Kriaušės, virtos vyne

Internete rasite aibę virtų vyne kriaušių recepto variantų. Šiaip šis receptas yra kildinamas iš saulėtos Ispanijos ir Portugalijos, kur kriaušės yra tradiciškai verdamos Portveine. Man Portveino poskonis netiko šiam švelniam desertui, tad aš patariu pasirinkti tauresnio skonio vyną. Šiame patiekale stengiausi nenumalšinti vyno aromato, tad pasirinkau tik kelis prieskonius, nedaug cukraus. Viską ruošiau labai paprastai: užkaičiau vaisius puode ir palikau kunkuliuoti, kol ruošiau visus kitus patiekalus vaišėms. Prieš tiekiant į stalą apliejau kriaušes sutirštintu vyno padažu ir voila - nepakartojamas desertas.

Šį receptą skiriu mano svetainės ištikimiems lankytojams, artėjančių Naujųjų Metų progai. Patiekalas tiks bet kokiai "suaugusiai" šventei: šv. Valnetino dienai, gimtadieniui, Kalėdoms...

Jau jūs turbūt pastebėjote, jog aš nesu didelė mėgėja miltinių ir cukrinių patiekalų, tačiau mėgstu aromatingus sveikuoliškus desertus, ypač kai juos lengva pasigaminti namie be jokios ypatingos įrangos ir akrobatinių sugebėjimų. "Kriaušės, virtos vyne" yra būtent toks - gardus ir paprastas gamyboje desertas. Mano visi vaišinti žmonės reikalavo pažadėti, kad gaminsiu šį desertą vėl, ir tikrai žinau, jog gaminsiu, nes šio skonio gana greit pasiilgstama. 

Paruošimui reikia turėti bulvių skustuką, didelį puodą (mano 7 litrų špižiniame puode išvien tilpo devynios kriaušės), kulinarines žnyples, kiaurasamtį, samtį. Patiekalą galima tiekti porcijomis atskirose lėkštelėse arba bendrame giliame dubenyje - kaip jums patinka. patiekalo ruoša paprasta, tačiau kol ataušta visos kriaušės ir padažas, užtrunka laiko, tad viso reikia turėti apie 2 val. Šį desertą pradėkite ruošti prieš visus kitus planuojamus patiekalus. Išeiga tiek porcijų, kiek jūsų puode tilps kriaušių. Jeigu jūsų puodas mažesnis nei maniškis, tai mažinkite ir ingredientų kiekius, maždaug proporcingai aprašymui. 

Produktai:

• 9 vnt. kietos kriaušės
• 1 butelis (750 ml) kokybiško raudono vyno, kaip Merlot arba Pinot noir, pvz. 
• 1/2 stiklinės (100 g) cukraus
• 1/2 apelsino žievelė
• 1-2 cinamono lazdelės

Priedai, pasirinktinai vienas arba du:

• Vaniliniai ledai
• Plakta grietinėlė
• Valgomieji žiedai - papuošimui
• Susmulkinti riešutai - papuošimui

Paruošimas:

1. Bulvių skustuku pašaliname kriaušių žieveles, paliekame sveikus kotelius, lygiai nupjauname kriaušių apačias - vaisiai turi stovėti stačiai lyg bokščiukai. 
2. Puode sustatome vertikaliai, gana glaustai kriaušes, tačiau turi likti šiek tiek vietos, kad vėliau tilptų kulinarinės žnyplės - išvirusios kriaušės bus labai minkštos lengvai pažeidžiamos. Pilame puodan vyno; vynas turi padengti kriaušes kiek daugiau nei iki pusės - išnirę kriaušių galai suminkštės garuose, bet išliks kontrastuojanti graži šviesi spalva. Į vyną beriame cukrų, įdedame cinamono lazdeles ir apskusto pusės apelsino žievelę. 
3. Puodo turinį virš vidutiniškos liepsnos užviriname. Kai tik skystys pradės kunkuliuoti, sumažiname liepsną iki minimalios, uždengiame puodą dangčiu ir pakunkuliuojame 20-25 min. Nukeliame puodą nuo liepsnos. Paliekame kriaušes vėsti karštame vyne apie 30-60 min. 
4. Pašaliname iš puodo žieveles ir cinamoną. Kriaušes kulinarinėmis žnyplėmis, prilaikant iš apačios kiaurasamčiu, švelniai perkeliame į joms skirtą dubenį arba desertines lėkšteles. Paliekame kriaušes vėsti kambario temperatūroje. 
5. Puode palikusį vyną užkaičiame ir toliau kunkuliuojame, kol nugaruos jo maždaug pusė kiekio. Likęs vynas, kol karštas, atrodys vis dar gana skystas, tačiau aušdamas jis sutirštės, o atšalęs gali virsti vyniška lipnia karamele. Atvėsiname vyną iki kambario temperatūros.
6. Kriaušes apliejame sutirštintu vynu. Tiekiame į stalą su ledų ar plaktos grietinėlės kamuoliuku, papuošę gėlių žiedais/rožių žiedlapiais arba apibarstę riešutais. 

Nuogos kriaušės tupi pasaldintame vyne.

Iš vyno tik išnirusios apvirusios kriaušės laukia padažo.

Kriaušės, aplietos sutirštinto vyno padažu.

Kriaušė sutirštinto vyno padaže šalia ledų kamuoliuko.

Daigų, pievagrybių ir pomidorų trio

Šiose salotose priedas - raudonoji paprika.

Aš esu grybų fanatikė: mėgstu juos miške "medžioti", džiūgauju aptikusi grybų "šeimų" sambūrius, dievinu grybų aromatų įvairovę, žaviuosi jų ateiviškomis formomis ir spalvomis; mėgstu apie grybus skaityti, netgi dažnai sapnuoju, jog grybauju, - tad niekad neatsižadėsiu grybų valgymo visuose jų pavidaluose. Šis receptas skiriamas būtent grybų "mylėtojams".

"Daigų, pievagrybių ir pomidorų trio" - tai mano labai mėgstamas žieminių ir pavasarinių salotų receptas. Šiose salotose naudojami bet kokie žirnių, pupelių ar kruopų daigai (kokius užsiauginote ant palangės ar kokius gavote nusipirkti), kieti nevisai prinokę pomidorai (kokie būna prieinami žiemą ar pavasarį) ir žali/švieži pievagrybiai. Recepto idėją perėmiau iš kadaise turėtos prancūzaitės draugės, vardu Ellen, - tad priskiriu jį prancūziškiems valgiams.

Mano mama yra žalių grybų valgymo priešininkė, ir tai tikrai ne be pagrindo. Mikologai (grybų mokslininkai) nepataria jokių grybų vartoti jų žaliame/šviežiame pavidale. Termiškai apdoroti grybai lengviau pasiduoda virškinimui (nors iš tiesų keptų grybų susivirškina tik 10-20%, o nekeptų - dar mažiau; grybai - puikus maistas liekniejimui), jeigu grybuose yra nedidelis kiekis toksiškų organinių junginių, jie suyra paveikti aukštos temperatūros.

