Pitaja arba "Drakono vaisius"

Kartais užeina man tokia nuotaika: "nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką..." Jaučiuosi išsiilgusi naujų patirčių, atradimų, mistikos ir paslapties. Dažnai gelbsti kokio nors standartinius žanrus neatitinkančio kino peržiūra, kartais atrandu nusipirkti antikvariate labai keistą daiktą, kurio paskirties nežino netgi pati pardavėja. Tačiau iki galo neištirtas kulinarijos pasaulis šioje paslaptingumo ir naujų pojūčių sferoje irgi turi daug ko pasiūlyti. Taigi, pradedu naują skiltį savo dienoraštyje: EGZOTIKA. Čia sudėsiu savo bandymų ir patyrimų aprašymus, eksperimentuojant su retai sutinkamais maisto produktais ir skoniais, tikiuosi, tuo prasklaidysianti nuobodumą savo aprašymuose apie vištos kojeles ir bulvių mišraines. Gal ir kitiems patiks arba bus naudingi mano pasvaičiojimai bei kritiški įvertinimai?

Pitajos (kertuočiai, drakonvaisiai) - tai avietinės spalvos, obuolio dydžio vaisiai, paplitę Tailando ir Vietnamo tropiniame drėgnume, kur pitajos auga ant nusvirusių kertuočio kaktuso šakų. Vaisiaus žievelės atsikišimai atrodo lyg slibino žvynai, turbūt jie suteikė pitajai "Drakono vaisiaus" pravardę.  Remiantis nusimanančių gurmanų nuomone, šviesiai rausvos ir geltonos pitajos vaisių rūšys yra skanesnės. 
Drakono vaisiaus vidus - tai balta, lyg arbūzinės konsistencijos ir nesaldaus arbūzo skonio masė, pripildyta smulkučių juodų sėklų, kurios primena kivio sėklas. Valgomas būtent tas minkštimas kartu su sėklomis, kuris turtingas antioksidantais, vitaminais B ir C, fosforu ir kalciu.
 

Paruošimas:
Drakono vaisių pjauname išilgai pusiau. Jeigu vaisius prinokęs, jo vidus lengvai išimamas sriubinio šaukšto pagalba. Jeigu vaisius kietas, tada žievę teks nukapoti aštriu peiliu.

Pirmas bandymas: kubeliai - geras
Kubeliais supjaustyta drakono vaisiaus balta masė atrodo patraukliai. Atšaldyti gabaliukai, pateikti vaisiaus raudoname kiautelyje valgomi šakute. Jų skonis primena atšaldytą arbūzą: labai vandeningi, truputį saldūs. Šis pateikimo būdas man pasirodė patraukliausias ir skaniausias. Pitajos kubeliai tinka vaisių salotoms, sušaldytos į ledą primena šerbetą. Kubeliais supjaustytas, uždarame indelyje, šaldytuve, drakono  vaisius beveik nepakeitė savo skonio ir spalvos 2 dienas.

Antras bandymas: gėrimas - nevykęs

Blenderyje sumaltas drakono vaisius tapo gličia tyre, kuri nepasižymėjo skoniu, bet suputojo ir priminė šampūną su juodais krisleliais. Teko tą tyrę stipriai skiesti ananasų ir apelsinų sultimis, kol skonis tapo patrauklus ir nesijautė glitumo, tačiau ir pitajos skonio visai nesijautė. Nepatariu pitajos naudoti gėrimams.

Trečias bandymas: jogurtas - neblogas
Vienos pitajos puselės minkštimą sumaliau blenderyje, pridėjau:

• 1/2 citrinos sulčių ir žievelės tarkučių
• 2/3 stiklinės graikiško jogurto
• 2 valg. Š. akacijų medaus

Viską gerai išmaišiau, supyliau į pitajos žievelės puseles, pateikiau su žvaigždės vaisiumi. Skonis buvo neblogas, tačiau sumaltos juodos sėklikės priminė smilteles - ne iš maloniųjų pojūčių, ypač burnoje.



Ar ragaučiau šio vaisiaus vėl? Jeigu būčiau juo vaišinama kažkokioj naujoj, man nežinomoj formoje - taip. Pati antrąkart pitajos vargu ar pirkčiau, nebent būčiau labai ištroškusi krašte, kur siaubingai karšta ir nėra gėlo geriamo vandens.
Įvairūs šaltinai aprašo švelnų aromatą ir ypatingą skonį. Mano patyrimu, skonio yra nedaug, primena baltąją arbūzo minkštimo dalį, kur saldumo likusi tik užuomina, o konsistencija minkšta, šiek tiek gliti, lyg pernokusio arbūzo centras. Sėklos be ypatingo skonio, trapios, kaip mažos smiltelės tarp dantų - nei trukdo, nei padeda vaisiaus suvartojimui. 10 balų skalėje pitajai duočiau 3 - nieko ypatingo, skonio nedaug, vandeningas, beveik bekvapis.

