Česnakinė vištiena šafrano padaže

Šio recepto šaltinis 2001 rugpjūčio "Cooking Light", su mano patobulintais recepto ingredientais. Tai mano mėgstamas "greitas vištienos receptas", kuriame vištienos nereikia prieš kepant marinuoti, o susidaręs padažas tiesiog naudojamas patiekalui ir garnyrui pagardinti. Apie 10 min. mėsytė kepa keptuvėje, po to pilami skysčiai ir dar 30 min. troškinama po dangčiu - būtent tiek laiko užtrunka paruošti garnyrui ir salotoms, bei stalui padengti. Iškepusi vištiena sultinga, su ruda odele, maloniai kvepia česnaku, o keptuvėje susidaręs geltonas padažiukas naudojamas bulvėms, makaronams ar kitam garnyrui aplieti. 

Šafranas, kaip ir alyvuogės,  pamilstamas ne "iš pirmo ragavimo", pradžioje atrodo keistas skonis, po to drįstama jo paragauti dar kartą, po to jo psiilgstama, na o galiausiai be jo neįmanoma gyventi. Kas nežino šafrano prieskonio skonio, tai pirmąkart ruošiant šios vištienos padažas gali atrodyti labai specifiškas, primenantis cheminius vaistus. Tad geriau pradėti nuo derinimo šafrano kartu su cinamonu. O vėliau galima cinamono kiekį mažinti, arba visai be cinamono troškinti vištieną. 

Paruošimui reikia turėti keptuvę su dangčiu.

Produktai:

• 0,7 kg vištienos mėsos gabalų: krūtinėlės puselių, kulšelių, šlaunelių (gali būti su kaulu, su odele)
• 1/2 arb. š. druskos
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 10 vnt. česnako skiltelių
• 1 visa džiovinta čilė (aš naudoju 2-3 mažulytes čiles "piquin")
• 1/2 stiklinės (120 ml) balto vyno
• žiupsnelis (1/4 arb. š.) šafrano
• 1/2 arb. š. cinamono miltelių - nebūtinai
• 1 lauro lapas
• 30 g sviesto - nebūtinai 
• sauja susmulkintų petražolių - nebūtinai

Paruošimas:

1. Vištienos gabalus nuplauname, nusausiname ir pasūdome iš visų pusių. 
2. Virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų. Kepame vištieną apie 5 min. kol vienas mėsos šoniukas gražiai paruduos. Apverčiame mėsos gabalus ant kitos pusės, pridedame česnako ir čilės pipirų, kepame dar 5 min.
3. Pilame keptuvėn vyno, pridedame šafrano ir lauro lapą, uždengiame keptuvę dangčiu ir virš mažytės liepsnos toliau kunkuliuojame dar 30 min.
4. Padažas turi nugaruoti pro keptuvės dangčio plyšius maždaug iki pusės. Prieš kepimo pabaigą padažą galima pagardinti sviestuku.
5. Prieš tiekiant į stalą iš patiekalo pašaliname lauro lapą ir čiles; mėsytę apibrastome susmulkintomis petražolėmis. 

P.S. Jei padažui nadojamas prastas vynas, tai ir padažo skonis bus prastas. Aš visada patiekaluose naudoju tokį vyną, kurį geriame prie vakarienės.

Anona

Anoniniai - tai yra ištisa atogrąžinių vaisių grupė, kurie visi maždaug panašiai atrodo, tačiau jų skoniai šiek tiek skiriasi. Jų tėviškė - Centrinė Amerika ir Andų kalnai. Dabar šie vaisiai auginami daugelyje kraštų, importuojami bei parduodami net ir Lietuvoje.

Man teko ragauti tik Čerimojos (Cherimoya- angl.) ir Graviolos (Soursop-angl.). Vaisių žievėlė žalia, o vidus baltas, sultingas lyg ananaso, su juodomis kietomis sėklomis, kurių geriau nekramtyti, nes sėklų vidus yra nuodingas.

Čerimojos žievelė švelni aksomiška lyg abrikoso. Baltas vaisių minkštimas - nuostabiausio skonio. Jeigu vaikystėje mėgote gerti limonadą, kriušoną ir čiulpti barbarisinius ledinukus, tai šie vaisiai būtent primins šiuos skonius ir kvapus. Čerimoja, jeigu prinokusi, saldžiai rūgšti -  valgant primena minkštą barbarisinį saldainį. Neprinokusi čerimoja kieta, nesultinga, primena kedro riešuto skonį.

