Podhalės kalniečių guliašas

Šio recepto atradimas man yra susijęs su kitu mano hobiu - genealogija. Ruošiau medžiagą straipsniui apie pro-prosenelio archeologo Tado Daugirdo biografiją, skaičiau jo paties paliktus užrašus, jo sūnaus Vytauto prisiminimus apie tėvą. Sužinojau, kad mano pro-proseneliai, susitoukę 1883 metais, povestuvinei kelionei pasirinko Podhalės regioną - tai pietinė Lenkijos dalis, Tartų kalnynas. Jaunamartė Kazimiera-Aleksandrina dvi savaites praleido tuose kalnuose, paskui savo pašėlusį sutuoktinį pėsčiomis kopė kalnais. Kartu su jaunavedžiais ėjo vietinis palydovas vedinas arkliu, nešančiu visą keliautojų mantą. Jaunieji nakvojo vietinių gyventojų nameliuose arba palapinėje, kas naktį vis kitoje vietoje. Jie netgi netyčia be dokumentų kirto Vengrijos karalystės sieną (tai šiuolaikinė Slovakijos teritorija) - vadinasi nuėjo daugybę kilometrų...

Kelionė Podhalėje turėjo milžinišką įtaką mano protėviui. Savo prisiminimuose jis rašė, jog patyrė mentaliteto skirtumą tų žmonių, kurie niekad negyveno vergijoje, niekad neturėjo baudžiavos, niekad nebuvo okupuoti kitos tautos. Jie laisvi, kūrybingi, orūs, drąsūs, kiekvienas savo gyvenamoje bendrijoje gerbiamas už asmeninius pasiekimus, sugebėjimus, už elgesio standartus. Luomai ir materialinis statusas beveik neturi reikšmės. Svetingi kalniečiai dalinosi savo namais, dosniomis vaišėmis, istorijomis, dainomis ir gyvenimo sampratomis. T. Daugirdas apsvaigo nuo laisvamanystės ir pats "užsikabliavo" tautiškumu, demokratijos siekimu. Grįžus iš povestuvinės kelionės pradėjo bręsti planai, kaip galima būtų dirbti savo krašto - Lietuvos - tautiniam atgimimui, nepriklausomo valstybingumo atkūrimui, etnografinio palikimo kaupimui, lietuviško identiteto puoselėjimui, archeologijai, savo šalies palikimo išsaugojimui. Šie siekiai įprasmino visą jo gyvenimą; ir šiandien lietuviai Tadą Daugirdą prisimena būtent dėl šios jo veiklos. O viskas prasidėjo Podhalėje...

Lenkijos kalniečių patiekalai yra paprasti, tradiciškai sudaryti tik iš kelių pagrindinių ingredientų, kurie auga kalnų papėdės klimato sąlygomis, mažai derlingoje žemėje. Tačiau dėl savo paprastumo Podhalės patiekalai sukuria unikalią, nuoširdžią ir šildančią virtuvę. Šio regiono tipiški produktai yra avies pieno sūriai, kopūstai, bulvės, vairios grūdinės kultūros, ėriena, aviena ir upėtakis. Labai populiarūs yra maži traškūs bulviniai sklindžiai, šiame regione jie praminti „Sukilėlių kepsneliais“ (Placki po zbojnicku). Bulvinius sklindžius kalniečiai valgo aplieję grietine ir šalia jautienos ar avienos guliašo. Būtent guliašo receptu ir mano gamybos ypatumais čia su jumis dalinuosi.

Recepto šaltinis - mano žiūrėta TV dokumentinė laida apie Podhalės regioną. Ten buvo paminėtas tradicinis jautienos ir grybų troškinys. Aš patiekalą tuojau pat paruošiau (mano patikrintas būdas, norint nepamiršti naujo recepto) ir dabar jį ruošiu įvairiomis patriotinėmis progomis, ypač šaltu metų laiku, pvz. per nepriklausomybės šventę, arba šiaip, kai noriu iš toli atkeliavusius ir pavargusius svečius atgaivinti savo namuose.

Man patinka šis receptas savo paprastumu. Pvz. prancūzai savo troškinimas mėsą pirmiausia apkepina keptuvėje, mažomis porcijomis. Darbas prie viryklės užtrunka dvigubai ilgiau. Kalniečių receptas paprastesnis, labiau "rustic" (suprask: kaimiškas, paprastas bet ne prastas). Podhalės guliašas nuo vengriškojo savo pusbrolio skiriasi tuo, jog jame nėra raudonumo: nenaudojami pomidorai, paprikos, kvapnūs prieskoniai. Man net šis guliašo variantas yra skanesnis. Tačiau šiais laikais Lenkijos kalniečiai dažnai savo guliašą irgi ruošia raudonai (t.y. pagardinę pomidorais), pagal tai, kaip Guliašas žinomas Vengrijoje ir populiarus visama pasaulyje. O rudasis Podhalės guliašas gali būti pamirštas, nepopuliarus. Kaip vienas filosofas pasakė: "Civilizacija naikina kultūrą. Kai ant kiekvieno kampo yra Makdonaldas, jokia močiutė tame mieste nepardavinės savo naminių pyragėlių"...

Mano patirtimi, jautienos ir avienos troškiniams geriausiai tinka kaklo ir mentės mėsa, tačiau tiks ir bet kokia kita dalis, tik gali keistis mėsos kietumas, gyslotumas. Aprašyto kiekio užtenka 6 suaugusiems asmenims pamaitinti. Paruošimui reikia turėti didelį platų špižinį puodą (8-10 litrų talpos) su dangčiu. Arba tiks bet koks storadugnis puodas - plieninis, akmens molio. Jeigu yra plastmasinės ar medinės rankenos, galima troškinti ne orkaitėje, bet viš viryklės. Dar reikia turėti mentelę ar kiaurasamtį, aš mėgstu kepamus mėsos gabalus vartyti kulinarinėmis žnyplėmis. Paruošimo trukmė 30 min., plius 1-2 val. kepimas orkaitėje (arba kunkuliavimas ant viryklės).

