Gazpačio "Panacėja"

Šis patiekalas yra iš žaliųjų kokteilių "operos". Mano mentalitetui nepriimtina gerti sriubą per šiaudelį iš taurės, netgi jei toje sriuboje yra įmaišytas bananas ar apelsino sultys. Ši šalta, nevirta, šviežių daržovių sriuba tinka valgyti ne tik vasarą, kai karšta, bet ir šaltuoju metų laiku. Jos esmė yra ne šaltumas, bet naudingumas sveikatai.

Recepto idėją man davė gydytojas kineziologas, daktaras Ričardas Kolinsas. Liepė man tokią sriubą valgyti bent 3 kartus per savaitę ištisus metus. Jo žodžiais tariant, šita sriuba yra pats geriausiais imuniteto "būsteris", baltų kraujo kūnelių reguliatorius, mūsų dienų "panacėja" (Panacea - graik., vaistas nuo visų ligų). Yra sveikuolių tarpe populiarus maisto papildas, kuriame daug chlorofilo, vadinamas "Barlean Greens" - tai žali augaliniai milteliai, kurių pagrindiniai ingredientai yra kviečių daigai ir pievų žolė. Bet čia ingredientai džiovinti, apdirbti, augalinė ląsteliena suardyta, negyva. Daktaras R. Kolinsas rekomendavo tik gyvą, šviežią maistą. O ir skonis labai skiriasi. Tuos miltelius reik su skysčiu maišyti, užsimerkus greit nuryti ir kažkuo skaniu tuojau pat užsigerti, kad numarinti šleikštulį. O va gazpačio "Panacėjos" skonis - ypatingas, priklausomai kaip pasiseka su receptu, bet kartais galima labai ir labai juo mėgautis. Man ypač skanu, kai dominuoja špinatų arba laipnių kopūstų skonis.

Aišku, aš nevykdžiau gydytojo nurodymų 100%, t.y. šią sriubą valgau tik retkarčiais, bet tuo metu kai valgau, visos mano mintys prisipumpuoja tonos pozityvo, kurio po to kelioms savaitėms užtenka gerai energijai palaikyti.

Rekomenduoju šią sriubą ne tik ligoniams, bet ir sveikuoliams, žaliųjų kokteilių gerbėjams. Vaikai šios sriubos nevalgo, suaugę irgi gali nesuprasti skonio - reik sveikuoliškai nusiteikti, kad paragauti šių ryškiai žalių tirščių, bet po to pradedi pajusti skonių paletės įvairumą, kabini šaukštu vis greičiau ir greičiau. Man ši sriuba yra savotiškai skani. Be to, kadangi kiekvienąkart vis naudoju skirtingus žalumynus, tai ir ruošiamos sriubos skonis gaunasi vis kitoks.

"Panacėjos" gazpačio gydomųjų galių šaltinis - žalių lapų dražovės. Čia tinka naudoti bet kas, kas tą dieną buvo atrasta darže, miške, pievoje ar daržovių parduotuvėje. Kuo daugiau žalumynų įvairovės, tuo geriau. Nors aš esu svogūnų ir česnako gerbėja, nepatariu šių ingredientų naudoti plakiniu. Juos susmulikinus galima užberti ant sriubos viršaus, taičiau žalumynų plakiniui jie priduoda kartumo. Taip pat aš labai saikingai naudoju salierus, tačiau mano mama salierus mėgsta be saiko, ir jie dominuoja josios žaliuosiuose kokteiliuose. Šiam patiekalui reikia maždaug 300 g (didelio punto) bet kokių iš žemiau išvardintų žalumynų mišinio:

• špinatai,
• rūgštynės,
• gražgarstės / rukola / arugula,
• mangoldai,
• lapiniai kopūstai (kale arba borecole - angl.),
• plokščialapiai kopūstai (collard greens - angl.),
• žalių salotų lapai,
• burokėlių lapai,
• ridikų lapai (tik jeigu ridikai auginti ekologiškamne darže),
• smulkiažiede galinsoga,
• saliero lapai,
• krapai,
• pankolis,
• petražolės,
• kalendra,
• pupelių ar žirnių daigai,
• šalavijas,
• bazilikas...

Šioje sriuboje svarbu naudoti citriną, be citrinos rūgšties žalumynai sukuria dumblo skonį. Galima prieš spaudžiant iš citrinos sultis, aptarkuoti jos žievelę - citrusų tarkiai sriubai suteikia malonaus aromato. Aš dar naudoju česnaką ir žaliasias čiles (aitriasias paprikas), bet šie ingredientai nebūtini.

Agurkų skonis sukuria sriubai foną. Agurkai turi būti smulkių ir minkštų sėklų, o jei naudosite kietų sėklų agukus, tai teks tas sėklas išskobti. Reikalinga agurkų masė turi būti dvigubai didesnė už kitų ingredientų masę.  Jeigu agurkai pasitaikys sultingi, - tai apsieisite sriubos gamyboje be vandens, o jeigu agurkai traškūs ir mažai sultingi, - tada kad blenderyje viskas geriau plaktųsi gali tekti  pilti 80-100 ml tyro vandens. Mano blenderio dangtelyje atskirai atsidaro apvali ertmė, per kurią vieną po kito aš įstūmiu du "Angliškus" agurkus (taip vadinama ilgų besėklių rūšis), ir apsieinu visiškai be vandens.

Dar patarimas: sriubą nuostabiai paskanins žalios kriaušės, kaip pvz. "Anžu" arba "Konkord" rūšies.

Paruošimui reikia turėti blenderį. Išeiga 1 litras sriubos, arba 4 porcijos.

Produktai:

• 700 g agurkų 
• 4 vnt. saliero kotai (galima mažiau arbe be jų)
• 300 g žalumynų (žiūr. aukščiau)
• 2 vnt. (250 g.) kieti obuoliai arba žalios kriaušės 
• 1 vnt. žalioji arba geltonoji citrina
• 1-2 vnt. žaliųjų čilių (aitriųjų paprikų) - nebūtinai
• druskos ir šviežiai maltų pipirų - pagal skonį
• 4 Valg. Š. moliūgo sėklų branduolių - galutiniam pateikimui

Paruošimas:

1. Gerai nuplauname ir nusausiname visas daržoves. Lapinėms daržovėms sausinti tinka salotų džiovinimo karuselė. 
2. Nuskutame obuolių (arba kriaušių) žievelę ir pašaliname sėklalizdžius. 
3. Pašaliname čilių sėklas. 
4. Aptarkuojame citrinos žieveles, išspaudžiame sultis.
5. Visus ingredientus sudedame į blenderį ir malame pulsuojančiu režimu, kol masė pavirs į košę. Jeigu daržovės sunkiai malasi, galima pilti 80-100 ml tyro vandens. Dabar dideliu greičiu toliau malame, kol masė taps visiškai vientisa. 
6. Tiekiame į stalą sriubos dubenėliuose, apibarstę moliūgo sėklų branduoliais. Valgome šaukštu.

Mano sriubos ingredientai.

Sausakimšai žalumynais prikimštas 2 litrų blenderis po malimo ištuštėjo iki pusės.

Žaliasis RAW gazpačio su moliūgo sėklų branduoliais - sveikiau nebūna!

"Insalata di pasta" su grybais

Šio patiekalo principinis paruošimas jau buvo aprašytas čia. Šį kartą pateikiu supaprastintą recepto variantą su grybais. Mano šeimoje tai rudenininio pasninko valgis. Labai supaprastėja patiekalo ruošimas, kadangi naudojamas tik vienas puodas - pastai (makaronams) virti, ir viena keptuvė su dangčiu - svogūnų, grybų ir česnakų kepimui bei ankštinių pupelių garinimui. Visa patiekalo ruoša užtrunka apie 20-25 min. ir greičiausiai visus ingredientus jau turite savo virtuvėje, nebent grybų reiks parūpinti.
Ši mišrainė skaniausia tiekiama kiek šiltesnė už kambario temeratūrą.