Žalius grybus valgyti galima tik šios vienos rūšies, vadinamos dvisporiais pievagrybiais  (white button mushroom - angl.). Grybai turi būti užauginti ant švarių ekologiškų durpių, netręšti organinėmis trąšomis, be jokio mėšlo ir pan., - kitaip visokių pilvo problemų neišvengsite. Šiam salotų receptui pasirinkite kuo švaresnius, kuo baltesnius grybus, mat jie nebus plaunami - tik sausai nuvalomi šepetėliu. Baltučiai pievagrybiai yra nepakartojamo švelaus skonio, ilgiau pasėdėję salotose jie lyg kempinėlė sugeria padažą,  tampa traškiai tamprūs, mėsingi, malonu juos kramtyt.

Naudokite šviesų, nekvapnų aliejų. Aš šiame recepte naudoju vynuogių kauliukų aliejų, kadangi jo skonis yra pats švelniausias iš mano visų turimų aliejų. Mano manymu, šalto spaudimo nerafinuotas alyvuogių aliejus, kanapių, juodgrūdės ir pan. aliejai nelabai tinka, nes jie savo giliu skoniu užslopina grybų aromatą.

Paruošimui reikia turėti šepetėlį grybams valyti, peilį ir lentutę, citrusų žievelės gremžtuką arba sūrio tarką. Išeiga maždaug 6 porcijos. Man šios salotos šalia karštų bulvių atstoja sočią veganišką vakarienę, bet tada gaunasi tik 3 didelės veganiškos porcijos.

Produktai:

• 250 g baltų pievagrybių
• 100 g daigų
• 350-400 g (3-4 vnt.) kietų pomidorų
• 1 vnt. citrina
• 30 g vynuogių kauliukų aliejaus
• 1/2 arb. š. druskos (be jodo)
• 1/2 arb. š. čilių krislelių arba 1 Valg. Š. čilių marinato

Priedai, pasirinkite 1-2:

• 3-4 vnt. žalio svogūno arba 1/3 ropinio - nebūtinai
• 1 vnt. raudonoji paprika
• 1/2 (100 g) besėklio "Angliško" agurko

Paruošimas:

1. Grybų neplauname - nuvalome sausu šepetėliu, kietesnius juodulius pašaliname peiliu. 
2. Žiuljenuojame (pjaustome šiaudeliais) grybus ir pomidorus. Susmulkiname savogūnus arba kitą priedą - jei pasirinkome juos naudoti salotose.
3. Nutarkuojame citrinos žievelės tik geltoną dalį. Išspaudžiame citrinos sultis.
4. Visus ingredientus sumaišome dubenyje ir paliekame bent 10 min. skoniams persisunkti. 
5. Šios salotos, laikomos uždarame indelyje, šaldytuve, išlieka šviežios ir skanios 2 dienas. Skanaus!

Šiose salotose bus naudojami 2 priedai: agukas ir žalieji svogūnų laiškai. 

Šiose selotos epriedas - žalieji svogūnai.

Kalėdinės salotos

Panašių receptų aibę rasite Interneto platybėse. Aš savo namuose "prisijaukinau" būtent šį variantą, tad dalinuosi su jumis, tikiuosi, kad aš neliksiu vieniša šių salotų gerbėja.

Šiose salotose naudojami visi super-vitamininiai ingredientai, o patiekalo spalvos tinka Kalėdiniam stalui papuošti.

Apie lapinius kopūstus (kale arba borecole - angl.) jau anksčiau rašiau, apie avokadus irgi jau anksčiau rašiau. Apie granatus reiks parašyti, sėklas iš granatų gvildename šitaip.

Paruošimui reikia turėti dubenį, peilį, kulinarines žirkles - nebūtinai, citrusų žievelės gramžtuką arba sūrio tarką, sriubinį šaukštą - avokadui išskobti, granato sėkloms iš vaisiaus puselių iškratyti ir citrinos sultims kartu su tirščiais išgremžti. Dar labai praverčia salotų džiovinimo karuselė - bet kokiems lapams nusausinti.

Produktai:

• 1 ryšelis (200 g) lapinių kopūstų  (kale - angl.)
• 1 vnt. avokadas
• 1/2 stiklinės (ar daugiau) granato vaisiaus sėklų
• 1/2 pankolio gumbo (80 g)
• 1 vnt. citrina
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 30 ml jūsų mėgstamo aliejaus arba aliejų mišinio (Extra Virgin alyvuogių, kanapių, juodgrūdės...)

Paruošimas:

1. Lapinius kopūstus nuplauname, pirštais nubraukiame lapus nuo kietų stiebų, išsukame karuselėje, kad nevarvėtų nuo jų vanduo. 
2. Nutarkuojame citrinos žievelės geltoną dalį. Pjauname citriną pusiau ir šaukštu išskobiame visus tirščius kartu su sultimis (skilteles skiriančios plėvelės turi likti citrinoje - jų nenaudojame).
3. Plonais griežinėliais supjaustome pankolį.
4. Lapinius kopūstus tiesiog dubenyje sukarpome žirklėmis, kad maždaug liktų vieno kąsnio gabaliukai. Pankolį, citrinos žievelės tarkius ir lapinius kopūstus dubenyje pasūdome, papipiriname, apliejame pasirinktu aliejumi ir puse citrinos tirščių kiekiu. Salotas "išmasažuojame" ranka, kad citrinos sultys gerai pasiskirstytų. Paliekame 5 min. skoniams persisunkti.
5. Tuo tarpu išskobiame ir 2 cm kubeliais supjaustome avokadą, beriame avokado kubelius į dubenį ant žalumynų ir tuojau pat apliejame likusiu citrinos sulčių kiekiu - kad avokadas neruduotų.
6. Išgvildename granato sėklas, jas beriame ant salotų. Puošiame pankolio "plunksnele". Skanaus!

"Jarzynka" arba morkos su žirneliais

Čia aprašysiu patiekalą, kurį ruošdavo mano prosenelė Janina Rytvinskaitė. Receptas atkeliavo iš 19 amžiaus, o gal ir senesnis. Lietuvoje patiekalas buvo lenkiškai vadinamas "Jarzynka", kas išvertus reiškia "daržovinė". Šis patiekalas yra paplitęs visoje Europje ir yra žinomas "Morkos su žirneliais" pavadinimu. Netgi Lenkijoje jis nevadinamas "Jarzynka" (bent jau nei viena mano apklausinėta lenkė tokio pavadinimo negirdėjo), tad priskaitau valgį Lietuvos patiekalams.

Senovėje šis patiekalas buvo sezoniškas, jį ruošdavo birželio mėnesį, kai jau sunokdavo visi žirniai ir juos reikėdavo staigiai "gelbėti". Tačiau šiais laikais žirnius galima šaldyti, tad patiekalas tapo universalus, tinkantis visiems metams. Man nepaprastai skaniai dera šis garnyras prie kiaulienos patiekalų. 