Produktai:

• 1 kg jautienos arba avienos mentės mėsos
• 1 + 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. (galima daugiau) šviežiai maltų juodųjų pipirų
  
• 150 ml aliejaus (tinka anties ar kiaulienos taukai)
• 300 g svogūnų ir porų (1-2 dideli svogūnai ir 1-2 porai)
• 300 g šviežių grybų (tinka tamsūs pievagrybiai, šitakiai, miško grybai)
• 8-10 česnako skiltelių (išlukštenta visa česnako galvutė)
• 1 Valg. Š. cukraus - nebūtinai
• 1 vnt. rozmarino šakelė arba čiobrelių kuokštas
• 200 ml raudono vyno (arba tiks bet koks naminis vynas)
• 300-500 g šakninių daržovių (tinka pastarnokai, morkos, porai, saliero šaknis)
• 2 lauro lapeliai

Paruošimas:

1. Paruošiame 160°C (325°F) orkaitę.
2. Mėsą nuplauname ir nusausiname popieriniu rankšluosčiu, supjaustome maždaug 4-6 cm kubeliais. Mėsą dubenyje apibarstome druskos ir pipirų mišiniu bei "pamasažuojame", kad visi šoneliai gautų prieskonių. Paliekame mėsą skoniams persisunkti 30 min. kambario temperatūroje.
3. Svarbu, kad grybai būtų sausi, neplaukite gybų po vandens srove. Grybus valome sausu šepetėliu, o kur reikia nugramdyti juodulius - peiliu. Jeigu grybo paviršius murzinas, tą vietą valome sudrėkinta popierine servetėle.
4. Svogūnus pjaustome 2 cm kubeliais, o grybus pjaustome ketvirčiais, smulkių grybų pjaustyti nereikia. 
5. Puode (ant viryklės, ne orkaitėje) virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų (arba kitus taukus). Apkepiname grybus su svogūnais. Prideame česnako skilteles (aš jų nepjaustau). Beriame cukraus. Vartydami kepiname tol, kol svogūnai šiek tiek karamelizuosis, t.y. gražiai paruduos išorėje, o viduje liks traškūs ir balti. Jeigu puodo dugne yra iš daržovių išsiskyrusių sulčių, reikia pakepinti ilgiau, kol skystis išgaruos ir liks tik riebalai.
6. Dabar į svogūnus su grybais keliauja mėsa. Kulinarinėmis žnyplėmis vartome mėsos gabalus, kad riebaluose rudai apskrustų bent vienas mėsos gabaliuko šonelis, viduj mėsa liks žalia.
   
7. Į puodą pilame vyno. Įnirtingai mentele gramdome puodo dugną, kad atšoktų visi priskrudimai. Vyno rūgštis padeda ištirpinti visus puode karamelizavusius kietulius. 
8. Šaknines daržoves pjaustome gana dideliais gabalais, maždaug 4-5 cm kūbais. Beriame daržoves į puodą. Pilame verdančio vandens tiek, kad liktų išnirę tik gabaliukų paviršiai, "lyg plūduriuojančios rožės" - pasak prancūzų.
9. Uždengiame puodą dangčiu ir šauname į orkaitę. Kepimas orkaitėje trunka apie 1-2 val. Priklausomai nuo pasirinktos mėsos išpjovos minkštumo. Jeigu naudojate kaklo ar mentės mėsą, ji bus minkša ir sultinga jau po valandos. Kojų mėsa bus kiečiausia ir teks troškinti ilgiausiai. Šiaip galima troškinti ne orkaitėje, o ant viryklės, virš labai mažos liepsnos. Tačiau šiuo atveju reikia kas 30 min. mentele vis pagramdyti puodo dugną, kad neprisviltų prie dugno susikaupę tirščiai.
10. Kalniečių guliašą tiekiame į stalą tradiciškai su bulviniais sklindžiais. Bet taip pat skanu su virtomis bulvėmis, bulvių koše, virtais makaronais, grikiais arba bet kokia kita koše: perline, kapotų miežių, kapotų avižų... Šalia užsigerti tinka alus, raudonas vynas, kefyras. Vietoje salotų rekomenduoju pasirinkti raugintas arba marinuotas daržoves: kopūstus, agurkėlius, pomidorus, patisonus, burokėlius - bet ką, kas yra stiklainiuose jūsų žiemos atsargų spintelėje. Smacznego! (Skanaus!)

Daugiau apie Lenkijos kalniečių tradicinę virtuvę skaitykite čia: Highlander food – what you should taste during your stay in Zakopane.

Kumpio ir paprikos mišrainė

Kumpio or paprikos mišrainė su kukurūzais.

Dar vienas mano lenkaitės draugės Joannos šeimos receptas. Lenkijoje, lyginant su Lietuva, mišrainės su paprika yra labiau populiarios. Tai turbūt lėmė šiltesnis to krašto klimatas. Joanna gimė ir augo pietinėje Lenkijos dalyje, Karpatų kalnų papėdėje. Jos šeimos darže paprikos ir pomidorai sunokdavo auginami lauke; jai net buvo keista išgirsti, jog Lietuvoje daržuose žmonės stato šiltnamius.

Šiame recepte yra trys esminiai ingredientai:

• kumpis arba palendrica (lietuviškai pastrieniai), kaip "Panevėžio filė";
• saldžiosios paprikos; šiaip tinka bet kokios, bet skaniau storakiautės sultingos raudonosios arba geltonosios;
• majonezas - skaniausia naudoti švelnaus skonio alyvuogių aliejaus majonezą.

Visi likę ingredientai yra pipldomi, tad juos galite pasirinkti pagal savo skonį, priklausomai kuriuos iš jų mėgstate.

Paruošimas žaibiškas. Reikia turėti dubenį, lentutę, peilį. Išeiga apie1 litras mišrainės. 

Produktai:

• 200 g karšto rūkymo sultingo kumpio arba "Panevėžio filė"
• 1 vnt. raudona paprika / saldusis pipiras
• 1 indelis (425 ml) konservuotų kukurūzų 
• 300 g marinuotų agurkų (arba naudojame dar vieną papriką)
• 100-150 g svogūnas ar poras 
• kuokštas petražolių
• 3 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo
• 1/4 arb. š. druskos 
• 1/4 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošimas:

1. Susmulkiname 1 cm kubeliais kumpį, agurkus, svogūną. Kuo smulkiau supjaustome petražolių lapelius, kietus kotelius pašaliname.
2. Visus ingredientus išmaišome dubenyje. Tiekiame į stalą tuojau pat. Mišrainė yra skanesnė kambario temparatūros, tačiau ją galima šaldytuve laikyti ir suvartoti 3 dienų bėgyje.

Mišrainės ingredientų variantas su kukurūzais. 

Mišrainės ingredientų variantas be kukurūzų.

 

Mišrainė be kukurūzų.

Kumpio ir kalafioro mišrainė

Už šį receptą turiu dėkoti lenkaitei Joannai, kuri šiandien yra ligoninėje, gimdymo skyriuje, ir visa jos šeima bei draugai nekantraudami laukiame geros žinios.

