Karštas prieskoningas sidras

Obelų tėvynė yra Centrinė Azija, o Europoje jos pradėtos auginti maždaug 1500 m. pr.m.e. Ištisus porą tūstantmečių obuoliai nebuvo valgomi, nebuvo išvestos naujos saldžių ir švelnių skonių veislės, obuoliai daugumoje buvo rūgštūs ir kartūs, nors sultingi. Fermentuotas obuolių sulčių gėrimas, vadinamas sidru, buvo vienintelis būdas obuoliams panaudoti žmonių mitybai. 

Sidro kilmė - Keltų ir Britų gentys. Tais laikais pietinė ir centrinė Europa, Juodosios jūros regionas mėgavosi vynuogių vynais, Baltijos jūros pakrančių gentys virė midų, o šaltesni kalnų regionai ir šiaurinė Europa irgi nedžiovino savo gerklių - eksperimentavo su obuolių sultimis ir taip sukūrė sau kitą gardų džiaugsmą - sidrą. 

Senovės Graikijoje ir Romoje pradėta obuolių selekcija, skiepijimai, išvestos vis naujos, skanesnės obuolių rūšys. Dabartinis sidras gaminamas iš įvairiausių obuolių rūšių, kurios visos skanios, visos valgomos. Sidras tapo ne vieninteliu, bet vienu iš daugelio būdų, kaip panaudoti obuolius. 

O karštas gėrimo variantas greičiausiai atsirado ten, kur buvo šalta, arba ten, kur reikėjo "gelbėti" pagedusį nevirtą sidrą (jauną obuolių "vyną") ar obuolių sultis. 

Šiais laikais "Karštas obuolių sidras" skaitosi Amerikos virtuvės klasika. Angliškai šis gėrimas vadinasi Mulled Cider arba Spiced Apple Cider. Dažniausiai jis yra nealkoholinis arba mažai alokoholinis, verdamas iš šviežių obuolių sulčių arba jauno obuolių "vyno" (realiai ne iš vynuogių pagamintas gėrimas nekvalifikuoja būti vadinams vynu, nors ir būtų fermentuotas, su alkoholiu). Karštam prieskoningam sidrui pagaminti galima maišyti visus šiuos obuolių gėrimus: šviežiai spaustas obuolių sultis, pirktines pakeliuose jau išskaidrintas obuoių sultis, obuolių "vyną". 

Mūsų šeimoje prieskoningą karštą obuolių sidrą labiausiai megsta vaikai. Rudens švenčių metu (Padėkos Dieną, sūnelio, vyro gimtadieniais) verdame šį gėrimą iš šviežiai spaustų obuolių sulčių - toks sidras būna skaniausias, ir užkvepina namus citrinos žievelės, cinamono, egzotiškų prieskonių "kvepalais".

Rudenį galima šviežiai spaustų sulčių nusipirkti ir JAV krautuvėse, jos būna tamsiai rudos, drumstos, atrodo kaip gira dideliuose plastikiniuose buteliuose. Verdant sidro spalva prašviesieja, šiek tiek išskaidrėja, nes atsiskiria drumslės, ir gėrimas tampa labai gardus. Man sidras dažnai yra persladus, perdaug koncentruotas, tad aš jį sau stiklinėje skiedžiu tyru vandeniu. Jūs ragaukite ir sau nuspręskite, kokio saldumo jums patinka sidras: nealkoholinis ar su alkoholiu, skiestas vandeniu ar koncentruotas.

Taip pat laisvai galite pasirinkti prieskonius iš žemiau mano pateikto sąrašo. Čia variacijų yra begalės. Nenustebkite dėl piprų ir lauro lapų - man labai patinka būtent šis pasirinkimas. Nepadauginkite su žvaigždiniu anyžiumi ir gvazdikėliais, mat šie prieskoniai gali užgožti sidro natūralų gaivumą. Visiškai nepatariu naudoti muškato riešuto. Internete rasite aibę receptų, kur karštas sidras gaminamas su muškatu - man šis prieskonis sugadina gėrimo skonį, tad nepatariu. Greipfruto karčią žievelę irgi ribokite, nebent jums pageidautinas kartumas gėrime.

Aš nemėgstu puošti sidro vaisiais ar pridėti į taures prieskonių, kaip vaizduojama daugumoje internete esančių sidro nuotraukų. Visų pirma, kokybiški prieskoniai yra brangūs, ir juos kartą išvirus sidre galima rėtuke nuskalauti, išdžiovinti ir dar kelis kartus panaudoti ateities sidrų virimui. O žmonių taurėse tie prieskoniai tiesiog tampa šiukšlėmis, ir dar juk gali žmogus užspringti. Be to, žmonės grįžta su taurėmis prie garuojančio puodo vėl ir vėl, tad visos tos šiukšlės taurėse tik gadina reikalą. Tinka gėrimui papuošti nebent ploni obuolio griežinėliai, kad pažymėti, jog tai gėrimas iš obuolių.

Paruošimui reikia turėti 5 litrų ar didesnį puodą su dangčiu ir antrą tokio pat tūrio indą, didelio skersmens smulkų sietelį, samtį su koštuvu ant krašto (prieskoniams sulaikyti), storo arba dvigubo stiklo taures - nes rankose karšto stiklo negali nulaikyti, arba tinka alaus bokalai su rankenom. 

Produktai:

• 4 litrai obuolių sulčių - nesaldintų, nerafinuotų, tinka ir naminis obuolių vynas
• 1-2 litrai vandens - nebūtinai
• cukraus pagal skonį - nebūtinai
• šviežio ar džiovinto obuolio griežinėliai - papuošimui
• Romo - tinka bet kokia rūšis, užtenka po 30 ml vienai taurei "pagardinti" - nebūtinai

Prieskoniai (pasirinkite kas patinka):

• 1-2 cinamono lazdelės, tinka tiek tikras cinamonas, tiek ir Burmano pakaitalas
• 1-2 vnt. žvaigždinis anyžius
• 3-8 vnt. gvazdikėlių (kvapnusis gvazdikmedis)
• 1-2 vnt. lauro lapeliai
• 4-8 vnt. kvapiųjų pipirų
• 4-8 vnt. juodųjų pipirų
• sauja citrusų žievelių arba griežinėlių (citrinos, apelsino, mandarino)

Paruošimas:

1. Puode užviriname obuolių sultis ir paverdame 2-3 minutes. Sulčių tirščiai susikoncentruos į daugybę gumuliukų, o pačios sultys nušviesės, šiek tiek taps skaidresnės. Per sietelį karštas sultis nukošiame į antrą indą, puodo sieneles gerai nuplauname nuo prilipusių drumsčių. Tirščius iš sietelio išmetame. 
2. Vėl obuolių sultys grįžta į švarų puodą. Pridedame pasirinktus prieskonius iš sąrašo. Vėl užviriname, ragaujame. Jeigu trūksta saldumo, - pridedame cukraus, jeigu perdaug koncentruotas skonis, - pilame šiek tiek vandens.
3. Sumažiname liepsną iki minimalios, uždengiame puodą dangčiu ir paliekame taip pamažėle kunkuliuoti mažiausiai 30 min. Išjungiame ir paliekame šiek tiek atvėsti. Sidras geriams karštas, bet neturi apdeginti lūpų. 
4. Pilstome į taures samteliu, kurio šone yra koštuvas - prieskoniams sulaikyti. Puošiame obuolio skiltelėmis. Kas nori stipriau - sau šliūkšeli į bokalą šiek tiek Romo. Skanaus!

Taip atrodo mano labai smulkus sietelis - ant vielos žiedo balta filtravimo medžiaga. Jis lengvai nusiplauna, rekomenduoju įsigyti kažką panašaus.

Jau nukoštas sidras kunkuliuoja su prieskoniais.

Pomelo saldainiai

 

Anskčiau mano skelbtas Kalėdinių Cukatų receptas yra čia; o dabar - iš citruso žievės pagaminti saldainiai!  