Graviolos žievelė gilios žalios spalvos, kieta, grublėta, kartais būna spygliuota. Graviolos skonis kiek subtilesnis, lyginant su čerimoja, primena limonadą, bet rūgštumas ne citriniškas, o švelnus ir kvapnus. Neprinokę kieti vaisiai mažiau sultingi ir daugiau rūgštūs, kai kam būtent tokie patinka labiausiai. Kieti vaisiai naudojami įvairiose salotose, minkšti ir sultingi valgomi kaip desertas.

Baltas anonų vaisių minkštimas kupinas vitaminų B ir C, bei daugybės unikalių augalinių mikroelementų, kurių nerasite kitame maiste. Šie vaisiai Amerikos tautose laikomi gydomaisiais. Anonų minkštimas arba sultys slopina vėžio ląstelių plitimą, žudo žarnyno parazitus ir kenksmingas amebas, "muša" aukštą temperatūrą, padeda nuo viduriavimo, o žindyvėms padeda laktacijai. Tačiau negalima šio vaisiaus daug valgyti nėščioms, nes jis stimuliuoja gimdos susitraukimus ir gali sukelti persileidimą. Nuodingos sėklos, sumaltos į miltelius ir vartojamos mažais kiekiais, žudo vidaus organų ir išorinius parazitus, maltų sėklų nuoviru plaunant galvą naikinamos utelės.

Jeigu niekuo nesergate, vistiek labai rekomenduoju paragauti šių vaisių arba nudžiuginti jais savo artimuosius - vien dėl nuostabaus skonio.

Pirkite nesužalotus vaisius, jei kieti - palaikykite juos keletą dienų kambario temperatūroje, kol pradės minkštėti. Jeigu vaisiaus žievelėje atsiras rudos dėmelės - nieko tokio, - tai ženklas, kad jau vaisius pasiekė saldumo kulminaciją. Jeigu vaisiai jau prinokę, o mėgavimąsi jais norime pratęsti ilgesniam laikui, - tada anonus perkeliame į šaldytuvą, kur juos galime saugoti dar kokią savaitę.

Besilankant Karibų salose, teko ragauti šių vaisių tik nuskintų nuo medžio - skonis fantastiškas. Savo egzotinių vaisių ragavimo lentelėje šiuos žaliuosius anonus priskyriau aukščiausiam įvertinimui. Tačiau teko ragauti ir neskanių: neprinokusių bet jau parudavusių atvežtinių vaisių. Tačiau vistiek ateity nepraleisiu progos, jeigu tik gausiu gražių anonų kur nusipirkti: ar tai būtų atogrąžų turgelyje vietinių ūkininkų užauginti vaisiai, ar su lipdukais parduodami atvežtiniai vaisai krautuvėjė - aš nepraeisiu pro juos abejingai.

Čerimoja, maždaug mango dydžio.

Supjaustytas čerimojos minkštimas.

Radau lietuvišką receptą "Sufle su anona". Na, nežinau, jeigu turėčiau daugybę pernokusių vaisių ir reiktų juos gelbėti, tai turbūt kažką panašaus imčiausi ruošti. Man šviežias vaisius pats skaniausias. Mėgstu supjaustyti skiltelėmis anoną sau pusryčiams, kol tuščias skrandis - taip skonis ir aromatas geriau atsiskleidžia ir poveikis sveikatai stipresnis.

Čerimoja

Pusryčių stalas: graviola lėkštėje kartu su ananaso griežinėliais. Nuotrauka daryta keliones į St. Martino salą metu.

Čerimoja. Šią nuotrauką pasiskolinau Internete. Ačiū!

Graviola. Šią nuotrauką pasiskolinau Internete. Ačiū!

Mano ragautų egzotiškų vaisių įvertinimo lentelė:

10 - fantastiškas:  graviola arba pau-pau, čerimoja, persimonas,

9 - puikus: mangas, ananasas, avokadas, granatas

8 - nuostabus: kinkanai, figos, kiviai, apelsinai, pomelas

7 - gardus: tamarindai, datulės, bananai, greipfrutai, papaja

6 - skanus: guava, kokosas,

5 - įdomus: karambola, opuntijos kriaušė - kaktusinė figa

4 - geras: svarainis,

3 - neypatingas: kertuotis - pitaja, kivanas, fizalis - dumplainis

2 - beskonis:  unedas (arbutas žemuoginis)

1- šlykštus: durijus

Ispanijoje auganti Čerimoja (Cherimoya tree). Dėkoju Editai už nuotraukas iš kelionės po Ispaniją. 

