Opuntijos arba "dykumos burokėliai"

Tai Amerikos žemyne ant kaktuso auganti daržovė/vaisius; į Euraziją atvežta 18 amžiuje ir išplatinta pietiniuose regionuose, kur šie kaktusiai labai sėkmingai prigijo. Opuntijos ir kaktusų lapai, ant kurių jos auga, kupini vitaminų A ir C; tai geras augalinio kalcio ir vitamino K šaltinis. Mitybos ir medicinos specialistai nustatė opuntijų teigiamą poveikį žmogaus organizmui, o būtent:

• tonizuoja;
• mažina cukrų kraujyje;
• mažina chlestorolio kiekį kraujyje;
• pagreitina žaizdų gijimą;
• antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės;
• gerina kepenų veiklą;
• švelnus nuskausminantis poveikis;
• imuniteto gerintojas...

Opuntijas rekomenduojama dažniau valgyti tiems, kas kenčia nuo glaukomos, II grupės dibeto, kepenų ligų, opų, nuolatinio nuovargio...

Mane supančioje aplinkoje (t.y. JAV) tiek anglakalbiai amerikiečiai, tiek ispanakalbiai imigrantai iš Lotynų Amerikos - visi vadina šį vaisių OPUNTIA, t.y. aiškiai tariamas "T" garsas vidury žodžio. Iš kur čia lietuvių kalbininkai sugalvojo "c" garsą ir pavadino "opuncija"? Tai dar viena modernios lietuvių kalbos "sergėtojų" logikos mįslė. JAV paruotuvėse opuntijos vadinamos Prickly Pear - "spygliuota kriaušė" pavadinimu. Meksikietiškų prekių parduotuvėje šie vaisiai kartais pažymimi "Nopales Fruit" pavadinimu. Nopales - tai kaktuso rūšies pavadinimas, ant kurio auga opuntijos, žali nopales kaktusų lapai irgi valgomi.

Taip atrodo Centrinėje Amerikoje laukinėje gamtoje augantys Nopales kaktusai su opuntijomis ant jų.

Mano izraelietė draugė Galit, kai tik užmato, vis perka opuntijas. Aš jas retai perku, tik kai užeina potraukis egzotikai, kai norisi naujo skonio. Galit sako, kad Izraelyje opuntijos naudojamos šiauriečių žydų tradiciniuose patiekaluose vietoj burokėlio; ten liaudyje juos taip ir praminė: "dykumos burokėliai". Izraelyje opuntijų sezonas trunka 10 mėnesių metuose, tai labai prieinamas izraeliečių valgis. JAV meksikiečių maisto parduotuvėse jų atvežtinių irgi beveik visada yra. Šiltose JAV vastijose, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, kalnuose ir dykumose - visada yra sezonas, kai noksta opuntijos.

Prinokusios opuntijos labai minkštos, skoniu, spalva ir faktūra primena pervirtus burokėlius. Būna dar oranžinės ir geltonos spalvos opuntijos, tačiau maistingiausios ir turtingiausios vertingų medžiagų yra tamsiai raudonos. Aš opuntijose jaučiu prinokusios kriaušės skonį, o kietos mažos tos pačios spalvos sėklytės minkštimo viduje primena vynuogių kauliukus. Opuntijų sėklytės smulkios, jas galima nuryti, nebūtina kramtyti. Opuntijos salstelėjusį minkštimą dengia mėsingas sluoksnis - kuris yra lengvai sūrstelėjęs arba neutralaus skonio, o paviršių dengia plona žievelė. Ši žievelė savo struktūra primena plastiką, tad maistui nenaudojama. Dykumų ožkos opuntijas valgo su žievele ir su visais spygliais. Opuntijomis taip pat minta paukščiai, driežai ir iguanos, tad tai yra vandeningas, maistingas ir kupinas vitaminų gardėsis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.  

Opuntijų paruošimui reikia turėti vieną guminę pirštinę - tai rankai, kuria laikote vaisių, o kitoje rankoje bus peilis, tad antra pirštinė nebūtina. Pirštinė turi būti ne vienkartinė-ploniukė, bet iš tų buitinių, kurios skirtos indų plovimui ir namų valymui. Mat opuntijų žievelę dengia beveik nematomi kaktusiniai spygliukai. Jei manote, kad pirkote bespyglę opuntiją, visgi galite pasigailėti, jei nenaudosite pirštinės. Parduotuvėje pasirenkant tinkamas opuntijas naudokite keturlinką plastikinį maišelį, juo apsaugokite ranką, kuria liečiate šiuos vaisius/daržoves.

