Foršmakas arba silkės kapotinis

Jums pateikiu mano prosenelės Janinos Rytvinskaitės (1886-1976) šeimos receptą. Interneto platybėse ir kulinarinėse knygose rasite, jog "Foršmakas" yra suomių, žydų ir Rytų Europos tautų patiekalas. Mano prosenelės šeima buvo bajorai iš Minsko apylinkių, tad jos receptas matomai atkeliavo iš tų kraštų. Mano receptas tikrai ne žydiškas, visai ne košerinis: čia silkė sumaišyta su pieno produktu - sviestu. Analogiško recepto internete neradau, tačiau tikiuosi, jog mes ne vieninteliai Lietuvoje gaminome būtent šitokią silkės užtepėlę. Prašau pakomentuokite, jeigu jūsų šeimoje gaminote kažką panašaus. 

Prosenelė, o vėliau jos išmokintos močiutė ir mama gamindavo "Foršmaką", kai gaudavo nusipirkti labai sūrios silkės. Perkant silkę parduotuvėje ar turguje, pirkėjas negauna jos paragauti ir niekad nežinai: kokio sūrumo/saldumo bus silkė. Salstelėjusi ir riebi silkė skani be priedų, ją natūralią tiekiame kaip gardėsį su karštomis bulvėmis tik lengvai paskanintą svogūnais ir citrinų sultimis, arba gardžiuojamės silkių sumuštiniais. O gavę persūrią silkę, 1-2 val. mirkome ją šaltame vandenyje - taip dalis perteklinės druskos išplaunama; bet ilgiau silkės mirkyti neverta, nes bus prarastas ir natūralus silkės skonis. Pesūriai silkei lietuviai turi nemažai gerų receptų, kur ji ruošiama su ingredienatais, sušvelninančiais sūrumą: su džiovintomis slyvomis, su grybais, su įvairiomis daržovėmis, su burokėliais, su obuoliais. "Foršmakas" - ne išimtis. Kai silkė labai sūri ir sausoka, ją vis dar galima išgelbėt ir skaniai suvartoti. O gaminimas labai greitas ir paprastas.

Paruošimui reikia turėti rėtį, sūrio tarką, šakutę, kulinarines žirkles, du dubenis. Šiam patiekalui naudojamas sviestas turi būti vėsesnis nei kambario temperatūros, vis dar kietas, bet pasiduodantis minkymui. Morkos - kuo kietesnės, tuo geriau. Silkė turi būti šalta, ir nebūtinai naudoti persūrią silkę. Jeigu jums patiks šis patiekalas, gaminkite "Foršmaką" ir iš puikios silkės, gardžiuokitės per pusryčius, užkandžiaukite dienos metu, vaišinkite svečius.

Produktai:

* 500 g. sūdytos arba marinuotos silkės

* 250 g. sviesto

* 500 g. šviežių morkų (maždaug 6 morkos)

Paruošimas:

1) Silkės marinatą ar sūrymą nuvarviname rėtyje. Jeigu silkė labai sūri, nuplauname ją labai šaltu tyru vandeniu. Paliekame virš kriauklės skysčiui nuvarvėti 10-15 min.

2) Morkas nuskutame ir sutarkuojame sūrio tarka.

3) Sviestą suminkome šakute, turi gautis smulkios sviesto granulės.

4) Nuvarvintą silkę atskirame dubenėlyje susmulkiname žirklėmis. Aišku, jog galima labai smulkiai pjaustyti ant lentutės, bet tada bus silkinės rankos, lentutė ir viskas aplinkui. Mano patirtimi žirklės čia tinka geriausiai.

5) Susmilkintą silkę, morkų tarkius ir sviesto granules sumaišome dubenyje, kol gausis maždaug vientisa masė. Jeigu matyti keli stambesni silkės gabaliukai - juos paliekame, kad valgytojai žinotų, jog tai silkė, o ne desertas.

6) Tiekiame į stalą užtepus ant duonos riekutės, skrebučio. "Foršmako" sumuštiniai labai tinka prie saldžios arbatos su citrina. Likusį "Foršmaką" saugome uždarame indelyje, šaldytuve. Galiojimo laikas 1 savaitė.

Opuntijos arba "dykumos burokėliai"

Tai Amerikos žemyne ant kaktuso auganti daržovė/vaisius; į Euraziją atvežta 18 amžiuje ir išplatinta pietiniuose regionuose, kur šie kaktusiai labai sėkmingai prigijo. Opuntijos ir kaktusų lapai, ant kurių jos auga, kupini vitaminų A ir C; tai geras augalinio kalcio ir vitamino K šaltinis. Mitybos ir medicinos specialistai nustatė opuntijų teigiamą poveikį žmogaus organizmui, o būtent:

• tonizuoja;
• mažina cukrų kraujyje;
• mažina chlestorolio kiekį kraujyje;
• pagreitina žaizdų gijimą;
• antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės;
• gerina kepenų veiklą;
• švelnus nuskausminantis poveikis;
• imuniteto gerintojas...