Mano ragautų egzotiškų vaisių įvertinimo lentelė:

10 - fantastiškas:  graviola arba pau-pau, persimonas, 

9 - puikus: mangas, ananasas, avokadas, granatas

8 - nuostabus: kinkanai, figos, kiviai, apelsinai

7 - gardus: tamarindai, datulės, bananai, greipfrutai

6 - skanus: guava, kokosas,

5 - įdomus: karambola, opuntijos kriaušė

4 - geras: papaja, svarainis,

3 - neypatingas: pitaja, kivanas, fizalis

2 - beskonis:  unedas

1- šlykštus: durianas

Anticeliulitas

Turbūt kiekvienas turime pažįstamą asmenį, kuris/kuri ekstremaliai kūdinasi, t.y. badauja arba atsisako valgyti tam tikrų skanių patiekalų, sportuoja iki skausmų ar sąmonės netekimo, vynioja savo šlaunis į plastikinę plėvelę, pasitelkia chirurgus į pagalbą, bei kitaip kankina savo kūną. Aš nepritariu mazochizmui, nepraktikuoju jokių čia auksčiau išvardintų kūdėjimo būdų, prisilaikau nuomonės, jog nieko čia blogo, kai žmogaus išorė atspindi jo gyvenseną. Mano principas toks: nepatinka išorė - keisk gyvenimo būdą arba žemink estetinių standartų kertelę.

Visai kas kita yra celiulitas - galiu ramiai gyventi tik tol, kol jo nematau. Vyrams čia geriau pasisekė, tačiau jie irgi gali tapti celiulito aukomis. Kai kurios moterys atranda pirmąsias celiulito apraiškas peržengusios 40-mečio ribą, kiti žmonės - numetę 30 kg ir daugiau svorio. Mano gi šeimoje moterys jau gimsta su celiulitais, vėliau visos laimingai išteka ir prigimdo dukterų... su celiulitais. Genų inžinerija dar nepasiekė tokių aukštumų, kad galėtų pakeisti celiulito paveiktas šeimų dinastijas. Tačiau puoselėti šio estetinio kūno elemento irgi nesiruošiame.

Esu girdėjusi vyrų nuomonę, jog gražiai moteriai celiulitas - kaip plakta grietinėlė ant puikaus deserto. Putlios moterų šlaunys įkvepė tokius žymius tapytojus, kaip Rubensas, Renuaras, Van Gogas, Rembrandtas. Daugelis šiuolaikinių tapytojų bei skulptorių savo darbuose moteriškumą sieja su putliu, minkštu, mažais kauburėliais nusėtu odos paviršiumi...  Tačiau mane tai mažai guodžia.

Belgų dietologai ir moksilninkai nustatė, jog moterys, labai linkusios į celiulitą yra apvalių formų (didelės putlios krūtys ir klubai), švelnių veido bruožų, jautrios ir švelnios odos. Jų hormoninėje pusiausvyroje dominuoja estrogenas, tai ginekoidinis tipas. Šios moterys priskiriamos "Romėniškos statulos" tipui, suprask: marmuro išvedžiojimai - tai celiulito rievės... Tie patys belgai siūlo būtent šiam tipui skirtą dietą, kurios pagrindas - pusryčiams ruošiamos šviežios citrusų sultys. (Šaltinis "The Health Magazine" 2011 m. vasaris).

Dažniausiai skaitau visokius patarimus žurnaluose tik dėl juoko, tačiau šis man įstrigo, nes apie tokį citrusų kokteilį girdėjau jau keletą kartų ir iš įvairių šaltinių, kaip imunitetą stiprinantį, priešvirusinį,  riebalines liaukas tirpinantį, organizmą valantį, kepenų veiklą stimuliuojantį, odai suteikiantį spindesio ir t.t. Viso to stebuklingo poveikio priežastis yra greipfrutas - gamtinis antivirusinas, steroidas ir organizmo valiklis.

Bandau šio gėrimo efektyvumą jau 2 savaites, pastebėjusi teigiamus rezultatus celiulito zonoje, tuojau pat apie tai pranešiu. Kol kas tik pastebėjau, jog mano dienos pradžia tapo energingesnė, mažiau traukia prie saldumynų, ir šiaip: LABAI SKANUS KOKTEILIS.

