Kreps Siuzet

"Crêpes Suzette" recepto įkvėpimo šaltiniu tapo televizijos laida "The Culinary Adventures of Eric Ripert".  Tradiciškai "Kreps Siuzet" yra desertas, tiekiamas dienos metu, puikiai tinkantis vasaros savaitgalį apsilankiusius svečius pradžiuginti ir nustebinti. Iš anksto paruošti lietiniai padaže lankstomi bei kepinami tiesiog nekantraujančio valgytojo akivaizdoje ir pateikiami tuojau pat. "Kreps Siuzet" blyneliai plonyčiai, slidūs lyg šilkiniai, padengti karštu padažu tiek išorėje, tiek viduje, élégant et magnifique!
Pirma ruošiau tiksliai pagal recepto ir video (žiūr. ten pat nuo 13 min.) nurodymus, o antrą dieną palikusius plonyčius lietinius greitomis pakaitinau savo jau seniau aprašytame "Saldžiame apelsinų padaže". Rezultatas praktiškai nesiskyrė. Naudojat anksčiau ruoštą padažą paruošimas tapo paprastenis, o patiekalas net skanesnis, mat, paruoštame padažiuke jau buvo iki idealumo suderinti visų ingredientų skoniai.
Žaviojo Eric'o recepte lietiniai gaunasi plonesni, beveik permatomi, lyginant su maniškiu laiko patirkintu receptu. Maniškiai lietiniai geriau tinka įdarui vynioti, aš juos kepu ant milžiniškos 28 cm skersmens keptuvės ir jie nesuplyšta, net labai ploni. Eric'o permatomiems lietiniams ryžausi kepti tik ant 22 cm skersmens keptuvės ir kelis kartus verčiant lietinius sudrebėjo netgi mano įgudusi ranka.
Išeiga teoriškai: 16 lietinių, arba 4 porcijos. Praktiškai man iš pateikto recepto kiekio iškepė 22 lietiniai.
Paruošimui reikia turėti nesvylamą 20-25 cm skersmens keptuvę, mentelę, kulinarines žnyples, mikserį arba plakimo šluotelę.
Produktai blendiniui (skystai tešlai):

• ½ stiklinės (120 ml) kvietinių miltų, kuo baltesnių
• 2 valg. Š. cukraus
• 1/8 arb. š. druskos
• 2 dideli kiaušiniai
• ½ arb. š vanilės ekstrakto
• 2 valg. Š. Grand Marnier
• 1 arb. š apelsinų žievelės tarkių
• 1 arb. š citrinos žievelės tarkių
• 3 valg. Š. sviesto
• ½ - ¾ stiklinės (120-180 ml) pieno
• ½ stiklinės (120 ml) vandens

Produktai serviravimui 1 porcijai, t.y. 4 blynams:

• 4 valg. Š. "Saldaus apelsinų padažo", geriau jei paskanintas likeriu
• 1 kamuoliukas vanilinių ledų

Paruošimas:

1. Keptuvėje iki rudumo pakepiname sviestą, t.y. paruošiame karamelizuotą "Bernuazet" sviestą (béarnaiset -pranc.). Paliekame ataušti.
   
2.  Į dubenį išsijojame miltus, įmaišome kiaušinius, pridedame druskos ir cukraus, pilame pieną ir viską išplakame. Labai svarbu, kad blendinys (skysta tešla) būtų be gumuliukų. 
3. Pilame vandens, vanilės, Grand Marnier likerio, pridedame apelsino ir citrinos tarkių, gerai išaišome,- blendinys turi būti švelnus lyg šilkinis, skystas.
4. Į blendinį įmaišome "Bernuazet" sviestą (keptuvės neplauname) ir vėl viską išplakame, kad susidarytų emulsija, t.y. riebalų lašeliai tolygiai pasiskirstytų visame blendinio tūryje. Paliekame blendinį 30 min. "pailsėti", t.y. leidžiame miltams išbrinkti.
5. Virš vidutiniškos kaitros įkaitiname nesvylamą keptuvę ir ją lengvai aptepame sviestu (aš panaudojau ant paviršiaus likusį "Bernuazetą"). Sukamuoju judesiu vartydami keptuvę, pilame samtuką blendinio, t.y. tik kad plonyčiu sluoksniu padengti keptuvės paviršių.
6. Kepame tik 1-2 min. iki kol lietinio paviršius taps sausas. Dabar mentele apvedame lietinio pakraščius ir vienu judesiu lietinį apverčiame, antrą pusę kepame 1 min. Teisingai iškepęs lietinis bus labai plonas, minkštas, šviesus (blond), kraštai nesausi. Tęsiame kepimą su visu likusiu blendiniu. 
7. Prieš pateikiant, keptuvėje įkaitiname apelsinų padažą. Išskleistą lietinį dedame į padažą ir žnyplių bei mentelės pagalba užverčiame jį keturlinkai taip, jog padažas patektų į lietinio vidų. Keptuvėje turi tiplti 4 sulankstyti lietiniai - blyneliai. Lengvai apkepiname blynelius iš abiejų pusių.
8. Pateikiame "Kreps Siuzet" karštus, papuošę vanilinių ledų kamuoliuku.

Baba ghanušas

Artimųjų Rytų patiekalas, paplitęs kraštuose, kur puikiai auga oberžinai, t.y. baklažanai. Baba ghanušas tiekiamas užkandžiams kaip panardas, dažniausiai su pitos, khabaza ar bet kokios plokščios duonos gabalėliais, tačiau tinka ir su krekeriais, užtepus ant "Septynių grūdų" ar bagetės duonos riekutės, arba su šviežiomis daržovėmis: salierais, brokolių ir kalafiorų žiedais, morkomis, apkepintais grybais ir šparagais, obuolio skiltelėmis...

Aš mėgstu baklažanus, todėl anksčiau visada nepraleisdavau nusipirkti "Baba ghanušą" jau paruoštą. Tačiau kartą paragavus naminio, neįmanoma jo sustoti skanauti. Man vienai iš šio recepto kiekio yra tik 2 porcijos, t.y. užtenka dviems kartams papietauti. Bet teoriškai šio užkandžio turėtų užtekti visam urmui (maždaug 12) svečių pavaišinti. Spręskite patys.