Šių metų Adventas ir Kalėdos - aš lovoje su gipsuota koja, mano duktė pluša virtuvėje, o sūnus ir vyras puošia namus, aš esu tik žiūrovas. Jaunoji karta visko daug išmoksta iš Youtube, atsakymus į gyenimo klausimus irgi randa internete. Visai nedaug reikalinga mama su jos patarimais. Daugiau reikalinga mamos šypsena ir džiaugsmas už savarankiškai priimtus gerus sprendimus, pasiekimus moksluose, gerai iškeptą pyragą, gražiai numegztą antklodę... Tačiau iš tikrųjų akies krašteliu suaugę vaikai mus stebi, ir tai, kaip mes elgiamės, kaip kalbame, kokias vertybes sau iškeliame gyvenime - visa tai turi įtakos mūsų vaikams ištisą jų gyvenimą.  

Aš rašau šeimos receptus didele dalimi būtent su ta viltimi, kad vieną dieną prireikus, mano vaikai, o gal ir ateities anūkai, galės rasti mano aprašymus ir pagaminti šeimos tradicinius valgius, kad išliks mūsų šeimos kulinarinis paveldas. Konkuruoju su interneto platybėmis, esu smiltelė smėlynų platybių dykumoje. Bet esu.

Šiuos saldainius šiandien paruošė dukra. Ypatingai prašmatnus, visiškai natūralus ir minimalistinis patiekalas, - būtent tokius labiausiai vertinu. Kažkuo primena marmeladinius saldainius arba turkišką Lokum, bet čia pagrindas - vaisius. Gaunasi sultingi, nelipnūs, gaivūs lyg vaisiaus gabaliukai trikampėliai ir kubeliai. 

Recepto pagrindas - pomelas, - tai toks didžiulis greipfrutas, jo labai stora balta žievės dalis, o skiltelių minkštimas tiesiog puikus, lengvai išardomas, nesutyžta, ypač patogu jį panaudoti salotoms, desertams. Apie pomelą jau anksčiau minėjau čia. Saldainių receptui pasirinkite kuo didesnį pomelą, tiks bet kokios spalvos: žalias, geltonas, rausvas, švelniai oranžinis...

Duktė pagamino šį desertą per 30 minučių. Kažkas nepakartojamo! Iškart į namus atkeliavo šventinė nuotaika.

Paruošimui reikia turėti daržovių žievelių skustuką, maždaug 2 litrų talpos dubenį, rėtį, peilį, nesvylamą gilią keptuvę. Išega: apie puslitris saldainių, užtenka pasidalinti 8 asmenims.

P.S. Jei jums patiko mano servavimo vazelė, tokias keturias pirkau iš Nespresso, vadinasi Affogato Bowls.

Produktai:

• 1 kuo didesnis pomelas (0.9-1.5 kg)
• 400 g (200-220 ml - nepilna stiklinė) cukraus

Paruošimas:

1. Pomelą nuplauname, nusausiname, daržovių skustuku nuskutame ploną paviršiaus žievelę. Ši žievelė gali būti panaudota virti "Prieskoningam obuolių sidrui" (Spiced apple cider - angliškai). Reika visiškai ją nuskusti, nes jei paliks kur spalvotos žievės lopinėlis - ten bus daug kartumo.
2. Nulupame baltą storą žievės minkštimo dalį - būtent jos mums prireiks saldainių gamybai. O atlikusias pomelo vidurio skilteles galima panaudoti viename iš mano anksčiau aprašytų receptų.
3. Baltą žievės minkštimą supjausmoe maždaug 2 cm kubeliais ar trikampėliais. Pamerkiame dubenyje su šaltu vandeniu. Plauname lyg kempinėles - švelniai paspaudžiant ir atleidžiant. Keičiame vandenį ir vėl plauname. 
4. Keptuvėje užviriname litrą vandens. Dedame ten "kempinėles", maišant paverdame 3 minutes, nukošiame per rėtuką. "Kempinėles" rėtuke nuplauname tekančio šalto vandens srove, lengvai išspaudžiame vandens perteklių. Šitaip bus iš dalies pašalintas žievelių minkštimo kartumas. Visiškai jo pašalinti nereikia, nes lengvas kartumas su cukrumi gerai dera.
5. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos vienoje stiklinėje tyro vandens ištirpiname 400 g curaus, užviriname. Turi gautis kunkuliuojantis skystas cukraus sirupas. Į tą sirupą išdedame nuplautas "kempinėles". Vis maišant mentele verdame apie 10-20 min. Skystys keptuvėje turi pilnai išgaruoti arba susigerti į "kempinėles", kurios įgaus švelniai rausvai-oranžinę spalvą. Tačiau stebėkite, kad kempinėlės nepratėtų kepti! 
6. Išdedame paruoštus saldainius į gražų dubenį. Servuojame šaukštu, nes "Pomelo saldainiai" gaunasi gana drėgni. Tiekiame mažose vazelėse su mediniu smeigtuku.

Dienos šviesoje pomelo saldainiai atrodo taip. Labai graži spalva.

Čia yra recepto gamybos vizualizacija: pomelo candyy 🍬 full recipe in the description!!

Ėrienos koja lietuviškai

Kalėdoms kepta "Ėriuko koja", papuošta persiko puselėmis iš kompoto stiklainio.

Panašų receptą turi visos Europos ir Azijos tautos. Aš aprašysiu mūsų šeimos paprasčiausią ir skaniausią ėrienos kojos gaminimo būdą. Perku kuo didesnę visą koją, o ne tik kulšį (leg of lamb - angliškai). Šis receptas - tai mūsų šeimos dalies, kilusios nuo Panevėžio, tradicija. Mūsų šeimoje taip avieną ruošiame šaltuoju metų laiku, šventinėms ir ypatingoms progoms: Kalėdoms, Naujiems Metams, žiemos gimtadieniams.

Ėrieną valgo visų religijų, įvairių kultūrų žmonės, visi žavisi šios mėsos giliu skoniu, sotumu, nebent tik vegetarams ji netinka. Neveltui net ir kai kuriems alkaniems menininkams ėrienos koja suteikė įkvėpimo kūrybai:

Polis Sezanas "Ėriuko koja", 1866 m.

Pagal mūsų šeimos receptą ėriuko koją paskaniname paprasčiausiais lietuviškais prieskoniais ir marinuojame kambario temperatūroje apie valandą-dvi; po to mėsą kepame orkaitėje 2-3 val., priklausomai nuo mėsos gabalo svorio. Aš naudoju tik šviežias žoleles, vazonėliuose auginu rozmariną ir čiobrelį. Žinau, kad žmonės naudoja ir džiovintas šias žoleles. Man džiovinti rozmarinai ir čiobrelai visad atrodo netikę: stokoja skonio, bekvapiai, apdega ant mėsos ir tampa suanglėjusiais spygliukais. Tad nepatariu.

Į stalą ėrieną tinka tiekti su neriebiais garnyrais, tamsiai žalios ar ryškios oranžinės, raudonos spalvos priedais. Tai gali būti virtos ar orkaitėje keptos smulkios bulvytės, švelni bulvių košė, burokėliai (be jų neįmanoma ant lietuviško stalo), persiko skiltelės (lengvai apkeptos ar iš kompoto stiklainyje), raudoname vyne apvirtos kriaušės, orkaitėje apkepti jamsai arba saldžios bulvės (vadinamos bulvėmis, bet jos yra visai ne bulvės, teisingas pavadinimas "batatai"), ankštinės pupelės, šparagai, garinti brokoliai, troškinti mangoldai arba kale kopūstai...

Prie avienos geriausiai dera švelnaus skonio sausas ir tamsus raudonas vynas, kaip Pinot Nuar ar Merlot. Iš nealkoholinių gėrimų siūlyčiau obuolių sultis perpus skiestas tyru vandeniu. Rekomenduoju pasigaminti nesaldų punšą: granatų sultys+spanguolių sultys+obuolių sultys+tyras vanduo arba gazuotas vadnuo (zelceris).

Paruošimui reikia turėti didelę orkaitę, gilią skardą kepimui orkaitėje, grūstuvę prieskoniams, smailą 7 cm peilį - mėsai badyti, kulinarinį termometrą (toks metalinis spyglis, kuriuo pasmeigiama mėsa iki pat kaulo), labai aštrų ilgą peilį - iškepusiai mėsai pjaustyti. Išeiga - apie 10-18 porcijų.