Kadangi rūgšties skonio receptoriai išsidėstę mūsų liežuvio šonuose, šias sultis patartina gerti per šiaudelį, - taip mažiau jausis rūgštis. Jeigu pasitaiko labai rūgštus greipfrutas, aš sultims nenaudoju citrinos, o kartais gėrimą pasaldinu pridėjusi 1 bananą ir suplakusi mišinį blenderyje. Taip pat galima sultis skiesti tyru vandeniu.

Paruošimui reikia turėti sulčiaspaudę.

Produktai: 

• 1 greipfrutas
• 1 apelsinas arba 2 mandarinai
• 1/2 citrinos

Paruošimas:

1. Kokteilį ruošiame ryte tik akis prakrapščius ir dantis išsivalius.
2. Nulupame citrusų žieveles, išspaudžiame sultis.
3. Geriame sultis lėtai, per šiaudelį. 
4. Po 20 min. pertraukos pusryčiaujame.

P.S. Anot belgų dietologų, antras moterų tipas - "Bizantietės" - yra trapios, siaurų klubų ir mažų krūtų moterys. Jų probleminė zona yra padidėjęs, išsiveržęs pilvas. "Bizantiečių" organizmui dažnai būdingas estrogenų trūkumas.

Trečias tipas - "Amazonės" -  androidinio tipo moterys, jų organizme dominuoja testosteronas. Jų charakteriui būdinga agresija, kūnas raumeningas, krūtys stangrios, o jei "Amazones" apkūnios, - tai kietai, nesudribusios. "Amazonių" problemos yra riebi oda, padidintos odos poros. Jos labai mėgsta mėsos patiekalus. Šio tipo moterims, esant kūno viršsvoriui, jį labai sunku numesti.

Cezario salotos

"Cezario salotose" skonio esmė yra jų padažas. Mano vaikai dievina šias salotas ir galėtų valgyti kasdien, tačiau dažnai tenka nusivilti "Cezario salotų" skoniu, jas užsakius restoranuose. Dėl skonių nesiginčysim, bet gal ir jums pravers mano "Cezario salotų" paruošimo būdas, patikrintas ir patvirtintas mažųjų gurmanų?

"Cezario salotos" buvo sukurtos "iš bėdos". Tai yra minimalistinis patiekalas, kurį 1924-taisiais pirmąkart paruošė italų kilmės imigrantas vardu Cezaris Kardini, gyvenęs San Diege. Buvo liepos 4-oji - JAV Nepriklausomybės Diena. Restoranėlyje pasibaigė visos daržovės apart salotų lapų. Išradingas virtuvės šefas sukūrė paprastą tobulumą iš to, kas buvo po ranka. Po 20-tie metų "Cezario salotų" šlovė pasiekė ir Niujorką; maždaug tuo pat metu kiekvienas buvęs restoranėlio darbuotojas pradėjo prisirašyti recepto autorystės šlovę sau.

Rozos Kardini (šefo dukters) žodžiais, autentiškame jos tėvo recepte nebuvo naudojami ančiuviai - ančiuvių prieskonis jautėsi dėl Vorčesteršyro padažo. Salotų padažas buvo gaminamas iš žalių (suprask termiškai neapdorotų) kiaušinių trynių, alyvuogių aliejaus, acto, česnako, ir daug šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Mano receptas yra sumodernintas, aš gaminu taip, kaip patinka ir tinka mano šeimai: be žalio kiaušinio, su ančiuviais vietoj druskos, - tai, beje, yra šiuo metu labiausiai paplitęs "Cezario salotų" padažo receptas JAV. Ančiuvių, česnako ir alyvuogių aliejaus skonių derinys - šiuolaikinių "Cezario salotų" cinkelis. Pasirinkite brangesnius, alyvuogių aliejuje konservuotus ančiuvius. Jeigu ruošite padažą be ančiuvių, naudokite daugiau Vorčesteršyro padažo arba 1/2 arb. š. druskos.

Išeiga 4-6 porcijos. Padažo naudoju tik pusę, palikusį laikau šaldytuve iki 5 dienų - pagamintą jogurto pagrindu, 3 savaites - pagamintą vien aliejaus pagrindu.

Paruošimui reikia turėti blenderį, arba grūstuvę, arba aštriabriaunį didelį peilį.
Išeiga 180 ml.