Išeiga 8-10 porcijų. Paruošimui reikia turėti vieną 5 litrų talpos puodą, vieną didelę (28-32 cm skersmens) keptuvę su dangčiu, labai pagreitina darbą virdulys užkaitinto vandens.
Produktai:

• 1 pakelis (340 g) itališkos forminės pastos, aš naudoju "Farfalle"
• 1 arb. š. druskos, ar daugiau
• 3 Valg. Š. aliejaus
• 1 vnt. (250 g) svogūnas
• 300 g šviežių grybų (aš naudoju šitakius, bet tinka ir pievagrybiai)
• 4 skiltelės česnako
• 300-350 g žalių ankštinių pupelių arba žalių šparagų
• 150-300 g (1-2 indeliai) skanių alyvuogių, bet kokios spalvos
• 3-4 Valg. Š. konservuotų kaparėlių
• 1 Valg. Š. citrinų sulčių - nebūtinai
• 50-100 g marinuotų čilių (aitrųjų paprikų)
• 300 g vyšninių, vynuoginių arba kt. skanių pomidorų - nebūtinai
• 1/2 arb.š. šviežiai maltų juodųjų arba margų pipirų
• kuokštas petražolių

Paruošimas:

1. Dideliame puode užviriname 4 litrus tyro vandens. Beriame pastą (makaronus) ir vis pamaišant verdame ne ilgiau, negu nurodyta pakuotės instrukcijoje: salotoms pasta turi būti "al dente" (kieta, nesuvirusi - itališkai). Pastą sūdome 1 arb. š. druskos vidury virimo - italai teigia, jog taip geriau atsiskleidžia natūralus pastos aromatas. 
2. Tuo tarpu, kol puode verda pasta, staigiai paruošiame daržoves. Atviroje keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname nedidelį kiekį alyvuogių aliejaus. Pradžioje apkepiname smulkiai supjaustytą svogūną. Kai svogūnas pradės įgauti rusvą atspalvį, pridedame smulkiai supjaustytus grybus (grybai turi būti sausi!!!) ir 5 mm kubeliais supjaustytą česnaką. Viską maišant mentele kepiname iki pasklis kepintų grybų aromatas. 
3. Išvirusią pastą nukošiame, gerai nuvarviname, išverčiame į didelį dubenį ir tuojau pat apliejame kepintų daržovių mišiniu iš keptuvės. Gerai išmaišome, kad pasta nesuliptų.
4. Dabar į ištuštintą po daržovių keptuvę (plauti nereikia) beriame 5-6 cm ilgio gabalėliais supjaustytas ankštines pupeles (arba šparagus). Lengvai pasūdome, pilame verdančio vandens iš virdulio, tik kad būtų apie 1-1,5cm gilumo, apsemti pupelių nebūtina. Uždengiame keptuvę dangčiu ir apie 3 min. gariname pupeles (arba šparagus) virš vidutiniškos liepsnos. Išvirusios pupelės turi būti vis dar stangrios.
5. Į dubenį su šiek tiek atvėsusia pasta pridedame susmulkintas čiles, alyvuoges, kaparėlius, pomidoriukų puseles, susmulkintus petražolių lapelius ir pipirus. Galiausiai nukošiame apvirusias pupeles (šparagus), jas beriame į pastos dubenį ir viską gerai išmaišome. Ragaujame, pagal skonį galima mišrainę apšlakstyti citrinų sultimis, kaparėlių raugu (skysčiu iš indelio), daugiau papipirinti. 
6. Tiekiame į stalą mišrainę dar šiek tiek šiltą. Labai tinka šia mišraine pasmaguriauti prie vyno ir sūrio asorti lėkštelės. 

P.S. Mano vienas vaikas valgo šią mišrainę, o kita vaikė - tik piršteliais rankioja kas jai skanu.

Keptuvėje apskrudintos vištienos krūtinėlės

Panašiai vištienos krūtinėles kepa restoranuose profesionalai, tačiau mano šeimoje tai senas naminis receptas, išmokau jo vaikystėje, stebėdama kaip vištieną kepdavo mano dėdė-pediatras (aš savo dėdes, jų turiu 4, skirstau pagal profesijas: psichologas, neforlogas, pediatras ir pulkininkas). Man šis vištienos gaminimo būdas patinka dėl to, jog jame nereikia mėsos prieš kepant nei mušti, nei marinuoti: sumąstai pagaminti vištieną ir jau po 20 min. patiekalas kartu su garnyru garuoja ant stalo. Pagal šį receptą keptos vištienos krūtinėlės gaunasi tikrai puikios: sultingos, minkštos, kvepiančios česnaku ir žoliniais prieskoniais, tinka šventiniam stalui ar iškilmingai vakarienei. Jeigu turite šeimoje česnako nemėgėjų, tai galite šio prieskonio nenaudoti - skonio mėsytei tikrai užteks.

Analogiško recepto šaltinis yra čia. Paruošimui reikia turėti špižinę keptuvę (gali būti su lygiu ar kertuotu dugnu), tinkančią kepimui tiek virš viryklės liepsnos, tiek orkaitėje; didelę gilią lėkštę arba dubenį - krūtinėlėms prieskoniuose išvolioti. Išeiga 4 porcijos, t.y. keturios vištienos krūtinėlių puselės.

Produktai:

• 4 vnt. vištienos krūtinėlių puselės, su oda arbe be jos, kambario temperatūros
• 3 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1 arb. š. rupios druskos
• 0.5 arb. š. šviežiai maltų juodųjų arba margaspalvių pipirų
• 6 šakelės šviežių čiobrelių
• 2 šakelės šviežio rozmarino
• 4-6 skiltelės česnako - nebūtinai

Paruošimas:

1. Paruošiame 205°C (400°F) karštumo orkaitę.
2. Ant viryklės virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname keptuvę.
3. Vištienos krūtinėles nuplauname šaltu vandeniu ir nusausiname. Iš visų pusių ištriname druskos ir pipirų mišiniu, apliejame puse aliejus kiekio.
4. Kepame vištienos krūtinėles sausoje keptuvėje, maždaug po 4-5 min iš abiejų pusių, kol paviršius gražiai paruduos. 
5. Grūstuvėje surtiname susmulkintus rozmarino ir čiobrelio lapelius. Sutriname česnaką. Dideliame dubenyje sumaišome šiuos prieskonius su likusiu aliejaus kiekiu. Šiuo prieskonių mišiniu ištriname keptuvėje apkepintas vištienos krūtinėles.
6. Krūtinėlės keliauja atgal į keptuvę, kurią pašauname į orkaitę ir kepame ten dar 10 min.
7. Iškepusios vištienos krūtinėlės mėsos storiausią vietą iki vidurio pasmeigiame kulinariniu termometru. Gerai iškepusi mėsa turi būti 80°C (175°F). Arba galima tikrinti šakute: pasmeigiame storiausią krūtinėlės vietą, po to ištraukiame šakutę iš mėsos ir ja paspaudžiame skylučių vietą: iš mėsos turi tekėti skaidrus sultinys, gali būti lengvai rausvas, bet be raudonumo atspalvio.
8. Prieš pjaustant paliekame krūtinėles "pailsėti" kambario temperatūroje 7 min. Pjaustome skersai 1.5-2 cm storio griežinėliais. Tiekiame į stalą šalia garnyro. 

Vištienos krūtinėlių puselės ištrintos druska, pipirais ir alyvuogių aliejumi.

Vištieną kepame sausoe keptuvėje po 4-5 min. iš kiekvienos pusės.

Rozmarino, čiobrelio ir česnako tyrelę sumaišome su likusiu aliejumi. 

Po 10 min. kepimo orkaitėje vištienos krūtinėlės "ilsisi" virtuvės temperatūroje.

Mano vaikystėje pas mus besilankydamas dėdė-pediatras tokią vištieną kepdavo nedidukėje špižinėje glazūruotoje ovalo formos keptuvėje. Tai keptuvei dabar turbūt virš 100 metų, nes ji buvo prosenelės pasoga. Dėdė tiekdavo vištieną su pirktiniais tarkuotais marinuotais burokėliais+susmulkinti svogūnai+saulėgrąžų aliejus. O jeigu aš būdavau gera padėjėja ir nuskusdavau nors vieną bulvę, tai šalia mėsytės dar gaudavau traškius bulvių griežinėlius. Mano vaikystės prisiminimai visi labai skanūs...

Bulvių kąsneliai šoninėje

"Bulvių kąsneliai šoninėje" - tai vaikų "bestseleris" receptas. Sūnaus gimtadienio metu vaikai grobstė ir nesustojo valgyti iki paskutinio kąsnelio (kepiau 3 pilnas blėkas), net pirštukus laižė. Vaikai patiekalą pavadino "Bacatoes" kartu sudūrę "bacon" ir "potatoes".  Recepto šaltinį radau čia.