Opuntijas rekomenduojama dažniau valgyti tiems, kas kenčia nuo glaukomos, II grupės dibeto, kepenų ligų, opų, nuolatinio nuovargio...

Mane supančioje aplinkoje (t.y. JAV) tiek anglakalbiai amerikiečiai, tiek ispanakalbiai imigrantai iš Lotynų Amerikos - visi vadina šį vaisių OPUNTIA, t.y. aiškiai tariamas "T" garsas vidury žodžio. Iš kur čia lietuvių kalbininkai sugalvojo "c" garsą ir pavadino "opuncija"? Tai dar viena modernios lietuvių kalbos "sergėtojų" logikos mįslė. JAV paruotuvėse opuntijos vadinamos Prickly Pear - "spygliuota kriaušė" pavadinimu. Meksikietiškų prekių parduotuvėje šie vaisiai kartais pažymimi "Nopales Fruit" pavadinimu. Nopales - tai kaktuso rūšies pavadinimas, ant kurio auga opuntijos, žali nopales kaktusų lapai irgi valgomi.

Taip atrodo Centrinėje Amerikoje laukinėje gamtoje augantys Nopales kaktusai su opuntijomis ant jų.

Mano izraelietė draugė Galit, kai tik užmato, vis perka opuntijas. Aš jas retai perku, tik kai užeina potraukis egzotikai, kai norisi naujo skonio. Galit sako, kad Izraelyje opuntijos naudojamos šiauriečių žydų tradiciniuose patiekaluose vietoj burokėlio; ten liaudyje juos taip ir praminė: "dykumos burokėliai". Izraelyje opuntijų sezonas trunka 10 mėnesių metuose, tai labai prieinamas izraeliečių valgis. JAV meksikiečių maisto parduotuvėse jų atvežtinių irgi beveik visada yra. Šiltose JAV vastijose, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, kalnuose ir dykumose - visada yra sezonas, kai noksta opuntijos.

Prinokusios opuntijos labai minkštos, skoniu, spalva ir faktūra primena pervirtus burokėlius. Būna dar oranžinės ir geltonos spalvos opuntijos, tačiau maistingiausios ir turtingiausios vertingų medžiagų yra tamsiai raudonos. Aš opuntijose jaučiu prinokusios kriaušės skonį, o kietos mažos tos pačios spalvos sėklytės minkštimo viduje primena vynuogių kauliukus. Opuntijų sėklytės smulkios, jas galima nuryti, nebūtina kramtyti. Opuntijos salstelėjusį minkštimą dengia mėsingas sluoksnis - kuris yra lengvai sūrstelėjęs arba neutralaus skonio, o paviršių dengia plona žievelė. Ši žievelė savo struktūra primena plastiką, tad maistui nenaudojama. Dykumų ožkos opuntijas valgo su žievele ir su visais spygliais. Opuntijomis taip pat minta paukščiai, driežai ir iguanos, tad tai yra vandeningas, maistingas ir kupinas vitaminų gardėsis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.  

Opuntijų paruošimui reikia turėti vieną guminę pirštinę - tai rankai, kuria laikote vaisių, o kitoje rankoje bus peilis, tad antra pirštinė nebūtina. Pirštinė turi būti ne vienkartinė-ploniukė, bet iš tų buitinių, kurios skirtos indų plovimui ir namų valymui. Mat opuntijų žievelę dengia beveik nematomi kaktusiniai spygliukai. Jei manote, kad pirkote bespyglę opuntiją, visgi galite pasigailėti, jei nenaudosite pirštinės. Parduotuvėje pasirenkant tinkamas opuntijas naudokite keturlinką plastikinį maišelį, juo apsaugokite ranką, kuria liečiate šiuos vaisius/daržoves.

Gerai prinokusių opuntijų minkštimą lengvai išimame iš jas supančio apvalkalo. Pirmiausia pjauname opuntijos abu galus, po to peilio galu darome negilų išilginį pjūvį, galiausiai opuntijos saldųjį minkštimą kaip iš švarko išvelkame iš žievės. Kietą opuntiją lupame ir skutame peiliu kaip bulvę. Tokiu atveju pašalinama plonesnė žievelė, lieka ne tik saldus minkštimas, bet ir jį supantis neutralaus skonio apvalakas. Kietos opuntijos griežinėliai geriau tinka salotoms, jie labiau išvaizdūs patiekaluose. Labai minkštos ir sultingos opuntijos tinka vaisių tyrelėms, sultims ruošti. 

Opuntijų griežinėliai arba juostelės naudojamos šviežiose salotose, jais puošiami šventiškos mėsos ar žuvies latiekalo lėkštės pakraščiai. Opuntijų sultimis spalvinami ir skaninami desertai, padažai. Labai skanu opuntijų griežinėlius lengvai atšaldyti, apšlakstyti citrinų sultmis ir tiekti pvz. sekmadienio pusryčių užbaigimui.

Opuntijos paruoštos "preparavimui".

Skutant kietą opuntiją išsaugomas ir sūrtelėjes minkšimo apvalkalas. 

Gerai prinokusios opuntijos griežinėliai.