Kepimas karštoje 190ºC (375ºF) orkaitėje skaičiuojamas pagal mėsos svorį - po 40 min. kilogramui. Rezultate gaunasi aviena pilnai iškepusi tik palei kaulo galą plonoje vietoje,  o storiausioje vietoje ir palei kaulą viduje - ružava ir su sultingu rausvu mėsos sultiniu. Be ružavo sultingo viduriuko mėsa skaitosi sugadinta, perkepta. Tad nerizikuokite ilgiau laikyti mėsą orkaitėje, negu paskaičiuotas laikas pagal svorį.

Produktai:

• 2.5-5 kg ėriuko koja su kaulu
• 1 galvutė česnako (10-12 skiltelių) 
• 3-5 šakelės šviežio rozmarino
• 1 Valg. Š. šviežio čiobrelio (nubraukti lapelius nuo stiebų)
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 2 Valg. Š. balzamiko acto - nebūtinai
• 1/2 Valg. Š. rupios druskos
• 1/2 Valg. Š. šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošimas:

1. Ėriuko koją nuplauname ir nusausiname. Mėsa turi būti maždaug kambario temperatūros.
2. Išlukštename česnako skilteles. Jų netraiškome. Česnako skiltelės turi būti sveikos ir kietos.
3. Smailu peilio galu kas 10-15 cm susmaigome mėsą beveik iki kaulo (aš padariau iš viso 12 skylių), iškart skyles praplatiname pirštu. Į kiekvieną skylę įspaudžiame po česnako skiltelę. 
4. Rozmarino lapelius smulkiai sukarpome žirklėmis. Grūstuvėje sutriname pipirus, druską, rozmariną ir čiobrelius. Prieskonius dubenėlyje sumaišome su alyvuogių aliejumi, jei pasirinkome - ir su balzamiko actu. 
5. Ėriuko koją iš visų pusių ištepame prieskonių tyre. Paliekame kambario temperatūroje 1 val.
6. Paruošiame 190ºC (375ºF) karštumo orkaitę.
7. Mėsą ant skardos pašauname į orkaitę ir kepame paskaičiuotą laiką pagal svorį (po 40 min. kilogramui). Vidury kepimo mėsą apverčiame.
8. Maždaug paskutinių 20 minučių kepimo metu virtuvėje pasklis skanus keptos mėsos kvapas. Iškepusi mėsa turi būti išorėje lengvai parudavusi, neapanglėjusi. Iškepusios avienos temperatūrą tikriname mėsos terometru, pasmeigę mėsą storiausioje vietoje iki pat kaulo. Sutikriname pagal šiuos rodiklius:

• 50°C (120°F) - pasžalė ėriena (rare lamb - angl.) - perpjovus kepsnio centre matyti raudonas viduriukas, bėgančios sultys šiek tiek su krauju. Tokiai mėsai tinka aitrūs padažai.
• 55°C (130°F) - vidutiniškai iškepta ėriena (medium done lamb - angl.) - perpjovus mėsos vidus rausvas, bėgančios sultys turi kiek rausvumo, beveik skaidrios - ši mėsa skani ir be padažo.
• 60°C (140°F) - pilnai iškepusi ėriena (well done lamb - angl.) - mėsa be ružavumo viduj, daugiau pilkšva, tekančios sultys visiškai skaidrios, be rausvumo. Jeigu neaiški mėsos kilmė ar šviežumas, tai saugiau ėrieną kepti iki šios temperatūros. Šiai mėsai greičiausiai prireiks padažo.

10. Prieš pjaustant, paliekame mėsą kambario temperatūroje "pailsėti" po kepimo 10-15 min. Kitaip pjaustant labai bėgs sultys ir mėsa taps mažiau sultinga. 

 

Man šiai mėsai jokio padažo nereikia. Bet jeigu labai norite padažo, tinka raudono vyno padažas, arba sutirštintų granatų sulčių padažas "Naršarabas" (Narsharab) - mačiau jį parduoda turkiško maisto parduotuvėje, ir jo Rimi yra.

Šią ėrienos koją kepiau be balzamiko padžo, tiekiau su persiko puselėmis iš kompoto ir keptais obuoliais.

Biskvitas su obuoliais

                     Šiame pyrage obuoliai su cinamonu. Viršuje - vanillinių ledų kamuoliukas.

Jeigu nesate kepę šio pyrago, tai greičiausiai jį jums vaikystėje kepė mama arba močiutė. Tai elementariausias ir skaniausias biskvitas, senoviškas lietuviškas obuolių pyrago receptas. Kadangi pats receptas labai paprastas, šiek tiek sutrukdysiu jūsų dėmesį ir pateiksiu "teorijos", kad ateity nebijotute ir bandytute kitus biskvitų receptus.

Dar šis pyragas vadinamas "Šarlote". "Šarlotė" dažnai sulaistoma arbata arba likeriu su arbata. Toks pyragas yra sunkesnis, sultingesnis, ypač patrauklus prekyboje - nes už didesnį svorį juk daugiau gaunama pelno. Mano receptas yra sauso pyrago, aš tokį jį mėgstu. Tačiau pagal savo skonį prieš tiekdami pyragą į stalą galite sulaistyti praskiestu jūsų mėgstamo skonio šviesios spalvos likeriu.

1. Konditerijos miltai (Pastry Flour - angl.)

Desertų kepiniuose (ne tik biskvituose) svarbus tešlos lengvumas, purumas, oriškumas. Dėl to šiems kepiniams naudojami aukščiausios rūšies balti kvietiniai miltai. Aš naudoju ekologiškus miltus - jie yra nebalinti, bet natūraliai balti: nuo kviečio grūdo prieš malant pašalinamas rusvas išorinis sluoksnis, tai atliekama apmalant spec. girnomis. Kviečio grūdo dangos rudumas ir kviečio glitimas - labai vertingi duonos kepiniuose, nes duonoje pageidaujamas tešlos tamprumas. Tačiau desertų kepiniams reikia lengvumo, tad jiems naudojami taip vadinami "Konditerijos miltai". Juos galima nusipirkti parduotuvėje, bet tokie nebūna ekologiški. Tačiau juos labai paprasta pasigaminti namie sumaišius 2 ingredinetus. Proporcijos tokios:

200 ml (maža stiklinė) baltų kvietinių miltų + 30 ml (2 Valg. Š.) bulvių krakmolo;

arba

 1 litras baltų kvietinių miltų + 10 Valg. Š. bulvių krakmolo;

arba

1 kg baltų kvietinių miltų + 150 g bulvių krakmolo.

Kitas būdas, aš jį naudoju dažniausiai savo pyragams:

Pripidome stiklinę (250 ml) miltų, peiliu nubraukiame kauburėlį. Valgomuoju šaukštu pašaliname 2 Valg. Š. miltų iš stiklinės, dabar pridedame 2 Valg. Š. krakmolo. Viską išmaišome ir išsijojame. Viskas - konditerijos miltai paruošti, jie purūs ir pripildyti oro, tinka desertiniams kepiniams.

P.S. Mano lenkaitė draugė Dorota naudoja didesnius kiekius krakmolo, ruošdama konditerijos miltus, kartais krakmolo kiekis viršija miltų kiekį. Jos kepiniai ne tik lengvesni, bet ir trapesni. Bandykite visaip, gaminkite kaip jums geriau patinka.

2. Biskvito teorija

Biskvitas - tai Europos žemyno desertas, rašytiniuose šaltiniuose minimas dar 15 a. Skaitoma, jog biskvitinių tortų tėvynė yra Genuja (šiuolaikinė Italija). Prancūzai biskivtą būtent taip ir vadina "Génoise" (tariama ženuaz). Pastaruoju metu Europoje didieji biskvito meistrai yra lenkai, lenkiškai jis vadinamas "Biszkopt" (tariama biškopt). Lietuvoje, iki sovietinio-deficito eros, t.y. kai ūkininkų valdžia neapvogdavo ir kiaušinių netrūkdavo, biskvitai buvo labai populiarūs; juos keptavo vardadienių-gimtadienių tortams, jais pripildydavo formas, iš jų gamindavo mažus grybukus (analogija prancūziškoms Madeline), vyniotinius, Velykų zuikius, Kalėdų žiedą-vainiką (analogija vokiečių Bundt) ir biskvitinius pyragus su vaisiais ir uogomis.