Sveikuoliams šio recepto nerekomenduoju: pagal visas naujų dietų teorijas tai yra blogių-blogis: jau vien riebi šoninė juk yra blogo cholesterino bomba, be to bulvių negalima derinti su mėsa, o dar baisiau jeigu šalia naudojamas toks riebus pieno produktas, kaip grietinė... 

Tačiau kiekvienas medalis turi savo antrą pusę. Aš šiam patiekalui turiu aibę pateisinimų: vaikams cholesterinas reikalingas, nes tai augančio organizmo "statybinė medžiaga", lašiniai greit malšina alkį, suteikia daug energijos (lyginant su miltiniais produktais) - tad sportininkams irgi nepakenks. Bulvė yra daržovė, o daržoves juk valgyti sveika, be to, mano naudotos bulvės ekologiškos. Rozmarinas - antidepresantas, imuniteto "būsteris", unikalių geležies, kalcio junginių ir vitamino B6 šaltinis. Prie patiekalo naudota ekologiška grietinė irgi turi daug naudos - gyvuliniai riebalai pieno produktuose (sviestas grietinė, grietinėlė) yra svarbus šaltinis vitaminų A, E, K, ir D (tik ganyklose ganomų gyvūnų pieno produktuose). Tad esu tikra, jog naudos mūsų sveikatai iš šio patiekalo buvo daugiau, negu žalos, o svarbiausia: nė vienas "nevalgiukas" neliko alkanas.

Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkaničią blėkutę, padengtą kepimo popieriumi arba silikoniniu lakštu, 30 vnt. ar daugiau medinių smaigelių, grūstuvę, dubenį, mažą indelį padažui. Išeiga maždaug 30 kąsnelių. 

Produktai:

Trigubas ingredientų kiekis.

• 0.5 kg nedidelių raudonų lupenų bulvvių
• 0.5 arb. š. druskos
• 1/3 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 2 arb. š. žirklėmis susmulkinto šviežio rozmarino lapelių
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 340 g šoninės, supjaustytos 3-4 mm griežnėliais
• 200 ml grietinės
• 3 arb. š. jūsų mėgstamo čili padažo

Paruošimas:

1. Bulves nuplauname ir verdame panardintas vandenyje su lupenomis, po užvirimo tik 5 min. Išpilame vandenį, atvėsiname ir nulupame. Bulvės turi būti gana kietos.
2. Susmulkintus rozmarino lapelius sutriname su druska ir pipirais grūstuvėje, kol atsiskleis rozmarino eterinių aliejų aromatas. Supjaustome bulves maždaug 2x2x4 cm stačiakampiais, sumaišome su prieskoniais ir aliejumi. 
3. Paruošiame 200°C (400°F) karštumo orkaitę.
4. Šoninės juosteles supjaustome į 10 cm ilgio gabalėlius. Į šoninę vyniojame bulvių gabalėlius ir sutvirtiname smaigeliu. Dedame paruoštus gabalėlius ant kepimo blėkos, paliekant 2-3 cm tarpus. 
5. Kepame otrkaitėje apie 15-25 min., priklausomai nuo pageidaujamo šoninės traškumo. Vidury kepimo kąsnelius apverčiame. 
6. Nedideliame indelyje sumaišome grietinę su čili padažu - labai gerai maišyti nereikiak gražiau kai matosi raudonas sukurys baltose grietinės bagose. Skanaus!

Kąsneliai pasirušę keliauti į orkaitę.

Moliūgo ir kokosų pieno sriuba

Skaniausias savo rūšyje, ypač tinkantis desertams, tirštas, giliai oranžinės spalvos minkštimo moliūgas - tai kriaušės formos "kietasprandis" riešutinis skvošas (butternut squash - angl.).

Ši sriuba tiršta, kvapni, prieskoninga, šildanti, prieskonius balansuoja neutralus kokoso pienas. Kokoso pieno kiekį reguliuokite pagal norimą sriubos tirštumą. Prieskoniams tinka pasirinktinai "Kari" arba "Rudeninio kvapo" prieskonių mišiniai; labai rekomenduoju šiuos mišinius pasigaminti patiems, pagal savo skonio pageidavimus - retas pirktinio prieskonių indelio turinys prilygsta pačio kulinaro kūrybos buketui.

Ši sriuba tikrai puiki. Žinau, jog "Moliūgo ir kokosų pieno" sriubą savo šeimai gaminsiu dar ne vieną kartą, ir ne tik rudenį. Tikiuosi, jog patiks it jums.

Dėkoju Jurgai už recepto idėją. Paruošimui reikia turėti galingą peilį arba kirvuką, kepimui orkaitėje tinkančią blėkutę arba didelę keptuvę, šaukštą, didelį (5 litrų talpos ar didesnį) puodą, rankinį blenderį. Išeiga apie 8-12 porcijų.

Produktai:

• 1 vnt. (2 kg) moliūgas
• 1 Valg. Š. aliejaus
• 1 vnt. (150 g) svogūnas
• 2 vnt. saliero stiebai
• 1 vnt. batatas (saldi bulvė) arba 3 vnt. morkos
• 2-4 skiltelės česnako - nebūtinai
• 2 arb. š. "Kari" arba "Rudeninio kvapo" prieskonių mišinio
• 1 arb. š. kumino arba kmynų - sumaltų
• 1-1.5 litro kokosų pieno (iš paketo ar skardinio indelio)
• sauja mėgstamų šviežių prieskoninių žalumynų arba moliūgo sėklų branduolių - papuošimui prieš tiekaint į stalą

Paruošimas:

1. Paruošiame 180°C (350°F) karštumo orkaitę. Moliūgą peiliu arba kirvuku skeliame išilgai pusiau, šaukštu pašaliname sėklas. Dedame moliūgo puseles į kepimo indą pjūviu žemyn, kepame orkaitėje 30-40 min. Galima šalia moliūgo krūvelėje padėti nuo plaušų išvalytas sėklas - jas užtenka kepinti 10-15 min. 
2. Svogūną, saliero stiebus, česnaką ir batatą (arba morkas) supjaustome 1 cm kubeliais.
3. Puode virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Pradžioje apie 3 min. apkepiname svogūną, po to pridedame daržoves, pasirinktus prieskonius ir, vartant mentele, viską kepiname dar apie 3 min, kol pasklis prieskonių aromatas.
4. Dabar į puodą su apkepintomis daržovėmis išskobiame iškepusio moliūgo minkštimą. Pilame kokoso pieno 1 litrą. Visą puodo turinį suplakame rankiniu blenderiu, kol susidarys vientisa tiršta masė. Jeigu norime skystesnės sriubos - pilame daugiau kokosų pieno ir išmaišome. 
5. Sriubą užviriname ir tuojau pat nukeliame nuo liepsnos. Tiekiame į stalą dubenėliuose, apibarsčius šviežiais žalumynais arba moliūgo sėklų branduoliais.

Puodo dugne kepa daržovės apibertos prieskoniais. 

Rankiniu blenderiu suplakta sriuba pradėjo kunkuliuoti - jau užtenka virti.

Bulvių, cukinijų ir obuolio latkės

Šiais metais JAV švenčiama Padėkos Diena sutapo su žydų Hanukkah, toks sutapimas kitą kartą įvyks maždaug po 70 tūkst. metų, tad mano draugai izraeliečiai turėjo svarių argumentų visus draugus įkalbėti švęsti pas juos. Aronsonų šeimyna jau ne pirmą kartą visus žavėjo namų puošnumu, patiekalų skanumu, šilta ir draugiška atmosfera, be to, mes išmokome kažką naujo apie žydų kultūrą ir tradicijas. Mano draugė yra pianistė, atvykusi iš Izraelio, moka šiek tiek rusų kalbą, nes jos geriausi mokytojai buvo išeiviai iš Rusijos; ji dėsytojauja, pati koncertuoja didelėse scenose, o namose lavina savo vaikus. Ji papasakojo ką reiškia Hanukos tradicija, vėliau labai gražiai dainavo abi su dukra dviejų balsų duetą hebrajų kalboje ir uždegė menoros žvakutes. Man visada buvo mįslė, koks gi čia stebuklas, jog nedidelio aliejaus kiekio užteko degti 8 dienoms, kodėl verta tai švęsti. Atsakymas toks: švenčiamas ne stebuklas, bet tautos stiprybė, tautos sugebėjimas išsaugoti savo unikalias tradicijas varguose, karuose, ir daugybėje kitų negandų, bet kokiomis sąlygomis, o maži kasdieniai stebuklai tik daugiau įprasmina žmonių siekius ir darbus.