Joanna yra 15 metų už mane jaunesnė, tačiau nežiūrint mūsų amžiaus skirtumo, mes turime labai daug bendrų interesų, vienas jų - mes abi esame mišrainių gerbėjos. Kas gali būti geriau, kai žmogus esi kviečiamas į svečius naujo mišrainės recepto degustavimui? Kas gali būti garbingiau, kaip kito žmogaus, mišrainių žinovo, pripažinimas ir kulinariniai komplimentai? Aš tikiuosi, kad dėl artėjančio Joannos motinystės užimtumo ji neapleis savo kūribinės-kulinarinės veiklos ir mes toliau sėkmingai bendradarbiausime. 

Receptas labai paprastas, žaibiškai paruošiamas. Mišrainė soti ir gardi, tinka tiek kasdieniniam, tiek šventiniam stalui. Labiausai teigiamai šią mišrainę įvertino mano 15-metis sūnus, kuris reikšdamas savo komplimentus liko nepakaltinamas dėl viso mišrainės kieko dingimo iš šaldytuvo. 

Mišrainės skonį visada lemia jos ingredientų kokybė ir šviežumas. Aš naudoju sultingą karšto rūkymo kumpį arba palendricą (lietuviškai pastrieniai). Be to, šios mišrainės skoniui, kadangi naudojami krapai, geriau tinka rauginti agurkai. Jeigu neturite skanių traškių raugintų agurkų, tai naudokite marinuotus, nes minkšti ar pašvinkę rauginti agurkai tik sugadins mišrainę. Labai svarbu nepervirti kalafioro. Kalafioras turi tik pradėti minkštėti, mišrainėje jis turi būti pakankamai traškus, bet lengvai kramtomas.

Paruošimui reikia turėti gražų dubenį, lentutę, peilį, nedidelį puodą ir jį atitinkantį garinimo sietelį - nebūtinai, rėtį. Išeiga apie 1 kg mišrainės (1,2 litro).

Produktai:

• 300-400 g kalafioro žiedų
• 1/2 arb. š. druskos - kalafiorui virti
• 200 g karšto rūkymo sultingo kumpio arba "Panevėžio filė"
• 1 indelis (425 ml) konservuotų kukurūzų
• 300 g raugintų agurkų 
• 1 nedidelis svogūnas arba 100 g poras - nebūtinai
• didelis kuokštas šviežių krapų
• 1/4 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 4 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo

Paruošimas:

1. Puode su garinimo tinkleliu užviriname 300 ml vandens. Kalafioro žiedus susmulkiname 2 cm gabalais. Dedame į garinimo tinklelį, pasūdome, sandariai uždengiame ir gariname 2-3 min. Nukeliame puodą nuo liepsnos, kalafiorą nukošiame ir paliekame aušti atvirame rėtyje. Mišrainei netinka pažliugę ar vis dar karšti kalafioro žiedai.
2. Tuo tarpu, kol aušta kalafioro žiedai, susmulkiname 1 cm kubeliais likusius ingredientus: kumpį, agurkus, svogūną. Kuo smulkiau supjaustome krapų plunksneles, kietus kotelius pašaliname. 
3. 1 cm kubeliais supjaustome ataušusį kalafiorą.
4. Visus ingredientus išmaišome dubenyje. Tiekiame į stalą tuojau pat. Mišrainė yra skanesnė kambario temparatūros, tačiau ją galima šaldytuve laikyti ir suvartoti 3 dienų bėgyje.

Tap atrodo 2,5 min. garinti kalafioro žiedai.

P.S. Gaminau šią mišrainę vėlai vakare, jau po vakarienės. O ryte mišrainės nenebuvo, tad neturėjau progos jos nufotografuoti gražioje lėkštelėje, dienos šviesoje. Tikiuosi, kad mišrainės nuotrauka gamybos dubenyje yra patenkinama.

Žagarėlių "Skruzdelynas"

Šiais metais, kaip ir per kiekvienas Užgavėnes, mano dukters mokykloje vyko "Visų tautų kultūrų festivalis". Tradiciškai, kiekvienas vaikas atnešė savo šeimos tautinį patiekalą. Aš tikėjausi šiais metais išsisukti nuo papildomo darbo, tačiau jau porą savaičių prieš festivalį dukters klasiokai pradėjo mane kamantinėti: "ką šiais metais kepsite?", "ar vėl bus Lietuviškas skanėstas?", "ar vėl bus Spurgutės?"... Supratau, kad turiu ne tik nenuliūdinti, bet ir vėl kažkuo visą klasę pradžiuginti. Mano paruoštas "Skruzdėlynas" puikiai atitiko progą ir buvo palydėtas deramais komplimentais. 

"Skruzdėlynas" - tai šventinis desertas, galima jį vadinti "tortu", kuris gaminams suformavus aukštą kūgį iš traškios, aliejuje keptos tešlos smulkių sausainiukų - "Žagarėlių". Žagarėliai sulipinami medumi ir apibarstomi aguonomis. Aguonos prilimpa tik tose vietose, kur yra medaus šlakeliai, tad vizualiai atrodo lyg tai būtų skruzdelynas, pilnas skruzdėlių.

Mano nuomone, "Žagarėliai" yra vienas seniausių Europos kulinarijos desertų, siekiantis viduramžius, kai europiečiai, tiek valstiečiai, tiek didikai, maistą valgydavo rankomis. Žagarėliai tradiciškai kepami Užgavėnėms, arba po Gavėnios pavasarinių mugių ir karnavalo metu, Silvestrinėms (Naujųjų Metų nakčiai), ir bet kokia kita proga, kai šventei susirenka didelis būrys žmonių. Žagarelius kepa tiek Lietuvos kaimyninės tautos, tiek Europos parkaščiai. Viena dukters mokytoja - italė - sakė, jog panašius traškius sausainius jos vaikystėje kepdavo močiutė, kuri į kapus nusinešė recepto paslaptį. Man yra žinomas labai panašus Sicilietiškas traškios tešlos receptas - "Kanolių" kiauteliai, kurių recepte irgi būtinas alkoholis - šiuo atveju šviesus Marsala vynas. Alkoholis tešlą lengvai paskanina, padaro traškesne, trapesne; palyginimui - naudojant vandenį, tešla yra tvirtesnė dėl sąveikos su glitimu. 

Taigi, šiuo plačiausiai lietuviams žinomu patiekalu mielai gardžiavosi ir kitos tautos, netgi tie, kas ragavo šį desertą pirmąkart gyvenime (įskaitant visokius "nevalgiukus", "aikštingiukus" ir t.t.).