Biskvito purumą palaiko išplakti kiaušinio baltymai, t.y. oro burbuliukai kiaušinio plakinyje. Yra dvejopų tradicijų receptai: kai plakami atskirai baltymai ir tryniai, arba kai su cukrumi plakami neatskirti kiaušiniai. Neatskirti kiaušiniai labai gerai išsiplaka, šis būdas naudojamas, kai pageidaujamas natūralus švelnus kiaušinio skonio biskvitas (žemiau aprašytas receptas): be sodos, be prieskonių. Baltymai atskiriami ir plakami tuose biskvito receptuose, kur yra įmaišomi papildomi ir prieskoniniai ingredientai (pvz. kakava, cinamonas, kava, uogų sirupas ar vaisių tyrelė...), apsunkinantys tešlą, tad jai reikia papildomo žingsio purumui užtikrinti.

Yra kelios biskvito atmainos:

• vien iš baltymų gaminamas "Angelų biskvitas" (Angel Food Cake - angl.);
• su aliejumi gaminamas "Šifoninis biskvitas" (Chiffon Cake - angl.);
• su sviestu (kulinariniais taukais arba margarinu) gaminamas taip vadinams "Minkštas" arba "Šlapias biskvitas " (Sponge Cake - angl.)
• su kepimo milteliais gaminamas "Amerikoniškas biskvitas" (American Sponge Cake - angl.).

Biskvito kepimui nenaudojama grietinė, pienas, jogurtas, kefyras. Receptai su šiais ingredientais, netgi reikalaujantys išplakto kiaušinio, priskiriami prie pyragų kategorijos, jų purumas palaikomas kepimo milteliais (arba soda+rūgštis), kitaip jie neiškils kepant. "Amerikoniškame biskvite" nedidelis kepimo miltelių kiekis padidina kiaušinių plakinio sukurtą purumą ir galutinio kepinio stangrumą - toks jis geriau tinka (plonas) vyniotiniui arba (storas) pjaustymui į sluoksnius - torto formavimui.

Patarimai sėkmingam biskvitui iškepti:

• Naudojame tik aukščiausios rūšies kvietinius miltus.
• Įmaišytas į miltus krakmolas (stiklinėje vietoje poros šaukštų miltų įmaišome porą šaukštų krakmolo) suteikia iškepusiam biskvitui lengvumo ir purumo, sumažina kepinio "omletiškumą" (biskvitas neprimena saldžios kiaušinienės). 
• Su kepimo milteliais kepamas biskvitas bus standesnis, labiau iškilęs (tinka pjaustyti į sluoksnius tortui), tačiau šiek tiek pasikeis jo švelnus skonis. Naudokite kepimo miltelius tik prieskoniais paskanintiems biskvitams. Jeigu miltuose naudojate sodą - būtinai į plakamus trynius įmaišykite rūgšties: citrinos sulčių, rūgštaus vaisiaus sulčių ar sauso vyno. 
• Plakami kiaušiniai ir visi kiti ingredientai (sviestas ir pan., jei jų reikalauja receptas) turi būti kambario temperatūros, t.y. 18-20°C (64-68°F). 
• Su žiupsneliu druskos pradžioje plakami standesni baltymai. Vėliau įmaišomas granuliuotas (ne pudra!) cukrus padės baltymų plakiniui nesukristi tolimesniuose recepto procesuose. Baltymų plakinyje cukrus turi pilnai ištirpti.
• Šiuolaikinių miltų nebūtina sijoti - jie švarūs, be gumuliukų. Tačiau biskvitui patartina miltus su kitais sausais ingredientais (jeigu naudojamas krakmolas, kakava, kepimo milteliai...) vis dėlto persijoti, kad miltuose būtų kuo daugiau oro.
• Sausus arba atskirto trynio mišinio ingredientus (priklausomai nuo pasirinkto recepto) į biskvitą įmaišome lėtai, silikonine mentele arba mažiausiu greičiu mikseriu - labai trumpai! Perilgai maišoma su miltais biskvito tešla sukrenta. Aš stengiuosi, kad laikas tarp kitų ingredientų į kiaušinio plakinį įmaišymo ir kepinio talpinimo į orkaitę užtrutų ne ilgiau kaip 1,5 min. Tad pasiruoškite visus rakandus ir atmatuotus ingredientus iš anksto, kad negaišti laiko.
• Biskvitas šaunamas į gerai prikaitintą orkaitę, man idealiausia yra 180-185°C (355-365°F) temperatūra. Aš būtinai pašildau ir kepimo indą, prieš į jį pilant tešlą. Kepimas užtrunka 40-50 min. (vyniotiniui kepamas plonas "Amerikoniškas biskvitas" tik 15-20 min.)
• Biskvitas šaldytuve, uždarame inde išlieka šviežias 7 dienas. 
• Šaldiklyje maistine plėvele apvyniotą ir indelyje užsandarintrą biskvitą galima laikyti iki 3 mėnesių. Po to 12 val. neišvyniotą biskvitą atitirpiname kambario temperatūroje.
• Anksčiau paruoštą biskvitą, jeigu jį tiekiame į stalą su ledais, galima pašildyti 5 min. iki 200°C (400°F) prikaitintoje orkaitėje, arba 30-60 sekundžių mikrobangėje krosnelėje.

"Biskvito su obuoliais" receptas

Bikvitiniam obuolių pyragui tinka rūgštesni obuoliai, nes tešla gana saldi. Šiame recepte kiaušinių tryniai ir baltymai neatskiriami, nenaudojami jokie prieskoniai, nėra riebalų (tik reikia šiek tiek šalto sviesto formos šonams aptepti), nenaudojami kepimo milteliai ar soda. Iškepęs pyragas švelnaus kiaušinio skonio, tačiau neprimena omleto, purus ir lengvas, nepaprastai tinka prie pieniškų ar vanilinių ledų, prie kavos puodelio. Atšildytas gabalėlis "Biskvito su obuoliais" labai skanus šventiniams pusryčiams. Receptas lietuviškas, mūsų šeimos-naminis, panašus receptas yra pas Dailoną.

Paruošimui reikia turėti greitą elektrinį mikserį arba kuo tankesnę didelę rankinę plakimo šluotelę, žievelių skustuką, mažą peilį, didelį dubenį, stiklinę/keramikinę arba metalinę stačiakampę (maniškė 24x32 cm) kepimo formą arba 29 cm skersmens gilią keptuvę, silikoninį kilimėlį, atitinkantį kepimo indo dugną (arba iškerpame iš kepimo popieriaus).

