"Ljež" belgiški vafliai

Išbandžiau galybę mielinių vaflių receptų, iš kulinarinių knygų ir Interneto svetainių. Šis vaflių receptas yra sudarytas pagal mano patirtį, pagal mano naudojamus ingredientų kiekius, ištobulintas pagal mano kulinarinę "ekspertizę", - tad autorystė irgi priklauso man. Aš esu mielinės tešlos nemėgėja (mėgstu ją gaminti, bet vengiu valgyti), tačiau šie vafliai - išimtis. Gal todėl, kad jie man primena ragautų Belgijoje vaflių skonį?

Pagal šį receptą vafliai iškepa traškūs išorėje, tamprūs viduje, savo pagrindu tešla yra nesaldi, bet kupina išsilydžiusių ir pradėjusių karamelizuotis cukraus gabalėlių - belgiškų "Liège" (tariasi "ljež" - pranc.) vaflių esminio ingrediento. Jeigu gausite nusipirkti autentiško "Belgiško perlų cukraus" - tai valio! Netinka smlukus "Perlinis cukrus" - šis nesuspėja išsilydyti, lieka tešloje balti traškūs taškeliai. Puikiai tinka sutrupinti balto rafinuoto cukraus kubeliai.

Kadangi "Ljež" vaflių skonio ir tekstūros unikalumas slypi karamelizuoto cukraus pursluose ir mielinės tešlos tamprume, nerekomenduoju naudoti vaflių skonį nuslopinančius priedus. Nereikia jokio saldaus sirupo, jokios cukraus pudros, netgi vanilės nerekomenduoju naudoti. Pakanka tik vaflius apšlakstyti lydytu sviestuku, arba išvis be priedų - nuostabiai skanu valgyti laikant vaflį tarp pirštų, užsigerti stipria kavute.

Tešlai kildinti reikia mažiausiai 30 min. laiko, tad geriau šį patiekalą gaminti savaitgaliu; arba užmaišome tešlą iš vakaro ir kildiname pernakt virtuvės patalpoje, o kepame kitos dienos ryte - savaitės metu.

Paruošimui reikia turėti vaflinę storiems vafliams kepti, 0,5 l talpos puodelį, kitą 1 l talpos puodelį - nebūtinai, didelį dubenį - tešlai maišyti, mikserį arba plakimo šluotelę, grūstuvę ir rėtuką su dubeniu - cukraus kubeliams sutrupinti, silikoninį teptuką - vaflinei patepti. Išeiga 12 storų vaflių.

Produktai:

• 15 g šviežių mielių, arba vienas (7-8 g) pakelis sausų mielių
• 1,5 Valg. Š. cukraus
• 1 puodelis (240 ml) šilto (40°C) pieno
• 100 g sviesto, kambario temperatūros
• 1 vnt. kiaušinis
• 1/2 arb. š. druskos
• 3 puodeliai (710 ml) kvietinių aukščiausios rūšies miltų
• 100 g "Belgiško perlų cukraus" arba 150 g (1 puodelis) balto cukraus kubelių
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus - vaflinei patepti

Paruošimas:

1. Puslitriame puodelyje sumaišome mieles su cukrumi, pilame 1 puodelį šilto pieno, išmaišome ir paliekame šiltai 10 min. Aš įstatau puodelį į dubenį su karštu vandeniu (iš karšto čiaupo). Šviežios mielės po 5 min. pradės putoti, po 10-15 min. mišinio tūris padvigubės. Jei mišinys nesuputojo, keičiame mieles ir bandome viską iš pradžių.
2. Į dubenį pilame suputojusį mielių mišinį, dedame minkštą sviestą, įmušame kiaušinį, beriame druskos - viską išmaišome mikseriu arba plakimo šluotele. 
3. Dabar beriame į skystą mišinį miltus, rankomis išmaišome tešlą. Tešla turi būti gana lipni. Paliekame tešlą brinkti 10-15 min. - per šį laiką miltuose esantis glitimas išbrinks, tešla taps tampri ir elastinga, reikės mažiau minkyti. 
4. Minkome tešlą laikydami ore, rankose, maždaug 5-10 min. Aš minkau pagal "visatos principą", t.y. abiejų rankų nykščiais iš centro tešlą minkau link kraštų, o tuo metu likę pirštai stumia tešlą kitoje pusėje į gumulo centrą; vis pasuku tešlos gumulą apie centrinę ašį, taip gaunasi, jog tešla iš centro į visas puses tempiasi ir glitimas joje formuoja mikro sluoksnius. Šitaip minkyta tešla yra puri, nesugniūždyta, drėgna (nereikia naudoti papildomai miltų, kaip pvz. minkant ant lentutės - tokia tešla yra sausesnė ir kietesnė). Minkymo pabaigoje tešla turi pradėti atšokti nuo rankų. 
5. Dedame tešlos kamuolį į dubenį, uždengiame šiek tiek drėgnu lininiu rankšluosčiu ir paliekame nakčiai virtuvės temperatūroje; arba kildiname tešlą 30-60 min. šiltai, t.y. 35°C (96°F) temperatūroje (aš truputį pakaitinu ir išjungiu orkaitę, ranka patikrinu, kad būtų maždaug karštos vasaros dienos temperatūra ir tada išjungtoje orkaitėje kildinu tešlą).
6. Jeigu gavote nusipirkti belgiško "Perlų cukraus", tada šį punktą galite praleisti. Cukraus kubelius nedidelėmis porcijomis grūstuvėje suskaldome į 5-7 mm gabalėlius. Gautus cukraus gabalėlius persijojame rėtuke. Iš 150 g cukraus kubelių rezultate turi gautis apie 100 g smukesnių gabalėlių ir apie 50 g nusijoto cukraus. Vafliams naudojame tik rėtuke esančius gabalėlius, smulkų nubyrėjusį cukrų pilame į cukrinę -  kitiems gardėsiams. 
7. Į dubenyje dvigubai tūriu išsipūtusią tešlą švelniai įmaišome cukraus gabalėlius. 
8. Įkaitiname iki maksimalios temperatūros vaflinę. Abu kepimo paviršius ištepame aliejumi.  Iš tešlos atgnybiame maždaug mandarino dydžio tešlos gumulus, dedame į vaflių formas. Uždengiame vaflinę ir kepame 6 min. - elektrinėje vaflinėje; arba po 3 min. iš kiekvienos pusės - jeigu vaflinė suvožtinė ir kepame virš liepsnos. Tiekiame į stalą tuojau pat, galima apšlakstyti lydytu sviestuku. 

Cukrus išmaišytas su mielėmis.

Laukiame kol suputos mielės.

Kupinas puodelis cukraus kubelių - 150 g.

Sutrupinus ir nusijojus lieka tik apie 100 g cukraus gabalėlių

Į iškilusią mielinę tešlą įmaišome cukraus gabalėlius.

Į mielinę tešlą įmaišyti cukraus gabalėliai.

Tešlos gumus dedame į kiekvieno vaflio skyrelį; vaflinė turi būti gerai įkaitusi, paviršiai patepti aliejumi,

Iškepusiuose vafliuose matyti karamelizavusio cukraus purslai.

Mieliniai vafliai apšlaksstyti sviestuku.

Mažesni vafliai iškepa iš slyvos dydžio tešlos gabaliukų. 

Tokie vafliai parduodami Belgijoje. 

   

Belgiški mieliniai vafliai Briuselyje, vitrinoje.

Orkaitėje kepti Briuselio kopūstai

Dauguma apie briuselio kopūstų (juos vokiečiai vadina "Rožių žedų kopūstai") skonį kalba negatyviai, tačiau neapsigaukite, išdrįskyte jų paragauti. Šie mažučiai, traškūs žali gražuoliai savo skoniu labai artimi mums pažįstamiems gūžiniams kopūstams, tačiau briuseliukuose dar yra kartumėlio, riešutiškumo.

Jeigu paminėti briuselio kopūstų naudą sveikatai, tai jie yra nepaprastai turtingi vitaminais K, C, B, folio rūgštimi ir daugybe kitų sveikatai reikalingų mikroelementų. Briuselio kopūstų mėgėjai bus apsaugoti nuo kraujo nekrešėjimo problemų, pajuodusių paakių, blogo cholesterolio (LDL) pertekliaus, daugelio žarnyno ligų; netgi yra studijų, įrodančių šios daržovės nepaprastas priešvėžines savybes.