Čerimojos sėklos malūnėlyje. Keletą bandžiau išgvildenti - labai sunkiai sekėsi. 

Čerimojos sėklos sumaltos - atsarginis vaistas nuo įvairiausių parazitų.

Žalių lapų troškinys

Žalių lapų troškiniai dažnai pateikiami restoranuose, šalia didkepsnio (steiko). Iš visų mano pažįstamų tik Jurga ruošia kažką panašaus namuose. Kadangi aš su dukteria esame žalios spalvos maisto gerbėjos, tad mano kolekcijoje šis receptas buvo neišvengiamas. Be to, pastaruoju metu vis daugiau daktarai ir dietologai šneka apie chlorofilo stebuklingąsias savybes žmogaus sveikatai. Taigi, jeigu norite iki gyvos galvos būti jaunatviški, ypač tai liečia žarnyno savijautą, tai valgykite kuo daugiau chlorofilo. Atsimenate iš 5-6 klasės "Botanikos" pamokų: chlorofilas - tai yra žaliasis augalų "kraujas"...
Be to, kas mėgsta daržoves, tiems šis patiekalas bus labai skanus, o kas mėgsta didkepsnius, tai pasidžiaugs puikiu garnyru.
Receptas reikalauja šūsnies tamsiai žalių lapinių daržovių, kurios gali būti labai įvairios, bet skaniausia - jų mišinys. Čia keletas pavyzdžių: špinatai, ropių lapai, mangoldai, burokėlių lapai, brokolių lapija, rėžiukas (watercress - ang.), ir visokie kitokie žali į kopūstus panašūs lapai, kurie tik yra valgomi, kaip Collard greens, Kale, netgi ridikėlių ir garstyčių lapija tinka, jeigu jų naudojama ne daugiau nei trečdalis viso kiekio.
Išeiga 2-8 porcijos, t.y. jeigu veganiškai valgyti su duonos riekute, tai bus tik 2 nedidelės porcijos, o jeigu po žiupsnį pateikti prie kepsnių, tai užteks padalinti į 6-8 porcijas. Nuotraukose parodyti tie kiekiai, kurie aprašyti recepte. Kaip matote, išeiga visai nedidelė - labai tie lapai sukepa "į nieką".
Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę su dangčiu.
Produktai:

• 3 valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1-3 džiovinti čiliukai arba 1 arb. š. aitriųjų paprikų krislelių
• 1 svogūnas
• 2-4 skiltelės česnako
• 400 g žalių lapinių daržovių
• 1 pomidoras
• 1/2 arb. š. druskos
• 1/4 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 1 valg. Š. citrinų sulčių arba balzamiko acto - nebūtinai

Paruošimas:

1. Žalius lapus nuplauname, gerai nuvarviname (čia pravartu turėti salotų sausinimo dubenį-karuselę, kur lapija įsukama ir vanduo nuvarva į dubens dugną). Pašaliname kietus stiebus. Lapus suplėšome arba supjaustome kąsnio dydžio gabaliukais.
2. Didelėje keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Pakepiname 2 min. čilės pipirus. Pridedame susmulkinto svogūno, kepiname iki auksinės spalvos, pridedame česnako, dar pakepiname minutę. 
3. Dedame žalumynus, jeigu netelpa vienu kartu, tai pirma dedame pusę kiekio, patroškiname minutę ir tada sudedame likusią dalį. Lengvai pasūdome, išmaišome ir, uždengus dangčiu, troškiname 2 min. 
4. Praskleidžiame vietos tarp lapų, sudedame smulkiai supjaustytą pomidorą, pasūdome ir papipiriname. Maišydami apkepiname pomidorus iki kol jie lengvai paruduos. Dabar pomidorus sumaišome su lapais, pakepiname minutę.
5. Jeigu mėgstame rūgčiau, apšlaksstome citrinų sultimis arba balzamiko actu. Pateikiame kaip garnyrą arba su kvietine donos riekute - kaip vegetarišką patiekalą.

