmoteliai sudėti lekštėje. 

Veršienos šmoteliai vienu sluoksniu, nesugrūdus, kepinami po 2 min. iš abiejų pusių.

Keptuvėje tirštėja padažas.

Mėsa grįžta į keptuvę, ją padengiame padažu, ir paliekame skoniams persisunkti.

Į stalą "Veršiena Piccata" tiekiama itališku šeimos stiliumi. 

"Insalata di pasta" su grybais

Šio patiekalo principinis paruošimas jau buvo aprašytas čia. Šį kartą pateikiu supaprastintą recepto variantą su grybais. Mano šeimoje tai rudenininio pasninko valgis. Labai supaprastėja patiekalo ruošimas, kadangi naudojamas tik vienas puodas - pastai (makaronams) virti, ir viena keptuvė su dangčiu - svogūnų, grybų ir česnakų kepimui bei ankštinių pupelių garinimui. Visa patiekalo ruoša užtrunka apie 20-25 min. ir greičiausiai visus ingredientus jau turite savo virtuvėje, nebent grybų reiks parūpinti.
Ši mišrainė skaniausia tiekiama kiek šiltesnė už kambario temeratūrą.

Išeiga 8-10 porcijų. Paruošimui reikia turėti vieną 5 litrų talpos puodą, vieną didelę (28-32 cm skersmens) keptuvę su dangčiu, labai pagreitina darbą virdulys užkaitinto vandens.
Produktai:

• 1 pakelis (340 g) itališkos forminės pastos, aš naudoju "Farfalle"
• 1 arb. š. druskos, ar daugiau
• 3 Valg. Š. aliejaus
• 1 vnt. (250 g) svogūnas
• 300 g šviežių grybų (aš naudoju šitakius, bet tinka ir pievagrybiai)
• 4 skiltelės česnako
• 300-350 g žalių ankštinių pupelių arba žalių šparagų
• 150-300 g (1-2 indeliai) skanių alyvuogių, bet kokios spalvos
• 3-4 Valg. Š. konservuotų kaparėlių
• 1 Valg. Š. citrinų sulčių - nebūtinai
• 50-100 g marinuotų čilių (aitrųjų paprikų)
• 300 g vyšninių, vynuoginių arba kt. skanių pomidorų - nebūtinai
• 1/2 arb.š. šviežiai maltų juodųjų arba margų pipirų
• kuokštas petražolių

Paruošimas:

1. Dideliame puode užviriname 4 litrus tyro vandens. Beriame pastą (makaronus) ir vis pamaišant verdame ne ilgiau, negu nurodyta pakuotės instrukcijoje: salotoms pasta turi būti "al dente" (kieta, nesuvirusi - itališkai). Pastą sūdome 1 arb. š. druskos vidury virimo - italai teigia, jog taip geriau atsiskleidžia natūralus pastos aromatas. 
2. Tuo tarpu, kol puode verda pasta, staigiai paruošiame daržoves. Atviroje keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname nedidelį kiekį alyvuogių aliejaus. Pradžioje apkepiname smulkiai supjaustytą svogūną. Kai svogūnas pradės įgauti rusvą atspalvį, pridedame smulkiai supjaustytus grybus (grybai turi būti sausi!!!) ir 5 mm kubeliais supjaustytą česnaką. Viską maišant mentele kepiname iki pasklis kepintų grybų aromatas. 
3. Išvirusią pastą nukošiame, gerai nuvarviname, išverčiame į didelį dubenį ir tuojau pat apliejame kepintų daržovių mišiniu iš keptuvės. Gerai išmaišome, kad pasta nesuliptų.
4. Dabar į ištuštintą po daržovių keptuvę (plauti nereikia) beriame 5-6 cm ilgio gabalėliais supjaustytas ankštines pupeles (arba šparagus). Lengvai pasūdome, pilame verdančio vandens iš virdulio, tik kad būtų apie 1-1,5cm gilumo, apsemti pupelių nebūtina. Uždengiame keptuvę dangčiu ir apie 3 min. gariname pupeles (arba šparagus) virš vidutiniškos liepsnos. Išvirusios pupelės turi būti vis dar stangrios.
5. Į dubenį su šiek tiek atvėsusia pasta pridedame susmulkintas čiles, alyvuoges, kaparėlius, pomidoriukų puseles, susmulkintus petražolių lapelius ir pipirus. Galiausiai nukošiame apvirusias pupeles (šparagus), jas beriame į pastos dubenį ir viską gerai išmaišome. Ragaujame, pagal skonį galima mišrainę apšlakstyti citrinų sultimis, kaparėlių raugu (skysčiu iš indelio), daugiau papipirinti. 
6. Tiekiame į stalą mišrainę dar šiek tiek šiltą. Labai tinka šia mišraine pasmaguriauti prie vyno ir sūrio asorti lėkštelės. 