Baklažanus skaniausia apkepinti virš medienos anglių grilio, bet galima kepti ir orkaitėje, špižiniame inde su dangčiu ar suvyniojus į aliuminio foliją (aš folijos nenaudoju). Virš dujų liepsnos maisto ruošti nepatariu, nes nuo jų maistas užsiteršia sieros junginiais, Vanadžiu ir kitais kenksmingais dalykais, kurių apstu dujose.

Aš "Baba ghanušą" mėgstu veganišką, bet kartais paįvairinimui pridedu graikiško jogurto, tada patiekalo ir spalva patrauklesnė, ir skonis bei tekstūra - švelnesni. Aliejų naudokite tik geriausios kokybės, nes jo skonis daug lemia šiame patiekale.

Produktai:

• 2 vidutinio dydžio baklažanai (1.5 kg)
• 4 Valg. Š. Tahini tyrės
• 1-2 skiltelės česnako, sutrintos
• 2-4 Valg. Š. citrinų sulčių
• 1/2 arb. š. jūros druskos
• 1 arb. š. pipirų arba čilių marinato - nebūtinai
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus arba 1/2 stiklinės graikiško jogurto

Papuošimui:
(pasirinkite vieną ar kelis ingredientus)

• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• petražolės arba kalendra
• Kalamata alyvuogės
• paprikos milteliai (skaniau rūkytos paprikos)
• kedro riešutėliai
• sezamo sėklos (skaniau pakepintos)
• granatų uogos
• šviežių petražolių, kalendros arba saliero lapeliai

Paruošimas:

1. Paruošiame vidutiniško karštumo malkų ar natūralių anglių grilį; arba 190°C (375 °F) orkaitę.
2. Kepant virš grilio: būtinai baklažanų žievelę subadome šakute keliose vietose. Degančias malkas/anglis nustumiame į grilio pakraščius.  Baklažanus dedame ant grotelių per vidurį, kad jų neliestų liepsna (mažiausiai 10 cm iki liepsnos). Apkepame iš visų pusių, apie 10-15 min., kol baklažanų žievelė pajuoduos, o vidus pradės minkštėti. Dabar baklažanus deame į kepimo indą arba suvyniojame į foliją ir dar kepame virš grilio 15-20 min.
   
   Kepant orkaitėje: baklažanus dedame į špižinį puodą su dangčiu, arba suvyniojame kiekvieną atskirai į foliją, ir kepame 1 val. Paliekame atvėsti. Kuo šviežesnis baklažanas, tuo daugiau iš jo ištekės skysčio ir tuo lengviau lupsis žievelė.
   
3. Leidžiame baklažanams ataušti, galima nulupti žievelę, bet man skaniau nelupant. Jeigu baklažano minkštimas blizgus, slidus ir gelsvai-rudas, geriau šį grožį išsaugoti ir tik suminkyti šakute. O jei baklažano vidus pilkšvai-rudas ir pažliugęs, tai geriau viską sumalti blenderyje.
4. Pridedame visus likusius ingredientus, gerai sumaišome (šakute arba blenderiu), paragaujame. Jei reikia, daugiau pasūdome, papipiriname, pilame citrinos sulčių.
5. Tiekiame į stalą "Baba ghanušą" dubenėlyje, aplieję Extra Virgin alyvuogių aliejumi ir apibarstę papuošimais, kambario temperatūros.

Taip atrodo tik iš orkaitės ištraukti iškepę baklažanai. 

Baba Ghanušas, apibertas sezamo sėklomis, šalia krekerių ir pitos gabalėlių.

Baba ghanušas su 5 rūšių papuošimais. 

Pomelas - didysis greipfrutas

Pomelas (pomelo) - tai stambiausias savo giminėje citrusas, kuris kildinamas iš pietryčių Azijos (Kinija, Malaizija ir Indonezija). Tai greipfruto laukinis protėvis, jis gali būti apvalus arba kriaušės formos. 
Pomelas saldesnis už greipfrutą, tačiau žievelės ir vidinės membranos šiek tiek karčios, labai storos. Yra paplitusios trys pomelo rūšys: taip vadinamas baltas su geltonu minkštimu, rausvas ir raudonas - pastarųjų dviejų minkštimo spalva atinitinka pavadinimą. Saldžiausi yra raudonas ir rausvas, baltas - rūgštesnis. Pomelo žievelės žalsvos arba geltonos, nuostabiai kvapnios, jos tinka naudoti patiekalų paskaninimui: desertuose: kepiniuose ir uogienėse, mėsos ir žuvies patiekaluose, salotose, padažuose, cukatams ruošti. Pomelo minkštimas patiekaluose pakeičia greipfrutą, apelsiną arba ananasą.
Paruošimas: 
Norint lengviau išpjaustyti skiltelių minkštimą, nuluptą pomelą palaikome šaldytuve, kol baltos membranos susitrauks ir sukietės. Dabar pirmiausia nuskutame aštriu peiliu baltą išorinę membraną, po to skiltelių minkštimo segmentus nupjaustome peiliu nuo išilginių plėvelių.

Pirmas bandymas: šviežias pomelas vazelėse - nepakartojamas
Jeigu pomelo minkštimas trapus ir sausas, gabaliukus apliejame vaisių sultimis, "Grenadine" arba "Grand Marnier" likeriu. Prieš pateikiant atšaldome.

Antras bandymas: sultys - nuostabus
Taurėse parodytas sulčių kiekis, gautas išspaudus iš pusės greipfruto (kairėje) ir pusės pomelo (dešinėje). Pomelas yra mažiau sultingas, tačiau skonis visiškai nesiskiria nuo raudonojo greipfruto: truputėlį saldus, tirštas, citrusiškas rūgštumas, kartumo tik užuomina.

Trečias bandymas: garnyras prie kepsnio - puikus
Pomelo minkštimą pakepiname 2-3 min. įkaitintame svieste, pridedame druskos, raudonųjų / rausvų ar margaspalvių maltų pipirų. Pateikiame šalia mėsos ar žuvies kepsnio.