Aš prisiminiau Sovietinio deficito laikus Lietuvoje, kai iki Naujųjų Metų maisto parduotuvės net aidėjo nuo tuštumo, žmonės minimaliomis išgalėmis, nepaisant valdžios draudimų ruošdavo Kūčių stalą, be jokių išeiginių rasdavo laiko įmantriems tradiciniams patiekalams paruošti. Visi žinojome, kad oficialiai šios šventės negalima minėti, bet visi ją švęsdavome, ir svarbiausia šioje šventėje buvo žmonių nepasidavimas, šeimų susibūrimas, tradicijų perdavimas vaikams. Lietuvių tauta irgi išgyveno sudėtingą išlikimo istoriją, tačiau mes neturime savo kasmetinės tautos ištvermės šventės, kuria skelbutme pasauliui apie savo išlikimo svarbą.

Tai va. Pradžioje pietavome pagal Padėkos Dienos papročius: keptas kalakutas, šviežių daržovių salotos, ankštinės pupelės, grybų padažas, bulvių košė, spanguolių pagardas; o vakarieniavome pagal žydų Hanukos papročius: latkės (bulviniai sklindžiai), obuolių pagardas,  salotos "Gaidelis" (tarkuotos morkos, obuolys, česnakas, majonezas), spurgos, šokoladinės-riešutinės bulvytės. Žydiška patiekalų dalis man visiškai autentiškai asocijuojasi su lietuvių valgiais, tad nepabijojau iš anksto pasisiūlyti iškepti šventinių latkių.

Po sočių valgių vaikai dainuodami linksmą dainelę rideno dreidelį (4 pusių vijurkėlis su skirtingais užrašais ant kiekvienos pusės) ir lošė iš šokoladinio gelto monetų. Buvo daug aistrų, įtampos, konkurencijos įkarščio, o viskas baigėsi šokolado persivalgymu. Buvo nuostabiai smagi šventė.

Latkių receptą susiradau "New York" žurnale, norėjau paruošti kažką nekasdieniško, kad nebūtų panašu į eilinius pusryčius. Patiekalas puikiai pavyko, vaikai valgė "iš pasiutimo", suaugę vis atsiprašinėjo, jog nori pakartoti dar porą latkių, na ir dar vieną, ir vėl, ir vėl. Tikiuosi, jog patiekalas patiks ir jūsų šeimoms.

Paruošimui reikia turėti du dubenis, burokinę tarką, didelį sietelį arba koštuvą, didelę keptuvę, mentelę ir šakutę - latkėms vartyti. Išeiga 36 vnt. maždaug 6 cm skersmens 1.5 cm storio sklindžių, arba 6-10 porcijų.

Produktai:

• 700-750 g  krakmolo turtingų bulvių (aš naudojau Russet)
• 1 vnt. (180 g) kietas rūgštus obuolys
• 3 vnt. (500 g) jaunų cukinijų
• 3 kiaušiniai
• 3/4 stiklinės tarkuotų džiuvesėlių (panko arba iš sudžiuvusios bagetės)
• 8 vnt. šviežio šalavijo lapelių - nebūtinai
• 1.5 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų baltųjų arba juodųjų pipirų
• 150 ml aliejaus

Paruošimas:

1. Bulves ir obuolį nuskutame. Sutarkuojame stambia "burokine" tarka. Taip pat sutarkuojame cukinijas.
2. Daržoves pasūdome, išmaišome ir sudedame į sietelį (smulkaus tinklelio koštuvą) virš dubens. Po 5 min. spaudžiant mentele nuvarviname iš daržovių kuo daugiau skysčio. 
3. Keptuvėje virš kiek mažesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Aliejaus keptuvėje turi būti apie 1 cm gilumo. 
4. Sudedame daržovių tarkius į dubenį, įmušame kiaušinius, papipiriname, pridedame plonais ruoželiais sukarpytų šalavijų. Daržovių sulčių dubenėlio dugne bus nusėdęs krakmolas - skystį pilame lauk, o krakmolą nuo dugno dedame atgal į daržovių tarkius. Dar pridedame džiuvesėlių ir viską gerai išmaišome. 
5. Iš daržovių-džiuvesėlių tešlos pirštais formuojame 6 cm skermens 1.5 cm storumo paplotėlius. Kepame įkaitusiame aliejuje iš abiejų pusių po maždaug 3 min. Gerai iškepę sklindžiai (latkės - jidiš k.) turi būti gražiai parudavę, traškūs išorėje, minkšti viduje.
6. Tiekiame į stalą karštus, su grietinės, jogurto+cinamono+česnako, varškės+grietinės, obuolių putėsių ar kitokiu mėgstamu padažu, labai tinka sūdytos lašišos griežinėliai (lox - jidiš k.). Mazel tov! 

Ėrienos šonkauliai

Šio recepto labai nesureikšminu, kadangi tai mano dažnas greit paruošiamas valgis, tačiau pagal ingredientų kainą (1 svaras arba 0.5 kg ėrienos šonkaulių kainuoja maždaug $14.00) ir valgio skanumą reiktų jį priskirti prie šventiškų. Nuotraukos darytos paskubom: vakar po vakarienės jau vos ant kojų bepastovėjau. Tikiuosi, jog jūsų namuose patiekalas bus kaip pridera apipavidalintas: servuojamas porceliano lėkštėse su įvairiaspalvėmis salotomis ir atitinkamu garnyru. 

Aviena (ėriena) labai skaniai dera šalia tamsiai žalių daržovių: špinatų, gražgarsčių, ankštinių pupelių, šparagų (smidrų), brokolių, įvairių lapinių kopūstų ar mangoldų troškinių ir salotų. Taip pat garnyrui tinka lengva ir puri puree iš bulvių, kalafiorų, morkų, neriebūs troškinti kopūstai ar kt. Makaronai (pasta) ir ryžiai reikalauja didesnio padažo kiekio, negu šis patiekalas gali pasiūlyti. 

Mano išrankoji/-nevalgioji dukra šį patiekalą valgo net tada, kai yra soti - tiesiog neįmanoma jos niekuo nuvilioti, desertus išmainytų į "Ėrienos šonkauliukus", visi žaidimai ir draugai gauna laukti, kol dorojami minkšti ir sultingi mėsos gabaliukai.

Paruošimui reikia turėti česnako smulkintuvą, prieskonių grūstuvę ir didelę keptuvę, tinkančią kepimui orkaitėje. Išeiga 6-9 suaugusios porcijos, priklausomai nuo tiekiamo kartu garnyro kiekio. Recepto panašų variantą radau čia.

Produktai:

• 1,5 kg (3 lb) ėrienos šonkaulių mėsos, kartu su kaulais
• 4-6 skiltelės česnako
• 1 Valg. Š. šviežių rozmarino lapelių
• 1 arb. š. rupios druskos
• 1/2 arb. š. (ar daugiau) šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1-2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1 Valg. Š. koncentruoto granatų padažo, kaip "Naršarabas",  arba balzamiko glazūros - nebūtinai

Paruošimas:

1. Mėsą nuplauname ir nusausiname, dedame keptuvėn. 
2. Sutriname česnakų skilteles su druska. 
3. Žirklėmis smulkiai sukarpome rozmarino lapelius, grūstuvėje juos sutriname kartu su maltais juodaisiais pipirais, kol išsiskirs aromatingas rozmarinų aliejus. 
4. Sumaišome visus prieskonius (druską, česnaką, pipirus ir rozmariną) su aliejumi. Šia tyre ištriname šonkaulinę mėsą iš visų pusių. Dedame šonkaulius keptuvėn riebia dalimi žemyn. Paliekame kambario temperatūroje skoniams persisunkti 30 min. - 2 val.
5. Paruošiame labai karštą 230°C (450°F) orkaitę. Kepame šonkaulius 20-30 min. Viduryje kepimo juos pavartome (aš kas 10 min. vis pakeisdavau vietomis šonkaulių eiliškumą keptuvėje). 
6. 3 min. prieš kepimo pabaigą šonkaulius aptepame koncenruotu granatų padažu arba balzamiko glazūra, bet nebūtinai. Labai svarbu šonkauliukų neperkepti. Skanesnė ir sultingesnė mėsa bus vis dar šiek tiek rausva viduje. Prieš pjaustant paliekame mėsą 10 min. kambario temperatūroje "pailsėti", kitaip pjaustant iš jos išbėgs daug sulčių, mėsa liks nesultinga. 