 
Produktai:

• 3 dideli (5 vidutinio dydžio) obuoliai 
• 5 dideli kiaušiniai, kambario temperatūros 
• 150 g (190 ml arba 3/4 stiklinės) granuliuoto cukraus
• 105 g (220 ml arba 1 stiklinė minus 2 Valg. Š.) aukščiausios rūšies baltų kvietinių miltų 
• 2 Valg. Š. (30 ml arba 20 g) bulvių krakmolo 
• gabalėlis sviesto, šalto - kepimo indo šonams aptepti 

Paruošimas:

1. Orkaitėje groteles perkeliame į apatinį trečdalį (antras lygis nuo žemiausio). Paruošiame 180°C (360°F) karštumo orkaitę. Tuščią kepimo indą statome į orkaitę. 
2. Obuolių žieveles nuskutame, supjaustome obuolius ketvirčiais, pašaliname sėklalizdžius. Supjaustome obuolius maždaug 1.5-2 cm kubeliais. 
3. Didžiausiu mikserio greičiu išplakame kiaušinius su cukrumi. Masė savo tūriu turi patrigubėti, tai užtruks apie 7-10 min. plakimo. 
4. Beriame kartu išsijotus miltus ir krakmolą. Dabar vidutinišku greičiu plakame ne ilgiau kaip 1 min. kol masė taps tolygi. Svarbu ilgai neplakti, nes gali sukristi kiaušinių plakinys. Tešla turi būti puri, gana skysta. 
5. Išimame iš orkaitės kepimo indą. Dugną išklojame silkoniniu kilimėliu (arba kepimo popieriumi), šonus iš vidaus aptepame sviestu (aš šaltu sviesto gabalu apibraukiu apie šonus). 
6. Į kepimo indą pilame trečdalį (1/3) tešlos kiekio. Paskirstome tešlą maždaug 5 mm sluoksniu. Beriame obuolių kubelius. Obuolių kubeliai turi pasiskirstyti vienu sluoksniu. Dabar visus obuolius apliejame likusiu tešlos kiekiu (gali likti kelios skylutės, karštyje kylanti tešla viską padengs). 
7. Šauname orkaitėn ir kepame 50 min. Gerai iškepęs biskvitas bus iškilęs, purus, gražiai rustelėjęs. Į vidurį įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas turi būti sausas, neaplipęs lipnia tešla.

P.S. Prieš beriant ant tešlos obuolius, juos galima paskaninti cinamono milteliais arba citrusų tarkiais.

 

Išplakti kiaušiniai su cukrumi patrigubėja savo tūriu.

Įmaišius konditerijos miltus (milai+krakmolas) tešla šiek tiek sukrenta, svarbu ilgai neplakti.

Obuoliai supjaustyti 1,5-2 cm gabalėliais.

Orkaitėje įkaitintos formos dugną išklojame silikoniniu kilimėliu, šonus aptepame sviesto gabalu.

Ant trečdalio tešlos beriame obuolio gabalėlius, paskirstome juos vienu sluoksniu.

Padengiame obuolių sluoksnį likusiu tešlos kiekiu ir netrukus šauname orkaitėn.

Iškepęs biskvitas beveik dvigubai iškilęs, pasidengęs traškia ruda plutele, atšokęs nuo indo kraštų. 

Biskvitą skaniausia pjaustyti ir ragauti tuojau pat, nelaukiame kol atauš.

Sūdyta lašiša su agurku ir grietinės padažu

Žaibiškai paruošiamas ryškus, šventiniam stalui tinkantis užkandis, kurį noriai valgė 7-80 metų valgytojai. Vaikai, kurie nevalgo žuvies, vistiek gavo jos kvapo paragauti su agurko "makaronais". Aš tiekiau šį užkandį su orkaitėje paskrudinta turkiška "Pide" duona, tačiau tiktų ir prancūziško batono ar itališkos čiabatos riekutės.

Recepto šaltinis Jamie Olverio pati pirmoji TV laida "Chef's Night Off", iš ciklo "The Naked Chef". Mano įrašas, kaip visada, nėra tiesioginis vertimas, bet mano patirties ir įgūdžių aprašymas, gaminant maždaug pagal šaltinio receptą. Džeimis Oliveris rekomenduoja padažu apš;akstyti patiekalą. Aš pasirinkau švaresnį variantą - padažą pateikiau dubenėlyje, įstačiusi į atiekalo centrą.

Patiekalui naudojama šviežiai sūdyta lašiša, kaip būna žydiškas "laksas". Kartais ant pakuotės rašoma "salted smoked salmon" - sūdomoje lašišoje naudojamas ąžuolo degėsių prieskonis, suteikiantis lengvą rūkytos žuvies kvapą, bet tai nėra rūkyta žuvis. Geriau pirkti iškart supjaustytą. Jeigu naudosite naminio sūdymmo lašišą, tai ją supjaustykite aštriausiu ilgu peiliu, ploniausiais griežinėliais.

Šiame recepte agurkas pjaustomas daržovių skustuku, pjaustoma tik žievė ir išorinė agurko dalis, sėklų dalis palieka kitiems patiekalams. Ypatingo skonio suteikia citrinos žievelės tarkiai.

Grietinės padažas gali būti taip pat naudojamas su šviežiais daržovių gabalėliais - pamirkymui, su marinuotais ar keptais artišokais, šparagais, žaliomis ankštinėmis pupelėmis, šviežiais ar garintais brokolių ir kalafiorų žiedalizdžiais, keptomis briuselio kopūsto puselėmis. Padažo skonis lengvas ir gaivus, tiesiog idealus priedas daržovių mėgėjams.

Paruošimui reikia turėti daržovių skustuką, pjaustymo mandoliną, citrusų žievelės gremžtuką, peilį ir pjaustymo lentutę, didelę gražią lėkštę, nedidelį dubenėlį padažui. Išeiga 10 užkandžio porcijų.

Produktai:

• 250-350 g sūdytos lašišos filė (2 pakuotės sujaustytos lašišos)
• 1 vnt. ilgas kietas angliškas ("besėklis") agurkas
• 4-6 gražūs ridikėliai - nebūtinai
• 1 citrinos žievelės tarkiai
• puntelis žalumynų: laiškinių svogūnų, krapų, petražolių, česnakinių svogūniukų - pasirinktinai

Padažui:

• 125 ml (1/2 stiklinės) tirštos grietinės
• 2 Valg. Š. citrinos sulčių (iš pusės citrinos)
• 1/2 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• likutis susmulkintų žalumynų (iš ankstesnio sąrašo)

Paruošimas:

1. Lašišą supjaustome plonais griežinėliais, kuriuos puriai paskirstome po didelės lėkštės paviršių.
2. Sūrio tarka arba gremžtuku nutarkuojame citrinos žievelės tik geltonąją dalį. Į atskirą indelį išspaudžiame citrinos sultis. 
3. Daržovių skustuku supjaustome agurką ilgais plonais ruožais, sėklakizdžių dalies nepjaustome. 
4. Jeigu pasirinkome naudoti ridikus - juos pjaustome kuo plonesniais apskritimais, aš naudojau pjaustymo mandoliną. 
5. Agurko juostas ir ridikėlių apskritimus paskirstome ant lašišos lėkštėje.
6. Lėkštės turinį apibarstome citronos žievelės tarkiais, susmulkintais žalumynais. 
7. Dubenėlyje sumaišome padažo ingredientus. Padažo dubenėlį įstatome į lėkštės su lašiša centrą, arba lašišą lėkštėje apšlakstome šiuo padažu. Tiekiame į stalą tuojau pat. 
8. Šis patiekalas, uždengtas maistine plėvele, šaldytuve, išlika gražus ir šviežias 12 val.

Sūdytos arba lengavi aprūkytos lašišos griežinėliai paskirstomi didelės lėkštės paviršiuje.

Lašišos ploni griežinėliai ir agurko juostos išdėliojamos puriai lėkštėje. 

"Lašia su agurku ir grietinės padažu" keliauja į Kalėdų stalą. 

Ėriuko koja su bulvėmis ir mėtų padažu

Šio britų klasikinio patiekalo premjera mūsų namuose įvyko per 2015 metų Kalėdas. Turėjau 16 valgytojų, tame tarpe buvo 9 vaikai. Kaip žinia, šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai yra labai išrankūs maiste, tad norėjau paruošti kažką priimtino valgytojams nuo 7 iki 70 metų amžiaus, ir neapsirikau pasirinkusi ėriuko koją. Pirkau ėriuko koją su visu kaulu, ji svėrė 8 svarus (3,6 kg) ir kainavo $72.

Kadangi aš mėgstu avieną ir beveik kas savaitę namuose ruošiu patiekalus iš šios mėsos (tai atsispindi ir mano avienos receptų pasiūloje), tai mano skoniui šis patiekalas buvo sveika ir soti vakarienė. Tačiau mano svečiai visi patiekalą liaupsino ir žavėjosi jo išvaizda. Tad manau, kad mūsų Kalėdų vaišės nusisekė. Be to, nėra daug vargo patiekalo ruošime. Vienintelis minusas - mano virtuvė prirūko daug dūmų ir teko valandą-dvi vėdinti, palikus šiek tiek praviras duris į terasą. Tad, jeigu jūsų planuojamai vakarienei susirinks 10 ar daugiau valgytojų, jūsų virtuvėje yra didelė orkaitė, atveriamas langas ar durys laukan, - tai yra visos priežastys ir galimybės išbandyti šį receptą. 