Gerai prinokusių opuntijų minkštimą lengvai išimame iš jas supančio apvalkalo. Pirmiausia pjauname opuntijos abu galus, po to peilio galu darome negilų išilginį pjūvį, galiausiai opuntijos saldųjį minkštimą kaip iš švarko išvelkame iš žievės. Kietą opuntiją lupame ir skutame peiliu kaip bulvę. Tokiu atveju pašalinama plonesnė žievelė, lieka ne tik saldus minkštimas, bet ir jį supantis neutralaus skonio apvalakas. Kietos opuntijos griežinėliai geriau tinka salotoms, jie labiau išvaizdūs patiekaluose. Labai minkštos ir sultingos opuntijos tinka vaisių tyrelėms, sultims ruošti. 

Opuntijų griežinėliai arba juostelės naudojamos šviežiose salotose, jais puošiami šventiškos mėsos ar žuvies latiekalo lėkštės pakraščiai. Opuntijų sultimis spalvinami ir skaninami desertai, padažai. Labai skanu opuntijų griežinėlius lengvai atšaldyti, apšlakstyti citrinų sultmis ir tiekti pvz. sekmadienio pusryčių užbaigimui.

Opuntijos paruoštos "preparavimui".

Skutant kietą opuntiją išsaugomas ir sūrtelėjes minkšimo apvalkalas. 

Gerai prinokusios opuntijos griežinėliai.

Burokėlių padažas

Nuostabiausias, egzotiškiausias ir parasčiausias burokėlių patiekalas, patiksiantis netgi burokėlių nemegėjams. Burokėlių sulčių sutirštintas padažas (Beet reduction - angl.) - tai mano atradimas. Grįžusi iš kelionės po Karibų salą Arubą, kur 3-4 kartus dienoje valgomi arba geriami patiekalai su ananasais... aš sugebėjau atrasti fantastišką burokėlių receptą. Tai yra gilios raudonos spalvos burokėlių padažas, kuris pilamas lėkštėn, o į jį galima tupdyti mėsos kepsnį, apkepą, "Kyšo" (Quiche-pranc.) ketvirtį ir panašiai.

Esmė padažo labai paprasta: šviežiai spaustos burokėlių sultys sumaišomos su cukrumi bei actu, ir ilgai garinamos virš mažos ugnies. Pasirinkite kietus, sultingus, gražius burokėlius, prieš spaudžiant sultis būtinai juos paragaukite - jeigu burokėlis kartus, tai ir padažas nebus skanus. Burokėliai turi būti saldūs. 

Recepto šaltinis: "Red Parrot" restorano šefas, kuris palūžo po mano daugybės komplimentų ir galų gale pasidalino savo paslaptimi.

Spaudžiame sultis.

Paruošimui reikia turėti sulčiaspaudę, nedidelį puodą. Išeiga - maždaug 2/3 stiklinės, koštuvą arba sietelį.

Ingredientai:

• 2 vnt. vidutiniško dydžio burokėliai (400-500 g)
• 1/2 stiklinės (125 ml)  raudono vyno acto arba Marsala acto (5-6% stiprumo), tinka ir obuolių actas
• 2-4 Valg. Š. cukraus - kuo sladesni burokėliai, tuo mažiau reiks cukraus

Paruošimas:

1. Sulčiaspaude išspaudžiame burokėlių sultis. Mums reikės maždaug 1 stikinės sulčių. Likusias sultis labai sveika išgerti, o tirščius nuo sulčių spaudimo galima panaudoti salotų arba barsčių gamybai. 
2. Nedideliame puode virš mažos liepsnos kaitiname burokėlių sultis, paskanintas actu ir cukrumi. Padažas turi pamažu garuoti, bet ne burbuliuoti, iki kol nugaruos iki pusės ir sutirštės. Man tas garinimas užtrūko gal 1,5 val. Jokių prieskonių nereikia dėti, turi išlikti burokėlių spalva, skonis ir aromatas. Labai labai skanu.
3. Padažą perkošiame per sietelį ir tiekiame į stalą ąsotėlyje prie mėsos; arba patiekalą tiesiog įtupdomę į padažu aplietą lėkštę.

Padažiukas pamažėle garinamas.