Paruošimas labai paprastas, nereikia nieko nei apvirinėti, nei garinti. Viskas ruošiama tik 8-10 min. vienoje keptuvėje su dangčiu, Daržovės lieka šiek tiek traškios, bet ne žalios (šviežios), maloniai krimsnojamos. Mano šeimoje tik viena dukra šio garnyro nevalgo, o visi kiti šeimos nariai - prašo pakartoti. 

Jeigu jums pasiseks gauti saldžių morkų ir saldžių šviežių žirnelių (iš turgaus, pvz., ar iš savo ekologiško daržo), tai recepte nereikia naudoti cukraus. Aš prieš kepant daržoves paragauju ir nusprendžiu, ar tikrai užteks man natūralaus saldumo. Tačiau parduotuvinės morkos ir žirneliai beveik visada reikalauja truputėlio cukraus, kitaip skonis lieka labai blankus. 

Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę su ją atitikančiu dangčiu, mentelę.

Produktai:

• 200-250 g (kupina 1 stilinė) šviežių arba šaldytų žirnelių
• 200-250 g (4 didelės) morkų
• 30 ml (2 Valg. Š.) tyro alyvuogių aliejaus (šviesaus)
• 40 g sviesto
• 1/2 arb. š. cukraus - nebūtnai
• 1/2 arb. š. druskos

Paruošimas:

1. Morkas nuskutame ir supjaustome šiek tiek didesniais negu mūsų žirniai kubeliais.
2. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų.
3. Pirmiausia atviroje keptuvėje vienu sluoksniu kepiname morkų kubelius - maždaug 4 min. Turi bent vienas morkų šonelis paruduoti. t.y. karamelizuotis. Kepimo pabaigoje morkas keptuvėje mentele pavartome.
4. Dabar į keptuvę keliauja gabaliukas sviesto, juo paslidinėjame po visą keptuvės dugną, kad išsilydytų bent pusė sviesto gabaliuko. Beriame keptuvėn žirnelius, pasūdome, jei reikia - pasaldiname. Uždarome keptuvę sandariai dangčiu, sumažiname liepsną iki mažos ir patroškiname daržoves dar 4-5 min. 
5. Tiekiame į stalą tuojau pat, šalia kiaulienos, paukštienos, arba kaip vegetaršką patiekalą.

Šitaip atrodo morkos, kai karamelizuojasi jų vienas šonelis.

Daržvės 4-5 min. troškinasi sviesto garuose.

"Jarzynka" - puikus garnyras prie kiaulienos. 

 P.S. Šis patiekalas gali būti jau lėkštėje pagardinamas pasirinktinai:

• petražolėmis,
• šviežiu baziliku, 
• šalaviju,
• mėtomis.

"Perliotas" moliūgo puselėse

Perlinių kruopų ala rizotui nesugalvojau geresnio pavadinimo, kaip "Perliotas" (barlotto - angl. naujadaras, arba orzotto -ital.). Šis patiekalas - tai antras pavidalas perlinių kruopų, kurį noriai be išimties valgo visi mano šeimos nariai (pirmas pavidalas - tai perlinės kruopos sriuboje "Baravykienėje"). Galima puikiai apsieiti ir be moliūgo puselių, tada šis patiekalas tiks lengvai papietauti, arba kaip garnyras prie žuvies ar mėsytės kepsniuko. "Perlioto" skonį ir tekstūrą nepaprastai tinkamai papildo moliūgo puselės - šaukštu kabinamas "Perliotas" ir kartu nugremzdamas kąsnelis moliūgo -  mmmm mmmm - šitaip tiekiant patiekalas tampa šventišku rudeninio derliaus simboliu.

Moliūgo puselėms prieš kepimą aptepti aš naudojau čili aliejų (nuo seno laikau aliejaus butelyje paskandintas čiles - deginantis dalykas), bet tinka bet koks jūsų mėgstamas tyras arba prieskoningas augalinis aliejus.

Perlinės kruopos pirma apkepinamos su svogūnais ir česnakais, tokios kruopos įgauna riešutiško skonio, vėliau troškinant jos nesulimpa. Patiekalui naudojami tik brokolių žiedai bei labai minkštutės jaunos cukinijos, kad šie ingredientai išliktų traškūs - juos į troškinį beriame 5 min. prieš ruošos pabaigą.

Sūris šiame recepte nebūtinas, labai skanus "Perliotas" gaunasi ir be sūrio - veganiškam baliui. "Perliotui" praktiškai nereikia druskos, ypač jeigu naudosite sūresnį sūrį. Veganiškam variantui gali norėtis pasūdyti daugiau, - ragaukite ir skaninkite pagal savo pageidavimą. Paruošimas paprastas, o rezultatas - vegetariškas, sveikuoiškas, labai sotus, šventiškas ir skanus.

Paruošimui reikia turėti kirvuko tipo peilį - moliūgams perskelti, kepimui orkaitėje tinkančią blėkutę, keptuvę su ją atitinkančiu dangčiu. Išeiga 4 porcijos moliūgo puselėse, ir dar 3-4 porcijos "Perlioto" be moliūgo - kitai dienai.


Produktai:

• 2 vnt. - nedideli moliūgai "gilės", maždaug po 1 kg kiekvienas (acorn squash - angl.)
• 30 ml jūsų mėgstamo prieskoningo aliejaus
• 50 ml tyro (rafinuoto / šviesaus) aliejaus
• 1 vnt. svogūnas (150 g)
• 3-4 vnt. česnako skiltelių
• 0,5 arb. š. druskos
• 0,5 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 gūžė brokolių žiedų
• 3 vnt. pomidorų (300 g)
• 2 vnt. jaunos cukinijos (150 g)
• 1,5 stiklinės (370 ml) perlinių kruopų, sausų
• 1 stiklinė (250 ml) balto sauso vyno
• 1 indelis (425 g) konservuotų vandenyje avinžirnių (arba galima jų išsivirti)
• 150 g tarkuoto fermentinio sūrio (pasirinkite jūsų mėgstamą rūšį, aš naudojau Mozzarella ir Havarti mišinį - jie geriausiai lydosi) - nebūtinai.