 P.S. Veganams, kad būtų sočiau, šį patiekalą tinka barstyti įvairiais riešutais ir sėklomis, ypač skanu su moliūgo sėklų ir saulėgražų branduoliais.

Pyragėliai su kopūstais

Pyragėlių su kopūstais receptas atkeliavo iš mano vaikystės, močiutės Valentinos virtuvės. Mano močiutė - gimusi ir augusi Sibire; ištekėjo už lietuvio tremtinio-kalinio, buvo viešai išmesta iš Komjaunimo, į Komunizmą žengiančios visuomenės buvo pripažinta pasidavėle priešiškai ideologijai. Tačiau, močiutės žodžiais tariant, tikri sibiriokai - tolerantiškiausi ir puikiausi žmonės pasaulyje; jie kilę iš kelių šimtemčių ir įvairių ideologijų tremtinių kultūrų, užaugę daugiatautinio elito - išsilavinusių ir talentingiausių žmonių - apsuptyje, dideliame varge ir atšiauriose gamtos sąlygose. Močiutė 55 metus (iki mirties) gyveno Vilniuje, ir nebuvo dienos, kad ji nepaminėtų savo Sibiro saulės, oro, kvapų, nuostabios gamtos, savo paliktų draugų ir artimųjų. Ji man nesekdavo pasakų, bet pasakodavo istorijas apie savo tėviškę, kur pavasarį jūros dydžio pievos pražysta margaspalvėmis tulpėmis, narcizais ir kitomis gėlėmis, mums, Lietuviams, žinomomis tik iš sodų ir vazonėlių; kur miškuose milžiniškų kedrų viršūnės siekia debesis, o žiemą vaikai iš tiesiog ant lūpų užšalančių seilių pučia ledo burbulus...

Sibiro pieva. Nuotrauka skolita iš http://www.baikalika.ru/photoreports?id=26

Močiutė ruošdavo sibirietiškus valgius, kurių, pagal ją, kažkodėl normaliai neįmanoma buvo pagaminti mažais kiekiais. Jeigu virdavo sriubą, - tai kibiro dydžio puode, jeigu kepdavo blynus, - tai vos ant viryklės telpančioje milžiniškoje keptuvėje. Kotletų kepdavom mažiausiai 50, koldūnų šaldydavom mažiausiai 300, pyragas su ievos uogomis (черемуха -rus.) būdavo kepamas per 3 blėkas... Na o pyragėliai su kopūstais - mano močiutės signature receptas - juos kepdavo savo gimtadieniui mažiausiai 150 vnt. Aš žinau, nes nuolat atlikdavau visus skaičiavimus. Svečiai, kurių kasmet į mažą butelį susirinkdavo virš tuzino, nepavargdavo vis liaupsinti tuos močiutės pyragėlius. Ir prie visko jie tiko: šalti - kaip užkandis, pašildyti - kaip karštas patiekalas, prie mišrainės, prie silkės, prie konjako ir degtinės, prie arbatos ir kavos... O prieš išeinant dar būdavo prisimintas koks namie paliktas ligonis, kuris tikrai geriau pasijustų, jei šių pyragėlių užvalgytų. Tad po baliaus pyragėlių nelikdavo, bet močiutė dar visą savaitę švytėdavo iš pasitenkinimo savo patiekalo sėkme, o man mažai būdavo keista: ko čia džiaugtis, juk pyragėlių tai neliko!..

Šių metų balandžio mėnesį mano močiutei Valentinai būtų suėję 83 metai, tačiau tą patį mėnesį minėjome jos pirmąsias mirties metines. Močiutės garbei iškepiau pyragėlių su kopūstais, pagal tai, kaip juos prisimenu iš vaikystės, kai jai padėdavau virtuvėje. Mano kiekiai, žinoma, buvo žymiai kuklesni, bet rezultatas nenuvylė: namiškiai maisto kritikai juos noriai valgė ir gyrė, vaikai kitai dienai į mokyklą užkandžiui susipakavo pyragėlius į dėžutes.

Mažoji dukrelė man padėjo pyragėlius lipinti ir kiaušinius pjaustyti. O kai kartu su dukrele žiūrėjome per orkaitės stiklą ir nekantriai laukėme, kol ruduoja ir pučiasi mūsų pyragėliai, aš mintimis siunčiau savo meilę į dausas, močiutei...