Sutirštintas padažas lėkštėje - pasiruošęs įsodinti patiekalui. 

Kyšas (Quiche-pranc.) burokėlių padaže.

Burokėliai

Ši daržovė žinoma žmonijai nuo neatmenamų laikų Europos, Azijos ir Afrikos žemynuose. Valgomos yra visos burokėlių dalys: ropelės formos šaknis, stiebai ir lapai. Burokėliai valgomi tiek žali, tiek virti ar garinti, tiek marinuoti. 
Ši daržovė turtinga vitaminais B ir C bei žmogaus sveikatai reikalingais mineralais: folio rūgštimi, kalciu, geležimi, magniu, fosforu, kaliu ir cinku. Sportininkai valgo burokėlius dėl juose esančių nitritų. Dėl oksalio rūgšties, esančios burokėlių lapuose, juos sveikiau valgyti žalius, arba termiškai apdorojus tik 1-2 min. Neorganinė oksalio rūgštis - pagrindinė inkstų akmenligės priežastis.
Aš pažįstu daugybę žmonių, kurie dievina šią daržovę, ir kurie ja šlykštysi. Greičiausiai viskas priklauso nuo įpročio. Lietuvių tautinių patiekalų stalą visais metų laikais neišvengiamai puošia nors vienas patiekalas su burokėliais. Tačiau pvz. JAV - tai egzotiška daržovė. Kai perku burokėlius,  pardavėjai dažniausiai klausia kas čia yra ir varto nustebusias akis, jog kažkas valgo tokį keistą į akmenį panašų daiktą.
Burokėliai būna įvairių spalvų: balti, geltoni, oranžiniai, vienspalviai arba dryžuoti, bet dažniausiai - gilios bordinės spalvos. Maiste jie savo sultimis nudažo kitus patiekalo ingredientus. Šalti virti burokėliai dažniausiai paskaninami aliejumi, rūgštimi (actu ar citrusų sultimis) ir krienais. Burokėlių sultimis dažomi miltiniai kepiniai, kreminiai desertai, uogienės, žele, Velykų margučiai arba virtų kiaušinių baltymas.

Burokėlių šaknelių paruošimas:

Burokėlius gerai nuplauname, nupjauname šakneles, nepažeidžiant burokėlio žievelės. Burokėlio vidus neturi matytis, nes juos ruošiant stipriai tekės sultys.

1. Virti burokėliai

Burokėlius su lupenomis panardiname į vandenį. Puodą virš didelės liepsnos užviriname, sumažiname liepsną ir toliau verdame 30-40 min. Išliejame iš puodo visą vandenį, burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba šaltoje patalpoje, pvz. balkone.

2. Orkaitėje kepti burokėliai

Prikaitiname 190°C (375°F) orkaitę. Burokėlius dedame į špižinį indą su dangčiu, arba įvyniojame kiekvieną burokėlį į aliuminio foliją. Kepame apie 45 min. Iškepti burokėliai turi būti minkšti viduje, jei ne - perpjauname juos pusiau ir dar pakepame orkaitėje, dabar neuždengus, apie 10 min. Burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba paliekame 3 val. aušti išjungtoje orkaitėje - tokie burokėliai bus minkštesni.  

3. Šaldyti burokėliai
Burokėlius įdedame į plastikinį maišiuką arba sandarų indelį ir paliekame šaldiklyje 1-4 dienoms.
Indelį su burokėliais iš šaldymo kameros perkeliame į šaldytuvą ir paliekame pamažu tirpti 1-2 dienas.

...
Žalius arba pagal vieną iš aukščiau išvardytų būdų paruoštus burokėlius nuskutame peiliu, virtų ar orkaitėje keptų burokėlių žievelės lupasi labai lengvai, beveik kaip apelsinas. Burokėlius supjaustome griežinėliais, skiltelėmis, kubeliais arba sutarkuojame burokine tarka. Naudojame patiekaluose arba skanaujame be jokių priedų.

Burokėlių tyrelė kūdikiams
Virtas arba orkaitėje keptas burokėlių šaknis sutakruojama smulkia arba sūrio tarka. Galima paskaninti tarkuotu obuoliuku arba sutraiškytu avokado minkštimu.

Marinuoti burokėliai
Išeiga 1,5 litro (du 750 ml stiklainiai) marinuotų burokėlių

Produktai:

1 kg virtų arba orkaitėje keptų burokėlių (4-6 vnt.)

