Prancūzai baravykų nuovirą vertina kaip sveikatos eliksyrą ir afrodiziaką, deficitišką delikatesą. Lietuviams baravykai - tai sezoniškai prieinamas sotus valgis, kas netingi rudenį grybauti, - tas baravykais mėgaujasi kasmet. Lietuviams baravykai suteikia ilgaamžiškumo, stiprybės, sotumo; jauni baravykiukai išgaudomi vaikų lėkštelėms, senų baravykų slidžios kepurės skirtos šeimos senoliams.
Apie grybų imuniteto stirpinimo, virusų naikinimo ir priešvėžines savybes galite pasiskaityti čia. O visų grybų geriausi ir sveikuoliškiausi yra juk BARAVYKAI.
Aš savo vaikus pratinu prie baravykų visomis mums prieinamomis progomis. Kai lankomės vasarą Lietuvoje bent kartą grybaujame miške, nuolat lankomės turguje, keliaudami sustojame nusipirkti grybų iš pakelėse prekiaujančių grybautojų. Tačiau žiemą mums tenka džiaugtis šaldytais grybais iš Rusijos, kuriuos perkame tarptautinių delikatesų parduotuvėje. Džiovintus baravykus aš naudoju kaip prieskonį - juos susmulkinu ir gardinu mažiau vertingų grybų troškinį, kaip pvz, pievagrybius.
Šiam sriubos "Baravykienės" receptui tinka tiek švieži, tiek šaldyti baravykai. Galite naudoti ir kitokius jūsų mėgstamus grybus. Aš išmokau šitaip ruošti "Baravykienę" iš savo mamos, josios mama ir močiutė taip sriubą virdavo, ir turbūt šeimoje šis receptas egzistuoja jau kelis amžius.
Recepto esmė - nenuslopinti švelnaus baravykų aromato ir skonio, tad prieskonių naudojama labai nedaug, visi šalia grybų derinami ingredientai - labai švelnaus, neutralaus skonio.
Yra du galimi sriubos ruošimo variantai - su pupomis arba su perlinėmis kruopomis. Man skaniausios "Baravykienėje" yra didelės margos tamsiai violetinnių, baltų ir rudų plėmų pupos - tokias mama pirkdavo mano vaikystėje, jos išvirusios tampa mėsingos ir krakmolingos, jų žievelė nesuskyla verdant ir puikiai viduje išlako minkštą pupos turinį, sriubos sultinys lieka skaidrus. Tačiau pastaruoju metu niekur negaunu tokių pupų nusipirkti (mano nuotraukose vaizduojamos pupos jau suskilo mirkomos, tad sriuba nebuvo skaidri). JAV yra prieinamos panašios, bet smulkesnės "Good Mother Stallard" pupos, Italijoje auginamos panašių spalvų "Monachelle di Trevio" pupos - jos irgi smulkesnės. Pupų gurmanai su manim sutiks, jog kiekviena pupų rūšis yra skirtingo skonio, be to jos turi būti ne senesnės negu 1 metų, laikytos gryname ore, neprisigėrusios kitų kvapų, neperdžiuvusios. Gyvenantiems NJ rekomenduoju "George Street Coop", ten geras sveriamų šviežių pupų pasirinkimas.
Pupas reik iš vakaro užmerkti vandenyje, kad jos išbrinktų. Po to pupas verdame tik 20 min. - jos nepraras savo skonio, mažiau rizikos, kad pupos subyrės, netgi naudojant mažiau vertingą pupų rūšį.
Jeigu pasirinksite naudoti vietoj pupų perlines kruopas, jų nebūtina užmerkti iš vakaro. Sausos perlinės kruopos sriuboje verda 20-30 min., išmirkytos - apie 15 min. Aš perlines kruopas verdu iki "al dente" - šiek tiek vis dar kietos jų būklės, po to palieku išvirusią sriubą "pailsėti" maždaug 1 val. virš išjungtos viryklės - per šį laiką perlinės kruopos arba pupos galutinai suminkštėja, sriuba atvėsta iki valgymui tinkamos temperatūros.
Išeiga 8 porcijos - mūsų 4 asmenų šeimai užtenka 2 dienoms. Paruošimui reikia turėti 4-5 litrų talpos puodą, rėtį - pupoms plauti. Jeigu jūsų puodas mažesnis, tai mažinkite ir ingredientų kiekį. Aš naudoju iš anksto paruoštą vištienos buljoną arba sultinį, palikusį po kiaulienos šonkaulių virimo, tačiau "Baravykienei" tinka naudoti ir vanduo, tik teks daugiau paskaninti druska ir pipirias, gal norėsis papildomai įmesti 1 lauro lapelį.
Šios pupos buvo išbinkytos pernakt. |
- 1 stiklinė (250 m) sausų pupų, arba 2/3 stiklinės (170 ml) perlinių kruopų
- 2 Valg. Š. (30 g) sviesto
- 1 svogūno galva (150 g)
- 1 morka (100 g)
- 1 arb. š. druskos
- 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
- 600 g baravykų
- 3 bulvės (300 g)
- 2 litrai buljono arba vandens
- sauja šviežių petražolių arba čiobrelių - nebūtinai
Paruošimas:
- Pupas gerai nuplauname ir užmerikiame tyrame vandenyje 2-4 val. arba pernakt. Vanduo pupas inde turi dengti ne mažiau kaip 5 cm. Išbrinkusios pupos padvigubės savo tūriu. Prieš naudojant sriubai, pupas nuskalaujame rėtuke.
- Daržoves supjaustome 1-2 cm kubeliais, grybus supjaustome stambiau, t.y. 2-3 cm kubeliais.
- Puodą įkaitiname virš vidutiniškos liepsnos. Pirmiausia puode ištirpiname sviestą ir jame apkepianame susmulkintus svogūną ir morką, paskaniname druska ir pipirais, kepiname apie 3 min. kol svogūniukai pagels.
- Dabar į puodą keliauja visi likę recepto ingredientai. Sriubą užviriname, puodą uždengiame dangčiu palikę mažą plyšelį garų pertekliui, sumažiname liepsmą iki minimalios. Baravykai verdant labai puotoja, tačiau šių putų nereikia nugriebti - tai tik iš grybų sporų išeinantis oras ir baravykų gleivėtos sultys, šios putos išnyks savaime ilgiau sriubą pavirus.
- Sriubą virš mažos liepsnos pakunkuliuokame 25-30 min. Virimo laikas priklauso nuo pupų ar perlinių kruopų šviežumo - reik ragauti. Jeigu pupos ar kruopos visiškai kietos, teks pavirti ilgiau. Kai pupos arba perlinės kruopos jau yra valgomos, bet vis dar šiek tiek kietos, "Baravykienę" nukeliame nuo liepsnos ir paliekame 1 val. virtuvės temperatūroje.
- Tiekiame į stalą dubenėliuose, apibėrus susmulkintomis petražolėmis arba čiobrelių lapeliais. Labai skanu su juodos ruginės duonos rieke, dar galima sriubą skaninti grietinės šaukštu, arba tirštą grietinę tepame ant ruginės duonos - man taip skaniausia.
Pirmiausia puode apkepinami svogūnai ir morkos. |
Verdami baravykai gražiai putoja. |
"Baravykienė" paskaninta petražolėmis. |