Veganiška avižų ir linų sėmenų košė

Paprasčiausias ir labai skanus sveikuoliškas receptas. Visa šeima puikiai valgo šią košę. Patiekalui nenaudojami nei cukrus, nei druska, tačiau yra taip labai sveikatai reikalingi avižų-koloidai, kitaip vadinami aventriamidais - jie veikia priešuždegimiškai; ir EPA - rūgštis, mažinanti "blogą" cholesterolį ir normalizuojanti kūno svorį.

Daugelyje šaltinių galite perskaityti, jog EPA randama įvairių žuvų taukuose. Tačiau Japonų mokslininkai neseniai užbaigė 5 metus trukusius tyrimus ir įrodė, jog EPA tikras šaltinis yra augalinis, ir jo pakankamai yra tik 4-iose žuvų rūšyse. Japonai tą žuvų grupę vadina "Mėlynosiomis", jų tarpe sardinės - tos kur sukūriuoja po vandeniu, ir makrelės (skumbrijos). Išaiškėjo, jog EPA yra tik tose žuvyse, kurios plaukia į tolimą šiaurę ir po ledu minta ryškiai žaliu fitoplanktonu. Tačiau termiškai apdorojus šias žuvis, 90% EPA prarandama.

Kitas EPA šaltinis - linų sėmenų aliejus. Jis yra tamsiai žalias, skonis kartus. Japonų tyrimuose dalyvavo daugybė savanorių. Eksperimentais buvo įrodyta, jog cholesterolis ir kūno svoris be papildomų pastangų per 2 mėn. normalizavosi tais atvejais, kai žmonės valgė 4 kartus per savaitę termiškai neapdorotas "Mėlynosios" grupės žuvis, arba kasdien vartojo po 1 arb. š. linų sėmenų aliejaus. Man asmeniškai priimtinesnis yra linų sėmenų variantas. O šiame recepte - linų sėmenys yra tiesiog neatsikiama patiekalo dalis.

Trumpai apie avižas. Avižos maistui parduodamos šių 6 rūšių:

• pilno grūdo lukštentos - nuo lukštų išvalyti pailgi grūdų branduoliai;
• kapotos avižos - metaliniais peiliais grūdai sukapoti į 2-3 gabalėlius;
• avižų dribsniai - avižų grūdai garinami ir po to suplokštinami per jas riedančiomis girnomis;
• greitai paruošiami avižų dribsniai - tie patys aukščiau minėti dribsniai, per kuriuos girnos riedėjo daugiau kartų;
• avižų miltai - labai smulkiai sumalti avižų grūdai.

Šiam receptui prireiks greitai paruošiamų avižų dribsnių (quick or instant oats - angl.). Iš jų paruošiama labai puri košelė, kurios užvirinti nebūtina, tad patiekale išliks visi sveikatai reikalingi elementai.

Bandžiau virti su taip vadinamu kokosų pienu - man skonio jame neužtenka. Yra kitas produktas, vadinamas "kokosų grietinėle" (Coconut cream - angl.), jis būna nedidelėse „Tetra Pak“ tipo pakuotėse arba skardinėse. Gali tekti išragauti kelias rūšis. Man skaniausia, kur nėra pridėta cukraus arba jo labai mažas kiekis, ir jokių kitų ingredientų. "Trader Joe" ir "Whole foods" - JAV prekybos tinklai - turi gerą pasrinkimą. "Kokosų grietinėlė" ilgai negenda, kai žinosite, kokia jums skaniausia rūšis, tada galėsite nusipirkti didesnį jos kiekį atsargai.

Paruošimui reikia turėti nedidelį puodą, šaukštą. Išeiga 1 porcija. Aš dažniausiai gaminu ingredientus padauginusi iš 3 ar 4.

Produktai:

• 4 Valg. Š. greitai paruošiamų avižinių dribsnių
• 1 Valg. Š. linų sėmenų
• 1 stiklinė (250 ml) kokosų grietinėlės (jei mėgstate tirščiau - užteks 200 ml)

Paruošimas:

1. Puode sumaišome visus ingredientus. Maišydami verdame virš mažesnės nei vidutiniškos liepsnos, maždaug 6 min. Neužviriname.
2. Pilame į dubenį. Mėgaujamės tuojau pat. Košė aušdama tirštėja, ji skanesnė karšta ir skysta kaip tirštsriubė.

Pabarstymui:
Pasirinkite 1 ar 2 ingredientus:

• šviežios uogos
• šaldytos uogos
• džiovintos uogos
• riešutai
• medus
• cinamono milteliai
• banano griežinėliai
• persiko ar nektarino gabaliukai
• mango kubeliai

Avižų ir linų sėmenų košė su avietėmis ir šilauogėmis. Toks košės tirštumas man skaniausias.

Labai skani ši košė minimalistiniame variante.

P.S. Jei jums aktualus cholesterolo ir viršsvorio reguliavimas vartojant EPA, primenu, jog esu anksčiau aprašiusi Silkės su kepintais grybais ir linų sėmenim receptą.