Taigi, Jūsų dėmesiui "Sibiriniai pyragėliai su kopūstais", dedikuoju šį įrašą močiutės Valentinos atminimui.

Paruošimui reikia turėti dubenį tešlai maišyti, kepimui orkaitėje tinkančią blėkutę, keptuvę su dangčiu - kopūstams troškinti, kulinarinį teptuką.
Išeiga 32 nedideli pyragėliai.

Tešlos receptas

Tešlą ruošiame iš vakaro, o pyragėlius kepame rytojaus dieną. Šios tešlos nebūtina minkyti ir kočioti. Tik sumaišome, uždengiame glotniai plėvele, ir paliekame per naktį kilti šaldytuve. Arba minkome 10 min. ir kildiname 2 val. šiltoje patalpoje - jeigu labai skubame ir būtinai reikia pyragėlius keptį tą pačią dieną.

Produktai tešlai:

• 1 Valg. Š. šviežių mielių arba 1 pakelis sausų
• 80 ml riebesnio pieno, 45°C šilumos
• 2 vnt. dideli kiaušiniai, kambario temperatūros
• 90 g sviesto, kambario temperatūros
• 1/2 stiklinės (125 ml) grietinės, kambario temperatūros
• 1/2 stiklinės (125 ml) cukraus
• 1 arb. š. druskos
• 3 stiklinės (750ml) kvietinių miltų, išmatuoti ir tada išsijoti

 Paruošimas:

1. Mieles sumaišome su truputėliu cukraus ir šiltu pienu, paliekame šiltai 10 min.: skystis suputos, padvigubės.
2. Dubenyje sumaišome visus tešlos ingredientus. Čia labai pravers virtuvinis plaktuvas / mikseris, nustatytas maišyti mažiausiu greičiu. Tešlą maišome kol ji taps vienalytės konsistencijos, be gumuliukų. 
3. Iš tešlos padarome kamuolį, kurį dubenyje uždengiame maistine plėvele. Paliekame 30 min. kilti kambario temperatūroje, po to dar 12 val. - šaldytuve.

Kopūstų įdaro receptas

Pyragėliams galima panaudoti palikusius troškintus kopūstus: šviežius, raugintus ar ruoštus su vynu, jeigu jų paliko kiek daugiau nei 1 stiklinė - apie 300 g, tik reikės į juos pridėti susmulkntų virtų kiaušinių. Arba įdarą ruošiame pagal žemiau pateiktą receptą.

Produktai įdarui:

• 3 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
• 1/4 kopūsto gūžės (300 g)
• 1 morka
• 2-4 skiltelės česnako - nebūtinai
• 1/2 arb. š. kmynų - nebūtinai
• 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų - aš dėjau daugiau, nes močiutė gamino visada aštriai
• 3 kiaušiniai

Paruošimas:

1. Kietai  išverdame kiaušinius (po užvirimo verdame 9 min.). Išluktšename ir smulkiai supjaustome.
2. Šiaudeliais supjaustome kopūstą. Morkas nuskutame ir sutarkuojame burokine tarka.
3. Keptuvėje virš didelės liepsnos įkaitiname aliejų, beriame supjaustytas daržoves ir maišant kepame 3 min.
4. Pridedame visus likusius ingredientus (išskyrus kiaušinius), išmaišome ir, uždengus keptuvę dangčiu, virš mažytės liepsnos troškiname 7-10 min., kol kopūstai suminkštės. Nukeliame nuo liepsnos ir paliekame ataušti kambario temperatūroje.
5. Sumaišome kiaušinius su šiek tiek atvėsusiais troškintais kopūstais. Paragaujame - įdaras turi būti skanus, galima papildyti mėgstamais prieskoniais: čiobreliai, daugiau pipirų, smulkintos petražolės, česnakas...  Įdaras paruoštas.