Paruošimui reikia turėti dubenį, kočėlą, picos peilį - tešlos pjaustymui, maždaug 20 cm skermens puodą arba fritiūrinę - žagarėlių virimui aliejuje, kulinarines žnyples, groteles virš blėkutės - riebalams nuvarvinti; padėklą, didelę lėkštę arba gražų platų dubenį - "Skruzdelyno" formavimui. 

Tešlos gamyba užtrunka apie 30 min.,  kepimas ir "Skruzdėlyno" torto formavimas – 1 val. Išeiga: 80 vnt. "Žagarėlių", t.y. vienas "Skruzdelynas", kurio užtenka 50-60 žmonių pavaišinti (dviems klasėms ir mokytojams).

Internete yra aibė "Žagarėlių" receptų. Būkite atsargūs dėl tų receptų ingredientų proporcijų, ypač kur sakoma naudoti 6 kiaušinius. Mano recepte ingredientai buvo tiksliai matuojama ir sveriami.

Produktai tešlai:

• 3 vnt. vištų kiaušiniai
• 1/8 arb. š. (žiupsnelis) druskos
• ¾ stiklinės (125 g) smulkaus granuliuoto cukraus
• 50 ml (1/5 stiklinės) degtinės arba šviesaus romo
• 2-2 ½ stiklinės (320-390 g) kvietinių miltų, aukščiausios rūšies - tešlai
• ½  stiklinės (80 g) kvietinių miltų – kočiojimui / pabarsymui

Papildomi produktai:

• 1 litras šviesaus augalinio aliejaus (saulėgrąžų, alyvuogių arba vynuogių kauliukų)
• 100 g skysto medaus (akacijų, liepžiedžių arba apelsinmedžio žiedų)
• 2 Valg. Š. aguonų, geriau šviežesnių

Paruošimas:

1. Dubenyje šakute išplakame kiaušinius su druska, cukrumi ir degtine. Beriame 2 stiklines miltų, išmaišome tešlą (galima mikseriu). Tešla bus labai lipni ir tąsi. Beriame šiek tiek daugiau miltų ir minkome rankomis, kol tešla pradės atšokti nuo rankų.
2. Tašlą daliname pusiau, vieną gabalą uždengiame plėvele arba drėgnu lininiu rankšluosčiu, o antrą rankomis paminkome apie 1-2 min., paruošiame kočiojimui.
3. Fritiūrinėje arba nedideliame puode virš vidutiniškos liepsnos prikaitiname aliejų, tai užtruks maždaug 7-10 min. - tiek maždaug trunka ir iškočioti tešlos gabalą. Aliejaus gylis turi būti mažiausiai 4 cm. Ideali prikaitinto aliejaus temperatūra yra 180-190°C (360-375°F); arba tempetratūrą tikriname įmerkus aliejun medinę lazdelę ar medinio šaukšto galą: apie medieną aliejus turi inirtingai burbuliuoti.
4. Ant dosniai miltais pabarstytos lentutės iškočiojame tešlos pusę iki maždaug 2-3 mm storumo. Peiliu tešlos lakštą supjaustome 4 cm pločio juostomis, kiekvieną juostą supjautome maždaug 12-14 cm ilgio stačiakampėmis atkarpomis, kiekvieną atkarpą įpjauname išilgai per vidurį, nepažeidžiant stačiakampio kraštų, t.y. įpjova 2 cm neturi siekti stačiakampio krašto. Formuojame žagarėlius: stačiakampio vieną siauresnį galą perneriame per įpjovą, ištempiame lengvai, ilgos stačiakampio briaunos turi būti vieną kartą persisukusios (žiūr. nuotraukoje).
5. Maždaug po 6 vnt. suformuotų žagarėlių nardiname į įkaitintą aliejų, vartome kulinarinėmis žnyplėmis. Kepimo trukmė priklauso nuo aliejaus temperatūros: labai karštame aliejuje žagarėliai kepa po 5 sekundes iš kiekvienos pusės, jeigu aliejus reikiamos temperatūros (kaip nurodyta 3 punkte), tai kepimas užtruks apie 20 sekundžių iš kiekvienos pusės. Skanesni yra šviesūs gelsvi žagarėliai. 
6. Iškepusius žagarėlius išdedame ant grotelių atvėsti ir aliejaus pertekiui nuvarvėti. Kartojame kepimą su likusiais žagarėliais. 
7. Kartojame kočiojimą ir kepimą su palikusia tešlos puse. Iš viso turi gautis apie 80 vnt. žagarėlių.
8. Kai tik žagarėliai atvėsta iki kambario temperatūros, iš jų galima formuoti "Skruzdelyną". Ant padėklo, didelės plokščios lėkštės arba plačiame dubenyje lyg spindulius dedame žagarėlius gražesniais ir smailesniais galais į išorę. Išdėjus sluoksnį lengvai apšlakstome medumi ir pabarstome aguonuomis. Dėliojame žagarėlius į aukšą kūgį, pabaigoje į centrą vertikaliai įstatome likusius 6-8 žagarėlius - kiekvieną sluoksnį ir viršūnę šlakstome medumi ir barstome aguonomis.
9. Tiekiame į stalą tuojau pat. Nepaprastai skanu prie kavos ar arbatos. Pagal šį receptą iškepti Žagarėliai išlieka traškūs ir skanūs 4-5 dienas (ilgiau man neteko tikrinti, nes nelikdavo). Labai drėgnoje patalpoje rekomenduočiau "Skruzdėlyną" uždengti plėvele. Žiemos metu oras patalpose sausas - idelus traškiems kepiniams.

P.S. Jeigu neturime skysto medaus: susicukravusį medų dubenėlyje sumaišome su nedideliu kiekiu vandens, maišant kaitiname dubenį pastačius ant puodo su garuojančiu vandeniu. Nepripilkite perdaug vandens, medus turi būti tąsus, lipnus ir lėtai besiliejantis, kaip kad būna šviežias.

Pagal mano receptą žagarėliai iškepa traškūs, bet pakankamai tvirti, nesubyrantys rankose. Žagarėliai kepami išsipūčia, viduje tampa tuščiaviduriai - vien išorinis traškus kiautelis. Šie žagarėliai nepraranda savo kokybės ir skonio savybių laikomi atidengti kambario temperatūroje 4-5 dienas.

Lipni tešla išvoliojama ant dosniai miltais pabarstyto paviršiaus - kad neliptų kočiojant. 

Tešla tampri, tad reikia stiprių rankų kočiojimui. 

Galima pjaustyti idealiais rombais, o galima pjaustyti įvairiomis formomis ir neturėti atliekų. 