Paruošimas:

1. Pruošiame 180°C (360°F) karštumo orkaitę. Užkaičiame virdulį vandens.
2. Moliūgus kirvuku-peiliu skeliame išilgai pusiau, šaukštu išskobiame ir pašaliname sėklas ir jas gaubiančius plaušus (šį sėklų ir plaušų gėrį aš iškart sumaliau maisto procesoriuje, dėjau maišelin ir sušaldžiau; po to naudosiu veganiškiems troškiniams - vietoj mėsos). Moliūgų puselių vidų ir briaunas tepame prieskoningu aliejumi. Dedame puseles ant blėkutės pjūviu žemyn, pašauname į gerai prikaitintą orkaitę ir kepame 45 min. 
3. Smulkiais kubeliais (1 cm²) supjaustome svogūną, česnaką, cukinijas ir pomidorus. Brokolių žiedų viršunėles nupjauname - jų nesmulkiname (brokolio stiebus pataupome salotoms pvz.).
4. Keptuvėje įkaitiname tyrą aliejų ir 5 min. apkepiname svogūnus bei česnaką, pasūdome ir papipiriname. Pilame 1,5 stiklinės perlinių kruopų - toliau maišant kepiname dar 5 min. 
5. Dabar į keptuvę pilame 1 stiklinę balto vyno ir 2 stiklines karšto virinto vandens, beriame susmulkintus pomidorus. Uždengiame keptuvę sandariai ir, sumažinus liepsną iki minimalios, kunkuliuojame troškinį 20 min.
6. Dabar į "Perliotą" keliauja viena skardinė avinžirnių, brokolių žiedai ir cukinijų kubeliai. Beriame tarkuoto sūrio, išmaišome, ir sandariai po dangčiu pakaitiname patiekalą dar 5 min.
7. Karštu trošiniu įdarome iškepusias moliūgo puseles. Tuojau pat tiekiame į stalą, šalia balto vno ir rūgštaus padažo (citrinų sulčių, acto-aliejaus) šviežių daržovių salotų. 

Į apkepintus svogūnus beriame sausas perlines kruopas.

5 min. kruopos kepinamos kartu su svogūniukais.

Į 20 min. vyne-vandenyje garintą troškinį beriamos daržovės ir dar pakunkuliojame 5 min.

"Perliotu" įdaromos moliūgų puselės.

"Perliotas" moliūgo puselėse tiekas į stalą šalia rūgštaus padažo šviežių salotų.

Orkaitėje kepti Briuselio kopūstai

Dauguma apie briuselio kopūstų (juos vokiečiai vadina "Rožių žedų kopūstai") skonį kalba negatyviai, tačiau neapsigaukite, išdrįskyte jų paragauti. Šie mažučiai, traškūs žali gražuoliai savo skoniu labai artimi mums pažįstamiems gūžiniams kopūstams, tačiau briuseliukuose dar yra kartumėlio, riešutiškumo.

Jeigu paminėti briuselio kopūstų naudą sveikatai, tai jie yra nepaprastai turtingi vitaminais K, C, B, folio rūgštimi ir daugybe kitų sveikatai reikalingų mikroelementų. Briuselio kopūstų mėgėjai bus apsaugoti nuo kraujo nekrešėjimo problemų, pajuodusių paakių, blogo cholesterolio (LDL) pertekliaus, daugelio žarnyno ligų; netgi yra studijų, įrodančių šios daržovės nepaprastas priešvėžines savybes.

Man asmeniškai labiau patinka orkaitėje apskrudinti briuselio kopūstėliai, lyginant su garintais arba virtais. Šis patiekalas tinka vegetariškam / veganiškam stalui paįvairinti, arba gali būti rudeniniu garnyru šalia mėsos kepsnių.

Paįvairinimui keptus briuselio kopūstus prieš kepant galima apiberti rūkytos šoninės (bacon - angl.) gabaliukais, į juos įmaišyti šviežių spanguolių arba kitų rūgščių vaisių gabalėlių. Apkeptus dar karštus briuselio kopūstus galima apiberti smulkintais riešutais, džiuvesėliais arba jūsų megstamo sūrio trupiniais.

Patariu pirkti briuselio kopūstus ant stiebo - tokie jie bus traškesni, neapdžiuvę, nesuvytę. Nuo vieno 80 cm stiebo aš nuskabiau maždaug 600-700 g kopūstėlių.

Čiame recepte kopūstėliai pjaustomi pusiau - taip jie labiau prisigeria padažo. Klevų sirupas arba cukrus padeda kopūstėliams tamsiai rudai karamelizuotis, tačiau šis ingredientas yra nebūtinas. Puikūs kopūstai iškepa pagardinti vien aliejumi, druska ir pipirais.

Paruošimui reikia turėti didelį dubenį, puodelį, mentelę. maždaug 2 cm gilumo blėkutę, tinkančią kepimui orkaitėje.

Ingredientai:

• 0,6 kg briuselio kopūstų
• 2 Valg. Š. rafinuoto (šviesaus) alyvuogių aliejaus, arba labai tinka vynuogių kauliukų apiejus
• 1/2 arb. š. smulkios druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 Valg. Š. klevų sirupo arba 1/2 Valg. Š. cukraus - nebūtinai
• sauja (2 Valg. Š) šviežių čiobrelių, šalavijo, petražolių - papuošmui ir galutiniam pagardinimui - nebūtinai

Paruošimas:

1. Paruošiame 205°C (400°F) karštumo orkaitę. 
2. Briuselio kopūstus tiesiai su visu stiebu nuplauname ir gerai nuvarviname, galima palikti apdžiūti 10 min. virtuvėje ant stalo. 
3. Puodelyje sumaišome aliejų, klevų sirupą, druską ir pipirus. 
4. Labai aštriu peiliu nupjaustome kopūstėlius nuo stiebo, stambesnius kopūstėlius pjauname išilgai pusiau - tokie jie geriau prisigers prieskoningo padažo. Dubenyje kopūstėlius apliejame ansksčiau paruoštu padažu ir gerai išmaišome.  
5. Pažeriame kopūstus and kepimo blėkutės vienu sluoksniu. Kepame orkaitėje nepridengus, apie 35-40 min. Viduryje kepimo kopūstelius mentele apverčiame. 
6. Tiekiame į stalą tuojau pat, apibėrus pasirinktais šviežiais žalumynais (nebūtinai).

Briuselio kopūstai dubenyje apliejami padažu.

Briuselio kopūstai kepami ant blėkutės juos pažėrus vienu sluoksniu. 

Karšti briuselio kopūstai tiekiami į stalą. 

Pabaigai siūlau pasiklausyti labai populiaraus Belgijoje daininiko Stroame.
Man asmeniškai Belgijos pop kultūroje labai įdomi yra grupė Daan.


O išvremingiausiems - mano kulinariniai įspūdžiai iš kelionės po Belgiją.

***

Kas vasarą mes visa šeima keliaujame vis į nauą Europos valstybę. Norisi vaikams pristatyti Europos kultūrinį turtą, įvairovę, pajusti senamiesčio gatvių jaukumą ir patirti etninių benduomenių savitumą. Šiais metais aplankėme Belgiją.

Šeimoms su 2-14 metų amžiaus vaikais labai rekomenduočiau aplankyti šį kraštą: Mini Europos parkas, Atomium, Bruge ir Briuselio senamiesčiai, žaislų muziejus, įvairūs parkai... Belgijoje yra labai tvarkinga viešo transporto sistema; mano vaikams kelionės autobusu, traukiniais, lavais ir arkliais kinkyta karieta - viskas buvo pramoga. Pasakiški viduramžių laikų miesteliai, turistams draugiški žmonės (nors ir kalba prancūziškai), visi žmonės malonūs ir švarūs, netgi valkatos, kurių Briuselyje matėme tik 2 vietose, ir tie buvo gyvenimu besidžiaugiantys.