Pyragėlių formavimas ir kepimas
Kepimo blėkutę išklojame kepimo popieriumi, silikoniniu lakštu arba tiesiog ištepame aliejumi. Ant aliejumi išteptos blėkutės dedami pamiltuoto dugno pyragėliai.
Produktai kepimui:

• 1 kiaušinis
• 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus - nebūtinai
• 1 Valg. Š. miltų - nebūtinai

Paruošimas:

1. Paruošiame 175°C (350°F) karštumo orkaitę. 
2. Atgnybiame apie 20-30 g tešlos gumuliuką ir iš jo rankomis formuojame delno dyžio ovalo formos paplotėlį. Ant tešlos paplotėlio dedame apie 1 Valg. Š. įdaro. Gerai užlipiname tešlos kraštus, kad nesimatytų įdaras.
3. Pyragėlio apačią, kurioje yra tešlos sujungimas, pamiltuojame (tik jegu dėsime ant aliejumi išteptos blėkutės). Dedame pyragėlį ant skardos, paliekant 2-3 cm tarpus. Tęsiame pyragėlių gamybą kol bus pripildyta visa blėkutė, t.y. apie 12-16 pyragėlių.
4. Dubenėlyje išplakame kiaušinį. Šiuo plakiniu aptepame pyragėlių paviršius, ir šauname blėkutę į orkaitę.
5. Kepame 20 min. Gerai iškepę pyragėliai bus švelniai parudavę, išsipūtę. 
6. Kepimą kartojame kol pasibaigs visa tešla. Viso turi gautis apie 32-34 pyragėliai.

P.S. Viršuje, nuotraukoje, šalia kopūstų įdaro yra dar ir vištienos įdaras - naudotas kitai porcijai pyragėlių, receptas jau anksčiau skelbtas čia, o kočėlas - nereikaligas, bet mano dukra norėjo su juo pasižaisti ir po tešlą pamaklinėti, tad jis pakliuvo į kadrą.

"Krok" skrebutis

Paprastai paruošiamas nuostabus patiekalas, tinka savaitgalio pusryčiams, pietums arba priešpiečiams. Internete ir kulinarinių receptų knygose rasite aibę panašių receptų, kuriuose  naudojami įvairūs sūriai, pomidoras, rūkytos paprikos, avokadas, špinatai, įvairios mėsos... Kai kur būtinas "Panini grilis" - tokia gofruota tipo "vaflinė", kai kur reikia spausti svoriu, kad ingredientai tarp dviejų duonos riekučių iškeptų, kai kur rekomenduojama kepti orkaitėje, arba pirma keptuvėje, o po to orkaitėje... Išnaršius Interneto platybes, labiausiai man patiko Romano Geršuni video receptas.

Tačiau dažniausiai ruošiu man žinomą skaniausią ir paprasčiausią "Krok" skrebutį. Nereikia nei spausti, nei daug prie jo vargti. Šio recepto dar nenurungė nei "Krok misje", nei Amerikinis "Grild-čyzas". "Krok" skrebutį iš pasiutimo valgo visa mano šeima, be išimčių. Kartais supjaustau sumuštinius į keturis trikampėlius ir pateikiu kaip šventinį užkandį svečiams apsilankius, prie balto burbuliuojančio muskatinio vyno arba prie arbatos su plūdūriuojančiu citrinos griežinėliu. Lengvos šviežių daržovių salotos - būtinas garnyras prie šio patiekalo.
Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę su dangčiu, kulinarinį teptuką, aštrų peilį, kulinarines žnyples.
Išeiga: 3 dideli "Krok" skrebučiai, t.y. trys pietų porcijos, arba 12 užkandinių trikampėlių. Visus produktų kiekius matavau elektroninėmis svarstyklėmis ±5 g tikslumu.
Produktai:

• 70 g sviesto
• 80 g pesto
• 6 kvietinės forminės duonos riekutės
• 200 g "Mozzarella" sūrio

Paruošimas:

1. Virš garų dubenėlyje ištirpiname sviestą. Mocarelą supjaustome 5 mm griežinėliais.
2. Virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname sausą keptuvę.
3. Formuojame suvožtinius: ant duonos tepame pesto, išdėliojame sūrį, uždengiame antra duonos riekute. 
4. Suvožtinių vieną išorinę pusę tepame ištirpintu sviestu ir ta puse žemyn dedame ant įkaitusios keptuvės. Jau guličių keptuvėje suvožtinių viršutines duonas aptepame likusiu sviestu. 
5. Uždengiame keptuvę dangčiu ir kepame maždaug po 2-3 min. iš abiejų pusių, t.y. iki kol abi suvožtinio išorinės pusės gražiai apskrus, o palei duonos briaunas tik-tik pradės lietis ištirpęs sūris.
6. Išdedame apkepusius "Krok" skrebučius ant lentutės "pailsėti" mažiausiai 3-5 min. Kitaip pjaustant visas sūris išbėgs.
7. Pjaustome skrebučius trikampėliais ir pateikiame su salotomis.

