Limeta

Saldžioji persinė citrina arba "Limeta" - tai greitai augantis citrusų šeimos augalas, kurio lapai labiau ovališki, lyginant su citrinmedžiu. Limetų tėviškė - pietų ir pietryčių Azija. Italijoje ir kituose Viduržemio jūros regionuose šis augalas labai populiarus auginti soduose, kaip dekoratyvinis, orą kvepinantis. Jis neatsparus šalnoms (ne šalčiau kaip +5°C), tad žiemą jį reikia uždengti arba nešti į patalpą.
Šis medis dažnai auginamas patalpose, vazonuose, jis žydi švelnaus malonaus kvapo baltais arba violetiniais žiedais, šie žiedai yra valgomi, jais puošiami šventiniai patiekalai. Limeta žydi pavasarį, o vaisiai sunoksta žiemą. Palikti ant šakų vaisiai ilgai kabo ir išlieka švieži. Auginamas lauke, palankiame klimate, limetos medis gali siekti 8 m aukštį. Vazonuose šis medis išlieka nedidukas. Vaisius apvalus, maždaug 5-7 cm skersmens, žievelė gali būti lygi arba grublėta, priklausomai nuo limetos rūšies. Tarp lapų ant šakų auga netankiai išsidėstę įspūdingi ilgi spygliai.

Nuotraukos šaltinis: http://swbiodiversity.org/seinet/taxa/index.php

Limetos vaisiaus minkštimas giliai geltonos spalvos, labai sultingas, sėklų nedaug. Iš vienos limetos aš išspaudžiau 120 ml gelsvų sulčių. Skonis - labiau saldus nei rūgštus, primena apelsino skonį su kartumo gaidele, mažai primena citrinos skonį. Žievelė kvapni lyg kvepalai, tiesiog svaiginančiai nuostabus, mistiškas kvapas. Limetos žievelės tarkiai naudojami desertams ir gėrimams užkvepinti bei pagardinti.

Nuotraukos šaltinis: http://eol.org/pages/488252/overview

Indijoje, Pakistane ir Bangladeše šis vaisius vadinamas "Mosambi", labai paplitusios prekyboje mosambi sultys. Irane šis augalas laikomas vaistiniu, limetų sultimis gydomas peršalimas.
Nežiūrint saldaus vaisiaus skonio, jame yra didelė koncentracija vitamino C, tad jis labai tinka imunitetui stiprinti, ypač kas netoleruoja citrinų rūgštumo.

Mano patyrimu, limetos geriausiai tinka sulčių gamybai, ypač maišant su kitų vaisių sultimis arba tyrelėmis (glotnučiams/smoothie). Limetų sultyse galima marinuoti paukštieną: antieną, vištieną, kalakutienos krūtinėlę. Vištienos krūtinėlė, marinuota limetos sultyse bus kvapni ir sultinga, be rūgštumo, limetos kartumą neutralizuoja garstyčios. Jei turėčiau daugiau vietos savo namuose ir lubos būtų kiek aukštesnės, būtinai auginčiau gražuolę-kvapnuolę limetą vazonėlyje.

Labai skanus receptas grilio sezonui: limetas pjauname pusiau statmenai skiltelėms, 4-5 min. kepame ant grilio grotelių pjūvio dalimi žemyn. Limetose esantis saldumas šiek tiek karamelizuojasi. Tiekiame į stalą šalia mėsos, daržovių ar desertų. Grilintų lemtų sultimis sulaistytas maistas - nuostabaus skonio ir aromato.

Mano ragautų egzotiškų vaisių įvertinimo lentelė:

10 - fantastiškas:  graviola arba pau-pau, čerimoja, persimonas;

9 - puikus: mangas, ananasas, avokadas, granatas;

8 - nuostabus: kinkanai, figos, kiviai, apelsinai, pomelas;

7 - gardus: tamarindai, datulės, bananai, greipfrutai, papaja;

6 - skanus: guava, kokosas;

5 - įdomus: karambola, limeta, opuntijos kriaušė - kaktusinė figa;

4 - geras: svarainis;

3 - neypatingas: kertuotis - pitaja, kivanas, fizalis - dumplainis;

2 - beskonis:  unedas (arbutas žemuoginis);

1- šlykštus: durijus.