Marinatui:

• 2 stiklinės vandens
• 0,5-1 stiklinė vyno arba obuolių acto 5%, pagal pageidaujamą rūgštumą
• 2 valg. Š. druskos
• 2 valg. Š. cukraus
• 2 lauro lapeliai
• 10 juodųjų pipirų grūdelių - nebūtinai
• 1 arb. š. kmynų - nebūtinai
• 2-3 gvazdikėliai - nebūtinai

Paruošimas:

1. Burokėlius atvėsiname ir nulupame, supjaustome griežinėliais, sudedame į sterilus indelius.
2. Puode užviriname visus marinato produktus.
3. Virdulyje užviriname vandenį. 
4. Stiklainį su burokėliais statome į puodą, iš išorės iki pusės apsemiam verdančiu vandeniu iš virdulio. Į stiklainį pilame paruoštą karštą marinatą, kad visi burokėliai būtų panirę. Viriname stiklainį 15 min.
5. Ištraukiame stiklainį iš vandens, užsukame steriliu dangteliu ir paliekame 6 val. atvėsti kambario temperatūroje.
6. Laikome vėsioje, tamsioje vietoje ne mažiau kaip 2 savaites iki vartojimo. Saugome šaltai po atidarymo. Skanaus!

Salotų - burokėlio - greipfruto trio

Fantastiškai deranti trijulė, puikios salotos.

Silkė su burokėliais
Amžiaus senumo šeimos receptas, tinka Kūčioms.

Lietuviška mišrainė "Vinegretas"

Mažiausiai šimtmečio patikrintas geras skonis.






Sveikuoliškos burokėlių salotos
RAW VEGAN: skanumynas norintiems būti sveikais ir gražiais.





 
Batvininė
Lietuvio širdžiai sušildyti ir svečius nustebinti.


 





Silkė pataluose aka kailinukuose
Naujametinio stalo klasika.





Lietuviški šaltibarščiai
Vasaros skonis. RAW.


 



Orkaitėje keptos šaknelės
Daniškas vegetariškas šakniagumbių patiekalas "Rodfrugter i fag".

Ukrainietiški barščiai
Du paruošimo variantai: Vakarų ir likusios Ukrainos dalies.

Keksiukai "Raudonas aksomas"
Madingas ir sveikas desertas meilei švęsti.

Čilės arba aitriosios paprikos

Čilės pipirai priklauso tai pačiai augalų šeimai, kaip ir pomidorai, baklažanai bei tabakas. Šiandien čilės yra paplitusios ir auginamos visame pasaulyje, tačiau jų tėviškė - Centrinė Amerika, kurioje 16-17 a. apsilankę Ispanijos ir Portugalijos konkistadorai į savo namus Europoje grįžo prisikimšę kišenes "karštų" sėklikių. 

Čilės pipirai - tai vitamino C "bomba". Jie turtingi visų grupių vitaminais ir gyvybei būtinais mineralais. Čilės - tai gamtiniai antibiotikai, turintys priešvėžinių savybių, padeda sergant cukriniu diabetu, malšina skausmą, mažina "blogo" LDL choleterolio kiekį organizme. Paros vitaminų ir mineraų poreikiui patenkinti suaugusiam žmogui užtenka suvalgyti 100 g čilių per dieną.

Mano asmeniniu patyrimu, čilės gydo nuo peršalimo, alerginės slogos, blogos nuotaikos, skrandžio bei žarnyno infekcinių ir uždegiminių susirgimų, suteikia energingumo, žvalumo, sušildo visą kūną šaltą žiemos dieną, ir smegeninė geriau veikia po ašrių pietų. Aš daug metų sirgau chronišku gastritu ir gastroduodenitu. Vieno protingo žmogelio patarimu mečiau gerti vaistus ir pradėjau valgyti čiles - mano ligų po poros mėnesių nei žymės neliko. Ir kas sukūrė tą beskonę ir neveiksmingą "dietą skrandininkams"?