Man asmeniškai labiau patinka orkaitėje apskrudinti briuselio kopūstėliai, lyginant su garintais arba virtais. Šis patiekalas tinka vegetariškam / veganiškam stalui paįvairinti, arba gali būti rudeniniu garnyru šalia mėsos kepsnių.

Paįvairinimui keptus briuselio kopūstus prieš kepant galima apiberti rūkytos šoninės (bacon - angl.) gabaliukais, į juos įmaišyti šviežių spanguolių arba kitų rūgščių vaisių gabalėlių. Apkeptus dar karštus briuselio kopūstus galima apiberti smulkintais riešutais, džiuvesėliais arba jūsų megstamo sūrio trupiniais.

Patariu pirkti briuselio kopūstus ant stiebo - tokie jie bus traškesni, neapdžiuvę, nesuvytę. Nuo vieno 80 cm stiebo aš nuskabiau maždaug 600-700 g kopūstėlių.

Čiame recepte kopūstėliai pjaustomi pusiau - taip jie labiau prisigeria padažo. Klevų sirupas arba cukrus padeda kopūstėliams tamsiai rudai karamelizuotis, tačiau šis ingredientas yra nebūtinas. Puikūs kopūstai iškepa pagardinti vien aliejumi, druska ir pipirais.

Paruošimui reikia turėti didelį dubenį, puodelį, mentelę. maždaug 2 cm gilumo blėkutę, tinkančią kepimui orkaitėje.

Ingredientai:

• 0,6 kg briuselio kopūstų
• 2 Valg. Š. rafinuoto (šviesaus) alyvuogių aliejaus, arba labai tinka vynuogių kauliukų apiejus
• 1/2 arb. š. smulkios druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 Valg. Š. klevų sirupo arba 1/2 Valg. Š. cukraus - nebūtinai
• sauja (2 Valg. Š) šviežių čiobrelių, šalavijo, petražolių - papuošmui ir galutiniam pagardinimui - nebūtinai

Paruošimas:

1. Paruošiame 205°C (400°F) karštumo orkaitę. 
2. Briuselio kopūstus tiesiai su visu stiebu nuplauname ir gerai nuvarviname, galima palikti apdžiūti 10 min. virtuvėje ant stalo. 
3. Puodelyje sumaišome aliejų, klevų sirupą, druską ir pipirus. 
4. Labai aštriu peiliu nupjaustome kopūstėlius nuo stiebo, stambesnius kopūstėlius pjauname išilgai pusiau - tokie jie geriau prisigers prieskoningo padažo. Dubenyje kopūstėlius apliejame ansksčiau paruoštu padažu ir gerai išmaišome.  
5. Pažeriame kopūstus and kepimo blėkutės vienu sluoksniu. Kepame orkaitėje nepridengus, apie 35-40 min. Viduryje kepimo kopūstelius mentele apverčiame. 
6. Tiekiame į stalą tuojau pat, apibėrus pasirinktais šviežiais žalumynais (nebūtinai).

Briuselio kopūstai dubenyje apliejami padažu.

Briuselio kopūstai kepami ant blėkutės juos pažėrus vienu sluoksniu. 

Karšti briuselio kopūstai tiekiami į stalą. 

Pabaigai siūlau pasiklausyti labai populiaraus Belgijoje daininiko Stroame.
Man asmeniškai Belgijos pop kultūroje labai įdomi yra grupė Daan.


O išvremingiausiems - mano kulinariniai įspūdžiai iš kelionės po Belgiją.

***

Kas vasarą mes visa šeima keliaujame vis į nauą Europos valstybę. Norisi vaikams pristatyti Europos kultūrinį turtą, įvairovę, pajusti senamiesčio gatvių jaukumą ir patirti etninių benduomenių savitumą. Šiais metais aplankėme Belgiją.

Šeimoms su 2-14 metų amžiaus vaikais labai rekomenduočiau aplankyti šį kraštą: Mini Europos parkas, Atomium, Bruge ir Briuselio senamiesčiai, žaislų muziejus, įvairūs parkai... Belgijoje yra labai tvarkinga viešo transporto sistema; mano vaikams kelionės autobusu, traukiniais, lavais ir arkliais kinkyta karieta - viskas buvo pramoga. Pasakiški viduramžių laikų miesteliai, turistams draugiški žmonės (nors ir kalba prancūziškai), visi žmonės malonūs ir švarūs, netgi valkatos, kurių Briuselyje matėme tik 2 vietose, ir tie buvo gyvenimu besidžiaugiantys.