Ketvirtas bandymas: pomelas + salotos+ burokėliai = fantastiškas skonis

Receptas yra čia.

Skonių lentelėje pomelas gauna 8 balus ir atsiduria aukštesnėje vietoje, negu jo pusbrolis greipfrutas, vien dėl savo patogumo ir išvaizdumo naudojant pomelą įvairiuose patiekaluose.

Mano ragautų egzotiškų vaisių įvertinimo lentelė:

10 - fantastiškas:  graviola arba pau-pau, persimonas, 

9 - puikus: mangas, ananasas, avokadas, granatas

8 - nuostabus: kinkanai, figos, kiviai, apelsinai, pomelas

7 - gardus: tamarindai, datulės, bananai, greipfrutai

6 - skanus: guava, kokosas,

5 - įdomus: karambola, opuntijos kriaušė

4 - geras: papaja, svarainis,

3 - neypatingas: pitaja, kivanas, fizalis

2 - beskonis:  unedas (arbutas žemuoginis)

1- šlykštus: durianas

Oranžinė lašiša

Mano šeima žino du skanios lašišos receptus, vienas - tai lašiša, kepta orkaitėje su česnakais, o kitas - sultinga ir labai oranžinė lašiša, kepta keptuvėje su labai oranžiniu padažiuku.
Sveikos dietos žinovai ir visokie gurmanai ypatingai gražiai kalba apie lašišą, bet man ji dažnai yra sausa ir sprangi žuvis, todėl vengiu ją užsakinėti restoranuose. Mano neišsenkamas kulinarijos pamokų šaltinis - 88 metų teta Halina - jau keletą dešimtmečių ruošia lašišą pagal šį receptą, kuriuo šiandien dalinuosi ir su Jumis, už kurį esu tetai labai dėkinga. Šiuo būdu kepta žuvis bus nesubyrėjusi, sultinga, su apskrudusia odele. Svarbu viso kepimo ir troškinimo metu žuvies keptuvėje nekliudyti, pradžioje ji prilips prie keptuvės dugno, o vėliau, supilus sultis ir pakaitinus, - atlips.
Išeiga 2 porcijos.
Produktai:

• 2 valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 300 g lašišos file
• 1 stiklinė apelsinų sulčių
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/4 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošimas:

1. Lašišos odą nuvalome nuo žvynų, lašišą nuplauname, pamerkiame indelyje su apelsinų sultimis ir taip pamarinuojame kambario temperatūroje apie 30 min. - 2 val.
2. Lašišą nusausiname, iš visų pusių pasūdome ir papipiriname. Nesvylamoje keptuvėje virš didesnės negu vidutiniškos liepsnos gerai įkaitiname aliejų. Lašišą dedame odelės puse ant keptuvės. Kepame nejudinant, atviroje keptuvėje, apie 5-7 min. Dabar pilame apelsinų sulčių, uždengiame keptuvę dangčiu, sumažiname liepsną ir, padažui užvirus, troškiname 7 min. 
3. Mentele ištraukiame lašišą ant lėkštės, jeigu keptuvėje likęs padažas perskystas, pakaitiname atvirai dar porą minučių; jeigu padažas pertirštas - pilame daugiau apelsinų sulčių arba balto vyno ir užviriname. 
4. Lašišą pateikiame aplieję padažu, šalia ryžių, šparagų, ankštinių pupelių, šviežių salotų...

Rožių uogienė

Mano paauglystėje (1980-85-taisiais) visos mergaitės, tame tarpe ir aš, būtinai perskaitydavo Reşat Nuri Güntekin knygą "Čiauškutė". O visai neseniai man teko peržiūrėti 1987 metų turkišką serialą su sinchroniniu vertimu į rusų kalbą "Королек - птичка певчая". Buvo malonu patikrinti savo atmintį ir prisiminti paauglystės išgyvenimus. O ir šiaip tas serialas įdomus tuo, jog atskeidžia kai kuriuos Turkijos istorijos faktus bei įdomiai parodo Turkijos šimtmečio senumo kultūrą 1980-tųjų  madose ir šukuosenose.

Tame filme yra epizodas, kuriame kaimo vyrai pagrindinę heroję, gražuolę mokytoją, kurios geidžia visi ir negali gauti nei vienas, švelniai pravardžiuoja "Гульбешекер" - taip seriale pateikiamas rožių uogienės pavadinimas (Azerbaidžano kalboje). Turkų originalo kalboje tai skamba šiek tiek kitaip: "Gül reçeli". Na, tai nesvarbu...

Man tas epizodas ilgam užstrigo atmintyje, mat, ne tik šokiravo pietiečių vyrų elgesys, bet ir tas sugalvotas palyginimas moters su uogiene. Mano vaikystėje mama dažnai virdavo rožių uogienę ir viena sau gaudavo ja mėgautis, nes aš, brolis ir tėvas buvome ištikimi miško uogų gerbėjai. O dabar man užkliuvo, jog žūt būt turiu tą rožių uogienę paruošti, kad vėl patirčiau tą seniai pamirštą skonį, ir ne bile kaip paruošti, o autentiškai turkiškai ir 100% ekologiškai.

Ištyrus Internetines platybes pasirinkau šį receptą, kurį Jums ir pateikiu, tik sumažintame kiekyje. Mat, mano ekologiškame sode praeitą savaitę žydejo tik keletas rožių, o ranka man pakilo nuskabyti žiedlapius tik nuo 9 bijūno dydžio žiedų, kas sudarė maždaug 100 g žiedlapių masės. O kaip pakvipo mano namai, ir kaip nuo skonio apsvaigo mano namiškių galvos... Toliau negirsiu - palieku Jums patiems atrasti šio saldumyno stebuklą.

Uogienei tinka tik ekologiškos, šviežios, nesuvytusios ir visiškai prasiskleidusios rožės arba erškėtrožės. Pirktinės rožės dažniausiai yra persisunkusios pesticidais ir cheminėm trąšom, todėl maistiniam vartojimui netinka. Išeiga 300 ml.

Paruošimui reikia turėti puodą, nedidelį rėtuką ir nemetalinį indelį.