Karambola

Karambola dar vadinama "Žvaigždės vaisiumi", dėl savo nuostabios formos, išryškėjančios vaisių supjausčius griežinėliais. Šis vaisius gali turėti nuo trijų iki septynių "spindulių", bet dažniausiai pasitaiko penkiakampės karambolos. Vaisius valgomas kartu su minkšta, tarsi vaškine, žievele. Minkštimas labai sultingas, bet stokoja skonio gilumo. Karambolos skonis švelnus, primena vynuoges, spalva - tai dažniausiai visi geltonos spalvos atspalviai, nuo žalsvo iki rusvo. Karambolos žvaigždutės žavingai ir prašmatniai papuošia desertus, salotas, užkandžius.
Karamboloje daug vitamino C ir antioksidantų, visaip valančių, gaivinančių ir jauninančių mūsų pavargusius organizmus. Be to, šis vaisius turi antimikrobinių savybių - prisiminkite karambolą, kai sustreikuos žarnynas.
Karambola, kaip ir braškės, gali sukelti alergijas, nepatartina jos vartoti inkstų ligoniams.
Kasdien, grįžę iš mokyklos, mano vaikučiai užkandžiauja RAW (žaliavalgiškais) daržovių ir vaisių kąsneliais. Karambola - ypač vaikų megstama, paskanintas žvaigždutes vaikai mielai kramsnoja be jokių priedų. Dažnai karambolą pateikiu su apelsino pusžiedžiais, braškėmis, avietėmis, banano griežinėliais... Karambolai paskaninti naudoju sekantį receptą:
"Paskanintos žvaigdutės"

Produktai:

• 1 karambola
• 1/2 arb. š. cukraus - nebūtinai
• 1 valg. Š. citrinų sulčių

Paruošimas:
Karambolą supjaustome 3 mm griežinėliais, išdėliojame ant lėkštės. Apliejame citrinų sultimis, pabarstome cukraus ir pateikiame.

Šalia nesaldžių užkandžių pateikiame karambolą be cukraus.

Pitajos jogurtas, papuoštas karambola.

Karambola puošia Velykų stalą, šalia "Lašišos suktinukų". Ruošiu juos labai panašiai, kaip ir Neringa ruošia savo "Lašišos trikampėlius".

Čilės arba aitriosios paprikos

Čilės pipirai priklauso tai pačiai augalų šeimai, kaip ir pomidorai, baklažanai bei tabakas. Šiandien čilės yra paplitusios ir auginamos visame pasaulyje, tačiau jų tėviškė - Centrinė Amerika, kurioje 16-17 a. apsilankę Ispanijos ir Portugalijos konkistadorai į savo namus Europoje grįžo prisikimšę kišenes "karštų" sėklikių. 

Čilės pipirai - tai vitamino C "bomba". Jie turtingi visų grupių vitaminais ir gyvybei būtinais mineralais. Čilės - tai gamtiniai antibiotikai, turintys priešvėžinių savybių, padeda sergant cukriniu diabetu, malšina skausmą, mažina "blogo" LDL choleterolio kiekį organizme. Paros vitaminų ir mineraų poreikiui patenkinti suaugusiam žmogui užtenka suvalgyti 100 g čilių per dieną.

Mano asmeniniu patyrimu, čilės gydo nuo peršalimo, alerginės slogos, blogos nuotaikos, skrandžio bei žarnyno infekcinių ir uždegiminių susirgimų, suteikia energingumo, žvalumo, sušildo visą kūną šaltą žiemos dieną, ir smegeninė geriau veikia po ašrių pietų. Aš daug metų sirgau chronišku gastritu ir gastroduodenitu. Vieno protingo žmogelio patarimu mečiau gerti vaistus ir pradėjau valgyti čiles - mano ligų po poros mėnesių nei žymės neliko. Ir kas sukūrė tą beskonę ir neveiksmingą "dietą skrandininkams"?