Man gastronomija - tai labai svarbi kultūros dalis; aplankytų vietų prisiminimai siejasi su naujais patirtais maisto skoniais, kvapais, vaizdais. Buvo labai keista atrasti, jog Briuselyje, briuselio kopūstų sezono metu, nė viename restorane nebuvo šio patiekalo; netgi padavėjai kėlė iš nuostabos antakius, jog kažkas užsakinėja šią daržovę.

"Flamandiškas troškinys su belgiškomis bulvytėmis" 

Avienos šonkaulinis kepsnys su keptu pomidoru ir ankšnėmis pupelėmis. 

Midijos garintos vandeny, pagardintos tik druska ir salierais. 

Šiaip belgiška virtuvė man pasirodė labai švelni, "dietiška", labai mažai maiste naudojama prieskonių: tik druska, balti pipirai ir salierai.  Netgi česnako neaptikau jų maiste. Pasiilgau pietietiškų, rytietiškų, meksikietiškų skonių. "Belgiškos bulvytės", tiek mažose senamiesčio užeigėlėse, tiek prašmatniuose restoranuose, priminė tuos siaubingus šaldytus pusfabrikačius, keptus amžinai nesenstančiame aliejuje. Mano nuomone, daugumoje Briuselio restoranų tiekiami mėsos kepsniai - kepti ant nepakankamai prikaitinto grilio/keptuvės - viduj mėsa žalia ir šalta, išorėje vos vos pilkštelėjusi. Patikimiau buvo užsakinėti restoranuose troškinius, ypač patiko jų tautiniai jautienos mėsos kukuliai flamandų padaže "Boeuf boulette et sauce flamandes" ir triušienos kukuliai belgiškame padaže "Boulettes sauce Lapin belgique". Labai sužavėjo belgiškas patiekalas - krevetėmis įdaryti pomidorai "La tomate aux crevettes". Visų šių patiekalų receptų reiks ateity pasieškoti ir bandyti atkurti tą nepamirštamą Belgijoje patirtą jų skonį.

Šokolaterijų lentynos linksta nuo įvairovės išrikiuotų šokoladukų, kuriuos meistriškai iš pirktinių dėžučių krauna parduotuvėlių sąvininkai - tokių belgiškų šokoladukų aš galiu nusipirkti ir prie mano namų artimiausioje maisto krautuvėje. Išnaršėme Briuselį kiaurai-išilgai ir radome tik 2-3 šokolaterijas, kuriose šokoladas buvo gaminamas vietoje.

Labiausiai patiko ledai ir šokolas iš Pierre Marcolini krautuvės.

Tikri "Belgiški vafliai" kepami iš mielinės tešlos. 

"Pavlovos" morengai, kokio tik širdis pageidauja skonio.

Belgiški šokoladukai vitrinoje.

Belgiški šokoladukai tiesiai iš fabriko - parduotuvės "užkulisiuose". 

Belgiškų desertų puikumas ir įmantrumas privertė mus pamiršti visus kitus skonio receptorių nepasitenkinimus. Jeigu mėgstate kreminius pyragaičius, morengus, florentinus, traškius kruasanus su migdoliniu įdaru, mielinius vaflius su šviežiomis braškėmis, karštą šokoladą, - tai Belgijoje jums tikrai patiks.

Skaniausias Briuselyje maistas - restorane "Atomium", tačiau teko laukti virš 1 val. eilėje, kol pakilome į viršų.

Anticeliulitas

Turbūt kiekvienas turime pažįstamą asmenį, kuris/kuri ekstremaliai kūdinasi, t.y. badauja arba atsisako valgyti tam tikrų skanių patiekalų, sportuoja iki skausmų ar sąmonės netekimo, vynioja savo šlaunis į plastikinę plėvelę, pasitelkia chirurgus į pagalbą, bei kitaip kankina savo kūną. Aš nepritariu mazochizmui, nepraktikuoju jokių čia auksčiau išvardintų kūdėjimo būdų, prisilaikau nuomonės, jog nieko čia blogo, kai žmogaus išorė atspindi jo gyvenseną. Mano principas toks: nepatinka išorė - keisk gyvenimo būdą arba žemink estetinių standartų kertelę.