Produktai:

• 100 g rožių žiedlapių
• 1 stiklinė balto cukraus
• 2 valg. Š. citrinos sulčių
• 80-120 ml (1/3-1/2 stiklinės) vandens - uogienei virti

Paruošimas:

1. Užkaičiame pilną virdulį vandens. 
2. Rožių žiedlapius kruopščiai nuvalome nuo nešvarumų: pašaliname žalius lapelius, amarus, nuplėšiame suvytusius ar apdžiuvusius žiedlapių kraštelius bei apatines baltas žiedlapių dalis. Išvalytus žiedlapius sudedame į rėtuką.
3. Paruošiame dubenį su švariu šaltu vandeniu (aš naudojau filtruotą šaltą vandenį ir dar pridėjau ledukų). Dubuo turi būti didesnis negu rėtukas.
4. Rožių lapelius perliejame verdančiu vandeniu ir tuojau pat ataušiname panardinus į šalto vandens dubenį. Šį karštą-šaltą perliejimą kartojame iš viso 3 kartus.
5. Nusunkiame vandenį iš žiedlapių. Nemetaliniame indelyje žiedlapius sumaišome su citrinos sultimis ir 3 valg. Š. cukraus. Indelį uždengiame ir paliekame šaltai 4-6 val.
6. Nedidelime puode sumaišome likusį cukrų ir 80 ml vandens. Virš nedidelės liepsnos maišydami kaitiname, kol visiškai ištirps cukrus (man cukrus netirpo, tad pyliau šiek tiek daugiau vandens).
7. Į paruoštą karštą cukraus sirupą sudedame rožių žiedlapius ir pilame visą išsiskyrusį iš jų skystymą. Maišant užviriname ir pakunkuliuojame 5-10 min. Išvirusioje uogienėje visi žiedlapiai bus suminkštėję ir neplūduriuos paviršiuje.
8. Karštą uogienę galima sandariai užsukti steriliame stiklainiuke, arba ataušusią ugienę perpilti į indelį su dangteliu ir saugoti šaldytuve. Pateikiame prie arbatos, ant blynų, jogurto, varškytės, ledų ir kitų desertų. 

Sveikuoliškos burokėlių salotos

Šio recepto išmokau viešėdama pas savo draugę Patriciją, kuri yra man sveikuoliškos ir ekologiškos gyvensenos pavyzdys. Jos gyvenimo posūkį į ekologiškumą lėmė visa eilė diagnozuotų lėtinių ir nepagydomų susirgimų, kurių ji praktiškai atsikratė ir dėka sveikos dietos jau gyvena 5 metais ilgiau, negu jai pranašavo daktarai.

Šio recepto sveikuoliška esmė yra burokėlis, kurio neverdame, nekepame, bet sušaldome "į akmenį" ir po to lėtai atitirpiname. Tokiu būdu burokėlis netenka savo kartumo ir šiek tiek suminkštėja. Termiškai neapdorotas burokėlis nepraranda vitaminų ir mineralų, be to, jis yra stebuklingas kepenų valiklis, pagerina odos būklę, regėjimą, naikina organizme esančius parazitus  - nežinau kiek čia tiesos, bet tokia yra šiuolaikinės liaudies medicinos išmintis.

Jokių gyvulinės kilmės produktų, minimum sočiųjų riebalų, jokio cukraus. Mėgaukitės šviežio burokėlio salotomis patys bei nustebinkite jomis savo artimuosius, ypač tuos, kieno gyvenimas apsunkintas cukriniu diabetu, vėžiu ar kitais lėtiniais susirgimais.

Produktai:

• 2 burokėliai 
• 1 valg. Š. krienų 
• 2 gvazdikėliai
• 1 valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodujų pipirų

Paruošimas:

1. Burokėlius nuplauname, įdedame į maišiuką ar sandarų indelį ir paliekame šaldiklyje 1-4 dienoms.
2. Indelį su burokėliais iš šaldymo kameros perkeliame į šaldytuvą ir paliekame pamažu tirpti 1-2 dienas.
3. Peiliu nupjauname burokėlių šakneles, nulupame burokėlių žieveles (lupsis labai lengvai, beveik kaip apelsinas). Burokėlius supjaustome kubeliais arba sutarkuojame burokine tarka.
4. Grūstuve susmulkiname gvazdikelius. Indelyje sumaišome gvazdikėlių miltelius, krienus, aliejų. Šiuo mišiniu apliejame burokėlius, pasūdome, papipiriname ir išmaišome. 
5. Salotos bus skanesnės 1-2 val. palaikytos šaldytuve skoniams persisunkti. 

Saugiausios buityje naudoti valymo priemonės

 

Ekologiška gvensena tampa vis madingesnė. Deja, vis dar labiausiai užteršta aplinka, kurioje mes ir vaikučiai praleidžiame didžiausią dalį dienos, yra mūsų namai. Šiuolaikinė buitinė chemija kenksminga ne tik aplinkai (užteršia orą, nuotekų vandenis, drabužius ir kitus paviršius), ji dar labai kenkia ir žmogaus bei naminių gyvūnų sveikatai. Atrodytų, neįmanoma viso to pakeisti, kai spintelė po kriaukle prikimšta spalvotų buteliukų su etiketėmis, pranašaujančiomis švarių ir blizgių namų stebuklą. Tačiau yra gera žinia: "ekologinis namų perversmas" nereikalauja didelių išlaidų, nebūtina pirkti brangių valiklių. Greičiausiai visos priemonės jau yra Jūsų namuose, tik kitoje spintelėje. Be to, tas "ekologinis perversmas" padės ne tik tuojau pat pajusti geresnę savijautą (ypač asmeniui - namų valytojui), Jūs taip pat pastebėsite, jog kas mėnesį sutaupoma mažiausiai šimtinė vien valymo priemonių sąskaita. Nereikės šaltą speiguotą ar karščiausią vasaros dieną po valymo vėdinti patalpų, o vaikiukui prigludus prie lango ir palaižius stiklą, negrės jokie apsinuodijimai.