Jeigu turite kulinarinį termometrą, tikrinkite mėsą jį įsmeigę iki storiausios mėsos vietos vidurio:

• 50°C (120°F) - pasžalė ėriena (rare lamb - angl.) - perpjovus kepsnio centre matyti raudonas viduriukas, bėgančios sultys šiek tiek su krauju. Tokiai mėsai tinka aitrūs padažai.
• 55°C (130°F) - vidutiniškai iškepta ėriena (medium done lamb - angl.) - perpjovus mėsos vidus rausvas, bėgančios sultys turi kiek rausvumo, beveik skaidrios - ši mėsa skani ir be padažo.
• 60°C (140°F) - pilnai iškepusi ėriena (well done lamb - angl.) - mėsa be ružavumo viduj, daugiau pilkšva, tekančios sultys visiškai skaidrios, be rausvumo. Jeigu neaiški mėsos kilmė ar šviežumas, tai saugiau ėrieną kepti iki šios temperatūros. Šiai mėsai greičiausiai prireiks padažo.

Ėrienos šonkauliai marinuojasi.

Taip atrodo tik iškepę ėrienos šonkauliai.

Ėrienos šonkauliukų gerbėja.

Viduj vos ružavi - vidutiniškai iškepę ėrienos šonkauliai, mėsa sultinga ir minkšta.

Bandelės su cinamonu

Šias bandeles kepu savaitgaliais pusryčiams. Kai nemiga mane kankina vėlai vakare - užmaišau tešlą iš vakaro, o kai nemiga kankina ryte ir atsikeliu 4 ryto, tai maišau tešlą ryte. Šiaip tai šios bandelės skanios bet kokiu paros metu, bet dėl sotumo, šiltumo, lipnumo ir nepaprastai gero skonio derinio su kava ar pienu, mano šeimoje jos atstoja pusryčius.

Paruošimui reikia turėti didelę (30-32 cm skersmens) keptuvę, tinkančią kepimui orkaitėje, kočėlą, picos ratukinį arba paprastą aštriabriaunį peilį, mikserį, nemetalinius puslitrį indelį mielėms kildinti, dubenį tešlai.
Produktai tešlai:

• 1 stiklinė (250 ml) šilto pieno (kiek šiltesnio už kūno temperatūrą: 40-45°C)
• 12 g šviežių mielių (2 a. š. arba vienas 9 g pakelis sausų mielių) 
• 75 ml cukraus 
• 4 stiklinės (450 - 500 g) kvietinių miltų
• ½ arb. š. druskos 
• 75 g sviesto, kambario temperatūros

Įdarui: 

• 25 g sviesto, kambario temperatūros 
• 2 Valg. Š. malto cinamono 
• 2 Valg. Š. ir daugiau rudo cukraus
• 2-4 Valg. Š. maltų karijų arba smulkių razinų - nebūtinai

Glaistui:

• 1 stiklinė (250 ml) cukraus pudros
• 1 Valg. Š. šilto pieno arba grietinėlės
• 1 arb. š. vanilės ekstrakto

Paruošimas:

1. Dideliame puodelyje sumaišome mieles su 1 Valg. Š. cukraus, pilame šilto pieno, paliekame šiltai 10 min. Aš įstatau puodelį į dubenį su beveik karštu vandeniu (iš karšto čiaupo). Šviežios mielės po 5 min. pradės putoti, po 10 min. mišinio tūris padvigubės. Jei mišinys nesuputojo, keičiame mieles ir bandome viską iš pradžių.
2. Dubenyje sumaišome miltus, druską, likusį cukrų ir riebalus. Pilame suputojusį mielių mišinį, viską išmaišome pradžioje šaukštu arba mentele, po to ant miltuotos lentutės 5-10 min. rankomis minkome tešlą. Jeigu tešla labai limpa prie rankų, pridedame truputį miltų, puresnės bandelės bus iš lipnios tešlos.
3. Tešlą dedame į dubenį, uždengiame šiek tiek drėgnu lininiu rankšluosčiu ir paliekame 30-60 min. šiltai kilti - kol tešlos kiekis išsipūs, padvigubės savo tūriu. Aš truputį pakaitinu ir išjungiu orkaitę, ranka patikrinu, kad būtų maždaug karštos vasaros dienos temperatūra ir tada išjungtoje orkaitėje kildinu tešlą.
4. Tešlą rankomis suplojame ir, keletą kartų vis užlenkiant kraštus bei tempiant rankomis, formuojame keturkampį. Lengvai pakočiojame kad suformuoti maždaug 5-8 mm storumo 60x40 cm tešlos stačiakampį. 
5. Naudojame įdaro ingredientus. Tešlos stačiakampį ištepame sviestu, apiberiame cinamono milteliais ir rudu cukrumi. Suvyniojame tešlą kaip vyniotinį. Gautą vyniotinį lengvai apiberiame rudu cukrumi ir paridename, kad cukrus prikibtų iš visų pusių. Supjaustome tešlos vyniotinį 5-6 cm pločio gabalėliais. 
6. Bandelių gabalėlius dedame pjūviu aukštyn į sviestu išteptą keptuvę, paleikant 3 cm tarpus. Paliekame keptuvę šiltai dar 30-40 min., kol bandelės išsipūs, užpildys tarpus per visą keptuvę. 
7. Paruošiame 180°C (360°F) karštumo orkaitę. Apibarstome iškilusias bandeles nedideliu kiekiu cinamono ir cukraus mišinio - nebūtinai. Šauname keptuvę su bandelėmis į gerai prikaitusią orkaitę ir kepame 30 min. Iškepusios bandelės turi būti gražiai parudavusios, paspaudus pirštu tešla turi būti minkšta - spyruokliuojanti. 
8. Puodelyje mikseriu iki vientisos masės sumaišome glaisto ingredientus. Apliejame glaistu keptuvėje dar karštas bandeles. Paliuosuojame bandeles peiliu, kad atliptų nuo keptuvės sienelių. Plėšome po vieną bandelę ir tiekiame prie arbatos, kavos, pieno, vanilinių ledų kamuoliuko...

P.S. Iš anksto paruoštas bandeles su visa keptuve galima kildinti per naktį uždengtas plėvele, šaldytuve.

Burėkas su moliūgo įdaru

"Burėko su moliūgo įdaru" receptas kartu su visu iškeptu pyragu Halovyno dieną atkeliavo į mano namus iš Moldoveanu šeimos virtuvės. Mano draugai rumunai labai kukliai pristatė šį patiekalą: "moldaviškas-rumuniškas pyragas, tokį patį kepa Graikijoje tik su mėsos arba varškės-špinatų įdaru". Mes visi valgėme šį pyragą ir alpome iš skanumo. Aš pati kol kas nebandžiau šio pyrago kepti (recepto kiekiai nepatikrinti ir nepatikslinti), bet pasidalinsiu pyrago receptu su visais, kas mėgsta išbandyti "grieko vertas" naujoves, nes šis pyragas tikrai vertas "didelio grieko".

Jufka - taip centrinėje Europoje ir Turkijoje vadinama "Filo" tešla (phyllo dough - angl.). Naminė tešla - žymiai skaniau (žiūrėk receptą įrašo apačioje), bet galima apsieiti ir su pirktine. Įdaras ruošiamas iš moliūgo masės, pridėjus maltus graikinius riešutus ir džiovintus abrikosus. Alyvuogių aliejus "Extra Virgin" (šalto spaudimo tyras aliejus) suteikia pyragui ir tešlai ypatingo skonio. Prieskonimas galima naudoti bet kokius jūsų mėgstamus pyrago mišinius: cinamonas, vanilė, ciržtrusų žievelės, kardamonas, imbieras... Jeigu labai patiks pyragas, tai galite bandyti jį ruošti ir su graikiškais įdarais:

• kepintas avienos faršas+pakepinti svogūnai+česnakas (skonis turėtų būti panašus į kibinų);
• kepinti svogūnai+smulkinti špinatai+varškė+kiaušinis;
• vaškė arba ricotta+2 kiaušiniai+cukrus+vanilė.