Man gastronomija - tai labai svarbi kultūros dalis; aplankytų vietų prisiminimai siejasi su naujais patirtais maisto skoniais, kvapais, vaizdais. Buvo labai keista atrasti, jog Briuselyje, briuselio kopūstų sezono metu, nė viename restorane nebuvo šio patiekalo; netgi padavėjai kėlė iš nuostabos antakius, jog kažkas užsakinėja šią daržovę.

"Flamandiškas troškinys su belgiškomis bulvytėmis" 

Avienos šonkaulinis kepsnys su keptu pomidoru ir ankšnėmis pupelėmis. 

Midijos garintos vandeny, pagardintos tik druska ir salierais. 

Šiaip belgiška virtuvė man pasirodė labai švelni, "dietiška", labai mažai maiste naudojama prieskonių: tik druska, balti pipirai ir salierai.  Netgi česnako neaptikau jų maiste. Pasiilgau pietietiškų, rytietiškų, meksikietiškų skonių. "Belgiškos bulvytės", tiek mažose senamiesčio užeigėlėse, tiek prašmatniuose restoranuose, priminė tuos siaubingus šaldytus pusfabrikačius, keptus amžinai nesenstančiame aliejuje. Mano nuomone, daugumoje Briuselio restoranų tiekiami mėsos kepsniai - kepti ant nepakankamai prikaitinto grilio/keptuvės - viduj mėsa žalia ir šalta, išorėje vos vos pilkštelėjusi. Patikimiau buvo užsakinėti restoranuose troškinius, ypač patiko jų tautiniai jautienos mėsos kukuliai flamandų padaže "Boeuf boulette et sauce flamandes" ir triušienos kukuliai belgiškame padaže "Boulettes sauce Lapin belgique". Labai sužavėjo belgiškas patiekalas - krevetėmis įdaryti pomidorai "La tomate aux crevettes". Visų šių patiekalų receptų reiks ateity pasieškoti ir bandyti atkurti tą nepamirštamą Belgijoje patirtą jų skonį.

Šokolaterijų lentynos linksta nuo įvairovės išrikiuotų šokoladukų, kuriuos meistriškai iš pirktinių dėžučių krauna parduotuvėlių sąvininkai - tokių belgiškų šokoladukų aš galiu nusipirkti ir prie mano namų artimiausioje maisto krautuvėje. Išnaršėme Briuselį kiaurai-išilgai ir radome tik 2-3 šokolaterijas, kuriose šokoladas buvo gaminamas vietoje.

Labiausiai patiko ledai ir šokolas iš Pierre Marcolini krautuvės.

Tikri "Belgiški vafliai" kepami iš mielinės tešlos. 

"Pavlovos" morengai, kokio tik širdis pageidauja skonio.

Belgiški šokoladukai vitrinoje.

Belgiški šokoladukai tiesiai iš fabriko - parduotuvės "užkulisiuose". 

Belgiškų desertų puikumas ir įmantrumas privertė mus pamiršti visus kitus skonio receptorių nepasitenkinimus. Jeigu mėgstate kreminius pyragaičius, morengus, florentinus, traškius kruasanus su migdoliniu įdaru, mielinius vaflius su šviežiomis braškėmis, karštą šokoladą, - tai Belgijoje jums tikrai patiks.

Skaniausias Briuselyje maistas - restorane "Atomium", tačiau teko laukti virš 1 val. eilėje, kol pakilome į viršų.

Sumuštiniai su tuno mišraine-užtepu

Tai mano čikagietės tetos Nijolės receptas. Pagal šį receptą sumuštinius gaminu jau 26 metus ir nesiruošiu jo keisti ar kažkaip dar tobulinti. Visi vaišinti valgytojai mano "Sumuštinius su tunu" labai giria, netgi salierų nevalgytojai šių sumuštinių paprašo pakartoti.

Šaime recepte maždaug vienodais kiekiais naudojami trys pagrindiniai ingredientai: svogūnas, salierai ir konservuoti savo sultinyje tunai.

Paruošimui reikia turėti tosterį, labai smullkų rėtuką arba koštuvą, dar labai praverčia daržovių kapoklė. Išeiga 10 sumuštinių. Aš vienam kartui skrudinu tik tiek, kiek reikia duonos riekelių. Patuošta tuno mišrainė-užtepas sandariame indelyje, šadytuve, išlieka šviežias 3-4 dienas, tad patiekalą suvalgome pietums per keletą dienų.

Produktai:

• 2 indeliai po 113 g konservuoto vandenyje tuno
• 1 vnt. (200 g) saldusis svogūnas
• 6-8 vnt. (200 g) vidinių saliero stiebų
• 1 vnt. citrina
• 4 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo
• 1/2 arb. š. druskos (galima ir daugiau)
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų (galima ir daugiau)
• 20 riekelių pilnų grūdų kvietinės forminės duonos

Paruošimas:

1. Tunus iš konservų indelių iškratome į koštuvą virš kriauklės ir labai gerai nuvarviname, skysčio likučius šaukštu nuspaudžiame iš tunų mėsos.
2. Labai smulkiai supjaustome arba kapokle sukapojame svogūną ir saliero kotus.
3. Nutarkuojame citrinos žieveles, išspaudžiame sultis.
4. Dubenyje sumaišome susmulkintas daržoves, citrinų tarkius ir sultis, druską, pipirus, majonezą. 
5. Tosteryje paskrudiname duonos riekeles. Tepame paruoštą tuno užtepą ant paskrudintos duonos riekelės ir užvožiame antra duonos riekele. Tiekiame į stalą prie saldžios arbatos. 

P.S. Ant šviežios duonos šie sumuštiniai gaunasi peršlapi. Jeigu neturite tosterio, duoną galite skrudinti 2 būdais:
a) 3-4 min. labai karštai prikaitintoje orkaitėje;
b) duoną iš dviejų pusių tepame tirpintu sviestu ir skrudiname iš abiejų pusių po 2 min. sausoje karštai prikaitintoje keptuvėje.

Sardiniški pusryčiai

Šiais pusryčiais jau ne pirmą dieną savo JAV amuose mėgaujuosi prisimindama pernai metų birželį, praleistą Sardinijoje. Turėjau laimės vaišintis autentiškoje Sardiniškų valgių puotoje, buvau sužavėta šios mažos tautos unikaliais skoniais, tradicijomis ir kulinarine kultūra.

Svečius viešbučiuose ar B&B svečių namuose sardiniečiai maitina sočiai, pagal kontinentines tradicijas. Tačiau kaip gi jie patys pusryčiauja? Pasirodo, vietiniai pusryčiams valgo labai nedaug; dažniausiai tai mažas saldumynas - pyragaitis arba skrebutis su džemu, ir espresso puodelis.