Pipirų sąrašas pagal jų aštrumo skalę nuo aštriausio iki neutralaus:

 

Deginantys pipirai: raudonoji Savina Habanjero, Habanjero čilė, tailandietiška "Paukščio akis", raudonieji Amazonės pipirai, Pekvino pipirai, Čiltecepin arba Čiltepin, britų sukurta "Nagos angis" (gyvatė), Naga Holokia ("Vaiduoklis čilė"), indiška Guntur čilė, "Škotų gaubtas", Datilės pipirai, Rokoto arba Rukutu, Afrikos Piri-piri, Surinamo Madam Žanet, Jamaikos karšta paprika

 

Aštrūs pipirai: Tabaskas ir jo padažas, Kajenas, Arbolės čilė, Japonės čilė, Čilipikvin uogos, Malagueta, Pekvin, juodieji pipirai (uogos), Adži Amariljo, geltonieji Kumari pipirai, Kasabelė.

Vidutinio aštrumo pipirai: Serano pipirai, rūkyta halapenio Čipotlė, Puja, Guahiljo čilė, Peter raudonoji čilė.

Švelniai aštrūs pipirai: halapenjo (Jalapeño), Poblano, Pasilja, TAM švelnus halapenio, Anahaimo čilė, Ančio pipirai, Rokotiljo, Pepadiu, Padron, Pimento, Peperončini, Vengriška vaškinė paprika, Banano čilė.

Neutralūs pipirai: įvairių spalvų paprikos, kai kurie Pimento genties pipirai, Ahi Dulhe arba saldieji pipirai, pipirai Kubanelės.

Mano mėgstamiausi pipirai yra visi neutralūs, itališki peperončini, pimento, pepadiu (Peppadew), meksikietiški halapenjo (Jalapeño), tabasko pipiriukai - mėsingi ir sultingi, serano pipirai. Esu ragavusi Madam Žanet (Madam Jeanette) - šie man pasirodė "perkaršti", apsiašarojau vien nuo jų kvapo, peiliu bepjaustydama. Anahaimo čilė visiems žinoma džiovinta ir sutrupinta, parduodama prieskoniniuose buteliukuose, tačiau kartais buteliukuose pateikiamas įvairių rūšių raudonųjų čilių mišinys.

Kaip gesinti čilių karštį, jeigu ištiko bėda paragauti kažko labai aštraus? Vanduo nepadės. Geriausiai gesina aštrumo pojūtį burnoje ir pilve:

• Kazeinas: jogurtas, kefyras, grietinė, pienas, varškė, sūriai tipo mozzarella...
• Riebalai: riebus maistas, aliejus...  
• Rūgštys: pomidoras, citrina, citrusų sultys...
• Atšaldyti stiprūs alkoholiniai gėrimai: tekila, konjakas, degtinė, viskis...
• Cukrus: saldūs pyragai, medus, desertiniai kremai...
• Tam tikri išimtiniai dalykai: avokadas, bananas, obuolys, mangas, humusas...

Pjaustant čiles patartina mūvėti guminėm pirštinėm ir pasirinkiti gerai vėdinamą vietą. Jeigu pjaustote plikomis rankomis, prieš tai įtrinkite rankas aliejumi. Nelieskite odos apie akis ir nosį. Muilas ir vanduo sunkiai pašalina čilių aliejų (kapsaiciną). Geriau pradžioje rankas įtrinti citrinos skiltele, po to gerai nuplauti.

Keletas internetinių svetainių apie pipirus:

• Lietuvos Paprikų Augintojų Mėgėjų Asociacija
• EAT MORE CHILES, 
• Hot Chile Pepper Seed List.

Ananasas marinate

Šis desertas savo esme panašus į mano anksčiau pateiktą "Ananaso žiedą", tik šiek tiek supaprastintas, jame nėra alkoholio, jis patiks mažiems vaikučiams ir tiks pateikti per "švediško stalo" vakarėlį. Marinuotas ananasas mažiau erzina liežuvį, sultingesnis ir skanesnis nei šviežio ananaso gabalėliai.
Išeiga maždaug 10 porcijų.
Produktai:

• 1 didelis prinokęs ananasas
• 2 valg. Š. skysto šviesaus medaus (akacijų arba liepžiedžių)
• 1 žalioji citrina
• 1/2 geltonos citrinos

Paruošimas:

1. Nutarkuojame citrinų žieveles, išspaudžiame sultis. 
2. Nupjauname ananaso viršūnę ir apačią. Peiliu nupjaustome žievę aplink, truputis rudų akučių gali palikti - jos yra valgomos. Visas žieves išmetame.
3. Peiliu skeliame ananasą išilgai į aštuonias dalis, išpjauname šerdį. (Ananaso šerdies "šiaudeliai" tinka valgyti pirštais kaip užkandis, gėrimuose pamaišymui arba  "Žiuljeno" salotoms.)
4. Ananaso aštuntadalius supjaustome 1 cm storio riekutėmis, sudedame į platų dubenį, apiberiame citrinų žievelių tarkiais, apliejame medaus ir citrinų sulčių mišiniu, gerai išmaišome. Paliekame šaltai marinuotis apie 1 val.
5. Pateikiame dideliame dubenyje su samtuku. Dugne susikaupęs marinatas- pats skanumas.

Pomelas - didysis greipfrutas

Pomelas (pomelo) - tai stambiausias savo giminėje citrusas, kuris kildinamas iš pietryčių Azijos (Kinija, Malaizija ir Indonezija). Tai greipfruto laukinis protėvis, jis gali būti apvalus arba kriaušės formos. 
Pomelas saldesnis už greipfrutą, tačiau žievelės ir vidinės membranos šiek tiek karčios, labai storos. Yra paplitusios trys pomelo rūšys: taip vadinamas baltas su geltonu minkštimu, rausvas ir raudonas - pastarųjų dviejų minkštimo spalva atinitinka pavadinimą. Saldžiausi yra raudonas ir rausvas, baltas - rūgštesnis. Pomelo žievelės žalsvos arba geltonos, nuostabiai kvapnios, jos tinka naudoti patiekalų paskaninimui: desertuose: kepiniuose ir uogienėse, mėsos ir žuvies patiekaluose, salotose, padažuose, cukatams ruošti. Pomelo minkštimas patiekaluose pakeičia greipfrutą, apelsiną arba ananasą.

Paruošimas: 

Norint lengviau išpjaustyti skiltelių minkštimą, nuluptą pomelą palaikome šaldytuve, kol baltos membranos susitrauks ir sukietės. Dabar pirmiausia nuskutame aštriu peiliu baltą išorinę membraną, po to skiltelių minkštimo segmentus nupjaustome peiliu nuo išilginių plėvelių.

Pirmas bandymas: šviežias pomelas vazelėse - nepakartojamas
Jeigu pomelo minkštimas trapus ir sausas, gabaliukus apliejame vaisių sultimis, "Grenadine" arba "Grand Marnier" likeriu. Prieš pateikiant atšaldome.

Antras bandymas: sultys - nuostabus
Taurėse parodytas sulčių kiekis, gautas išspaudus iš pusės greipfruto (kairėje) ir pusės pomelo (dešinėje). Pomelas yra mažiau sultingas, tačiau skonis visiškai nesiskiria nuo raudonojo greipfruto: truputėlį saldus, tirštas, citrusiškas rūgštumas, kartumo tik užuomina.

Trečias bandymas: garnyras prie kepsnio - puikus
Pomelo minkštimą pakepiname 2-3 min. įkaitintame svieste, pridedame druskos, raudonųjų / rausvų ar margaspalvių maltų pipirų. Pateikiame šalia mėsos ar žuvies kepsnio.

Ketvirtas bandymas: pomelas + salotos+ burokėliai = fantastiškas skonis

Receptas yra čia.

Penktas bandymas: Pomelo saldainiai

Receptas yra čia.

Skonių lentelėje pomelas gauna 8 balus ir atsiduria aukštesnėje vietoje, negu jo pusbrolis greipfrutas, vien dėl savo patogumo ir išvaizdumo naudojant pomelą įvairiuose patiekaluose.