Produktai:

• 1 gūžė (120 g) romėnų salotų lapų
• 1/8 raudonojo svogūno - nebūtinai
• 1/2 stiklinės ar daugiau skrebučių arba krutonų
• 3 Valg. Š. stambiai tarkuoto "Pamezano" arba "Džiugo" sūrio

Padažui:

• 2 vnt. ančiuvių filė arba 1/2 arb. š. druskos
• 1 skiltelė česnako
• 4 Valg. Š. (60 ml) alyvuogių aliejaus arba nesaldinto graikiško jogurto
• 2 arb. š. obuolių arba vyno acto, 5% stiprumo
• 1 Valg. Š. citrinos sulčių (arba daugiau acto)
• 1 arb. š. Vorčesteršyro padažo
• 1 arb. š. Dižono garstyčių - nebūtinai
• 1/2 arb. š. cukraus
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus "Extra Virgin"

Paruošimas:

1. Salotų lapus gerai nuplauname, nusausiname (aš naudoju salotų džiovinimo karuselę) ir suplėšome arba supjaustome vieno kąsnio šmoteliais; juos sudedame į dubenį.
2. Ančiuvių filė padedame ant lentutės ir peilio ašmenimis braukome tol, kol pasigamins tyrelė. Peiliu sutraiškome ir susmulkiname iki tyrelės česnako skiltelę. Galima ančiuvius su česnaku pertrinti grūstuvėje. Jeigu naudojame blenderį, nepjaustytus ančiuvius tik sudedame į blenderio indą.
3. Pirma gerai sumaišome arba suplakame visus padažui skirtus ingredientus, išskyrus aliejų. Po to nuolat maišant padažą, plona srovele pilame aliejų. Suplakame padažą iki kol susidarys emulsija.
4. Salotas apliejame padažu, dosniai papipiriname ir išmaišome. Paragaujame, jei reikia - pasūdome. Apibarstome sūrio tarkiais bei krutonais, vėl lengvai pamaišome ir pateikiame nemetaliniame dubenyje. 

"Cezario salotų" padažo ingredientai ir pagamintas jogurto pagrindu padažas mano "firminiame" buteliuke.

Šitaip atrodo blenderyje suplaktas "Cezario salotų" padažas jogurto pagrindu.

Cezario salotos "karūnuojamos" sekančiais priedais, pasirinkite vieną:

• keptos vištienos krūtinėlės juostelės;
• keptos lašišos gabalėliai;
• ant grilio kepintos tigrinės krevetės;
• aliejuje sūdytų ančiuvių filė;
• kietai virto kiaušinio ketvirčiai.

Čia buvo naudotas jogurto pagrindu gamintas padažas.

4 dienas šaldytuve tupėjęs padažas, gamintas be jogurto, t.y. aliejaus pagrindu.

Čia "Parmidžiano" sūris susmulkintas naudojant daržovių skustuką.

P.S. Cezario salotų esmė - tai padažas. Jos buvo sukurtos kulinaro vardu Cezaris Kardinis - italo imigravyusio į JAV, vėliau apsigyvenusio Meksikoje. Salotos buvo išpopuliarintos Amerikoje, tad laikomos šio žemyno kulinarine klasika. Kartais Cezario salotų padažo buteliuko etiketėje jumoro formoje puikuojasi imperatoriaus Julijaus Cezario paveiksliukas. 

P.P.S. Šis padažas (be pieno produktų) išlieka šviežias sandariame indelyje 3 savaites, o gaminamas jogurto pagrindu "Creamy Caesar" - apie savaitę. Pradarius ančiuvių dėžutę ir panaudojus tik 2 file gabaliukus - nėr kur dėti palikusių, nebent į "Žaliąją Deivę" arba ant picos "Roma". Ančiuvių aliejus, netgi uždarame indelyje, sugeba vos indelį pajudinus per šoną išsilieti ir prismardinti visą šaldytuvą. Aš gaminu "Cezario salotų padažą" iš visos ančiuvių skardinės, t.y. recepto kiekį padauginu iš 8. Prieš naudojant, padažą gerai suplaku, nes jis šaldytuve šiek tiek sustingsta.

Dar viena man patikusi interpretacija - šefas Carmine Accogli pateikia savo variantą su žaliu kiaušiniu ir kepto bekono gabaliukais, medinis dubuo įtrinamas česnako skiltele: http://www.cbc.ca/stevenandchris/2013/01/ultimate-caesar-salad.html

Pamigiano-Reggiano skanesnis įamžėjęs, tačiau jis labai sukietėja. Rekomenduoju jį nusipirkus visą sutarkuoti ir laikyti šaldytuve, sandariame indelyje.