Pasaulinį plonos tešlos kepinių konkursą (taip pat ir plonapadės picos konkursą) be abejonės laimėtų Sardinijos kulinarai. Plonesnės ir traškesnės duonos niekur neteko ragauti. Kvapnesne braškių uogiene, kokios gavau Sardinijoje, irgi nesu kitur vaišinta. Tad šis mano pusryčių receptas - tai naminis bandymas sugrąžinti nuostabius pernykščius patirtus skonius ir pojūčius, ir manau - puikiai pavykęs.

Uogų tyrę-padažą-uogienę viriau iš 3-4 dienas šaldytuve tupėjusių "Uogų salotų". Pirktinės ankstyvos uogos nebuvo skaniausios, tad mano šeima nesugebėjo patiekalo įveikti per 3 dienas. Žemiau aprašytame recepte uogienė, o tiksliau uogų padažas, verdamas pagal "Pertintos braškių uogienės" receptą, tik šį kartą cukraus naudojau mažiau ir virimas man užtruko 5-7 min., dėl ko skonio ir kvapnumo uogienėje liko dar daugiau.

Nenustebkite: uogų virimui naudojamas alyvuogių aliejus. Riebalai padeda ilgiau išsaugoti uogų aromatą, be to, verdant sirupas mažiau putoja. Alyvuogių aliejus yra natūralus antiseptikas ir konservantas, apsaugantis patiekalus nuo gedimo.

Paruošimui reikia turėti 1,5-2 litrų talpos puodą, rankinį blenderį, ąsotėlį padažui. Išeiga šapie 0,5-0,7 litro uogų padažo.
Produktai:

• 0.5-0.7 kg braškių / šilauogių / aviečių / gervuogių - arba šių uogų mišinio
• 4 Valg. Š. cukraus
• 1/2 stiklinės (125 ml) vandens
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1-2 vnt. "Pane carasau" duonos paplotėliai arba tinka bet kokie traškūs, nesaldūs ir neprieskoniuoti ploni krekeriai
• 30 g griežinėlis arba keli kubeliai "Pekorino" sūrio - nebūtinai

Paruošimas:

1. Kruopščiai nupjaustome braškių žalius vainikėlius, pašaliname visus uogų pūvimo pėdsakus. Uogas nuplauname rėtuke ir gerai nuvarviname. 
2. Supjaustome braškes 1-2 cm kubeliais, kitų rūšių uogų nepjaustome. Puode uogas sumaišome su cukrumi, paliekame 20-30 min. sultims išsiskirti. Kas 10 min. uogas vis pamaišome.
3. Išsiskyrusios sultys turi bent 2 cm padengti puodo dugną, jeigu trūksta skysčio, pilame šiek tiek vandens. Virš vidutiniškos liepsnos uogas savo sultyse užviriname, pilame aliejaus, sumažiname liepsną ir dar pakunkuliuojame 5 min. 
4. Nukeliame uogienę nuo liepsnos. Dabar labai atsargiai, kad neapsitaškyti, uogienę tame pačiame puode suplakame rankiniu blenderiu (aš tarp savęs ir plakamos uogienės apsaugai laikau puodo dangtį).  
5. Pilame uogų tyrę į ąsotėlį. Mėgaujamės ir laikome šaldytuve iki 2 savaičių. 
6. Pusryčiams tiekiame "Pane carasau" duonos paplotėlius su uogų tyre (skaniau kambario temperatūros) ir "Pekorino" sūriu.

Didkepsnis arba steikas virš grilio lauke

"American Grass Fed Beef" mėsos steikai.

Steikus arba didkepsnius kepu mažiausiai 2 kartus per mėnesį, jau nuo 1988 metų... Tad turiu pakankamai patirties su visokiom išpjovom, visokios kokybės mėsa, visokių įnoringų valgytojų skoniais. Savo kulinariniame foto archyve turiu gal tūkstantį savo steikų ruošimo nuotraukų - labai sunku nuspręsti, kurios vertesnės publikavimo, kurios mažiau vykusios. Bet reikia kažkada šiai temai pasišvęsti, tad pradėsiu labai trumpai, nuo esminės supaprastintos teorijos ir praktinių patarimų. O receptą pateiksiu kol kas tik griliui lauke. Vėliau šį įrašą patobulinsiu ir papildysiu, tad kviečiu jus čia dar sugrįžti.

Trumpa teorija ir praktiniai patarimai: 

Steikams / didkepsniams netinka melžiamų karvių, darbinių jaučių ir senų gyvūnų mėsa. Geriausiai tinka jauni, 12 mėn. - 2 metų amžiaus, specialios veislės galvijai: Aberdino Angusai, Limuzinai, Šarolė, Herefordai, Byf Šorthornai, Byfalou, Bizonai - dar vadinami Amerikos Bafalou. Kiekvienai veislei palankesnis yra tam tikras gyvūnų auginimo būdas.

Angus veislė - greitai suauga, greit priauga svorio, raumuo lyg marmuras išraizgyta riebalų gyslelėmis, ši mėsa yra pigiausia, lyginant su kitomis rūšimis. Angus galvijai daugiausia paplitę JAV, jie visą savo gyvenimą praleidžia uždaryti tvarte, šeriami jiems nebūdingais pašarais - grūdais ir kukurūzais, tad virškinimo sutrikimams pašalinti kartu į pašarus yra įmaišomi antibiotikai. Be to, šie gyvūnai nuolat gauna augimo hormonų, kuriais yra prisunkusi jų mėsa, ir tai lemia Amerikiečių tautos masišką nutukimą.

Geresnis, bet brangesnis mėsos šaltinis steikams - taip vadinama "American Grass Fed Beef". Galvijai visą savo gyvenimo laiką praleidžia tvartuose, jie yra šeriami žole arba šienu, jiems neduodami nei antibiotikai, nei hormonai. Šiam auginimo metodui dažnai naudojama "Limuzino" veislė. Šios veislės veršiukai gimsta mažesni, jie lėčiau suauga, tai labai gyvybinga veislė. Limuzinų jautienos raumuo neriebus, bet gana minkšas, jų mėsą brangesnė, nes užtrunka ilgiau gyvūną užauginti iki skerdimui tinkamos masės. Ši mėsa gali būti paženklinta kaip ekologiška arba "Organic", jeigu pašarai sušienauti iš sertifikuotų ekologiškų pievų. Tokia jautiena yra skanesnė ir sveikesnė valgytojams.

Trečias steikų šaltinis - bizonų mėsa. Bizonai - tai veisliniai galvijai, jie ganosi prerijose, laisvėje, jų oda gauna saulės, jie neįkalinti, patyria mažiau streso. Bizonai nėra laukinai gyvūnai, jie yra veisiami, skiepijami ir veterinoriaus prižiūrimi, kaubojai gena juos į girdyklas ir vešlesnės žolės ganyklas, tačiau šie gyvūnai yra laisvi - jie patys sprendžia kiek ir ko jie tą dieną nori valgyti. Bizonų mėsa yra kietesnė, bet labai skani ir sveika, turtinga vitaminais ir mineralais. Jeigu bizonai buvo ganomi sertifikuotose ekologiškose ganyklose, tai jų mėsa bus paženklinta "Organic" lipduku.

