Padažas kiaušiniams

Artėja Velykos. Virtų kiaušinių bus pridaužta pora tuzinų, tačiau ar visus juos suvalgysime?  Čia dažnai gelbsti padažiukas. Kaip neįmanomos Velykos be margučių, taip neįmanomas Velykų stalas be padažo kiaušiniams.

Aprašyto padažo kiekio turėtų užtekti tuzinui ar daugiau kiaušinių.

Produktai:

• 1 stiklinė (250 ml) majonezo (naminis būt skaniau)
• 1 stiklinė (250 ml) grietinės
• 1 skiltelė česnako, pertrinta su žiupsneliu druskos
• 1/2 stiklinės smulkiai supjaustytų žalių svogūno laiškų arba laiškinio česnako

Pasirinkine vieną iš priedų, pagal pageidavimą, bet nebūtina:

• 1 arb. š. dižono (Dijon) garstyčių
• 1/2 arb. š. krienų, galima daugiau, jeigu krienai švelnaus skonio 
• 1 marinuotas agurkėlis, supjaustytas kuo smulkiau
• 1-2 marinuoti pievagrybiai, supjaustyti kuo smulkiau
• 1 Valg. Š. Relišo padažo 
• 1/4 geltonos arba oranžinės paprikos, supjaustome kuo smulkiau
• 4-6 alyvuogės, be kauliukų, supjaustytos kuo smulkiau
• šlakelis burokėlių sulčių - rožinei padažo spalvai
• mažas kuokštelis petražolių lapelių, supjaustytas kuo smulkiau
• 1 Valg. Š. susmulkintų krapų
• 1 Valg. Š. susmulkintų petražolių

Paruošimas:

1. Visus produktus sumaišome ir paliekame šaltai 30 min. skoniams persisunkti.
2. Pateikiame dubenėlyje arba plačiame ąsotėlyje su samteliu.
3. Palikusius nuo šventės kiaušinius smulkiai supjaustome ir sumaišome su palikusiu padažu. Pasigaminome "Kiaušininę mišrainę", kurią pateiksime kitą dieną pusryčiams, su paskrudinta duona, prie puodelio arbatos.

Padažiukas ant Velykų stalo slepiasi už baltos mišrainės

Linkiu visiems linksmų Velykų, skanaus margučio, gražaus pavasario, kupino meilės, svajonių, ir tūksančio mielų menkniekių, kurie kartu sudėjus yra LAIMĖ.

Orkaitėje užkeptos bulvės

Orkaitėje užkeptos bulvės skanios be priedų, dar skaniau su šlakeliu majonezo arba kečupo ir šviežiomis slotomis, o stipriau būtų prie mėsos ar žuvies patiekalų. Darbo trukmė 5 min., kepimas orkaitėje: 45 min. Dėkoju Galit už recepto idėją.
Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkančią keptuvę arba skardą.
Produktai:

• 1 kg bulvių (7 didelės)
• 4 skiltelės česnako, sutrintos
• 1 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 5-6 susmulkinti lapeliai rozmarino - nebūtinai
• 1 valg. Š. alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

1. Užkaičiame 430 F (220 C) laipsnių orkaitę.
2. Bulves nuskutame, nuplauname ir nusausiname. Supjaustome 5 mm (1/4") storio griežinėliais, dedame į kepimo indą, pasūdome, papipiriname, pridedame česnako, jei pageidaujama - rozmarino.
3. Viską apšlakstome kuo mažesniu aliejaus kiekiu ir gerai "išmasažuojame", t. y. rankomis sumaišome taip, kad visi bulvių gabaliukai pasidengtų aliejumi.
4. Bulves tolygiai paskirsome po kepimo indo paviršių ir šauname orkaitėn 45 minutėms. Kepame neuždengus, kol bulvės viduj taps minkštos, o išorėje - paskrudusios.

Krevečių mišrainė / užtepas

Jau daugelį metų mano šeimos Velykų stalą puošia ši mišrainytė. Mėgstama vaikų, garbinama svečių, bei patiekalo spalva atitinka mano Velykiško stalo kanonus. Mat prisilaikau taisyklės, jog Velykų stalo patiekalai visi turi būti skaisčių bei pastelinių spalvų: rausvos, gelsvos, kreminės oranžiniės (kaip lašiša), persikinės, ružavos, geltonos. Tiktų dar žydra, bet nežinau natūralaus būdo ją išgauti maiste, todėl tik nusiperkų žydrų gėlyčių puokštelę.
Recepto šaltinis: teta Halina, 87-erių metų mūsų šeimos garsi kulinarė ir šeimininkė. Aš esu ne kartą susilaukusi tetos pagyrimo, ruošiant šią mišrainę (teta Halina komplimentais be reikalo nesimėto, šiaip jau), ir ne vien už tai, jog mano kietai virtų kiaušinių tryniai be žalio atspalvio (vandeniui užvirus, verdame lygiai 10 min.). Šioje mišrainėje labai svarbu išlaikyti nurodytas produktų proporcijas, produktų kokybė irgi daug lemia. Taigi, dabar dalinuosi savo įgūdžiais ir patirtim su Jumis...
Šiam patiekalui tinka šviežios, šaldytos arba savo sultyse konservuotos krevetės, bet skaniausia 50/50: per pusę konservuotos krevetės ir mažikės virtos krevetės (didelėse mažiau krevetiško skonio).