Sūkurinis pyragas "Burėkas" gali būti pjaustomas skersai ir išilgai - kaip pica, tačiau Alina (mano rumunė draugė) rekomendavo tiesiog atsiplėšti norimo ilgio vamzdelį tešlos - taip mažiau rizikos, jog išbyrės įdaras ar išlašės įdaro sultys.

Jeigu naudosite pirktinę "Filo" tešlą, tai ją prieš 12 val. iki ruošos neišpakuotą perkelkite iš šaldiklio į šaldytuvą - kad ji pamažėle tolygiai atitirptų.

Darbui reikia paruošti maždaug 1,5 skersmens virtuvės stalo paviršių. Paruošimui reik turėti didelę 30-32 cm skersmens keptuvę - geriau špižinę, tinkančią kepimui orkaitėje; mėsmalę arba maisto procesorių riešutams ir abrikosams smulkinti. Jei naudosite pirktinę "Filo" tešlą, tai ruošai prireiks kulinarinio teptuko, švaraus ir plono (ne frotinio ir ne vaflinio) lininio arba medvilninio rankšluosčio, mažo dubenėlio.

Produktai:

• 1/2 pakuotės (220 g) pirktinės "Filo" tešlos arba paruoštos tešlos pagal receptą šio įrašo apačioje
• 30 g sviesto - tik pirktinei "Filo" tešlai
• 50 ml alyvuogių aliejaus "Extra Virgin" - tik pirktinei "Filo" tešlai
• 1,5 stiklinės (380 g) moliūgo tyrės, labai gerai nuvarvintos
• 1 stiklinė (150 g) rupiai maltų graikinių riešutų arba karijų
• 1 stiklinė (150 g) maltų džiovintų abrikosų
• 1-2 arb. š. "Rudeninio kvapo" prieskonių mišinio arba cinamonas+gvadzikėliai+citrinų žievelė
• 1 arb. š. sukraus pudros
• 1 arb. š. cinamono miltelių

Paruošimas:

1. Paruošiame 220°C (425°F) karštumo orakitę. Orkaitėje 1-2 min. pašildome špižinę keptuvę. Statome keptuvę šalia stalo, ant kurio bus ruošiama tešla. Keptuvėje ištirpiname sviestą, pridedame aliejų, išmaišome kulinariniu teptuku. Virtuvinį rankšluostį suvilgome tyru vandeniu, gerai nugręžiame. 
2. Dubenyje sumaišome moliūgo tyrę su riešutais, džiovintais abrikosais ir prieskonių mišiniu. 
3. Su pirktine "Filo" tešla reik dirbti labai mikliai, nes ji staigiai džiūsta ir tampa trapi. Išpakuotą nenaudojamą tešlą nuolat laikome uždengtą drėgnu rankšluosčiu. Ant stalo paviršiaus išdėliojame vieną šalia kito stačius "Filo" tešlos lakštus per visą stalo ilgį, maždaug 2 cm padengiant šalia esančio lakšto kraštą. Tešlą ištepame sviesto-aliejaus mišiniu, padengiame antru "Filo" tešlos lakštų sluoksniu, dabar lakštus centruojame ant apatinių lakštų sudūrimo vietų. 
4. Stalo kitame gale pagaminame analogišką antrą dvigubos "Filo" tešlos lakštų juostą. Dabar šias dvi juostas sudūriame, kad jos viena ant kitos užeitų 2 cm. Turi gautis "Filo" tešlos milžiniškas stačiakampis, per visą stalą. 
5. Ant paruoštos tešlos stačiakampio ilgesnio krašto dedame mažojo pirštelio storumo įdaro juostą, kurią vyniojame į "dešrą" iki pat kito tešlos krašto. 
6. Jei liko keptuvėje riebalų, juos išliejame į indelį. Į keptuvę suvingiuojame paruoštą "dešrą", kad gautųsi "sraigė" per visą keptuvės skersmenį. 
7. Paruoštą keptuvėje "sraigę" apliejame palikusiais riebalais, galima aptepti kiaušinio plakiniu, bet nebūtinai.
8. Kepame apie 20 min., iki kol "Burėko" paviršius gražiai paruduos. 
9. Iškepusį "Burėką" šiek tiek atvėsiname kambario temperatūroje, apibarstome cukraus pudra ir cinamono milteliais. Mėgaujamės šalia kavos arba arbatos. Poftă bună!

Filo tešlos receptas

Filo tešla arba "Jufka" gali būti ruošiama pradžioje šiek tiek iškočiojant, o po to tempiant tešlą rankomis. Filo tešlos gamybai tinka miltai turintys 9-10% ir daugiau glitimo, tokia tešla bus tampri, neplyš tempiama.

Paruošimui reikia turėti didelę lentą arba silikoninį kilmėlį minkymui ir kočiojimui, plastikinę maisto plėvelę, 100% medvilninę arba lininę staltiesę (ant jos bus tempiama tešla), picos ratukinį arba bet kokį aštriabriaunį peilį.

Produktai:

• 2,5 stiklinės (320 g) ir daugiau kvietinių miltų (tinka "King Arthur All Purpose Flour") 
• 0,5 arb. š. smulkios druskos
• 1 stiklinė (250 ml) šilto vandens (kiek šiltesnio už kūno temperatūrą: 45°C)
• 0,5 Valg. Š. alyvuogių aliejaus "Extra Virgin", ir daugiau - tešlos aptepimui
• 0,5 Valg. Š. stalo acto 

Paruošimas:

1. Dubenyje sumaišome 2,5 stiklines miltų su druska. Puodelyje suplakame likusius recepto skystus ingredientus. Maišant į miltus pamažėle pilame skystą mišinį. Gauta tešla turi būti tąsi, lengvai atlimpanti nuo rankų. Jeigu tešla labai lipni, pridedame daugiau miltų.
2. Daliname tešlą į 3 dalis, kiekvieną dalį rankomis minkome ant pamiltuoto paviršiaus po 40-50 kartų. Išminkytus tešlos rutulius uždengiame plastikine maisto plėvele ir paliekame 30 min. kambario temperatūroje "pailsėti".
3. Kartą "pailsėjusi" tešla suminkštės, bus puresnė. Vėl minkome kiekvieną tešlos gumulą po 40-50 kartų. Dabar visus tris gumulus aptepame aliejumi, uždengiame plastikine plėvele ir paliekame "pailsėti" dar 30 min. 
4. Lentutę arba silikoninį paviršių ištepame aliejumi. Iškočiojame kiekvieną tešlos gumulą iki 20-30 cm skersmens ovalo, aptepame aliejumi ir paliekame "pailsėti" dar 20-30 min. - dabar tešla turi tapti tampri lyg guminė.
5. Ant staltiese padengto stalo padedame tešlos lakštą, pakišame po lakštu delnus ir tempiame tešlą į įvairias puses, kol lakštas padengs visą virtuvinio stalo paviršių (maždaug 1,5 metro skersmens) ir taps plonas ir permatomas. 
6. Ant tešlos ilgesnio krašto išdedame mažojo pirštelio storumo juostelę paruošto įdaro. Vyniojame į ilgą dešrą iki pat kito tešlos krašto. Susukame tešlą į "sraigę" ir išdedame į aliejumi apteptą keptuvę. 
7. Iš likusios tešlos dviejų lakštų kartojame tempimą ir vyniojimą į "dešras". Prijungiame paruoštą "dešrą" prie keptuvėje esančios "sraigės" galo ir toliau vingiuojame. Iš trijų įdarytos tešlos "dešrų" turi susivingiuoti 30-32 cm skersmens "sraigė". Arba galima kepti atskiras tris mažas "sraigytes", jas išdėjus ant kepimo popieriumi padengtos skardos. 
8. Prieš kepant, "Burėko" paviršių galima aptepti kiaušinio plakiniu - nebūtinai. Kepame apie 20 min. iš anksto prikaitintoje iki 220°C (425°F) orakitėje. Iškepęs "Burėkas" turi būti gražios rusvos spalvos. 