Labai lengva iškepti minkštą ir sultingą steiką iš riebios Angus išpjovos, sunkiau parinkti tinkamą kepimo būdą ir nutaikyti tikslų kepimo laiką "bizoniškai" užaugintai mėsai. Prieš susižavint Interneto svetainėse esančiomis sultingų steikų nuotraukomis, pabandykite įrašuose rasti įvardinimą kokios rūšies, kaip auginto gyvūno mėsa buvo naudojama.

Steikams naudojamos išpjovos yra visos "Nugarinės", "Liemeninės" ir "Krūtininės". Amerikose (Šiaurės ir Pietų valstybėse) kiekviena išpjova turi specifinį pavadinimą, mėsa skirstoma pagal sultingumą, riebumą, kauliuko buvimą-nebuvimą, išpjovos vietą, pjaustymo storumą ir t.t. 

Steikams mėsa pjaustoma 2-4 cm storio griežiniais. Steikai kepa labai karštai, po 4-7 minutes iš abiejų pusių - nepriklausomai ar tai orkaitėje, ar ant keptuvės, ar virš grilio. Visokie šaltinai, kurie teigia, jog steiką reikia kepti ilgiau nei 15 min. arba, kad steiko kepimo laikas yra nenusakomas, kadangi priklauso nuo steiko storumo - yra fikciniai. Tiesa - storesnė mėsa kepa 2-3 min. ilgiau (vietoj 10 min. kepame 13 min.), tačiau niekas juk nepjausto steikų 10 cm storumu, niekas nekepa steiko pusvalandį. Jeigu restorane užsakėte didkepsnį ir jums jį atneša po pusvalandžio, nes neva "tiek ilgai turi kepti mėsa" - siūlau tokiame restorane keisti užsakymą į kitą patiekalą, nes gausite "guminį padą".

Steikams mėsa yra brandinama, t.y. laikoma šaltai, iš šviežios mėsos steikai iškepa kieti. Brandinimas vyksta maždaug 4-29 dienas po gyvūno žūties, jis gali vykti sausai - mėsa laikoma atvira arba įvyniota į merliuką, arba drėgnai - mėsa laikoma uždengta plastikine plėvele. Dėl mėsos brandinimo yra daygybė gurmanų nuomonių, dažniausiai jos visos yra geros. Mano manymu, tų nuomonių skirtumas yra nedidelis - aš žiūriu kad pirktinė mėsa nebūtų labai drėgna (drėgno paviršiaus mėsą palieku atvirame indelyje šaldytuve per naktį), ir kad nebūtų labai sausa (sauso paviršiaus, giliai raudoną spalvą įgaunančią mėsą jau reikia šiandien kepti).

Kitas paplitęs mitas apie steikus yra neva juos reikia kepti nesūdytus ir be prieskonių, neva druska ištraukia drėgmę iš mėsos. Praktikos patikrinta tiesa yra tokia: mėsa be druskos ir be prieskonių yra "prėsko" skonio mėsa. Kad ištraukti iš mėsos drėgmę, ją reikia kelias paras laikyti ant kalno druskos ir uždengus kalnu druskos. Rupi druska steikams naudojama todėl, kad ji, kartu su rupiai maltais juodaisiais pipirais yra steiko ir kepimo paviršiaus "tarpinė", sluoksnis neleidžiantis mėsai prilipti - tai ypač aktualu kepant steikus keptuvėje. Geram steikui jokių kitų prieskonių nereikia: rupi druska ir rupiai malti juodieji pipirai - tai geriausi steiko draugai. Yra aibė skanių padažų ir marinatų receptų, aš juos labai mėgstu ir naudoju (aprašysiu juos ateityje), bet tai tik skonio paįvairinimo dalykas. Geras steikas yra geras savo natūraliame pavidale, o blogo steiko (perkepta mėsa, melžiamos karvės mėsa, kumpio išpjova pvz.) - joks padažas nesuminkštins.

Steiko gurmanai visi vienbalsiai sutaria: steikas turi būti viduj ružavas. Apie kraujo būvimą mėsoje, raudonumo atspalvį, temperatūrą pusės laipsnio tikslusmu ... galime diskutuoti. Tačiau steikas be ružavo viduriuko - tai sugadinta mėsa. 

Kas turite kulinarinį termometrą, tikrinkite mėsos vidurio temperatūrą:

• 50°C (120°F) - pasžalė jautiena (rare beef - angl.) - perpjovus kepsnio centre matyti raudonas viduriukas, bėgančios sultys šiek tiek su krauju. Šiai mėsai labai tinka aštrūs tiršti padažai, kaip "A1 Steak Sauce.".
• 55°C (130°F) - vidutiniškai iškepta jautiena (medium done beef - angl.) - perpjovus mėsą vidus rausvas, bėgančios sultys turi kiek rausvumo, beveik skaidrios - ši mėsa skani ir be padažo.
• 60°C (140°F) - pilnai iškepusi jautiena (well done beef - angl.) - mėsa turi nedidelį ružavą plotą viduj, didesnėje dalyje - pilkšva, tekančios sultys visiškai skaidrios, be rausvumo. Jeigu neaiški mėsos kilmė ar šviežumas, tai saugiau jautieną kepti iki šios temperatūros. Šiai mėsai greičiausiai prireiks padažo, nes ji bus sausa. 
• Aukštenė negu 60°C (140°F) temperatūra - jautiena perkepusi, kieta arba "guminė", sausa, sunkiai pjaunama peiliu, sunkiai kramtoma - sugadinta jautiena. Tokią jautieną galima "išgelbėti". Supjaustome kuberliais ir naudojame sriubai virti arba guliašui gaminti.

Paruošimui reikia turėti grilį, gaubtą-dangtį (ne visiškai sandarų), ilgom rankenom kulinarines žnyples. Vienai suaugusiai porcijai reikia apie 300 g žalios mėsos, kepant mėsa šiek tiek netenka savo svorio. Mano surašyti kiekiai 4 steikams, arba kepkite vieną milžinišką 4 cm storumo 1.2 kg steiką ir po to pjaustykite jį į gabalus.