Tokie įvairūs buvo mano žagarėliai prieš kepimą.

Kepant "Žagarėliai" dar daugiau deformuojasi, bet tai skonio negadina, o vaizdui suteikia dramatiškumo.

Šitiek "Žagarėlių" pagaminau iš pusės tešlos kiekio. 

Ant padėklo formuojamas "Skruzdelynas".

"Skruzdelynas" paruoštas. 

Mūsų 2012 metų Kalėdų "Skruzdelynas", keptas iš tešlos ilgų trikampių. 

"Jarzynka" arba morkos su žirneliais

Čia aprašysiu patiekalą, kurį ruošdavo mano prosenelė Janina Rytvinskaitė. Receptas atkeliavo iš 19 amžiaus, o gal ir senesnis. Lietuvoje patiekalas buvo lenkiškai vadinamas "Jarzynka", kas išvertus reiškia "daržovinė". Šis patiekalas yra paplitęs visoje Europje ir yra žinomas "Morkos su žirneliais" pavadinimu. Netgi Lenkijoje jis nevadinamas "Jarzynka" (bent jau nei viena mano apklausinėta lenkė tokio pavadinimo negirdėjo), tad priskaitau valgį Lietuvos patiekalams.

Senovėje šis patiekalas buvo sezoniškas, jį ruošdavo birželio mėnesį, kai jau sunokdavo visi žirniai ir juos reikėdavo staigiai "gelbėti". Tačiau šiais laikais žirnius galima šaldyti, tad patiekalas tapo universalus, tinkantis visiems metams. Man nepaprastai skaniai dera šis garnyras prie kiaulienos patiekalų. 

Paruošimas labai paprastas, nereikia nieko nei apvirinėti, nei garinti. Viskas ruošiama tik 8-10 min. vienoje keptuvėje su dangčiu, Daržovės lieka šiek tiek traškios, bet ne žalios (šviežios), maloniai krimsnojamos. Mano šeimoje tik viena dukra šio garnyro nevalgo, o visi kiti šeimos nariai - prašo pakartoti. 

Jeigu jums pasiseks gauti saldžių morkų ir saldžių šviežių žirnelių (iš turgaus, pvz., ar iš savo ekologiško daržo), tai recepte nereikia naudoti cukraus. Aš prieš kepant daržoves paragauju ir nusprendžiu, ar tikrai užteks man natūralaus saldumo. Tačiau parduotuvinės morkos ir žirneliai beveik visada reikalauja truputėlio cukraus, kitaip skonis lieka labai blankus. 

Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę su ją atitikančiu dangčiu, mentelę.

Produktai:

• 200-250 g (kupina 1 stilinė) šviežių arba šaldytų žirnelių
• 200-250 g (4 didelės) morkų
• 30 ml (2 Valg. Š.) tyro alyvuogių aliejaus (šviesaus)
• 40 g sviesto
• 1/2 arb. š. cukraus - nebūtnai
• 1/2 arb. š. druskos

Paruošimas:

1. Morkas nuskutame ir supjaustome šiek tiek didesniais negu mūsų žirniai kubeliais.
2. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų.
3. Pirmiausia atviroje keptuvėje vienu sluoksniu kepiname morkų kubelius - maždaug 4 min. Turi bent vienas morkų šonelis paruduoti. t.y. karamelizuotis. Kepimo pabaigoje morkas keptuvėje mentele pavartome.
4. Dabar į keptuvę keliauja gabaliukas sviesto, juo paslidinėjame po visą keptuvės dugną, kad išsilydytų bent pusė sviesto gabaliuko. Beriame keptuvėn žirnelius, pasūdome, jei reikia - pasaldiname. Uždarome keptuvę sandariai dangčiu, sumažiname liepsną iki mažos ir patroškiname daržoves dar 4-5 min. 
5. Tiekiame į stalą tuojau pat, šalia kiaulienos, paukštienos, arba kaip vegetaršką patiekalą.

Šitaip atrodo morkos, kai karamelizuojasi jų vienas šonelis.

Daržvės 4-5 min. troškinasi sviesto garuose.

"Jarzynka" - puikus garnyras prie kiaulienos. 

 P.S. Šis patiekalas gali būti jau lėkštėje pagardinamas pasirinktinai:

• petražolėmis,
• šviežiu baziliku, 
• šalaviju,
• mėtomis.

Balandėliai

Balandėlius ruošia lietuviai, lenkai, rusai, Kaukazo tautos, ukrainiečiai, baltarusiai. Visų principas maždaug tas pats, tik skiriasi naudojami prieskoniai ir mėsa.

Man labai skanūs yra mano pažįstamos armėnės Loros balandėliai. Ji į mėsos faršą primaišo savo namų gamybos "Khmeli sunėli", o į kunkuliuojantį padažą deda kvapiųjų pipirų ir dar kažko - niekaip jos neįkalbėjau išduoti savo paslapties.

Čia jums pateikiu mano namų receptą, kurį paveldėjau iš mamos ir močiučių. Iš tetos Nijolės (šilutiškės) išmokau balandėlius tiekti su karštomis virtomis bulvėmis, jas apliejus pomidorišku balandėlių buljonu; šakute bulvės sutraiškomos tiesiog lėkšėje ir taip mėgaujamės skanaus padažiuko prisigėrusia bulvių koše - labai skanu. Mano vyras ir sūnus dar labai mėgsta ant balandėlių užsitekšti grietinės po šaukštą. Kefyras - tobulas gėrimas prie šio patiekalo, nėr nieko skaniau. O vietoje salotų prie balandėlių skonio labiausiai tinka marinuotos daržovės: agurkai, paprikos, čilės, aštriai marinuoti pomidoriukai, patisonai ir t.t.

Jei niekad neruošėte balandėlių, nesibaidykite - paruošimas tikrai labai paparsatas; darbo apie 30 min. kepimo ir troškinimo po dangčiu apie 45 min., o rezultatas nudžiugins ne vieną išalkusį pilvą.

Skanesni balandėliai apkepinti iš dviejų pusių, tačiau tokiu atveju rizikuojate juos suplėšyti ir prarasti estetinį grožį. Aš dažniau pasirenku nevartyti balandėlių - nejudinant kepinu iš vienos pusės, po to pilu vandens ir toliau troškinu dar 30 min.