Visai kas kita yra celiulitas - galiu ramiai gyventi tik tol, kol jo nematau. Vyrams čia geriau pasisekė, tačiau jie irgi gali tapti celiulito aukomis. Kai kurios moterys atranda pirmąsias celiulito apraiškas peržengusios 40-mečio ribą, kiti žmonės - numetę 30 kg ir daugiau svorio. Mano gi šeimoje moterys jau gimsta su celiulitais, vėliau visos laimingai išteka ir prigimdo dukterų... su celiulitais. Genų inžinerija dar nepasiekė tokių aukštumų, kad galėtų pakeisti celiulito paveiktas šeimų dinastijas. Tačiau puoselėti šio estetinio kūno elemento irgi nesiruošiame.

Esu girdėjusi vyrų nuomonę, jog gražiai moteriai celiulitas - kaip plakta grietinėlė ant puikaus deserto. Putlios moterų šlaunys įkvepė tokius žymius tapytojus, kaip Rubensas, Renuaras, Van Gogas, Rembrandtas. Daugelis šiuolaikinių tapytojų bei skulptorių savo darbuose moteriškumą sieja su putliu, minkštu, mažais kauburėliais nusėtu odos paviršiumi...  Tačiau mane tai mažai guodžia.

Belgų dietologai ir moksilninkai nustatė, jog moterys, labai linkusios į celiulitą yra apvalių formų (didelės putlios krūtys ir klubai), švelnių veido bruožų, jautrios ir švelnios odos. Jų hormoninėje pusiausvyroje dominuoja estrogenas, tai ginekoidinis tipas. Šios moterys priskiriamos "Romėniškos statulos" tipui, suprask: marmuro išvedžiojimai - tai celiulito rievės... Tie patys belgai siūlo būtent šiam tipui skirtą dietą, kurios pagrindas - pusryčiams ruošiamos šviežios citrusų sultys. (Šaltinis "The Health Magazine" 2011 m. vasaris).

Dažniausiai skaitau visokius patarimus žurnaluose tik dėl juoko, tačiau šis man įstrigo, nes apie tokį citrusų kokteilį girdėjau jau keletą kartų ir iš įvairių šaltinių, kaip imunitetą stiprinantį, priešvirusinį,  riebalines liaukas tirpinantį, organizmą valantį, kepenų veiklą stimuliuojantį, odai suteikiantį spindesio ir t.t. Viso to stebuklingo poveikio priežastis yra greipfrutas - gamtinis antivirusinas, steroidas ir organizmo valiklis.

Bandau šio gėrimo efektyvumą jau 2 savaites, pastebėjusi teigiamus rezultatus celiulito zonoje, tuojau pat apie tai pranešiu. Kol kas tik pastebėjau, jog mano dienos pradžia tapo energingesnė, mažiau traukia prie saldumynų, ir šiaip: LABAI SKANUS KOKTEILIS.

Kadangi rūgšties skonio receptoriai išsidėstę mūsų liežuvio šonuose, šias sultis patartina gerti per šiaudelį, - taip mažiau jausis rūgštis. Jeigu pasitaiko labai rūgštus greipfrutas, aš sultims nenaudoju citrinos, o kartais gėrimą pasaldinu pridėjusi 1 bananą ir suplakusi mišinį blenderyje. Taip pat galima sultis skiesti tyru vandeniu.

Paruošimui reikia turėti sulčiaspaudę.

Produktai: 

• 1 greipfrutas
• 1 apelsinas arba 2 mandarinai
• 1/2 citrinos

Paruošimas:

1. Kokteilį ruošiame ryte tik akis prakrapščius ir dantis išsivalius.
2. Nulupame citrusų žieveles, išspaudžiame sultis.
3. Geriame sultis lėtai, per šiaudelį. 
4. Po 20 min. pertraukos pusryčiaujame.

P.S. Anot belgų dietologų, antras moterų tipas - "Bizantietės" - yra trapios, siaurų klubų ir mažų krūtų moterys. Jų probleminė zona yra padidėjęs, išsiveržęs pilvas. "Bizantiečių" organizmui dažnai būdingas estrogenų trūkumas.