Recepto šaltinis Jamie Olverio pati pirmoji TV laida "Chef's Night Off", iš ciklo "The Naked Chef". Mano įrašas, kaip visada, nėra tiesioginis vertimas, bet mano patirties ir įgūdžių aprašymas, gaminant maždaug pagal šaltinio receptą.

Šią avieną galima kepti dviem būdais, priklausomai nuo norimo rezultato. Pagal J.Oliverio receptą kepimas vyksta karštoje orkaitėje, maždaug po 40 min. kilogramui, rezultatas - aviena pilnai iškepusi tik palei kaulo galą plonoje vietoje, su krauju storiausioje vietoje ir didesne dalimi yra ružava, sultinga rausvu mėsos sultiniu. Jeigu norime geriau ir tolygiau keptos minkštos avienos, tai kepame po 60 min. kilogramą vėsioje orkaitėje, t.y. prie 150°C (300°F), šiuo atveju virtuvė neprirūks dūmų, bet kepimas truks ilgiau.

Kepimo trukmės lentelė:

  Ėriuko kojos svoris:           Kepimo laikas 200ºC (400ºF) temp.:         Kepimo laikas 150°C (300°F) temp.:

• 2 kg  (4.4 lb)                       1 val. 20 min.                                                       2 val.
• 2,5 kg (5.5 lb)                     1 val. 40 min.                                                   2 val. 30 min.
• 3 kg (6.6 lb)                             2 val.                                                                3 val.
• 3,5 kg (7.7 lb)                     2 val. 20 min.                                                   3 val. 30 min.
• 4 kg (8.8 lb)                        2 val. 40 min.                                                        4 val.

Paruošimui reikia turėti didelę orkaitę, kurioje yra dviejų lygių grotelės 15 cm atstumu viena nuo kitos, didelis (tokio ilgio, kaip avienos koja) gilus nestiklinis indas, tinkantis kepimui orkaitėje, grūstuvė prieskoniams, 6-7 cm smailas peilis, šepetėlis daržovėms plauti. Išeiga - apie 10-18 porcijų.

Produktai:

• 2-4 kg ėriuko koja su kaulu
• 150-300 g šaltai rūkytos šoninės, t.y. "Pančetos"
• 5-8 skiltelės česnako
• 3-5 šakelės šviežio rozmarino, arba 1 Valg. Š. džiovinto
• 1 citrina
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1/2 Valg. Š. rupios druskos
• 1/2 Valg. Š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1,5 - 2,5 kg bulvių (tinka ir pastarnokai, morkos)

Paruošimas:

1. Ėriuko koją nuplauname ir nusausiname. Mėsa turi būti kambario temperatūros.
2. Šoninę sujaustome 2 cm kubeliais, jeigu pirkote šoninę jau supjaustytą, tai tereikia tik griežinėlius supjaustyti 5 cm ilgio dalimis.
3. Daržovių šepetėliu gerai nuplauname bulves. Didesnes bulves supjaustome maždaug 5-7 cm gabalais. Sudedame bulves į atsikrą dubenį, lengvai apšlakstome aliejumi, pasūdome ir "išmasažuojame", kad aliejus ir druska pasiskirstytų po visą bulvių paviršių.
4. Paruošiame 200ºC (400ºF) karštumo orkaitę.
5. Nutarkuojame citrinos žievės tik geltonąją dalį. Grūstuvėje sutriname pipirus, druską, rozmariną (tik lepelius) ir citrinos žievelės tarkius. Pridedame česnaką ir jį sugrūdame iki smulkių gabalėlių (česnakas neturi pavirsti tyre). Prieskonius dubenėlyje sumaišome su alyvuogių aliejumi. 
6. Smailu peilio galu kas 10-15 cm susmaigome mėsą beveik iki kaulo (aš padariau iš viso 12 skylių), iškart skyles praplatiname pirštu. Į skyles kišame prieskonių tyrę, kiekvieną skylę "užkemšame" šoninės gabalėliu. Likusia prieskonių tyre ištepame ėriuko koją iš visų pusių. 
7. Statome gilų didelį kepimo indą ant apatinės lentynos orkaitėje. Ėriuko koją dedame tiesiog ant viršutinės lentynos grotelių, riebesne dalimi aukštyn. Apatinis indas turi būti tiesiog po mėsa, visas nuo kepamos mėsos varvantis skystis turi nutekėti į indą.
8. Kepame mėsą paskaičiuotą laiką pagal svorį (žiūr. kepimo trukmės lentelę įrašo pradžioje). Vidury kepimo mėsą ir bulves apverčiame. Bulvės kepa iš viso apie 1 val. Tad jas reikia dėti orkaitėn į dubenį, kur varva avienos riebalai, likus 1 val. iki paskaičiuoto kepimo laiko pabaigos. 
9. Maždaug paskutinių 20 min. kepimo metu virtuvėje pasklis skanus keptos mėsos kvapas. Iškepusi mėsa turi būti lengvai parudavusi. Iškepusios avienos temperatūrą tikriname mėsos terometru, pasmeigę mėsą storiausioje vietoje iki kaulo. 

• 50°C (120°F) - pasžalė ėriena (rare lamb - angl.) - perpjovus kepsnio centre matyti raudonas viduriukas, bėgančios sultys šiek tiek su krauju. Tokiai mėsai tinka aitrūs padažai.
• 55°C (130°F) - vidutiniškai iškepta ėriena (medium done lamb - angl.) - perpjovus mėsos vidus rausvas, bėgančios sultys turi kiek rausvumo, beveik skaidrios - ši mėsa skani ir be padažo.
• 60°C (140°F) - pilnai iškepusi ėriena (well done lamb - angl.) - mėsa be ružavumo viduj, daugiau pilkšva, tekančios sultys visiškai skaidrios, be rausvumo. Jeigu neaiški mėsos kilmė ar šviežumas, tai saugiau ėrieną kepti iki šios temperatūros. Šiai mėsai greičiausiai prireiks padažo.

Prieš pjaustant, paliekame mėsą kambario temperatūroje "pailsėti" po kepimo 10-15 min. Kitaip pjaustant labai bėgs sultys ir mėsa liks mažiau sultinga. 

Grūstuvėje susmulkiname prieskonius.

Peiliu susmaigstome mėsą kas 10-15 cm. 

Susmaigstymo ertmes pripildome prieskoniais ir užkemšame šoninės gabalėlias.

Ėrienos koja kepa tiesiogiai virš bulvių kepimo inde.

Ėrienos sultinys varva į bulves.

Prieskoniuotos bulvės keliauja į šventinį stalą. 

Ėrienos Kalėdinė prezentacija. 

Mėtų padažas avienai

Rekomenduoju pasigaminti šį padažą šventinio stalo paįvairinimui. Šventinės puotos metu yra smagu paragauti naujų skonių, naujų derinių. Šis padažas neriebus, kvapnus, skystas. Žalia mėtų spalva gražiai tinka Kalėdiniam stalui.

Produktai:

• 1/2 stiklinės (didelė sauja) vien mėtų lapelių
• 1 arb. š. cukraus
• 0,5 arb. š. druskos
• 3 Valg. Š. vyno acto arba citrinų sulčių
• 200 ml (nepilna stiklinė) verdančio vandens

Paruošimas:

1. Mėtas nuplauname ir išsukame salotų džiovinimo karuselėje. Supjaustome mėtų lapelius 5 mm juostelėmis.
2. Į padažo ąsotėlį pilame karšto vandens, jame ištirpiname drusą ir cukrų. pridedame likusius ingredientus ir išmaišome. 
3. Tiekiame į stalą prie mėsos tuojau pat. mėtų padažass skanesnis šiltas. Galima prieš tiekiant lengvai pašildyti virš mažos liepsnos (neužvirinkite!).