Pirkdama aš pasirenku plonų lapų nedidelius du kopūstėlius, dažniausiai to užtenka 28-30 vnt. balandėlių pagaminti. Su mažesniu kiekiu neverta nė prasidėti, nes juk niekad nebūna balandėlių perdaug. Žiūriu, kad kopūsto lapai prie koto būtų mažiau susiraukšlėję, o lapų viršunės natūraliai blizgėtų lyg padengtos celofanu. Tokių kopūstų lapai lankstūs ir neplyšta į juos vyniojant įdarą.

Pagal mano asmeninę patirtį, maždaug 50% "vaikų tautos" mėgsta balandėlius, o likusi dalis - išvynioja mėsą ir stumia kopūstlapį šalin. Tačiau alkani vaikai niekad neliks, jei ant stalo garuoja balandėliai.

Išeiga apie 28 balandėliai (9-14 porcijų). Paruošimui reikia turėti didelę (maždaug 28 cm skersmens) keptuvę su dangčiu (aš vienu sykiu kepu dvejose keptuvėse), 3,5-5 litrų puodą su dangčiu (kuriame tilptų jūsų kopūstas), kulinarines žnyples, mažiuką puodą ryžiams virti, dubenėlį faršui.

Produktai:

• 2 nedideli kopūstai (po 750 g kiekvienas)
• 800 g mėsos faršo (tinka kiauliena arba kelių mėsų mišinys)
• 1 Valg. Š. druskos
• 1 didelis svogūnas (150 g)
• 1/2 stiklinės ryžių kruopų
• 2-3 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 2 Valg. Š. pomidorų pastos
• 4 vnt. lauro lapelių
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų pipirų
• 1/2 arb. š. juodųjų pipirų žirnelių
• 1 arb. š. jūsų mėgstamų prieskonių mėsai: čiobrelio, "Khmeli sunėli", mairūno, krapų, petražolių ar kt. - nebūtinai

Paruošimas:

1. Trečdalį puodo pripildome vandens ir užviriname. Išpjauname kopūstų kotelius - juos, nuskutus nuo plaušų, atiduodame mylimam asmeniui (juk tai nuostabus vitaminų, antivėžinis ir antiparazitinis šaltinis).
2. Kopūstus paeiliui, koto išpjovos dalimi žemyn, nardiname į virš nedidelės liepsnos verdantį vandenį, puodą uždengiame ir viriname apie 5 min. Ištraukus (naudojame kulinarines žnyples), kopūstui leidžiame kiek atvėsti. Dabar neįplėšiant atskiriame kiek galima daugiau išorinių lapų (man išeina maždaug po 7 lapus atskirti). Kartojame kopūstų virimą dar 5 min. ir vėl atskiriame bent po 7 lapus nuo kiekvieno kopūsto. Viso turi būti atskirti apie 28 gražūs kopūstlapiai. Kiekvieno kopūstlapio apačioje peiliu nupjauname lyg kauburį atsikišusią koto dalį, kad lapas būtų maždaug plokščias ir lankstus. Kopūstų viršūnėlės neturi būti apvirusios.
3. Tuo tarpu, kol apvirinėjame kopūstus, susmulkiname svogūną. Pripilus 200 ml vandens, mažame puode 15 min. verdame ryžius. 
4. Dubenyje sumaišome faršą, svogūnus, virtus ryžius, pasūdome 1 arb. š. druskos, pridedame šviežiai maltų juodųjų pipirų, kitų pasirinktų prieskonių - pagal pageidavimą. 
5. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname pusę aliejaus kiekio. Iš faršo rankomis formuojame cilidro formos maltinukus, juos vyniojame į kopūsto lapą pradedant nuo koto apačios, užverčiame vidun kopūstlapio šonus ir toliau vyniojame iki pat lapo galo. Dedame pagamintus balandėlius į keptuvę - lapo galu ant dugno. Pripildžius visą keptuvę balandėliais (man tilpo po 14 vnt.), uždengiame dangčiu ir kepame nejudinant apie 10 min. 
6. Dabar į keptuvę su balandėliais dedame 2 lauro lapus, 1 Valg. Š. pomidorų pastos, kelis juodųjų pipirų žirnelius, pilame vandens, kad apsemti balandėlius iki pusės, lengvai pasūdome ir, uždengus dangčiu, virš nedidelės liepsnos troškiname (kunkuliuojame) apie 30 min. 
7. Išdedame iškepusius balandėlius į servavimo indą ir apliejame juos susidariusiu buljonu, kuriame jie virė. Kartojame kepimą ir troškinimą su likusiais 14 balandėlių. 
8. Balandėliai, laikomi sandariame indelyje, šaldytuve, aplieti savo padažu, išlieka žvieži ir skanūs 4-5 dienas.

10 min. apkepinti balandėliai apliejami vandeniu ir pridedama pomidorų pasta.

  

30 min. po dangčiu troškinti balandėliai.

Balandėliai savo buljone, su virtomis bulvėmis ir marinuota čile.

Palikę nuo balandėlių kopūstai bus susmulkinti ir panaudoti "Coleslow" gamybai.

Gaminame "Coleslow" salotas.

"Coleslow" salotų receptas yra čia.

Traškūs bulviniai sklindžiai

Ukrainiečiai bulvinius sklindžius vadina deruny (деруни), lenkai - placki ziemniaczane, žydams - tai latkės, baltarusiams - draniki (дранiкi), vokiečiams - kartoffelpuffer... Visos lietuvius supančios tautos juos gamina, tačiau mano įsitikinimu, tai autentiškas lietuviškas patiekalas, nuo laikų, kai buvo atrasta Amerika ir kasdienes ropeles ant mūsų stalo pakeitė kvapnios bulvikės.
Jūsų dėmesiui pateikiamas receptas skiriasi nuo daugeliui žinomo tuo, jog maniškiai sklindžiai yra traškūs, spygliuoti, šventiški išvaizda ir skoniu.
Išeiga - apie 40 nedidelių sklindžių, t.y. keturios didelės porcijos, arba nedideli  užkandžiai 10-čiai asmenų. Paruošimui reikia turėti tarką ir keptuvę.