P.S. Mano vienas vaikas valgo šią mišrainę, o kita vaikė - tik piršteliais rankioja kas jai skanu.

Lazanja

"Lazanja" (lazagna - it.) - tai šiaurės Italijos patiekalas, šventiškas sluoksniuotas mėsos ir įvairių sūrių apkepas. Tarp raudono ir balto sluoksnių dedami lengvai apvirti 5-6 cm pločio pastos (makaronų dirbinio) lakštai. Dviejų įdarų ruoša ir sluoksniavimas užtrunka apie 30 min., kepimas orkaitėje - apie 1 val. Rezultatas - didžiulis apkepas, kuris pamaitina 10-12 asmenų; su mažesniais kiekiais neapsimoka prasidėti.

Recepto šalitinis: mano altruistiškiausias gyvenime sutiktas žmogus - Rita Cooper. Ji yra vegetarė ir alergiška pieno laktozei, tad net neprisiliečia prie daugelio gyvulinės kilmės produktų. Rita baigusi kulinarijos mokyklą, mechanikos inžineriją, architektūrą, psichologiją ir japonų kalbą, apkeliavusi visą pasaulį, dėsčiusi įviariuose universitetuose ir yra puikiausia mokytoja. Aš, vadovaujama Ritos, ruošdavau daugybę įvairių patiekalų (visa tai buvo dar iki mano santuokinio gyvenimo) ir mes juos išvežiodavom šeimoms, kurioms reikia paramos. Dažniausiai tai buvo sunkių ligonių šeimos, žmonės, kuriems nebuvo nei laiko, nei galimybių pasigaminti naminį valgį. Mūsų tikslas buvo padėti šeimoms vakare susirinkti prie vieno stalo, atsipalaiduoti, pajusti, jog apie juos galvoja ir kiti žmonės, kad jie ne vieniši šiame pasaulyje. Kitą dieną mes atvažiuodavom indelių susirinkti ir matydavome švytinčius veidus - tai buvo geriausias atpildas už mūsų triūsą.

Mano vaikai giliai gerbia "Lazanją". Dar tokio negirdėjau, kad būtų koks pateisinimas nesuvalgyti "Lazanjos" gabaliuko iki galo, netgi kai jiems tiekiu suagusias porcijas. Ruošiu šį patiekalą gana retai - lietingais rudens arba ilgais žiemos vakarais, ypač kai laukiame vakarienei svečių. Tad mano šeimai patiekalas nepabodo.

Kituose "Lazanjos" receptuose rasite, jog nenaudojami kiaušiniai, arba baltame sluoksnyje naudojamas vien Ricotta sūris, be Mozzarela sūrio. Tokia "Lazanja" bus skani, bet žiauriai didelė rizika subyrėti lėkštėje. Nepatingėkite gauti visus ingredientus, tada jūsų "Lazanja" bus sotesnė ir stangresnė, estetiškesnė tiekiant į stalą.