Pipirų sąrašas pagal jų aštrumo skalę nuo aštriausio iki neutralaus:

 

Deginantys pipirai: raudonoji Savina Habanjero, Habanjero čilė, tailandietiška "Paukščio akis", raudonieji Amazonės pipirai, Pekvino pipirai, Čiltecepin arba Čiltepin, britų sukurta "Nagos angis" (gyvatė), Naga Holokia ("Vaiduoklis čilė"), indiška Guntur čilė, "Škotų gaubtas", Datilės pipirai, Rokoto arba Rukutu, Afrikos Piri-piri, Surinamo Madam Žanet, Jamaikos karšta paprika

 

Aštrūs pipirai: Tabaskas ir jo padažas, Kajenas, Arbolės čilė, Japonės čilė, Čilipikvin uogos, Malagueta, Pekvin, juodieji pipirai (uogos), Adži Amariljo, geltonieji Kumari pipirai, Kasabelė.

Vidutinio aštrumo pipirai: Serano pipirai, rūkyta halapenio Čipotlė, Puja, Guahiljo čilė, Peter raudonoji čilė.

Švelniai aštrūs pipirai: halapenjo (Jalapeño), Poblano, Pasilja, TAM švelnus halapenio, Anahaimo čilė, Ančio pipirai, Rokotiljo, Pepadiu, Padron, Pimento, Peperončini, Vengriška vaškinė paprika, Banano čilė.

Neutralūs pipirai: įvairių spalvų paprikos, kai kurie Pimento genties pipirai, Ahi Dulhe arba saldieji pipirai, pipirai Kubanelės.

Mano mėgstamiausi pipirai yra visi neutralūs, itališki peperončini, pimento, pepadiu (Peppadew), meksikietiški halapenjo (Jalapeño), tabasko pipiriukai - mėsingi ir sultingi, serano pipirai. Esu ragavusi Madam Žanet (Madam Jeanette) - šie man pasirodė "perkaršti", apsiašarojau vien nuo jų kvapo, peiliu bepjaustydama. Anahaimo čilė visiems žinoma džiovinta ir sutrupinta, parduodama prieskoniniuose buteliukuose, tačiau kartais buteliukuose pateikiamas įvairių rūšių raudonųjų čilių mišinys.

Kaip gesinti čilių karštį, jeigu ištiko bėda paragauti kažko labai aštraus? Vanduo nepadės. Geriausiai gesina aštrumo pojūtį burnoje ir pilve:

• Kazeinas: jogurtas, kefyras, grietinė, pienas, varškė, sūriai tipo mozzarella...
• Riebalai: riebus maistas, aliejus...  
• Rūgštys: pomidoras, citrina, citrusų sultys...
• Atšaldyti stiprūs alkoholiniai gėrimai: tekila, konjakas, degtinė, viskis...
• Cukrus: saldūs pyragai, medus, desertiniai kremai...
• Tam tikri išimtiniai dalykai: avokadas, bananas, obuolys, mangas, humusas...

Pjaustant čiles patartina mūvėti guminėm pirštinėm ir pasirinkiti gerai vėdinamą vietą. Jeigu pjaustote plikomis rankomis, prieš tai įtrinkite rankas aliejumi. Nelieskite odos apie akis ir nosį. Muilas ir vanduo sunkiai pašalina čilių aliejų (kapsaiciną). Geriau pradžioje rankas įtrinti citrinos skiltele, po to gerai nuplauti.

Keletas internetinių svetainių apie pipirus:

• Lietuvos Paprikų Augintojų Mėgėjų Asociacija
• EAT MORE CHILES, 
• Hot Chile Pepper Seed List.

Pitaja arba "Drakono vaisius"

Kartais užeina man tokia nuotaika: "nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką..." Jaučiuosi išsiilgusi naujų patirčių, atradimų, mistikos ir paslapties. Dažnai gelbsti kokio nors standartinius žanrus neatitinkančio kino peržiūra, kartais atrandu nusipirkti antikvariate labai keistą daiktą, kurio paskirties nežino netgi pati pardavėja. Tačiau iki galo neištirtas kulinarijos pasaulis šioje paslaptingumo ir naujų pojūčių sferoje irgi turi daug ko pasiūlyti. Taigi, pradedu naują skiltį savo dienoraštyje: EGZOTIKA. Čia sudėsiu savo bandymų ir patyrimų aprašymus, eksperimentuojant su retai sutinkamais maisto produktais ir skoniais, tikiuosi, tuo prasklaidysianti nuobodumą savo aprašymuose apie vištos kojeles ir bulvių mišraines. Gal ir kitiems patiks arba bus naudingi mano pasvaičiojimai bei kritiški įvertinimai?