Kriaušės, virtos vyne

Internete rasite aibę virtų vyne kriaušių recepto variantų. Šiaip šis receptas yra kildinamas iš saulėtos Ispanijos ir Portugalijos, kur kriaušės yra tradiciškai verdamos Portveine. Man Portveino poskonis netiko šiam švelniam desertui, tad aš patariu pasirinkti tauresnio skonio vyną. Šiame patiekale stengiausi nenumalšinti vyno aromato, tad pasirinkau tik kelis prieskonius, nedaug cukraus. Viską ruošiau labai paprastai: užkaičiau vaisius puode ir palikau kunkuliuoti, kol ruošiau visus kitus patiekalus vaišėms. Prieš tiekiant į stalą apliejau kriaušes sutirštintu vyno padažu ir voila - nepakartojamas desertas.

Šį receptą skiriu mano svetainės ištikimiems lankytojams, artėjančių Naujųjų Metų progai. Patiekalas tiks bet kokiai "suaugusiai" šventei: šv. Valnetino dienai, gimtadieniui, Kalėdoms...

Jau jūs turbūt pastebėjote, jog aš nesu didelė mėgėja miltinių ir cukrinių patiekalų, tačiau mėgstu aromatingus sveikuoliškus desertus, ypač kai juos lengva pasigaminti namie be jokios ypatingos įrangos ir akrobatinių sugebėjimų. "Kriaušės, virtos vyne" yra būtent toks - gardus ir paprastas gamyboje desertas. Mano visi vaišinti žmonės reikalavo pažadėti, kad gaminsiu šį desertą vėl, ir tikrai žinau, jog gaminsiu, nes šio skonio gana greit pasiilgstama. 

Paruošimui reikia turėti bulvių skustuką, didelį puodą (mano 7 litrų špižiniame puode išvien tilpo devynios kriaušės), kulinarines žnyples, kiaurasamtį, samtį. Patiekalą galima tiekti porcijomis atskirose lėkštelėse arba bendrame giliame dubenyje - kaip jums patinka. patiekalo ruoša paprasta, tačiau kol ataušta visos kriaušės ir padažas, užtrunka laiko, tad viso reikia turėti apie 2 val. Šį desertą pradėkite ruošti prieš visus kitus planuojamus patiekalus. Išeiga tiek porcijų, kiek jūsų puode tilps kriaušių. Jeigu jūsų puodas mažesnis nei maniškis, tai mažinkite ir ingredientų kiekius, maždaug proporcingai aprašymui. 

Produktai:

• 9 vnt. kietos kriaušės
• 1 butelis (750 ml) kokybiško raudono vyno, kaip Merlot arba Pinot noir, pvz. 
• 1/2 stiklinės (100 g) cukraus
• 1/2 apelsino žievelė
• 1-2 cinamono lazdelės

Priedai, pasirinktinai vienas arba du:

• Vaniliniai ledai
• Plakta grietinėlė
• Valgomieji žiedai - papuošimui
• Susmulkinti riešutai - papuošimui

Paruošimas:

1. Bulvių skustuku pašaliname kriaušių žieveles, paliekame sveikus kotelius, lygiai nupjauname kriaušių apačias - vaisiai turi stovėti stačiai lyg bokščiukai. 
2. Puode sustatome vertikaliai, gana glaustai kriaušes, tačiau turi likti šiek tiek vietos, kad vėliau tilptų kulinarinės žnyplės - išvirusios kriaušės bus labai minkštos lengvai pažeidžiamos. Pilame puodan vyno; vynas turi padengti kriaušes kiek daugiau nei iki pusės - išnirę kriaušių galai suminkštės garuose, bet išliks kontrastuojanti graži šviesi spalva. Į vyną beriame cukrų, įdedame cinamono lazdeles ir apskusto pusės apelsino žievelę. 
3. Puodo turinį virš vidutiniškos liepsnos užviriname. Kai tik skystys pradės kunkuliuoti, sumažiname liepsną iki minimalios, uždengiame puodą dangčiu ir pakunkuliuojame 20-25 min. Nukeliame puodą nuo liepsnos. Paliekame kriaušes vėsti karštame vyne apie 30-60 min. 
4. Pašaliname iš puodo žieveles ir cinamoną. Kriaušes kulinarinėmis žnyplėmis, prilaikant iš apačios kiaurasamčiu, švelniai perkeliame į joms skirtą dubenį arba desertines lėkšteles. Paliekame kriaušes vėsti kambario temperatūroje. 
5. Puode palikusį vyną užkaičiame ir toliau kunkuliuojame, kol nugaruos jo maždaug pusė kiekio. Likęs vynas, kol karštas, atrodys vis dar gana skystas, tačiau aušdamas jis sutirštės, o atšalęs gali virsti vyniška lipnia karamele. Atvėsiname vyną iki kambario temperatūros.
6. Kriaušes apliejame sutirštintu vynu. Tiekiame į stalą su ledų ar plaktos grietinėlės kamuoliuku, papuošę gėlių žiedais/rožių žiedlapiais arba apibarstę riešutais. 

Nuogos kriaušės tupi pasaldintame vyne.

Iš vyno tik išnirusios apvirusios kriaušės laukia padažo.

Kriaušės, aplietos sutirštinto vyno padažu.

Kriaušė sutirštinto vyno padaže šalia ledų kamuoliuko.

Kalėdinės salotos

Panašių receptų aibę rasite Interneto platybėse. Aš savo namuose "prisijaukinau" būtent šį variantą, tad dalinuosi su jumis, tikiuosi, kad aš neliksiu vieniša šių salotų gerbėja.

Šiose salotose naudojami visi super-vitamininiai ingredientai, o patiekalo spalvos tinka Kalėdiniam stalui papuošti.

Apie lapinius kopūstus (kale arba borecole - angl.) jau anksčiau rašiau, apie avokadus irgi jau anksčiau rašiau. Apie granatus reiks parašyti, sėklas iš granatų gvildename šitaip.

Paruošimui reikia turėti dubenį, peilį, kulinarines žirkles - nebūtinai, citrusų žievelės gramžtuką arba sūrio tarką, sriubinį šaukštą - avokadui išskobti, granato sėkloms iš vaisiaus puselių iškratyti ir citrinos sultims kartu su tirščiais išgremžti. Dar labai praverčia salotų džiovinimo karuselė - bet kokiems lapams nusausinti.

Produktai:

• 1 ryšelis (200 g) lapinių kopūstų  (kale - angl.)
• 1 vnt. avokadas
• 1/2 stiklinės (ar daugiau) granato vaisiaus sėklų
• 1/2 pankolio gumbo (80 g)
• 1 vnt. citrina
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 30 ml jūsų mėgstamo aliejaus arba aliejų mišinio (Extra Virgin alyvuogių, kanapių, juodgrūdės...)

Paruošimas:

1. Lapinius kopūstus nuplauname, pirštais nubraukiame lapus nuo kietų stiebų, išsukame karuselėje, kad nevarvėtų nuo jų vanduo. 
2. Nutarkuojame citrinos žievelės geltoną dalį. Pjauname citriną pusiau ir šaukštu išskobiame visus tirščius kartu su sultimis (skilteles skiriančios plėvelės turi likti citrinoje - jų nenaudojame).
3. Plonais griežinėliais supjaustome pankolį.
4. Lapinius kopūstus tiesiog dubenyje sukarpome žirklėmis, kad maždaug liktų vieno kąsnio gabaliukai. Pankolį, citrinos žievelės tarkius ir lapinius kopūstus dubenyje pasūdome, papipiriname, apliejame pasirinktu aliejumi ir puse citrinos tirščių kiekiu. Salotas "išmasažuojame" ranka, kad citrinos sultys gerai pasiskirstytų. Paliekame 5 min. skoniams persisunkti.
5. Tuo tarpu išskobiame ir 2 cm kubeliais supjaustome avokadą, beriame avokado kubelius į dubenį ant žalumynų ir tuojau pat apliejame likusiu citrinos sulčių kiekiu - kad avokadas neruduotų.
6. Išgvildename granato sėklas, jas beriame ant salotų. Puošiame pankolio "plunksnele". Skanaus!