Dar kituose receptuose būna rekomenduojama, kad viršutinis / paskutinis "Lazanjos" sluoksnis būtų raudonasis. Šis sluoksnis orkaitėje kepant akivaizdžiai burbuliuoja, tad lengviau stebėti "Lazanjos" kepimą. Tačiau burbuliuojantį sluoksnį reikia uždengti folija (aš nenaudoju aliuminio), be to, gražiai sūriškai plutelei paviršiuje prireiks dvigubai daugiau sūrio, kitaip mėsiškas sluoksnis persimatys ir liesis. Tad aš prisilaikau kulinarų nuomonės, jog paskutinis, t.y. viršutins "Lazanjos" sluoksnis turi būti baltas Rikotos sūrio sluoksnis. Jis kepant neburbuliuoja, nereikia naudoti aliuminio folijos, pakanka kontroliuoti orkaitės temperatūrą ir užstatyti taimerį tiksliam kepimo laikui. Kepdama Ricotta paviršiuje lengvai apdžiūva, vėliau, padengus patiekalą riebaus sūrio tarkiais, susiformuoja graži plutelė.

"Lazanjos" mėsiškam sluoksniui gali būti naudojamas tiek jautienos, tiek vištienos faršas. Aš visada naudoju jautieną. Vegetarai vietoj mėsos recepte naudoja smulkiais kubeliais supjaustytą arba burokine tarka sutarkuotą baklažaną, arba susmulkintus mėgstamos rūšies grybus.

Į stalą "Lazanja" tiekiama šalia "Cezario salotų", raudono vyno - jautienos "Lazanjai", balto vyno - vištienos faršo "Lazanjai", arba užsigeriama obuolių sultimis.

Paruošimui reikia turėti stačiakampį, gilų keramikinį kepimo indą - maždaug 33x23x6cm (13x9x2 coliai), didelį ir platų virimo puodą - maždaug 5 litrų talpos, dubenį - baltam įdarui sumaišyti, didelę keptuvę -raudonam įdarui ruošti, dvi silikonines menteles, padėklą ir rolę kepimo popieriaus - virtiems lipniems "Lazanjos" lakštams išdėti. Išeiga 10-12 porcijų.

Produktai raudonam įdarui:

• 450-500 g (1 lb) jautienos ar vištienos faršo (gali būti susmulkinti grybai ar baklažanas) 
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 2 vnt. svogūnai (300 g)
• 4-5 vnt. česnako skiltelės
• 700 ml (1 indelis) smulkintų pomidorų savo sultyse 
• 200 g (1 indelis) tirštos pomidorų pastos
• 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 Valg. Š. "Itališko prieskonių mišinio": bazilikas, mairūnas, rozmarinas, čiobrelis, raudonėlis

Produktai baltam įdarui:

• 1 litras (900 g arba 2 lb) Ricotta sūrio
• 250 g (8 oz) tarkuoto Mozzarela sūrio - maždaug 2 stiklinės
• 4 vnt. kiaušiniai
• 150-200 g šviežių petražolių+špinatų+baziliko lapelių
• 1/2 arb. š. druskos

Produktai "Lazanjos" formavimui

• 460 g (1 pakuotė) "Lazanjai" skirtų plačių pastos lakštinių
• 1 arb. š. druskos
• 80-100 g tarkuoto Parmigiano sūrio, arba tiks "Džiugas"

Paruošimas:

1. Raudono įdaro paruošimas: virš vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų, 3 min. maišant apkepiname smulkiai supjaustytus svogūnus ir česnakus. Pridedame faršo (grybų arba tarkuoto baklažano), pasūdome ir papipiriname, mentele skaidant faršą į trupinius toliau kepiname apie 5 min., kol mėsa praras raudonumą, susitrauks į mažus pilkus gumulėlius. Dabar pridedame likusius raudono padažo ingredientus, išmaišome, užviriname, sumažiname kaitrą ir pakunkuliuojame atviroje keptuvėje apie 20-25 min. Paruoštas padažas turi būti tirštas. Nukeliame keptuvę nuo liepsnos ir paliekame šiek tiek pravėsti kambario temperatūroje.
2. Balto įdaro paruošimas: Susmulkiname šviežius žalumynus. Dubenyje sumaišome "Rikotą", pusę kiekio "Mocarelos" sūrio, žalumynus, įmuštus kiaušinius, druską.
3. Puode užviriname 3 litrus pasūdyto vandens (sūdytame vandenyje pastos gaminiai mažiau sulimpa). Į verdantį vandenį švelniai nardiname "Lazanjos" lakštus, kad jie nesubyrėtų. Verdame pagal pakuotės instrukciją, mano atveju tai buvo 10 min. Išvirę lakštai turi likti gana stangrūs, labai "al dente". Atsargiai nukošiame lakštus per rėtį, trumpai apliejame šaltu vandeniu ir išdedame juos vieną šalia kito eilėmis ant kepimo popieriumi padengto padėklo. Reikia darbuotis mikliai, kad virti lakštai nesuliptų tarpusavyje. 
4. Paruošiame 175°C (350°F) karštumo orkaitę. "Lazanjos" kepimo indo dugną pirmiausia ištepame plonu sluoksniu raudono padažo. Toliau sluoksniuojame "Lazanją" sekančia tvarka:
   
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • balto įdaro 2 cm (arba 1/3 viso turimo kiekio)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • raudono įdaro 1 cm (arba 1/2 viso turimo kiekio)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • balto įdaro 2 cm (arba 1/2 viso likusio kiekio)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • raudono įdaro 1 cm (arba visas likęs kiekis)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • balto įdaro 2 cm (arba visas likęs kiekis)
5. Išlyginame "Lazanjos" paviršių silikonine mentele ir šauname į orkaitę 40 min. Šioje stadijoje "Lazanja" turi būti vis dar balta, "Rikotos" paviršius sausas, palei indo kraštus matyti burbuliuojantis raudonas padažas. 
6. Burokine tarka sutarkuojame "Parmezaną", sumaišome su palikusiais "Mocarelos" tarkiais. Šiuo tarkių mišiniu apibarstome "Lazanją" ir vėl šauname į okaitę dar 20 min. Sūrtis turi išsilydyti, lengvai paruduoti.
7. Ištraukiame "Lazanją" iš orkaitės ir paliekame kambario temperatūroje 15 min. - šiek tiek atvėsti ir sutvirtėti. Pjaustome vienos porcijos dydžio stačiakampiais ir tuojau pat tiekiame į stalą. Buon appetito!

"Lazanjos" lakštus apverdame ir tuojau išdedame ant kepimo popieriaus, kad nesuliptų. 

Paruošti baltas ir raudonas įdarai.

"Lazanjos" indo dugną ištepame raudonu sluoksniu, apdengiame pasta, toliau seka baltas sluoksnis.

"Lazanjos" lakštus dedame lygiagrečiai, užvožiant maždaug 1.5 cm, lakštai tuojau pat sulimpa.

40 min. apkepusią "Lazanją" padengiame šviežiais sūrio tarkiais ir vėl pašauname į orkaitę 20 min.

Pilnai iškepusi "Lazanja" paliekama 15 min. kambario temperatūroje atvėsti ir sutvirtėti.

Pjaustome "Lazanją" vienos porcijos dydžio stačiakampiais.

"Lazanjos" porcija.

P.S. Yra "Lazanjos" receptų, kuriuose vietoj sūrio sluoksnio naudojamas "Bešamelio" padažas (miltai+pienas+sviestas). Šis padažas labai lipnus, bet mano nuomone, visiškai netinkamas "Lazanjai", kurios skonio esmė - tai Ricotta ... plius tirštas pomidoriškumas, pastos lakštų tamprumas, kepto Parmigiano sūrio pluteliškumas, prieskoninių žolelių aromatas...