Pitajos (kertuočiai, drakonvaisiai) - tai avietinės spalvos, obuolio dydžio vaisiai, paplitę Tailando ir Vietnamo tropiniame drėgnume, kur pitajos auga ant nusvirusių kertuočio kaktuso šakų. Vaisiaus žievelės atsikišimai atrodo lyg slibino žvynai, turbūt jie suteikė pitajai "Drakono vaisiaus" pravardę.  Remiantis nusimanančių gurmanų nuomone, šviesiai rausvos ir geltonos pitajos vaisių rūšys yra skanesnės. 
Drakono vaisiaus vidus - tai balta, lyg arbūzinės konsistencijos ir nesaldaus arbūzo skonio masė, pripildyta smulkučių juodų sėklų, kurios primena kivio sėklas. Valgomas būtent tas minkštimas kartu su sėklomis, kuris turtingas antioksidantais, vitaminais B ir C, fosforu ir kalciu.
 

Paruošimas:
Drakono vaisių pjauname išilgai pusiau. Jeigu vaisius prinokęs, jo vidus lengvai išimamas sriubinio šaukšto pagalba. Jeigu vaisius kietas, tada žievę teks nukapoti aštriu peiliu.

Pirmas bandymas: kubeliai - geras
Kubeliais supjaustyta drakono vaisiaus balta masė atrodo patraukliai. Atšaldyti gabaliukai, pateikti vaisiaus raudoname kiautelyje valgomi šakute. Jų skonis primena atšaldytą arbūzą: labai vandeningi, truputį saldūs. Šis pateikimo būdas man pasirodė patraukliausias ir skaniausias. Pitajos kubeliai tinka vaisių salotoms, sušaldytos į ledą primena šerbetą. Kubeliais supjaustytas, uždarame indelyje, šaldytuve, drakono  vaisius beveik nepakeitė savo skonio ir spalvos 2 dienas.

Antras bandymas: gėrimas - nevykęs

Blenderyje sumaltas drakono vaisius tapo gličia tyre, kuri nepasižymėjo skoniu, bet suputojo ir priminė šampūną su juodais krisleliais. Teko tą tyrę stipriai skiesti ananasų ir apelsinų sultimis, kol skonis tapo patrauklus ir nesijautė glitumo, tačiau ir pitajos skonio visai nesijautė. Nepatariu pitajos naudoti gėrimams.

Trečias bandymas: jogurtas - neblogas
Vienos pitajos puselės minkštimą sumaliau blenderyje, pridėjau:

• 1/2 citrinos sulčių ir žievelės tarkučių
• 2/3 stiklinės graikiško jogurto
• 2 valg. Š. akacijų medaus

Viską gerai išmaišiau, supyliau į pitajos žievelės puseles, pateikiau su žvaigždės vaisiumi. Skonis buvo neblogas, tačiau sumaltos juodos sėklikės priminė smilteles - ne iš maloniųjų pojūčių, ypač burnoje.



Ar ragaučiau šio vaisiaus vėl? Jeigu būčiau juo vaišinama kažkokioj naujoj, man nežinomoj formoje - taip. Pati antrąkart pitajos vargu ar pirkčiau, nebent būčiau labai ištroškusi krašte, kur siaubingai karšta ir nėra gėlo geriamo vandens.
Įvairūs šaltinai aprašo švelnų aromatą ir ypatingą skonį. Mano patyrimu, skonio yra nedaug, primena baltąją arbūzo minkštimo dalį, kur saldumo likusi tik užuomina, o konsistencija minkšta, šiek tiek gliti, lyg pernokusio arbūzo centras. Sėklos be ypatingo skonio, trapios, kaip mažos smiltelės tarp dantų - nei trukdo, nei padeda vaisiaus suvartojimui. 10 balų skalėje pitajai duočiau 3 - nieko ypatingo, skonio nedaug, vandeningas, beveik bekvapis.