Pabaigai kviečiu pasiklausyti Rumunijos moldavų vaikinų įdainuotos šokių muzikos "Dragostea Din Tei "

"Tsadziki" arba "Raita"

Tas pats patiekalas egzistuoja Indijoje skysteniame pavidale ir vadinamas salotomis "Raita", arba Graikojeje - tirštesniame pavidale ir vadinamas padažu "Tsadziki". Reik žinoti abu pavadinimus, nes pvz. Indiškame restorane užsakę "Tsadziki" išgirsite atsakymą: "tokio patiekalo neturime".

Analogiški patiekalai gaminami Turkijoje - "Cacık" (tariasi "džiadžik"), Kipre - "Talattouri", Bulgarijoje, Makedonijoje ir Serbijoje - "Tarator", Irake - "Jajeek" (tariasi "žiažyk"), Irane - "Mast-o-khiar", Kaukazo kraštuose - "Ovdukh". Iš šio padažo recepto kildinama ir rusiška šaltsriubė "Okroška".

Man tai nei padažas, nei salotos. Aš vadinu šį patiekalą "panardu" ir "čili karščio gęsintuvu", dažnai pasigaminu jį sau pusryčiams ir mėgaujuosi su paskrudinta pitos ar naan duonele. Nėra nieko geresnio ir skanesnio, kaip šalia super-aštraus patiekalo nedideliame dubenėlyje pateikti šio šalto ir gaivaus gėrio, nesvarbu ar "Tsadziki" ar "Raitos" vardu pavadinto. Skirtumas yra tas, kad indiškoje "Raitoje" naudojamas skystenis nesaldintas jogurtas arba tirštas kefyras, o graikiškame "Tsadzikyje" - tirštas graikiškas jogurtas. Aš nuolat perku nesaldintą jogurtą, dažniausiai pilno riebumo, o dėl skystumo - tai "kaip pasiseks" atvėrus indelį: jeigu rasiu skystą jogurtą, patiekalas bus indiškas, o jeigu tirštą - graikiškas.

Šiam patiekalaui aš pipirų nenaudoju, nes iš principo, jis yra tiekiamas šalia aštrumynų. Jeigu valgysite "Tsadziki/Raitą" pusryčiams, tai šalia duonelės lėkštėje pasidėkite ir marinuotą arba šviežią čilę - toks valgis tikrai pažadins iš miegų.

Paruošimui reikia turėti česnako trintuvę, arba galima česnaką smulkinti peiliu, dubenėlį, kulinarines žirkles. Išeiga 1 porcija.

Produktai:

• 1 stiklinė (250 ml) nesaldinto jogurto arba tiršto kefyro
• 200 g  minkštų sėklų (vadinamo "besėklio") agurko
• 1 skiltelė česnako
• 15 vnt. šviežių mėtų /krapų/baziliko/prieskoninio šalavijo lapelių
• 1/2 arb. š. druskos

Papildomi produktai, pasirenkame tik vieną:

• 1 Valg. Š. gelsvų razinų
• 1 vnt. morka, tarkuota burokine tarka
• sauja susmulkintų šviežių špinatų lapelių
• žiupsnelis tarkuoto imbiero 
• 1 Valg. Š. tarkuoto moliūgo 
• 1 Valg. Š. susmulkintų žalių svogūniukų
• 1 Valg. Š. susmulkintų pistacijų
• 2-3 vnt. alyvuogių - papuošimui
• 1 Valg. Š. susmulkintų graikinių riešutų

Paruošimas:

1. Agurką sutarkuojame burokine tarka arba supjaustome 0.5 mm kubeliais. Česnaką sutriname arba labai smulkiai supjaustome. Žalumynus sukarpome kuo plonesniais ruoželiais. 
2. Visus ingredientus sumaišome dubenėlyje ir tuojau pat tiekiame į stalą. Šis patiekalas išlieka šviežias ir išvaizdus iki 2 val.

Tarkuoto agurko "Raita" šalia deginančiai aštrios "Vandalū avienos".

"Tsadziki" padažas šalia orkaitėje apkepinto baklažano ir aitrųių čilių. 

Kari prieskonių mišinys

Indijoje "kari" (curry - angl.) reiškia "prieskonis". Kiekviena save gerbianti indė prie namų augina kari medelį, kurio šviežių lapelių skonis nieko bendra neturi su tuo pačiu vardu vakariečiais pramintu mišiniu.

"Kari prieskonių mišinys" - tai kiekvienos šeimininkės individualiai pagal skonį sudėta prieskoninių žolelių puokštė. Naudokite didesnius kiekius tų prieskonių, kuriuos mėgstate, sumažinkite kiekius prieskonių, kurie mažiau prie širdies (šiuo atveju būtų tiksliau "prie skrandžio").

Didesnė Indijos dalis - vegetariška, tad dažniau "Kari prieskonių mišinys" naudojamas su daržovėmis arba ryžių troškiniais, tačiau Europiečiai mėgsta naudoti šį mišinį ir su vištiena, arba tigrinėmis krevetėmis.

Paruošimui naudojami sausi prieskonių milteliai, visų ingredientų dedame maždaug vienodais kiekiais, arba labiau mėgstamų prieskonių naudojame daugiau.

Ingredientai:

• 8-10 vnt. kardamono ankštys - susmulkintos (cardamon pods - angl.)
• 10-12 vnt. - prieskoniniai gvazdikėliai - susmulkinti (cloves - angl.)
• 1 Valg. Š. cinamono žievelė - susmulkinta (cinnamon chips - angl.)
• 3-4 vnt. lauro lapai - susmulkinti (bay leaves - angl.)
• 1 Valg. Š. kumino sėklos (cumin seeds - angl.)
• 1 Valg. Š. čili pipirų milteliai (chili powder - angl.)
• 1 Valg. Š. kurkuma arba ciberžolė (turmeric - angl.)
• 1 Valg. Š. kalendra (coriander - angl.)

Stambesnius ingredientus susmulkiname grūstuvėje. Viską sumaišome ir saugome sandariame indelyje iki 1 metų.

Papildomi ingredientai, naudojami pagal pageidavimą:

• raudonosios paprikos milteliai
• ožragė (шамбала - rus., fenugreek - angl.)
• maltos pankolio sėklos (fennel - angl.)
• česnako milteliai
• svogūno arba/ir poro milteliai
• šviežiai malti juodieji pipirai
• ...

Lazanja

"Lazanja" (lazagna - it.) - tai šiaurės Italijos patiekalas, šventiškas sluoksniuotas mėsos ir įvairių sūrių apkepas. Tarp raudono ir balto sluoksnių dedami lengvai apvirti 5-6 cm pločio pastos (makaronų dirbinio) lakštai. Dviejų įdarų ruoša ir sluoksniavimas užtrunka apie 30 min., kepimas orkaitėje - apie 1 val. Rezultatas - didžiulis apkepas, kuris pamaitina 10-12 asmenų; su mažesniais kiekiais neapsimoka prasidėti.

Recepto šalitinis: mano altruistiškiausias gyvenime sutiktas žmogus - Rita Cooper. Ji yra vegetarė ir alergiška pieno laktozei, tad net neprisiliečia prie daugelio gyvulinės kilmės produktų. Rita baigusi kulinarijos mokyklą, mechanikos inžineriją, architektūrą, psichologiją ir japonų kalbą, apkeliavusi visą pasaulį, dėsčiusi įviariuose universitetuose ir yra puikiausia mokytoja. Aš, vadovaujama Ritos, ruošdavau daugybę įvairių patiekalų (visa tai buvo dar iki mano santuokinio gyvenimo) ir mes juos išvežiodavom šeimoms, kurioms reikia paramos. Dažniausiai tai buvo sunkių ligonių šeimos, žmonės, kuriems nebuvo nei laiko, nei galimybių pasigaminti naminį valgį. Mūsų tikslas buvo padėti šeimoms vakare susirinkti prie vieno stalo, atsipalaiduoti, pajusti, jog apie juos galvoja ir kiti žmonės, kad jie ne vieniši šiame pasaulyje. Kitą dieną mes atvažiuodavom indelių susirinkti ir matydavome švytinčius veidus - tai buvo geriausias atpildas už mūsų triūsą.

Mano vaikai giliai gerbia "Lazanją". Dar tokio negirdėjau, kad būtų koks pateisinimas nesuvalgyti "Lazanjos" gabaliuko iki galo, netgi kai jiems tiekiu suagusias porcijas. Ruošiu šį patiekalą gana retai - lietingais rudens arba ilgais žiemos vakarais, ypač kai laukiame vakarienei svečių. Tad mano šeimai patiekalas nepabodo.