Produktai:

• 4 vnt. po 300 g steiko išpjovų, maždaug 2 cm storumo, kambario temperatūros
• 1 arb. š. rupios jūros druskos (be jodo priemaišų, be aliuminio oksido miltelių)
• 1 arb. š. rupiai sumaltų arba sugrūstų juodųjų pipirų
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus - tik jei steikai buvo brandinti sausai, t.y. jų paviršius sausas

Paruošimas:

1. Mėsą nuplauname ir nusausiname. Jeigu mėsa buvo brandinta sausai, jos abi puses tepame aliejumi. Įtriname iš abiejų pusių druskos ir pipirų mišiniu.
2. Paruošiame karštesnį nei vidutinio karštumo grilį: maždaug 205°C (400°F). Malkų grilyje dedame malkas į dvi krūvas, paliekant per vidurį tarpą. Reikia palaukti, kol malkos beveik išdegs, liepsnų galiukai turi vos liesti groteles. Anglių grilyje turi nelikti liepsnos, tik raudonumas anglyse. 
3. Mėsą dedame 1 sluoksniu tiesiog ant grilio grotelių, į tarpą tarp vos liepsnojančių malkų arba virš raudoniausiai įkaitusių anglių. Uždengiame dangčiu pusiau sandariai - kad vyktų karščio cirkuliacija, ir kepame apie po 4-7 min. iš abiejų pusių. Jeigu mėsos paviršiuje jau pasirodė kraujas - tai ženklas, kad mėsa pilnai iškepusi, jokiais būdais negalima kepti ilgiau, geriau nesulaukti kraujo ant mėsos paviršiaus išsiskyrimo. 
4. Nukeliame steikus nuo grotelių į šiltą lėkštę. Paliekame 10 min. "pailsėti" nevejuotoje aplinkoje - kitaip pjaustant labai bėgs mėsos sultys. Tuo tarpu galima ant grilio išsikepti daržoves. Gerai iškepę steikai bus rudi pavršiuje, ružavi viduj, sultingi. Skanaus!

P.S. Kas mėgstate grilį rekomenduoju! Apie visus niuansus: grilio tipai ir kuro pasirinkimas, ugnies, temperatūrų valdymas, mėsos ir žuvies kepsnių receptai, daržovių receptai, desertų receptai ir t.t. - galite išmokti iš "Primal Grill" with Steven Raichlen - labai geras šaltinis. 

Daržovių melanžas ant grilio

Šis receptas toks paprastas, rezultatas toks nuostabus, jog šią vasarą planuoju kas savaitgalį ruošti "Daržovių melanžą ant grilio". Melanžas (mélange -pranc.) - tai reišaikia mišinys, margumynas. Šis terminas naudojamas ne tik kulinarijoje, bet ir kitose srtityse, pvz. tekstilėje yra melanžiniai siūlai, kurių spalva kinta siūlo ilgyje.

Visos daržovės smulkinamos maždaug 1 kąsnio dydžio gabalais. Svogūnas, cukinijos ir paprikos -  šio patiekalo trys pagrindiniai ingredientai, naudojami ruošiant "Daržvių melanžą" be ypatingos progos, kaip garnyrą prie kepsnio ar žuvies, baklažano griežinėliai - kepsnys veganams. Na, o jeigu proga arba apetitas šventiniai, tada siūlau papildyti receptą kukurūzų burbuolėmis ir pievagrybiais. Dar galimi daržovių variantai: kalafioras, šparagai (smidrai), sladžiosios žirnelių ankštys, blanširuotos (3 min. virtos) morkos, blanširuoti batatai. Visi melanžo ingredientai yra valgomi nekepti, tad patiekalas grilinamas tik labai trumpai, kad daržovės pagautų dūmelio skonį, įkaistų paviršiuje, tačau viduj liktų traškios.

Mano įvairiataučiai svečiai ir visi vaikai labai noriai valgė šį patiekalą. Tikiuosi, kad patiks ir jums.

Paruošimui reikia turėti laukinį grilį su pusiau sandariu dangčiu, ilgom rankenom kulinarines žnyples arba mentelę, metalinį skylėtą indą kepimui - aš tam tikslui nusipirkau keramikos glazūra dengtą metalinį perforuotą padėklą, prieskonių grūstuvę arba rankinį blenderį, puodelį prieskoniams sumaišyti, didelį dubenį arba celofaninį maišą - daržovėms marinuoti. Išeiga 8 porcijos.

Produktai: 

• 200 g saldžiujų paprikų (2-3 didelės arba 10 mažiukių)
• 2 vnt. (300 g) saldžiųjų svogūnų galvos
• 350 g jaunų cukinijų (minkštom žievelėm)
• 2 vnt. kukurūzų burbuolės - nebūtinai
• 250 g pievagrybių - nebūtinai

Marinatui:

• 1 Valg. Š. čiobrelio lapelių (skaniau šviežių)
• 1 Valg. Š. rozmarino lapelių (skaniau šviežių)
• 5-8 vnt. skiltelės česnako
• 1 citrinos sultys ir žievelės tarkiai
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 50-80 ml alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

1. Grybai turi būti sausi, tad geriau perkant išsirinkti kuo švaresnius, po to juos valome sausu šepetėliu. Mažesnių grybų nepjaustome, didesnius - pjauname išilgai pusiau. 
2. Cukinijas ir paprikas nuplauname ir nusausiname. Pašaliname cukinijų kotelius ir sėklalizdžius, išlukštename svogūnus, pašaliname nuo kukurūzų burbuolių lapus ir plaušus. 
3. Visas daržoves supjaustome 1 kąsnio gabalais, maždaug 5x5x5 cm, sudeame į dubenį arba celofaninį maišą.
4. Susmulkiname ir sumaišome visus prieskonius. Aš tam tikslui panaudojau rankinį blenderį, visus marinato ingredientus tiesiog į putas suplakiau puodelyje.
5. Apliejame daržoves marinatu, gerai išmaišome ir paliekame marinuotis mažiausiai 30 min. kambario temperatūroje, bet geriau 2-12 val. šaldytuve.
6. Paruošiame karštesnį nei vidutinio karštumo grilį: 200°C (400°F). Malkų grilyje reikia palaukti, kol kuras beveik išdegs, liepsnų galiukai turi vos liesti groteles. Anglių grilyje turi nelikti liepsnos, tik raudonumas anglyse. 
7. Daržoves išdedame į skylėtą indą, ankštai paskirstome daržoves maždaug 1 sluoksniu. Jeigu daržovių daug, tai geriau jas kepti keliomis porcijomis. Trumpai leidžiame skysčiui iš daržovių nuvarvėti į kriauklę - kad nešokinėtų grilio liepsna. Dabar dedame indą su daržovėmis ant grilio grotelių, uždengiame dangčiu pusiau sandariai - kad vyktų karščio cirkuliacija, ir kepame apie 15 min. Kas 5 min. žnyplėmis arba mentele daržoves pavartome.
8. Gerai iškepusios daržovės turi šiek tiek suminkštėti išorėje, bet viduj likti traškios, nors vienas šonelis kiekviename gabaliuke turi paruduoti. Skanaus!

Paprikos, svogūnai ir cukinijos - trys pagrindiniai iingredientai.

Pievagrybiai ir kukurūzai - ingredientai "pagerintam" patiekalui.

Taip atrodė mano marinato produktai prieš juos spulakant.

Daržovės dubenyje, aplietos marinatu.

Pusė visų daržovių - tik nuo grilio, kita porcija dar kepa.