Mišrainė "Russkaya Zima"

Mišrainę "Russkaya Zima" (Русская зима - rusiška žiema rus.) pirkdavau  rusiškų delikatesų krautuvėje, dažniausiai Kalėdų išvakarėse. Man patinka jos paprastumas, ingredientai atitinka vienos pažįstamos ukrainietės (Rytų Ukrainietės) Liudmilos gaminamą mano skoniui minimalistinę "Šubą" - t.y. "Silkę kailinukuose", tačiau mišrainėje visi tie patys ingredientai išmaišyti, persisunkę tarpusavio skoniais, "suskamba" kitaip.

Patiekalui naudojamos tik 3 daržovės, visos virtos, maždaug vienodais kiekiais: morkos, burokėliai ir bulvės. Skani sūdyta silkė supjaustoma lygiai tokiais pat kubeliais, kaip ir daržovės, tad ji lyg išnyksta mišrainėje, tačiau jos skonis tampa nepamainomu reikalingu prieskoniu dominuojančiame daržovių saldume. Druskos galima iš viso nenaudoti, užtenka majonezo sūrumo, nereikia nei pipirų aitrumo, nei svogūnų ar česnakų aštrumo. Ši mišrainė turi likti švelni, salstelėjusi. Liežuvio aptiktas silkės gabaliukas tampa nuostabia sūrumo staigmena.

Karštom dienom kartais pasiilgstu žiemos nuotaikų ir pasigaminu šį paprastutį Rusijos virtuvės patiekalą. Jeigu pasiilgote žiemos vėsumo, arba gal ruošiatės Kalėdoms ir nuo Kūčių paliko silkės - tai šis receptas jums tiks.

Išeiga 8 porcijos. Paruošimui reikia turėti 3 puodus - atskirai kiekvienai daržovės rūšiai virti, dubėnį mišrainės pateikimui.

Produktai:

• 2-3 vnt. (300 g) orkaitėje keptų arba virtų burokėlių
  
• 4-6 vnt. (300 g) morkų
• 4 vnt. (300 g) bulvių
• 1/4 vnt. (100 g) svogūno galvos
• 2 vnt. (300 g) sūdytų silkių filė puselės, arba viena didelė silkė
• 4 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo
• 1/2 arb. š. druskos - nebūtinai

Paruošimas:

1. Bulves nuplauname ir verdame su lupenomis 20 min.* Morkas nuplauname ir verdame su lupenomis apie 13 min.* Išvirusias daržoves ataušiname sausai, t.y. išpilame visą vandenį ir paliekame aušti atvirame inde, kad laisvai garuotų.
2. Supjaustome burokėlius, bulvės, ketvirtį svogūno ir morkas 5-8 mm kubeliais. 
3. Pašaliname silkės skūras ir kaulus. Filė supjaustome 5-8 mm kubeliais.
4. Visus mišrainės produktus išmaišome ir paliekame šaltai 2-12 val. skoniams persisunkti. 
5. Ši mišrainė skanesnė kambario temperatūros. Labai tinka su pilkos neutralaus skonio kviečių-rugių duonos riekele.

* - virimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo skysčio užvirimo (burbuliavimo) pradžios.

Ėrienos šonkauliai

Šio recepto labai nesureikšminu, kadangi tai mano dažnas greit paruošiamas valgis, tačiau pagal ingredientų kainą (1 svaras arba 0.5 kg ėrienos šonkaulių kainuoja maždaug $14.00) ir valgio skanumą reiktų jį priskirti prie šventiškų. Nuotraukos darytos paskubom: vakar po vakarienės jau vos ant kojų bepastovėjau. Tikiuosi, jog jūsų namuose patiekalas bus kaip pridera apipavidalintas: servuojamas porceliano lėkštėse su įvairiaspalvėmis salotomis ir atitinkamu garnyru. 

Aviena (ėriena) labai skaniai dera šalia tamsiai žalių daržovių: špinatų, gražgarsčių, ankštinių pupelių, šparagų (smidrų), brokolių, įvairių lapinių kopūstų ar mangoldų troškinių ir salotų. Taip pat garnyrui tinka lengva ir puri puree iš bulvių, kalafiorų, morkų, neriebūs troškinti kopūstai ar kt. Makaronai (pasta) ir ryžiai reikalauja didesnio padažo kiekio, negu šis patiekalas gali pasiūlyti. 

Mano išrankoji/-nevalgioji dukra šį patiekalą valgo net tada, kai yra soti - tiesiog neįmanoma jos niekuo nuvilioti, desertus išmainytų į "Ėrienos šonkauliukus", visi žaidimai ir draugai gauna laukti, kol dorojami minkšti ir sultingi mėsos gabaliukai.

Paruošimui reikia turėti česnako smulkintuvą, prieskonių grūstuvę ir didelę keptuvę, tinkančią kepimui orkaitėje. Išeiga 6-9 suaugusios porcijos, priklausomai nuo tiekiamo kartu garnyro kiekio. Recepto panašų variantą radau čia.

Produktai:

• 1,5 kg (3 lb) ėrienos šonkaulių mėsos, kartu su kaulais
• 4-6 skiltelės česnako
• 1 Valg. Š. šviežių rozmarino lapelių
• 1 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. (ar daugiau) šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1-2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1 Valg. Š. koncentruoto granatų padažo, kaip "Naršarabas",  arba balzamiko glazūros - nebūtinai

Paruošimas:

1. Mėsą nuplauname ir nusausiname, dedame keptuvėn. 
2. Sutriname česnakų skilteles su druska. 
3. Žirklėmis smulkiai sukarpome rozmarino lapelius, grūstuvėje juos sutriname kartu su maltais juodaisiais pipirais, kol išsiskirs aromatingas rozmarinų aliejus. 
4. Sumaišome visus prieskonius (druską, česnaką, pipirus ir rozmariną) su aliejumi. Šia tyre ištriname šonkaulinę mėsą iš visų pusių. Dedame šonkaulius keptuvėn riebia dalimi žemyn. Paliekame kambario temperatūroje skoniams persisunkti 30 min. - 2 val.
5. Paruošiame labai karštą 230°C (450°F) orkaitę. Kepame šonkaulius 20-30 min. Viduryje kepimo juos pavartome (aš kas 10 min. vis pakeisdavau vietomis šonkaulių eiliškumą keptuvėje). 
6. 3 min. prieš kepimo pabaigą šonkaulius aptepame koncenruotu granatų padažu arba balzamiko glazūra, bet nebūtinai. Labai svarbu šonkauliukų neperkepti. Skanesnė ir sultingesnė mėsa bus vis dar šiek tiek rausva viduje. Prieš pjaustant paliekame mėsą 10 min. kambario temperatūroje "pailsėti", kitaip pjaustant iš jos išbėgs daug sulčių, mėsa liks nesultinga. 

Jeigu turite kulinarinį termometrą, tikrinkite mėsą jį įsmeigę iki storiausios mėsos vietos vidurio:

• 50°C (120°F) - pasžalė ėriena (rare lamb - angl.) - perpjovus kepsnio centre matyti raudonas viduriukas, bėgančios sultys šiek tiek su krauju. Tokiai mėsai tinka aitrūs padažai.
• 55°C (130°F) - vidutiniškai iškepta ėriena (medium done lamb - angl.) - perpjovus mėsos vidus rausvas, bėgančios sultys turi kiek rausvumo, beveik skaidrios - ši mėsa skani ir be padažo.
• 60°C (140°F) - pilnai iškepusi ėriena (well done lamb - angl.) - mėsa be ružavumo viduj, daugiau pilkšva, tekančios sultys visiškai skaidrios, be rausvumo. Jeigu neaiški mėsos kilmė ar šviežumas, tai saugiau ėrieną kepti iki šios temperatūros. Šiai mėsai greičiausiai prireiks padažo.

Ėrienos šonkauliai marinuojasi.

Taip atrodo tik iškepę ėrienos šonkauliai.

Ėrienos šonkauliukų gerbėja.

Viduj vos ružavi - vidutiniškai iškepę ėrienos šonkauliai, mėsa sultinga ir minkšta.