Kituose "Lazanjos" receptuose rasite, jog nenaudojami kiaušiniai, arba baltame sluoksnyje naudojamas vien Ricotta sūris, be Mozzarela sūrio. Tokia "Lazanja" bus skani, bet žiauriai didelė rizika subyrėti lėkštėje. Nepatingėkite gauti visus ingredientus, tada jūsų "Lazanja" bus sotesnė ir stangresnė, estetiškesnė tiekiant į stalą.

Dar kituose receptuose būna rekomenduojama, kad viršutinis / paskutinis "Lazanjos" sluoksnis būtų raudonasis. Šis sluoksnis orkaitėje kepant akivaizdžiai burbuliuoja, tad lengviau stebėti "Lazanjos" kepimą. Tačiau burbuliuojantį sluoksnį reikia uždengti folija (aš nenaudoju aliuminio), be to, gražiai sūriškai plutelei paviršiuje prireiks dvigubai daugiau sūrio, kitaip mėsiškas sluoksnis persimatys ir liesis. Tad aš prisilaikau kulinarų nuomonės, jog paskutinis, t.y. viršutins "Lazanjos" sluoksnis turi būti baltas Rikotos sūrio sluoksnis. Jis kepant neburbuliuoja, nereikia naudoti aliuminio folijos, pakanka kontroliuoti orkaitės temperatūrą ir užstatyti taimerį tiksliam kepimo laikui. Kepdama Ricotta paviršiuje lengvai apdžiūva, vėliau, padengus patiekalą riebaus sūrio tarkiais, susiformuoja graži plutelė.

"Lazanjos" mėsiškam sluoksniui gali būti naudojamas tiek jautienos, tiek vištienos faršas. Aš visada naudoju jautieną. Vegetarai vietoj mėsos recepte naudoja smulkiais kubeliais supjaustytą arba burokine tarka sutarkuotą baklažaną, arba susmulkintus mėgstamos rūšies grybus.

Į stalą "Lazanja" tiekiama šalia "Cezario salotų", raudono vyno - jautienos "Lazanjai", balto vyno - vištienos faršo "Lazanjai", arba užsigeriama obuolių sultimis.

Paruošimui reikia turėti stačiakampį, gilų keramikinį kepimo indą - maždaug 33x23x6cm (13x9x2 coliai), didelį ir platų virimo puodą - maždaug 5 litrų talpos, dubenį - baltam įdarui sumaišyti, didelę keptuvę -raudonam įdarui ruošti, dvi silikonines menteles, padėklą ir rolę kepimo popieriaus - virtiems lipniems "Lazanjos" lakštams išdėti. Išeiga 10-12 porcijų.

Produktai raudonam įdarui:

• 450-500 g (1 lb) jautienos ar vištienos faršo (gali būti susmulkinti grybai ar baklažanas) 
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 2 vnt. svogūnai (300 g)
• 4-5 vnt. česnako skiltelės
• 700 ml (1 indelis) smulkintų pomidorų savo sultyse 
• 200 g (1 indelis) tirštos pomidorų pastos
• 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 Valg. Š. "Itališko prieskonių mišinio": bazilikas, mairūnas, rozmarinas, čiobrelis, raudonėlis

Produktai baltam įdarui:

• 1 litras (900 g arba 2 lb) Ricotta sūrio
• 250 g (8 oz) tarkuoto Mozzarela sūrio - maždaug 2 stiklinės
• 4 vnt. kiaušiniai
• 150-200 g šviežių petražolių+špinatų+baziliko lapelių
• 1/2 arb. š. druskos

Produktai "Lazanjos" formavimui

• 460 g (1 pakuotė) "Lazanjai" skirtų plačių pastos lakštinių
• 1 arb. š. druskos
• 80-100 g tarkuoto Parmigiano sūrio, arba tiks "Džiugas"

Paruošimas:

1. Raudono įdaro paruošimas: virš vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų, 3 min. maišant apkepiname smulkiai supjaustytus svogūnus ir česnakus. Pridedame faršo (grybų arba tarkuoto baklažano), pasūdome ir papipiriname, mentele skaidant faršą į trupinius toliau kepiname apie 5 min., kol mėsa praras raudonumą, susitrauks į mažus pilkus gumulėlius. Dabar pridedame likusius raudono padažo ingredientus, išmaišome, užviriname, sumažiname kaitrą ir pakunkuliuojame atviroje keptuvėje apie 20-25 min. Paruoštas padažas turi būti tirštas. Nukeliame keptuvę nuo liepsnos ir paliekame šiek tiek pravėsti kambario temperatūroje.
2. Balto įdaro paruošimas: Susmulkiname šviežius žalumynus. Dubenyje sumaišome "Rikotą", pusę kiekio "Mocarelos" sūrio, žalumynus, įmuštus kiaušinius, druską.
3. Puode užviriname 3 litrus pasūdyto vandens (sūdytame vandenyje pastos gaminiai mažiau sulimpa). Į verdantį vandenį švelniai nardiname "Lazanjos" lakštus, kad jie nesubyrėtų. Verdame pagal pakuotės instrukciją, mano atveju tai buvo 10 min. Išvirę lakštai turi likti gana stangrūs, labai "al dente". Atsargiai nukošiame lakštus per rėtį, trumpai apliejame šaltu vandeniu ir išdedame juos vieną šalia kito eilėmis ant kepimo popieriumi padengto padėklo. Reikia darbuotis mikliai, kad virti lakštai nesuliptų tarpusavyje. 
4. Paruošiame 175°C (350°F) karštumo orkaitę. "Lazanjos" kepimo indo dugną pirmiausia ištepame plonu sluoksniu raudono padažo. Toliau sluoksniuojame "Lazanją" sekančia tvarka:
   
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • balto įdaro 2 cm (arba 1/3 viso turimo kiekio)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • raudono įdaro 1 cm (arba 1/2 viso turimo kiekio)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • balto įdaro 2 cm (arba 1/2 viso likusio kiekio)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • raudono įdaro 1 cm (arba visas likęs kiekis)
   • uždengiame "Lazanjos" pastos lakštais, užvožiant 1.5 cm kraštus, kad suliptų,
   • balto įdaro 2 cm (arba visas likęs kiekis)
5. Išlyginame "Lazanjos" paviršių silikonine mentele ir šauname į orkaitę 40 min. Šioje stadijoje "Lazanja" turi būti vis dar balta, "Rikotos" paviršius sausas, palei indo kraštus matyti burbuliuojantis raudonas padažas. 
6. Burokine tarka sutarkuojame "Parmezaną", sumaišome su palikusiais "Mocarelos" tarkiais. Šiuo tarkių mišiniu apibarstome "Lazanją" ir vėl šauname į okaitę dar 20 min. Sūrtis turi išsilydyti, lengvai paruduoti.
7. Ištraukiame "Lazanją" iš orkaitės ir paliekame kambario temperatūroje 15 min. - šiek tiek atvėsti ir sutvirtėti. Pjaustome vienos porcijos dydžio stačiakampiais ir tuojau pat tiekiame į stalą. Buon appetito!

"Lazanjos" lakštus apverdame ir tuojau išdedame ant kepimo popieriaus, kad nesuliptų. 

Paruošti baltas ir raudonas įdarai.

"Lazanjos" indo dugną ištepame raudonu sluoksniu, apdengiame pasta, toliau seka baltas sluoksnis.

"Lazanjos" lakštus dedame lygiagrečiai, užvožiant maždaug 1.5 cm, lakštai tuojau pat sulimpa.

40 min. apkepusią "Lazanją" padengiame šviežiais sūrio tarkiais ir vėl pašauname į orkaitę 20 min.

Pilnai iškepusi "Lazanja" paliekama 15 min. kambario temperatūroje atvėsti ir sutvirtėti.

Pjaustome "Lazanją" vienos porcijos dydžio stačiakampiais.

"Lazanjos" porcija.

P.S. Yra "Lazanjos" receptų, kuriuose vietoj sūrio sluoksnio naudojamas "Bešamelio" padažas (miltai+pienas+sviestas). Šis padažas labai lipnus, bet mano nuomone, visiškai netinkamas "Lazanjai", kurios skonio esmė - tai Ricotta ... plius tirštas pomidoriškumas, pastos lakštų tamprumas, kepto Parmigiano sūrio pluteliškumas, prieskoninių žolelių aromatas...