Trečias tipas - "Amazonės" -  androidinio tipo moterys, jų organizme dominuoja testosteronas. Jų charakteriui būdinga agresija, kūnas raumeningas, krūtys stangrios, o jei "Amazones" apkūnios, - tai kietai, nesudribusios. "Amazonių" problemos yra riebi oda, padidintos odos poros. Jos labai mėgsta mėsos patiekalus. Šio tipo moterims, esant kūno viršsvoriui, jį labai sunku numesti.

Bulvės "Fri" keptuvėje

Kadangi nenaudoju nei antrąkart užkaitinto aliejaus, nei teflonu dengtų indų, mano apynaujas gruzdintuvas, kitaip dar vadinamas fritiūrine, prieš porą metų iškeliavo į savartyną. Nuo to laiko neturėjau nei vienos progos apgailestauti dėl savo sprendimo: virtuvės spintelėje atsirado vietos sulčiaspaudei, išmokau visus gruzdinimus atlikti mažame puode arba keptuvėje, žymiai taupesnėmis aliejaus sąnaudomis.

Jūsų dėmesiui ir skrandžiams pateikiu receptą idealiai traškių apkepintų bulvių, visų vaikų ir sieloje nesenstančių gurmanų mylimo patiekalo.  Lietuvoje patiekalas pakrykštytas "Fri" vardu; Frire - prancūzų kalboje reiškia "keptas". Likusiame pasaulyje patiekalas vadinamas "French fries", dar belgai bando užginčyti, kad jie pirmieji taip pradėjo kepti bulves; tačiau, komerciškai vertinant, didžiausio pripažinimo patiekalas susilaukė Amerikoje.

Bulvės "Fri" labai populiarios kaip užkandis vaikų pasižaidimų progoms paruošti. Jeigu bulves gruzdiname garnyrui, jas pateikiame šalia rūkyto kumpio ir rauginto agurko griežinėlių, arba prie tokių Amerikos virtuvės patieklų kaip mėsainis ir dešrainis.

Ruošiant bulves "Fri" aš apskaičiuoju, jog vienam dideliam žmogui reikės pusantros bulvės, o vienam vaikui užtenka vienos bulvės. Paruošimui reikia turėti 20-25 cm skermens keptuvę, popierinio rankšluosčio arba rėtuko virš dubens - aliejui nuvarvinti.

Produktai:

• 3-5 didelės bulvės, geriausiai tinka Russet rūšis
• 1/2 stiklinės aliejaus
• 1/2 arb. š. druskos

Paruošimas:

1. Bulves nuskutame, nuplauname ir nusausiname. Supjaustome pradžioje 7-10 mm griežinėliais, po to 7-10 mm storio šiaudeliais.
2. Keptuvėn pilame 1 cm aliejaus, kuo platesnė naudojama keptuvė, tuo daugiau teks pilti aliejaus. Aliejų įkaitiname iki 180º C (375º F). Jei neturite kulinarinio termometro, karštumą tikrinkite mediniu šaukštu: panardinus medinio šaukšto galą, apie jį turi pradėti inirtingai kilti burbuliukai.
3. Toliau patiekalą ruošiame partijomis po vieną - pusantros bulvės. Bulvių šiaudelius dedame į įkaitintą aliejų vienu sluoksniu, kad jos nesuliptų, atskiriame mentele arba kulinarinėmis žnyplėmis. Gruzdiname vartydami 3-4 min. Gražiai parudavusias bulves išgriebiame mentele ir dedame ant popieriniu rankšluosčiu iškolotos lėkštės arba tiesiog į rėtuką virš dubens. Rėtuke bulves pasūdome žiupsneliu druskos ir pavartome. 
4. Kepimą kartojame su likusiomis bulvėmis.
5. Bulves "Fri" pateikiame su kečupu, garsyčiomis, majonezu, veganezu ar kitokiu mėgstamu padažu.

 

P.S. Jeigu kepate didesnį kiekį bulvių, anksčiau iškepusias laikykite praviroje orkaitėje nustatytoje min. kaitrai. Taip laikomas patiekalas išliks karštas ir traškus 30 min.