Mano ragautų egzotiškų vaisių įvertinimo lentelė:

10 - fantastiškas:  graviola arba pau-pau, persimonas, 

9 - puikus: mangas, ananasas, avokadas, granatas

8 - nuostabus: kinkanai, figos, kiviai, apelsinai, pomelas

7 - gardus: tamarindai, datulės, bananai, greipfrutai

6 - skanus: guava, kokosas,

5 - įdomus: karambola, opuntijos kriaušė

4 - geras: papaja, svarainis,

3 - neypatingas: pitaja, kivanas, fizalis

2 - beskonis:  unedas (arbutas žemuoginis)

1- šlykštus: durianas

Kivanas arba "Afrikos raguotas melionas"

Nusipirkau kivaną (kiwano) susižavėjusi jo išore: ovalo formos "spygliuotis", sveriantis apie 100 g,  nepaprastai ryški oranžinė glotni su spygliais žievelė nusėta geltonais taškeliais. Maniau, jog bus kažkas rūgštaus, sultingo, egzotiškai paslaptingo. Sumokėjau $7.99, vaisius įdūrė į pirštą nieko apie jį nenusimanančiai kasininkei ir tuo mane dar labiau sužavėjo - mat šis mažylis moka apsiginti, juk neveltui jis pramintas "Afrikos raguotu melionu".
Nusivylimas atėjo vėliau, namie, šį vaisių perpjovus pusiau. Vaisiaus žalsvas vidus skoniu ir tekstūra priminė pernokusį agurką. Truputėlį rūgštelėjęs, sėklos gana kietos, beskonės, minkštimas glitus, gal kažkiek primena arbūzo ar meliono skonį, tačiau tai artimiau surūgusio agurko padermei; kvapas primena agurkinio šampūno kvapą. 
Kivanas kildinamas iš Afrikos Kalahari dykumos, kur jis auga lyg mažas moliūgas, gulėdamas ant žemės, prikibęs prie vijoklinio stiebo. Kivanas giminiuojasi su agurku, arbūzu, melionais ir moliūgais. Gražiausias savo šeimoje, bet prasčiausias savo skoniu - toks apsišaukėlis dabita yra šis vaisius. Kivanai didesniais kiekiais auginami Naujojoje Zelandijoje, JAV Kalifornijos valsijoje bei kituose šiltuose kraštuose; juos lengva užsiauginti šiltnamyje arba balkone. Kivano paskirtis dažniau dekoratyvinė: papuošti vaišių stalą, sudaryti vaisių puokštę. Kivano nereikia laikyti šaldytuve, jis apie 6 mėnesius (nuo nuskynimo datos) gali išgulėti vidury stalo krepšelyje, prieš atsiras rudos pūvio dėmelės.
Kivano minkštime yra vitaminų C, A, kalcio, geležies. Žievelė kieta ir nevalgoma, minkštimas vandeningas, numalšins dykumos keliautojo troškulį.

Paruošimas:
Vaisių išilgai pjauname pusiau. Sriubiniu šaukštu į dubenėlį išskaptuojame minkštimą.

Pirmas bandymas: jogurtas - neblogas
Vienos kivano puselės minkštimą sumaliau blenderyje, pridėjau:

• 1/2 citrinos sulčių ir žievelės tarkučių
• 2/3 stiklinės graikiško jogurto
• 2 valg. Š. akacijų medaus

Viską gerai išmaišiau, supyliau į kivano žievelės puseles, pateikiau su maraskino vyšniomis. Skonis geras, įdomus, jautėsi maltų sėklų krisleliai, lyg malti riešutų kevalai.

Antras bandymas: salsa - geras
Čia kivano minkštimas, sumaišytas su citrinos sultimis, druska ir pipirais, atstoja salsos padažą ir agurką. 

• Vienos kivano puselės minkštimas
• 1/2 citrinos sulčių
• 2 vnt. marinuotų guindilla pipirų
• 1/4 raudonojo svogūno
• 1 pomidoras
• 1 valg. Š. kalendros lapelių, susmulkintų
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/4 arb. š. maltų čilės pipirų

Šakute susmulkinau kivano minkštimą, atskirdama sukibusias į gumulus sėklas. Smulkiai supjausčiau pomidorą, pipirus ir svogūną. Pridėjau likusius ingredientus sumaišiau dubenėlyje ir palikau 1 val. šaldytuve: skoniams persisunkti ir patiekalui atšaldyti. Pateikiau kivano puselėse.
Salsa gavosi įdomaus skonio, kivanas paįvairino įprastinius salsos ingredientus. Truputis glitumo netrukdė - priminė okrą, populiarią daržovę Lotynų Amerikos virtuvėje. Kietos sėklos kramtant malonesnės, negu sumaltos.