 

Salsa "Pico de gallo"

Salsa "Pico de gallo" (tariasi "piko de gaijo", isp. reiškia gaidžio snapas) - tai Meksikos virtuvės klasikinės salotos-užtepas, gaminamos iš smulkiais gabalėliais kapotų pomidorų, kalendros, svogūno ir jalapeño arba serrano čilių (aitriųjų paprikų). Jeigu nemėgstate kalendros, ją galima pakeisti petražolėmis arba baziliku, bet tai jau bus "Brusketa" (Bruschetta - it.), nes kalendros skonis - salsos "Pico de gallo" visa esmė. Paprasčiausia ir elementariausia salsa - tai smulkiai kapoti pomidorai, svogūnai ir čilės. Jokio aliejaus, vien citrinos arba laimo sultys.
Patiekalo tirštumui labai tinka pridėti aštraus padažo kaip "Louisiana Hot Sauce" arba bet kokio tirštesnio raudono aštraus meksikietiško padažiuko. Jeigu tokio neturite, tada 1/3 pomidorų sumalkite arba sutrinkite grūstūvėje, o likusią dalį smulkiai supjaustykite.
Salsa valgoma kaip priedas su sekančiais patiekalais:

• su kukurūzų čipsais,
• su paskrudintais tortiljos (tortilla - isp.) trikampėliais,
• ant fermentinio arba varškės sūrio griežinėlio,
• su varške,
• ant kiaušinienės arba omleto,
• salsa įdarytos virto kiaušinio baltymo puselės,
• ant orkaitėje keptų bulvių, kartu su grietinės "kepure", mmmm...
• ant suplėšytų salotų lapelių salsos kauburėlis - tai ir salotų dalis, ir padažas,
• ant keptos vištienos arba kalakutienos krūtinėlės,
• ant keptos lašišos,
• salsa įdaryti žaliosios paprikos "laiveliai" - šaltas užkandis prie tekilos,
• ant hikamos (jicama - isp.) griežinėlių,
• ant agurko,
• su virtomis pupelėmis,
• įmaišius į paruoštą šiltą kuskusą arba kinvą (quinoa),
• su virtu ar keptu kalafioru,
• su garintu brokoliu, 
• su keptais aguročiais arba cukinijomis,
• ant kepto baklažano griežinėlio,
• su Meksikos virtuvės patiekalais: taco, quesadilla, enchilada, burrito, fajitas, nacho...

Paruošimui reikia turėti daržovių kapoklę, arba labai aštrų peilį.

Produktai:

• 1-2 vnt. "Serano" arba "Halapenjo" čilės pipiriukų
• 1 skiltelė česnako
• 1/2 arb. š. druskos
• 0.5 kg pomidorų
• kuokštas kalendros (silantro) lapelių
• 1/4 baltojo arba mėlynojo svogūno
• 2 valg. Š. žaliosios citrinos (laimo) sulčių
• 2 valg. Š. aštraus padažo, kaip "Louisiana Hot Sauce" - nebūtinai

Paruošimas:

• Pašaliname iš čilių sėklas - tai sumažins patiekalo aitrumą.
• Česnako skiltelę iki tyrelės sutriname su druska.
  
• Pomidorus, išvalytas čiles, kalendros lapelius ir svogūną supjaustome 5 mm kubeliais arba sukapojame kapokle. Visus ingredientus dubenyje apliejame citrinų sultimis ir, jei pasirinkome, Luizianos padažu, lengvai išmaišome ir tuojau pat pateikiame. 
• Salsa išlieka šviežia apie 2 dienas, jei saugoma šaldytuve.

P.S. Man labai patikęs Giedriaus įrašas meksikietiškos vakarienės tema, aš identiškai ruošiu ir pateikiu "Fajitas", tik šalia tekilos dar pasiūlau naminio žaliųjų citrinų limonado. Giedriaus svetainėje radau daugiau panašumų su savo maisto ruošimo stiliumi, matyt, mūsų skonio receptoriai panašūs :)