Saugiausios buityje naudoti valymo priemonės yra šios:
 

• Soda - skalbimui, sunkiau nuvalomiems paviršiams šveisti virtuvėje, vonioje, kvapams ir riebalams sugerti nuo minkštų paviršių. Tinka ir dantims valyti.
• Actas - stiklui, plastmasėms, granitui, marmurui, o stipriai praskiestas vandeniu tinka ir  medinėms grindims plauti.
• Vandenilio peroksido 5% tirpalas - dezinfekuojamiems keramikos, akmens, plieninams paviršiams virtuvėje, vonioje ir tualete, kur organinės nuosėdos; o pelėsiams naikinti naudojamas max.10% peroksido tirpalas. Labai gražiai putoja papurškus vonioje, kur plytelių tarpuose prisiveisę visokie pelėsiukai. Naudojamas kaip balinimo priemonė skalbime, naikina kraujo ir kitas organines dėmes.
• Spiritas - saugus tik tas, kurį parduoda alkoholinių gėrimų parduotuvės. Tinka stiklui, keramikai, blizgiems paviršiams virtuvėje ir vonioje, lipnioms dėmėms valyti. Degtinė irgi tinka. Kad namiškiai nesugalvotų išgerti, geriau spiritą ar degtinę laikyti buitinėms reikmėms skirtame butelyje, pažymėjus C₂H₅OH.

• Kastilijos muilas - indų plovimui, kūnui, plaukams, vaikams, gyvuliams maudyti. Tinka skalbti vilnai, šilkui, švelniems audiniams. Gali būti papildytas kvapniais aliejais ar druskomis. 

 

• Graikinių riešutų aliejus - perpus su vandeniu suplaktame mišinyje pamerkta ir pilnai išgręžta šluostė tinka lakuotiems mediniams baldams valyti.

• Ultravioleto UV-C šviesa - 99% dezinfekcija patalams, drabužiams, patalpoms, dažnai liečiamiems paviršiams, kaip pvz. telefonas, kompiuterio klaviatūra, durų rankenos ir pan. Yra specialus prietaisas tam reikalui, bet saulės šviesa dezinfekuoja už dyką. Speiguotos dienos šaltyje ar karštą vasaros dieną saulės spinduliuose dezinfekuojama patalynė, čiužiniai, pledai, kilimai, drabužiai - visa tai, ko negalima skalbti, išsivėdina ir išsidezinfekuoja saulėje.

Įspėjimas: Paruošus namines valymo priemones ar perpilus jas į purškimui ir dozavimui patogius indelius, būtina tuos indelius pažymėti užrašu, kokia sudėtis, kad nebūtų painiavos ar neįvyktų kokia "avarija".

Pavyzdžiai: 
Vonios ir unitazo valymas: 
Lengvai sudrėkintą vonią/unitazą šveičiame pradžioje soda, naudojant šiurkščią kempinėlę arba šepetį, po to nupurškiam actu, viskas gražiai suputoja. Paliekame kelioms minutėms. Reakcijos metu susidaro natrio acetato druska, kuri gerai skaido riebalus. Vėl pašveičiame susidariusia druska. Dabar belieka tik nuskalauti vandeniu. 

Vonios ir unitazo dezinfekcija:  
Buteliuke su purkštuku sumaišome 70% spirito ir 30% vandens mišinį, įlašiname gvazdikėlių ir/arba cinamono aliejaus. Galima tiesiog į buteliuko dugną įmesti merlės ryšulėlyje suvyniotas cinamono žievelę ir kelis gvazdikėlius. Dezinfekuojamus paviršius nupurškiame paruoštu mišiniu, valome popieriniu rankšluosčiu, kurį iškart išmetame. 

Langų ir spintelių stiklų valymas: 
Buteliuke su purkštuku sumaišome lygių dalių vandens ir balto acto mišinį. Nupurškiame stiklą, valome laikraščiu iki sausumo. Neskiestu 9% actu valomi langai bus ypatingai švarūs. Be to, ant paviršiaus palikusi acto rūgštis atbaidys vabzdžius.

Virtuvės ir vonios patalpos paviršių valymas: 

Receptas laminuotiems, metalo, akmens paviršiams, keramikos ir porceliano plytelėms. Buteliuke su purkštuku sumaišome lygių dalių vandens ir spirito mišinį, arba tiesiog naudojame gryną degtinę. Nupurškiame paviršių, valome popieriniu rankšluosčiu, kempine arba medžiagine šluoste. Spiritu ir jo mišiniais venkite valyti medinius paviršius. Užsisenėjusioms dėmėms valyti naudojame gryną spiritą. 

 
Grindų plovimas: 
1 stiklinė balto acto + 10 litrų šilto vandens. Šiuo skysčiu suvilgyta ir labai gerai išgręžta šluoste plaunamos medinės, akmeninės, keramikos plytelių grindys, linoleumas. Keli kvapniojo aliejaus lašai (žiūr. žemiau) pagerins patalpos kvapą, atbaidys vabzdžius, ilgiau veiks antibakteriškai. 

Poliruotų baldų paviršių valymas: 
Kartais pianinai arba mediniai baldai yra padengti labai blizgiu ir slidžiu poliuretanų ir poliesterinės dervos paviršiumi (lakuotas medžio paviršius neslidus). Tokių paviršių valymui aliejai jokiais būdais netinka. Indelyje sumaišome 1 valg. Š. balto acto ir 1/2 stilinės vandens. Labai minkštą medvilninį skudurėlį (tinka trikotažas - sena balta "maikė" nukirpus visas siules, siuvinėjimus, apsiuvimus ar paveiksliukus - jie braižys paviršių)  suvilgome paruoštame skystyje, labai gerai išgręžiame, įvyniojame į sausą rankšluostį ir vėl išgręžiame. Šiuo vos drėgnu skudurėliu valome blizgų paviršių (mane išmokino  pianino derintojas).
 