Antrąkart pirkčiau šį vaisių tik dekoratyvinio jo panaudojimo sumetimais, o vėliau, kad neprapultų, gaminčiau vėl salsą. Jei kas pavaišintų kivanu naujame, man nežinomame pavidale - nepraleisčiau progos paragauti.
Kai kas kivano skonyje randa panašumų į kivį, bananą ir žaliąją citriną - aš to nepajutau. Mano patyrimu skonis yra rūgštus agurkinis, o konsistencija gliti, sėklos kietos ir beskonės. 10 balų skalėje kivanui duočiau 3 - neypatingas skonis, bet graži išorė.

Mano ragautų egzotiškų vaisių įvertinimo lentelė:

10 - fantastiškas:  graviola arba pau-pau, persimonas, 

9 - puikus: mangas, ananasas, avokadas, granatas

8 - nuostabus: kinkanai, figos, kiviai, apelsinas, pomelas

7 - gardus: tamarindai, datulės, bananai, greipfrutas

6 - skanus: guava, kokosas,

5 - įdomus: karambola, opuntijos kriaušė

4 - geras: papaja, svarainis,

3 - neypatingas: pitaja, kivanas, fizalis

2 - beskonis:  unedas

1- šlykštus: durianas

Marinuotos čilės

Nors nelaikau savęs ypatinga aštrumynų mėgėja, tačiau prieš 10 metų turėjau juokingai-tragiškos patirties, kai mano skoniui pagamintais vištienos-pipirų asorti iešmukais pasivaišinę svečiai (veiksmas vyko gamtoje prie laužavietės) likusią dienos dalį praleido išsižioję po miškus lakstydami bei šalimais tekančiame upelyje skalaudami savo "degančias" gerkles...
Dauguma mano ruošiamų patiekalų skirti visai šeimai, nuo mažo iki seno, bei tarptautiniams draugams, todėl labai saikingai naudoju prieskonius. Patirtis mane išmokė: dabar ugningus priedus, padažiukus ir pagardus, pasigaminu mažais kiekiais, pasikavoju šaldytuvo gilumoje ir dalinuosi tik su ištvermei patikrintais bei perspėtais asmenimis.
Net jeigu nevalgote aštriai, maisto ruošai gali prireikti pipirų marinato, t.y. to aštrumu, skoniu ir kvapais prisisunkusio skysčio, kuris yra nuostabus prieskonis, nepaliekantis taškelių ant salotų, nedrumsčiantis buljono skaidrumo, ypač praverčia ruošiant žuvį ar mėsą drebučiuose.
Parduotuvėse ekologiškų marinuotų pipirų pasirinkimas labai ribotas. Pirkti švieži pipirai po savaitės-kitos suvysta, džiūva ir pūva. Marinavimas pratęsia pipirų galiojimo laiką metams. Marinavimui netinka jodo druska, naudokite tik gryną jūros arba akmens druską be priedų. Venkite pipirų, kurie yra minkšti, sudžiūvę ar išblukę. Jeigu iš pipirų pašalinsite sėklas, jie bus mažiau deginantys, geriau atsiskleis pipirų skonis.
Paruošimui reikia turėti 500 ml sterilizuotą stiklainiuką su dangteliu, didelį ir mažą puodus, gumines pirštines - apdorojant pipirus. Jokiais būdais pipirinėmis rankomis nelieskite veido, nosies, akių, vaikų, gyvulių ir kitų mylimų padarų!
Produktai:

• 300 g įvairių aštrių ir neaštrių pipirų
• 3-4 skiltelės česnako,
• 1 stiklinė 5% acto (250 ml)
• 2 arb. š. druskos
• 2 arb. š. cukraus
• 1 lauro lapelis - nebūtinai
• 3-4 juodieji pipiriukai - nebūtinai

Paruošimas:

1. Užkaičiame virdulį vandens. Kruopščiai nuplauname lauro lapelį, pipirus ir jų stiebelius. Kiekvieną pipiriuką įpjauname, kad vėliau marinatas prasiskverbtų vidun arba tiesiog supjaustome norimo dydžio gabalėliais. Stiklainį sausakimšai prikemšame pipirais, įdedame česnako skilteles.
2. Puode užviriname 1 stiklinę vandens, pasūdome, pridedame cukraus, juodųjų pipirų grūdelius ir lauro lapą, pilame 1 stiklinę acto. Paverdame apie 3 min.
3. Pipirais prikimštą stiklainį pastatome į didelį puodą, iš išorės iki pusės apsemiam verdančiu vandeniu iš virdulio. Į stiklainį pilame paruošą karštą marinatą. Steriliu peiliu paspaudžiame tarp pipirų, kad iš jų išleisti oro burbuliukus. Pilame daugiau marinato, bet paliekame 2 cm tarpą orui, ir užsukame dangtelį. Taip puode su vandeniu įstatytą stiklainį paviriname apie 15 min. Ištraukiame stiklainį iš vandens ir paliekame 6 val. atvėsti kambario temperatūroje.
4. Laikome vėsioje, tamsioje vietoje ne mažiau kaip 2 savaites iki vartojimo. Saugome šaltai po atidarymo.

P.S. Kartu su pipirais marinavimui tinka čiobrelis, raudonėlis ir bazilikas. Taip pat galite pabandyti į stiklainiuką su pipirais pridėti susmulkintų morkų, žiedinių kopūstų, garstyčių sėklų, juostelėmis supjaustytą svogūno galvą arba mini svogūnėlius. Jeigu naudojate obuolių actą, cukrus marinatui nebūtinas.

Ananaso žiedas (kepti nereikia)

Prieš šimtmetį ananasas europiečiams buvo retenybė, ypatingas vaisius; juo vaišindavo tik išskirtinius svečius, ananaso vaizdai puošdavo pastatų fasadus taip demonstruodami šeimininkų turtą ir svetingumą. Šiandien - tai visiems prieinamas vaisius, vertinamas dėl savyje talpinamų vitaminų (A, B, C, E), prieš-uždegiminio, virškinimą reguliuojančio poveikio.

Kulinaro Jacques Pepin pavyzdžio įkvėptas skaisčiai geltonas žiedas su baltu burbulu viduryje - tai puikus užbaigimas sočiam baliukui. Lengvas, kupinas tropikų kvapo desertas bus populiarus netgi saldūmynų vengėjų tarpe. Jeigu perkate ananasą, rinkitės didelį, be pūvimo dėmelių, be vyno kvapo. Visiškai žalias ananasas, paliktas virtuvėje ant stalo, prinoksta  per 1-2 savaites ir tarnauja kaip puošmena. Neprinokęs ananasas turi nuodingų savybių. Vieno ananaso turėtų užtekti 8-12 asmenų.



Produktai:

• 1 didelis prinokęs ananasas
• 2 valg. Š. skysto medaus
• 30 ml. tamsaus romo, aš naudoju Bacardi
• 1 žalioji citrina
• 200 g mascarpone sūrio

 
Paruošimas:

1. Nupjauname ananaso viršūnę ir apačią. Peiliu nupjaustome žievę aplink, truputis rudų akučių gali palikti - jos yra valgomos. Visas žieves išmetame.
2. Peiliu skeliame ananasą išilgai į keturias dalis, išpjauname šerdį. Ananaso šerdį supjaustytome plonais šiaudeliais ir pateikiame kaip puokštę stiklinėje. Tokie ananaso šiaudeliai valgomi pirštais kaip užkandis, naudojami gėrimuose pamaišymui arba tinka "Žiuljeno" salotoms paruošti.
3. Ananaso puseles supjaustome 1 cm storio riekutėmis, sudedame į platų dubenį, tolygiai apiberiame žaliais citrinos žievelės tarkučiais, apliejame medaus, romo ir citrinos sulčių mišiniu. Paliekame šaltai marinuotis apie 1 val.
4. Pateikiame ananaso skilteles mažoje lėkštelėje sudėję į žiedą, kurio centre šaukštu įsodiname maskarponės sūrio rutuliuką. Viską apliejame dubenyje susidariusiomis marinato sultimis.

Ananaso šerdies šiaudeliai - puošmena gėrimams.

Ananasas marinuojasi.

Ši lėkštelė jau pasiruošusi keliauti į stalą.