Produktai:

• 4 didelės bulvės (apie 1 kg), atšaldytos, geriausiai tinka Russet - rudom storom lupenom
• 1 svogūnas (apie 200 g)
• 2 dideli kiaušiniai, lengvai išplakti
• 3 valg. Š. kvietinių miltų - nebūtinai
• 1/2 valg. Š. rupios druskos
• 1/4 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 150 ml aliejaus

Paruošimas:

1. Bulves nuskutame. Tris bulves sutarkuojame stambia burokine tarka, vieną - smulkia sūrio tarka. Spaudžiant rankomis bulvių sultis nusunkiame į atskirą dubenį, paliekame jas 1 min. krakmolui nusėsti. Iš dubens atsargiai išpilame skystį, krakmolą grąžiname į bulvių mišinį.
2. Išlukštename svogūną ir jį sutarkuojame smulkia tarka arba sumalame, dedame į bulves. Pridedame kiaušinius, miltus, druską, pipirus, viską gerai išmaišome šaukštu.
3. Keptuvėn, virš vidutiniškos liepsnos, pilame aliejaus tiek, kad jo gylis siektų 1 cm. Gerai įkaitiname: patikrinimui įmestas duonos trupinėlis turi burbuliuoti, ir per 15 sek. paruduoti arba medinio šaukšto galas karštame aliejuje irgi burbuliuoja. Valgomuoju šaukštu dedame tešlą į keptuvę: vienas sklindis = 1 valg. Š. Kepame kol sklindžiai lengvai paruduos, t.y. iš abiejų pusių, po 2-3 min. Iškepusius sklindžius dedame ant grotelių virš skardos.
4. Kad sklindžiai neatšaltų, juos galima laikyti 100°C (200°F) temperatūros orkaitėje iki 30 min.
5. Pateikiame papuošę tiršta grietine, grietinės-varškės mišiniu, grūdėta varške, obuoliene, šviežiais daigeliais arba kitais mėgstamais priedais. Labai skanu užsigerti karša arbatėle su citrina.

P.S. Kalėdoms obuolienę ruošiu primaišiusi šviežių spanguolių arba spanguolių uogienės - gaunasi toks švelniai rausvas, beveik skaidrus, lašas baltame grietinės soste. Svečiai valgo bulvinius sklindžius pirštais - kaip karštą užkandį.

Balta mišrainė

Balta mišrainė per mūsų Velykas.

Liaudyje žinoma "Balta mišranė" kartais valgyklų ir kavinių valgiaraščiuose dar vadinama "Lietuviškomis salotomis". Kiek žinau, šis patiekalas paplito Lietuvoje sovietmečiu. Panašias mišraines gamina ir lietuvių kaimyninės tautos.

Lenkai, pvz., šią mišrainę vadina "Salatka Jarzynowa", joje dominuoja morkos, o vietoje virtų bulvių naudojami 3-4 min. virti pastarnokai. Žirnelius lenkiškame recepte kartais pakeičia konservuoti kukurūzai. Dar lenkai dažnai naudoja obuolį savo receptuose. Padažui naudojamas majonezas ir garstyčių šaukštelis arba acto šaukštas - ši mišrainė rūgštesnė, lyginant su lietuviška.

Rusų ir baltarusių receptuose "Салат Оливье" dominuoja virtos bulvės, arba jos pakeičiamos virtais ryžiais. Rusų mišrainėje būtinai yra smulkiai supjaustytos mėsos, kaip jautiena, vištiena arba virta tešmeninė dešra ("Daktariška" arba "Pieniška"). Padažui naudojamas vien majonezas, svogūnas - būtinai baltas ropinis. Kartais vietoj mėsos mišrainė barstoma raudonaisiais lašišų ikrais.

Rusiška balta mišrainė su ryžiais ir puošta ikrais.

Lietuviai "Baltoje mišrainėje" proporcingai vienodai naudoja virtų morkų ir bulvių. Kiti ingredientai naudojami šiek tiek mažesniais kiekiais. Būtinai naudojami virti kiaušiniai. Lietuvės šeimininkės mėgsta pagardinti patiekalą šviežiais žalumynais: petražolėm, krapais, laiškiniu česnaku ir pan. Padažui naudojamas perpus sumaišyti majonezas ir grietinė.

Yra keletas taisyklių, kurių prisilaikant, pagaminama ideali mišrainė, nesvarbu pagal kokias tradicijas:

• Bulvės ir morkos, verdamos su lupenomis, atskiruose puoduose. Svarbu prieš verdant jas gerai nuplauti. Nešvariai verdamos daržovės bus karčios.
• Svarbu daržovių nepervirti, pjaustant jos turi likti kietos, nesubyrėti.
• Daržovėms išvrus, vanduo išliejamas ir jos aušnamos atvirame puode, sausai. Vandenyje ataušintos daržovės bus pažliugusios.
• Jeigu mišrainė, pridėjus padažo, liko sausa - klaidinga naudoti daugiau majonezo. Geriau tinka mišrainę aplieti 1-2 Valg. Š. marinato arba raugo iš agurkų stiklainiuko.
• Naudojant padažui vien majonezą, pagaminama lipnesnė mišrainė, kuri pusapvaliuose dubenėliuose suformuojama į rutulius ir pateikiama porcijomis.
• Obuolys, supjaustytas 5 mm kubeliais, padės mišrainės sultingumui ir sušvelnins skonį.
• Pagal sezoną receptas gali būti keičiamas: 

       - baltą ropinį svogūną galima pakeisti žaliais svogūno laiškais,
       - vietoj marinuotų ar raugintų agurkų gali būt naudojami švieži agurkai,
       - dalį bulvių recepte galima pakeisti trumpai apvirtais pastarnokais,
       - konservuotus žirnelius galima keisti šviežiais arba šaldytais, juos apvirus 2-3 min. lengvai pasūdytame vandenyje.

Ruošdama "Baltą mišrainę" Velykų stalui, aš paprastai naudoju žalius laiškinius svogūnus, šviežią "Anglišką" (ilgas besėkilis) agurką arba turkiškus "Kirbi" (trumpi besėkliai) agurkėlius ir šviežias petražoles. Tokia mišrainytė pavasariškesnė, gaivesnė ir spalvingesnė. Pasileidusios šviežio agurko sultys padažui suteikia lengvumo. Su šviežiomis daržovėmis pagamintai mišrainei skoniams persisunkti užtenka vienos valandos.

Visada gaminu mišrainę iš dvigubo recepto kiekio.

Produktai:

• 3 didelės bulvės (400 g)
• 4-5 didelės morkos (300-400 g)
• 1 indelis (420 g) žaliųjų žirnelių
• 3 vnt. kiaušiniai
• 4-6 vnt. marinuoti agurkėliai
• 1/2 saldaus svogūno (saldūs būna dideli, šviesiai rudų lukštų svogūnai)
• 1/2 stiklinės majonezo ir grietinės mišinio
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/4 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• kuokštelis petražolių arba krapų - nebūtinai

Paruošimas:

1. Bulves nuplauname ir verdame su lupenomis 20 min.* Morkas nuplauname ir verdame su lupenomis apie 13 min.* Išvirusias daržoves ataušiname sausai, t.y. išpilame visą vandenį ir paliekame aušti atvirame inde, kad laisvai garuotų.
2. Kiaušinius verdame 9 min.* Perliejame šaltu vandeniu, galima pridedėti ledukų - atauš greičiau.
3. Virtas daržoves nulupame, kiaušinius ir svogūną išlukštename. Supjaustome bulvės, morkas, svogūną, agurkus ir kiaušinius 5 mm kubeliais. Žirnelius gerai nuvarviname.
4. Visus mišrainės produktus, prieskonius ir majonezą dubenyje išmaišome ir paliekame šaltai 2-12 val.

* - virimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo skysčio užvirimo (burbuliavimo) pradžios.

P.S. Aš visad ruošiu "Baltą mišrainę" iš dvigubo ingredientų kiekio: juk nevirsi pusiau tuščio puodo daržovių. Be to, mano šeimoje šios mišrainės "niekad nebūna perdaug", o be jos, mano vyro žodžiais tariant: "jokia šventė - ne šventė".

Balta mišrainė per mūsų Kalėdas - papuošta didele spanguole.

Įdaryti kiaušiniai

Mano dukrytės gaminti ala Prancūziški (su Dižno garstyčiom) įdaryti kiaušiniai

Visi žinome virto kiaušinio skonį. Pridėkime žiupsnelį kulinarinės kūrybos, šlakelį tikros paslapties (dažniausiai nekulinarai neatspėja šio patiekalo ingredientų) ir turėsime šventinį patiekalą - įdarytus kiaušinius arba "velniškai" paskanintus kiaušnius (Deviled Eggs - angl.). Kiekviena Europos tauta turi savo "Įdarytų kiaušinių" receptą ir pavadinimą. Aš pateikiu keletą mano mėgstamų receptų, kuriuos pasisavinau iš vaišingų draugų, televizijos laidų ir Interneto.

Jeigu planuojate ruošti šį patiekalą, nusipirkite kiaušinių ir palaikykite juos šaldytuve 7-10 dienų. Mat, labai švieži kiaušiniai sunkiai lukštenami ir gali atrodyti nepatraukliai.

Įdarytos kiaušinio puselės yra linkusios apvirsti ir "čiuožinėti" lėkštėje, todėl jas pateikiame specialioje lėkštėje su įdubimais, arba ant salotų lapais iškolotos lėkštės. Dar labai originalu priberti į lėkštę sausų žalių žirnių ir ant jų "tupdyti" nepaklusnias įdarytas kiaušinio puseles.

Visi receptai skaninami druska, juodaisiais arba aštriais raudonaisiais pipirais - pagal skonį ir pageidavimą. Aš mėgstu mažiau arba išvis be druskos, daugiau pipirų.

Paruošimas: 

1. Kiekvienam receptui naudojami 7 kietai virti kiaušiniai. Juos verdame 9-10 min. ir aušiname po šalto vandens srove. Kiaušinius išlukštename, perpjauname išilgai pusiau ir, spaudžiant pirštu iš išorės, atskiriame trynius nuo baltyminių puselių.
2.  Yra du būdai kiaušinio įdarui ruošti:

• Įdaro ingredientai smulkinami peiliu, trynys - šakute. Viską sumaišome ir dviejų arbatinių šaukštelių pagalba paskirstome į kiaušinių baltymines puseles.
• Išvien smulkiname įdaro ingredientus ir trynius rankiniu blenderiu. Masę išspaudžiame į paruoštus baltymus iš plastikinio maišiuko pro prakirptą kampą (aš naudoju dar ir žvaigždutės formos antgalį).

Produktai: 

Lietuviškas receptas:

• 7 kiaušiniai
• 100 g aliejuje pakepintų grybų ir svogūnėlių + druska + malti juodieji pipirai
  
• 1 Valg. Š. tirštos grietinės
• 1 Valg. Š. petražolių lapelių - papuošmui

Lietuviškai įdaryti kiaušiniai.

Lietuviškas receptas: grybai su svogūnais ir trynys.

Latviškas receptas:

• 7 kiaušiniai
• 3-4  vnt. šprotų filė (iš konservų "Smoked Riga Sprats in Oil") 
• 1 Valg. Š. majonezo
• kuokštelis petražolių - papuošmui

Latviškai įdaryti kiaušiniai

Vokiškas receptas:

• 7 kiaušiniai
• 4-6 vnt. ančiuvių filė
  
• 2 arb. š. vokiškų saldžių garstyčių padažo arba tiks paprastos lietuviškos garstyčios + žiupsnelis cukraus
• 1 Valg. Š. majonezo
• 1 Valg. Š. raugintų kaparėlių - papuošimui

Prancūziškas receptas:

• 7 kiaušiniai
• 30-50 g aliejuje keptų paprikų (gali būti iš pirktinio stiklainiuko)
• 1-2 agurkėliai cornichons
• 1 Valg. Š. majonezo
• 1 arb. š. dijon garstyčių
• 1 Valg. Š. petražolių lapelių - papuošmui

Duktė gamina pagal Prancūzišką receptą.

Rusiškas receptas:

• 7 kiaušiniai
• 50 g sūdytos lašišos file
• 50 g šviežio agurko, be žievelės ir sėklų
• 1 Valg. Š. majonezo
• 2 Valg. Š. juodųjų arba raudonųjų ikrų - papuošimui 
• kuokštelis krapų - papuošimui 

 Ukrainietiškas receptas:

• 7 kiaušiniai
• 100 g aliejuje pakepintų grybų ir svogūnėlių + druska + malti juodieji pipirai
• 1 Valg. Š. tiršto majonezo
• 1 Valg. Š. petražolių lapelių - papuošmui
• 1-2 vnt. raudonas kietas pomidoras

Ukrainietiškai įdaryti kiaušiniai. 

 Amerikoniškas receptas:

• 7 kiaušiniai
• 2 griežinėliai (30 g) bekono (k.r.šoninės), pakepinto orkaitėje arba keptuvėje, susmulkinto
• 1 Valg. Š. Čederio sūrio smulkių tarkių
• 1 arb. š. švelnaus skonio garstyčių
• 1 Valg. Š. majonezo
• 1 Valg. Š. petražolių lapelių - papuošimui 
• 1/2 arb. š. paprikos miltelių - papuošimui

 Lenkiškas receptas:

• 7 kiaušiniai
• 50 g marinuotų paprikų
• 50 g marinuotų grybų arba 1 vnt. agurkėlis
• 1 Valg. Š. majonezo
• 1/2 arb. š. paprikos miltelių - papuošimui

Lenkiškai įdaryti kiaušiniai.