Vilnos / šilko skalbimas: 
Kol kas tik suradau, bet nesu išbandžiusi šio recepto skalbimui. Vilna yra rūgštus audiniys, kuris genda nuo šarminių ploviklių. Bet kokia skalbimo priemonė vilnai neturi viršyti pH 8. Šilkas irgi genda nuo šarminių muilų, kvepalų, dezodorantų ir neaugalinės kilmės kūno kremų. Šiuos audinius skalbiame kūno temperatūros ar šaltesniame vandenyje. Sumaišome kastilijos muilą ir šiek tiek  lanolino, galima pridėti rozmarino nuoviro ar eukalipto aliejaus lašelį; vaisių kvapai vilnai netinka, nes vilioja kandis. Šį mišinį ištirpiname vandenyje. Geriau pradėti skalbti nedidelėje muilo koncentracijoje, o jei drabužis labai išsipurvinęs, daugiau muilo įtrinti tik į dėmių vietas. Mirkymas, gręžimas ir maigymas - viskas gadina vilną bei šilką, geriausia skalbti rankomis, kiekvieną dalyką atsikrai. Daug kartų drabužį nardiname ir po to iškeliame iš vandens. Išvarvėdamas vanduo trauks nešvarumus. Skalaujame tokiu pat būdu, vėsiame vandenyje. Negręžiame, tik išskleidžiame drabužį ant tinkelio virš vonios ir paliekame vandeniui nuvarvėti 30 min. ar ilgiau. Dar šiek tiek drėgną drabužį džiauname ant "petukų" pakabos arba suteikus rūbui norimą formą padedame horizontaliai ant džiovinimo rėmelio.

Buičiai ir kosmetikai tinka šie priedai:

• Greipfrutų arba citrinų žievelių aliejus - pagerina kvapą, atbaido skruzdeles. Įlašiname porą lašų į skysto kastilijos muilo buteliuką, kuriuo plauname kūną arba indus. Greipfruto aliejaus kvapas priskiriamas prie "vyriškų". "Moteriškam" kvapui geriau tinka rožių aliejus, žiūr. žemiau. Tačiau aš kūno plovimui dažniau renkuosi greipfruto kvapą, o šampūnui - žolelių nuovirą arba rožių aliejaus kvapą.
• Cinamono aliejus - žudo bakterijas, uodų lervas, kurios veisiasi stovinčiame vandenyje: baseiniukuose, balutėse. Antiseptikas, pagerina kvapą, labai tinka vonios ir tualeto patalpų valyme, dezinfekuoja paviršius po viduriavimo pvz.
• Gvazdikėlių aliejus - žudo parazitus, atbaido vabzdžius, pagerina kvapą, suteikia šilumos jausmą. Keli lašai tinka vonios ir tualeto patalpų valymo priemonėse. Plaunant grindis skysčiu, kuriame įlašinti keli lašiukai gvazdikėlių aliejaus arba prieskoninių gvazdikėlių nuoviras, padeda galvos skausmų kamuojamiems asmenims. 

• Jeronimų aliejus - naikina mikrobus, atbaido vabzdžius, veikia priešuždegimiškai. Keli lašai grindų plovimo skystyje naudojami plaunant grindis miegamajame, kur miegantis asmuo serga peršalimu, gripu, uždegimu (ypač ausų uždegimu). Jeronimas - labai gajus augalas, vazonėlį su šiuo augalu tinka laikyti ligonio miegamajame, jo kvapas juntamas tik palietus ar užkliudžius jeronimo lapelius. Jeronimo lapelių nuoviras tinka naudoti valymo priemonėse. Įspėjimas: yra žmonių alergiškų šiam augalui, tad prieš naudojant būtinai įsitikinkite, ar jis nepakenks kitiems šeimos nariams.
• Eukaliptų aliejus - antibakterinis, pagerina kvapą, atbaido vabzdžius, žudo blakes. Grindų plovimo skystyje įlašinti keli lašiukai eukalipto aliejaus naudojami valyti miegamuosius plaučių ir kvėpavimo takų ligomis dažnai sergantiems, tai irgi padeda sergant gripu arba peršalimu. Dėl savo gerų antimikrobinių savybiių labai tinka rankų plovimo muilui papildyti: įlašiname kelis lašiukus į kastilijos muilo buteliuką.
• Levandų aliejus - pagerina kvapą, malšina skausmą, atbaido vabzdžius, ypač kandis, žudo uteles. Nuodingas, žudo gyvas ląsteles, todėl geriau vengti kūno muiluose, arba reikalui esant pasinaudojus levandų kvapo muilu, labai gerai nuskalauti odą. Levandų aliejaus keli lašiukai lašinami kartu su skalbimo priemone, skalbiant patalynę, vilnas. Plaunamos grindys (keli lašiukai į acto-vandens mišinį) patalpose, kur yra vilnoniai kilimai, drabužių spintos, kailiai.
• Rožių aliejus -  dažniausiai parduodamas ne grynas, bet iki 10% mišinyje su vynuogių kauliukų, palmių arba kokoso aliejumi. Kvapniausias pasirinkimas yra Bulgariška rožė. Rožių aliejus ir kvapas veikia kaip antidepresantas, ramina nervus ir fobijas, gerina širdies veiklą, virškinimą, moteriškus organus ir yra pats geriausias gamtoje žinomas aliejus odai. Rožių aliejus tinka naudoti visur: maiste (uogienėse, desertuose), kosmetikoje (kremuose, muiluose, šampūnuose), valymo priemonėse. Vaikai ypač mėgsta šį kvapą. Kai ruošite šampūną/ploviklį vaikučiams, į kastilijos skysto muilo buteliuką įlašinkite keletą lašų rožių aliejaus, kol gausis pageidaujamas kvapo stiprumas. Vaikučiai išsimaudę rožių aliejaus kvapuose mažiau bijos tamsos, miegos ramiau, be pabudimų.
• Pušų aliejus -  pasižymi stipriomis dezinfekcinėmis savybėmis, žudo daugybę infekcinių ligų sukelėjų (vidurių šiltinė, gastroenteritas, pasiutligė, žarnų karštinė, cholera, meningitas, kokliušas, gonorėja ir kelių tipų dizenterija) tačiau erzina odą, ilgainiui naudojant šį kvapą, sukelia depresiją, blogą nuotaiką. Pušų aliejus priskiriamas prie "vyriškų" kvapų. Siūlyčiau jį naudoti buities valyme ir asmens higienos priemonėse tik retkarčiais, paįvairinimui, arba reikalui esant, kaip pvz. esant epidemijai ar sergant infekcine liga.
• Rozmarino aliejus - veikia antiseptiškai, padeda nuo depresijos, raminana stresą, tačiau nemigdo, gerina atmintį, smegenų veiklą. Kasdieninės rozmarino inhaliacijos labai padeda nuo depresijos: galima uostyti aliejų, arba vazonėlyje auginti rozmarino krūmelį, jį glostyti rankomis nuo apačios link viršaus, po to rankomis uždengti veidą ir kvepuoti šio nuostabaus krūmelio aromatu. Negalima rozmarino ar jo aliejaus naudoti epileptikams. 
• Gintaro aliejus - stiprina imuninę sistemą, liaudies medicinoje gintaras laikomas natūraliu strumos veiklos reguliatoriumi. Gintaras beveik bekvapė medžiaga, tad tokiu pavadinimu vadinamas aliejus arba kvepalai gaminami iš keleto medžiagų, kurie mišinyje primena gintaro kvapą. Pagrindą sudaro augalinis aliejus arba spiritas (kvepalų atveju), į kurį pridedamos žemiau išvardintos priemaišos:
• • Labdanum - lipni ruda derva, gaunama iš kalnų rožių krūmų Cistus ladanifer rūšies (vakarinis Viduržemio jūros regionas) ir Cistus creticus rūšies (rytų Viduržemio jūros regionas). Ši derva tūkstanmečiais buvo naudojama kaip žolinis vaistas ir kvepalų ingredientas.
  • Benzoino derva - gaunama iš Styrax medienos.
  • Vanilė - prieskonis, gaunamas iš vanilės orchidėjos anksčių.
  • Gvazdikėliai - prieskonis, gaunamas sudžiovinus Myrtaceae medžio žiedus. 
  • Copal - gintaro rūšis.
  • Dammara - agathis medžio derva.
  • Kartais gintaro aliejaus ingredientuose naudojamos sintetinės priemaišos, reikia žiūrėti produkto aprašymą, jeigu norite gauti geros kokybės produktą.