Mano ragautų egzotiškų vaisių įvertinimo lentelė:

10 - fantastiškas:  graviola arba pau-pau, persimonas, 

9 - puikus: mangas, ananasas, avokadas, granatas

8 - nuostabus: kinkanai, figos, kiviai, apelsinai

7 - gardus: tamarindai, datulės, bananai, greipfrutai

6 - skanus: guava, kokosas,

5 - įdomus: karambola, opuntijos kriaušė

4 - geras: papaja, svarainis,

3 - neypatingas: pitaja, kivanas, fizalis

2 - beskonis:  unedas

1- šlykštus: durianas

Marinuotos čilės

Nors nelaikau savęs ypatinga aštrumynų mėgėja, tačiau prieš 10 metų turėjau juokingai-tragiškos patirties, kai mano skoniui pagamintais vištienos-pipirų asorti iešmukais pasivaišinę svečiai (veiksmas vyko gamtoje prie laužavietės) likusią dienos dalį praleido išsižioję po miškus lakstydami bei šalimais tekančiame upelyje skalaudami savo "degančias" gerkles...
Dauguma mano ruošiamų patiekalų skirti visai šeimai, nuo mažo iki seno, bei tarptautiniams draugams, todėl labai saikingai naudoju prieskonius. Patirtis mane išmokė: dabar ugningus priedus, padažiukus ir pagardus, pasigaminu mažais kiekiais, pasikavoju šaldytuvo gilumoje ir dalinuosi tik su ištvermei patikrintais bei perspėtais asmenimis.
Net jeigu nevalgote aštriai, maisto ruošai gali prireikti pipirų marinato, t.y. to aštrumu, skoniu ir kvapais prisisunkusio skysčio, kuris yra nuostabus prieskonis, nepaliekantis taškelių ant salotų, nedrumsčiantis buljono skaidrumo, ypač praverčia ruošiant žuvį ar mėsą drebučiuose.
Parduotuvėse ekologiškų marinuotų pipirų pasirinkimas labai ribotas. Pirkti švieži pipirai po savaitės-kitos suvysta, džiūva ir pūva. Marinavimas pratęsia pipirų galiojimo laiką metams. Marinavimui netinka jodo druska, naudokite tik gryną jūros arba akmens druską be priedų. Venkite pipirų, kurie yra minkšti, sudžiūvę ar išblukę. Jeigu iš pipirų pašalinsite sėklas, jie bus mažiau deginantys, geriau atsiskleis pipirų skonis.
Paruošimui reikia turėti 500 ml sterilizuotą stiklainiuką su dangteliu, didelį ir mažą puodus, gumines pirštines - apdorojant pipirus. Jokiais būdais pipirinėmis rankomis nelieskite veido, nosies, akių, vaikų, gyvulių ir kitų mylimų padarų!
Produktai:

• 300 g įvairių aštrių ir neaštrių pipirų
• 3-4 skiltelės česnako,
• 1 stiklinė 5% acto (250 ml)
• 2 arb. š. druskos
• 2 arb. š. cukraus
• 1 lauro lapelis - nebūtinai
• 3-4 juodieji pipiriukai - nebūtinai

Paruošimas:

1. Užkaičiame virdulį vandens. Kruopščiai nuplauname lauro lapelį, pipirus ir jų stiebelius. Kiekvieną pipiriuką įpjauname, kad vėliau marinatas prasiskverbtų vidun arba tiesiog supjaustome norimo dydžio gabalėliais. Stiklainį sausakimšai prikemšame pipirais, įdedame česnako skilteles.
2. Puode užviriname 1 stiklinę vandens, pasūdome, pridedame cukraus, juodųjų pipirų grūdelius ir lauro lapą, pilame 1 stiklinę acto. Paverdame apie 3 min.
3. Pipirais prikimštą stiklainį pastatome į didelį puodą, iš išorės iki pusės apsemiam verdančiu vandeniu iš virdulio. Į stiklainį pilame paruošą karštą marinatą. Steriliu peiliu paspaudžiame tarp pipirų, kad iš jų išleisti oro burbuliukus. Pilame daugiau marinato, bet paliekame 2 cm tarpą orui, ir užsukame dangtelį. Taip puode su vandeniu įstatytą stiklainį paviriname apie 15 min. Ištraukiame stiklainį iš vandens ir paliekame 6 val. atvėsti kambario temperatūroje.
4. Laikome vėsioje, tamsioje vietoje ne mažiau kaip 2 savaites iki vartojimo. Saugome šaltai po atidarymo.

P.S. Kartu su pipirais marinavimui tinka čiobrelis, raudonėlis ir bazilikas. Taip pat galite pabandyti į stiklainiuką su pipirais pridėti susmulkintų morkų, žiedinių kopūstų, garstyčių sėklų, juostelėmis supjaustytą svogūno galvą arba mini svogūnėlius. Jeigu naudojate obuolių actą, cukrus marinatui nebūtinas.