Ekologiškas namų ūkis turėtų pilnai apsieiti vien su šiomis aukščiau išvardytomis priemonėmis. Aš kol kas dar naudoju ir kitokius valiklius bei šampūnus, tačiau jau turiu sau užsibrėžusi tikslą, ir va sąrašiuką ne vien tik sau, bet ir Jums pateikiau, pasitikrinimui. Jeigu žinote kitas ekologiškas priemones, pasidalinkite patirtimi.

Kadangi parafino žvakės, net ir neuždegtos, teršia patalpos orą, aš atsikračiau visų parafino grožybių. Į palikusias stiklines žvakides kartu su vaikas pridėjome surinktų kriauklelių iš pajūrio. Vaikai pasistatė indelius savo miegamuosiuose, o aš kas savaitę į tuos indelius lašinu po porą lašiukų eterinių aliejų: verksniukei - rozmarino, o sloguočiukui - eukalipto aliejaus. Kai indelis prisirenka dulkių - indelį ir visą jo turinį plaunu indaplovėje.
Savo miegamajame naudoju rožių aliejaus lašus - jais kvepinu dirbtines šilkines rožes vazoje. Drabužinėje pakabinau medžiaginius maišelius su džiovintomis levandomis. Mano vonios kambarį puošia ir kvėpina šiaudų ir pagaliukų puokštelė, pamerkta tiesiogiai į gintaro aliejų - dievinu šį kvapą. Visus aliejus pirkau "Whole Foods" maisto krautuvėje, ekologiškame skyriuje arba užsakiau Internete.
Panašiems aroma-terapijos projektėliams tinka kriaukleliai, jūros išplukdyti medienos gabaliukai,  akmenėliai, kankorėžiai, sausiukai, šiaudai ir dirbiniai iš šiaudų, dirbtinės (ne plastmasinės) gėlės...
Perkant būtinai žiūrėkite, kad aliejuose nebūtų naftos produktų priemaišų. Jeigu aliejus praskiestas kitu augalinės kilmės aliejumi (dažniausiai tokiame pavidale parduodamas rožių aliejus) - tai nieko kenksmingo, tik kvapas bus žymiai silpnesnis.

Įspėjimas: koncentruoti eteriniai aliejai dažniausiai degina odą, tad jų negalima liesti ar duoti naudotis vaikams, būtina saugoti nuo akių, odos. Rožių aliejus - visiškai saugus, tad jis yra išimtis.

Apie plastmases

Šiandien plastmasės yra visur, jos yra pigios ir patogios, ypač įpakavimui. Tačiau, kasdien mokslininkų tyrimai nustato vis daugiau plastmasių žalingo poveikio mūsų sveikatai faktų. Kai kurios plastmasės išskiria kenksmingas chemines medžiagas į orą, maisto produktus ir gėrimus. Mes nematome jų ir nejaučiame skonio, tačiau tai dar nereiškia jog plastmasės nepatenka su maistu į žmogaus organizmą.
Neskaitant pavojaus sveikatai, plastmasių naudojimas sukuria didžiulį kiekį ilgalaikės taršos. Kiekvienas kada nors sukurtas plastmasės gaminys, vis dar tebeegzistuoja (išskyrus tas plastmases, kurios buvo sudegintos, ir bedegdamos išskyrė nuodingas chemines medžiagas į aplinką). Vandenynuose plūduriuoja šešios ar septynios kontinento dydžio plastmasių „salos“, kurios nuo trinties byra į smulkius gabalėlius, juos suryja žuvys, tuo tapdamos nesaugios maistiniam vartojimui.
Apibendrinant, plastmasės išskiria nuodingas medžiagas jas gaminant, plastmasės yra toksiškos naudojimui, bei plastmasės teršia aplinką, jų atsikratant.
Laimei, mes visi galime gyventi saugiau, pasirinkdami naudojimui kitas medžiagas (tekstilė, nebalintas popierius, mediena, bambukas, stiklas, nerūdijantis plienas, ir tt.) bei mažiau toksiškas plastmases, kurias galima atiduoti antriniam perdirbimui ar pritaikyti antriniam panaudojimui buityje. Stenkimės pirkti daiktus su mažiau arba išvis be plastikinių pakuočių: atsineškime savo medžiaginius maišelius į krautuvę, pasirinkime mažai gendamus produktus didesnėse pakuotėse – dažniausiai taip sutaupomi pinigai žemesnės vieneto kainos sąskaita, mažiau medžiagos panaudojama pakuotei pagaminti. Visada išmeskite plastmases į specialiai joms skirtus konteinerius. Surinkite plastmases vandens telkinių pakrantėse - tai ne tik pagalba gamtai, gera mankšta ir kilni priežastis ištrūkti į gamtą, tai gali tapti puiki pamoka Jus stebintiems vaikams ar šiaip aplinkiniams. Juk gerumas irgi būna užkrečiamas.
Dažniausiai plastmasės žymimos skaičiumi, apie kurį vejasi rodyklių simboliai, paprastai ženklinimas talpinamas produkto apačioje. Plastmasės nėra grynuolės, jose dažnai naudojamos papildomos medžiagos jų savybėms ar spalvai pagerinti, į plastmases patenka teršalai susiję su gamybos procesu. Žemiau pateikiu labiausiai paplitusių plastmasių sąrašą ir aprašymą.

1 PET - polietileno tereftalatas – KENKSMINGA
Skaidri, gniuždant traškanti plastmasė, iš kurios gaminami salotų padėkliukai ir indeliai, o pridėjus papildomų plastifikatorių iš šios plastmasės išpučiami buteliai kepimo aliejui, putojantiems gėrimams ir vandeniui pakuoti. Ši plastmasė išskiria tokias toksiškas medžiagas kaip stibis, ftalatai, Cezis. 

2  HDPE  - didelio tankio polietilenas – SAUGI
HDPE yra neskaidri, lanksti, mažiausiai reaguojanti plastmasė. Iš jos yra gaminami buteliai pienui ir kefyrui, cheminiams valikliams ir chloro balinimo skysčiams, šampūnams, jogurto puodeliai (kurie yra minkštesni), plastikiniai maišeliai, stori neplyštami šiukšlių /pakavimo maišai. 

3  PVC – polivinilchloridas – KENKSMINGA
Polivinilchloridas dar kartais vadinamas vinilu, iš jo gaminami vamzdžiai ir jų jungiamosios detalės (vandentiekiui, kanalizacijai, dujotiekiams), langų ir durų rėmai (kietas PVC), šilumos izoliacija (PVC putų pavidale), žaislai, kūdikėlių kramtymo žiedai, vonios užuolaidos ir automobilių dalys. Pakavimo reikmėse PVC sutinkamas šiuose pavidaluose: pagardų buteliai, įvairūs dangteliai, limpanti maistinė plėvelė. PVC skleidžia ftalatus ir kitas nuodingas chemines medžiagas sąlytyje su produktais, skysčiu ir oru (pvz. naujos vonios užuolaidos kvapas).

4  LDPE - mažo tankio polietilenas – SAUGI
Iš šios plastmasės gaminami skaidrūs maišeliai, įklotai šiukšliadėžėms, indeliai maistui saugoti ir pakavimo plėvelės.

5  PP - polipropilenas - SAUGI
Iš šios plastmasės rūšies gaminami butelių kamštukai, stalo įrankiai, indeliai produktų saugojimui, margarino pakuotės, mikrobangei atsparūs padėkliukai. Polipropileno plaušai naudojami kilimuose, sienų dangose, transporto priemonių sėdynėse.

6  PS - polistirenas - KENKSMINGA
Polistirenas dar vadinamas putų polistirolu arba putplasčiu (styrofoam - angl.). Ši plastmasė labai lengva, puri, primena sustingusias putas. Iš putplasčio gaminami padėkliukai mėsos pakavimui, indeliai karštiems skysčiams ar maisto produktams saugoti, korėtos pakuotės kiaušiniams, vienkartinės lėkštės, apsauginės pakuotės elektronikos prekėms ir žaislams. Statyboje naudojamos polistireno izoliacinės medžiagos.  Polistirenas išskiria nuodingus estrogeninius alkilfenolius ir stireną, vėžio sukelėją.

7  (07-19) - kitos plastmasės – ĮVAIRIAI
Prie šios grupės priskirimos plastmasės, kurios nepriklauso aukščiau išvardytoms kategorijoms. Pavyzdžiui: PC - polikarbonatas, kuris yra dažnai naudojamas įstiklinimui lėktuvuose, išskiriantis bisfenolį-A (BPA), jo reikia VENGTI. ABS - akrilnitrilo butadieno stirenas, SAN - stireno akrilonitrilas; akrilas ir poliamidas - šios plastmasės labai patvarios, atsparios karsčiui ir mažai reaguoja į aplinką, tačiau jų trūkumai yra antrinio perdirbamo sudėtingumas ir tyrimų duomenų stoka. PLA - polilaktinė rūgštis, - tai nauja plastmasė, sukurta augaliniu pagrindu, biologiškai suyranti ir SAUGI, tačiau ji taip pat patenka į 7 kategoriją.

P.S. Pienas ir sultys popierinėse vašku dengtose pakuotėse užterštos dioksinu (popieriaus balinimo agentas) ir parafinu (pakuotės danga). Pirkdami pieną arba sultis pasirinkite plastikiniuose HDPE (2) buteliuose.


Šaltiniai:

• „Types of plastic“ http://www.wrap.org.uk/recycling_industry/information_by_material/plastics/types_of_plastic.html
• „Project Kaisei“ http://blog.wholetravel.com/2009/04/09/project-kaisei/
• „Rubbish dump found floating in Pacific Ocean is twice the size of America“ http://www.dailymail.co.uk/news/article-512424/Rubbish-dump-floating-Pacific-Ocean-twice-size-America.html
• „Be Wise With Plastics“ http://healthychild.org/5steps/5_steps_5/?gclid=CO3Op8Hok6kCFUM65QodbDvffQ