• Šviežias krevetes nuplauname ir verdame lengvai pasūdytame vandenyje. Krevetėms užvirus, dar paverdame tik 3-4 minutes, ne ilgiau! Ataušiname po šalto vandens srove, išlukštename iš kevaliukų.
• Jeigu nupirktos jau virtos ir šaldytos krevetės, jas atitirpiname rėtuke po šalto vandens srove. Dosniai apliejame verdančiu vaneniu, kad pašalinti visus nereikalingus kvapus; dabar atvėsiname po šalto vandens srove. Gerai nuvarviname ir kažkiek nusausiname popieriniu rankšluosčiu.
• Jeigu krevetės konservuotos, tai jų virti nereikia, užtenka tik gerai nuvarvinti skystį ir jau kervetes galima malti. 

Paruošimui reikia turėti maisto precesorių arba mėsmalę, kitaip teks labai ilgai viską iki trupinėlių smulkinti peiliu ant lentutės.
Produktai:

• 500 g išlukštentų krevečių (perkant su kiauteliais, jų reikės 600 g)
• 4 kietai virti kiaušiniai
• 100 g salierų stiebų (maždaug 4 kieti, šviesūs, vidiniai stiebai)
• 1 sultinga citrina
• ½ didelio saldžiojo svogūno arba 1 nedidelis
• 100 g švelnaus skonio majonezo
• 1 arb. š. druskos

Paruošimas

1. Pašaliname salierų plaušus (kaip tai daroma, rašiau čia).
2. Krevetes, kiaušinius, salierų stiebus bei svogūną sumalame maisto procesoriuje arba mėsmale.
3. Įspaudžiame 1 didelės citrinos sultis. Jei citrina nesultinga, gali prireikti antros. Pasūdome, pridedame majonezo, gerai išmaišome.
4. Krevečių mišrainę pateikiame dubenėlyje šalia krekerių arba duoninukų. Valgome šakute iš lėkštelių arba mažu šaukšteliu tepame ant krekerio ir užkandžiaujame rankomis. Aptepti krekeriai gana greit sudrėksta, todėl patariu palikti krekerių tepimo darbą svečiams. Papuošimui tinka citrinos skiltelės, citrusų žievelių tarkučiai, raudoni ikriukai bei petražolių lapeliai. 

Kepsnių makiažas

Fotomodelės ir manekenės, jas išprausus, yra eilinės žemiškos moterys. Ateiviško ir žurnalo-viršeliško žavesio joms suteikia geros kokybės kosmetika ir meistrai, išmanantys gražinimo amatą. Maisto proginiame pateikime, kulinarinėse fotografijose irgi yra savo paslapčių: maistas pateikiamas gražesniu šoneliu aukštyn, apšviečiamas gelsvai-rausva šviesa, padažomas patrauklia spalva, nuotraukos dažnai retušuojamos ir t.t. Aš cheminių dažiklių nenaudoju bei realistinių spalvų nuotraukose nekeičiu, nes tai prieštarauja mano kulinariniams principams; tačiau, prieš pateikdama kepsnį ant stalo, kartais pritaikau išmoktas gudrybes, ypač, kai jos ne tik pagražina, bet ir paskanina patiekalą.

Išmokau šio triuko iš vienos žymios virėjos (vardo prašė neminėti), kulinarinės knygos autorės. Pasirodo, jog apie tai žino visi profesionalūs virėjai, bet retas linkęs pasidalinti savo paslaptim, kaip ir gražuolės nepasakoja kiek ir kokios kosmetikos jos naudoja (netikėkite reklamoms: ten modeliams sumokama už tai, ką jie turi pasakyti).

Kartais, kepant mėsos kepsnį orkaitėje, vidus būna iškepęs, o išorė lieka labai šviesi. Jeigu kepti ilgiau, mėsa perkeps ir taps sausa. Galima skrudinti 4-5 min. labai aukštoje temperatūroje arba užstačius "broil" režimą, bet dažnai kepsnys tik apsvyla, pasidengia sausa ir kieta žievele. Makiažas - tai reali išeitis be jokios rizikos pakenkti kepsnio kokybei. Žemiau pateikiu sąrašiuką ir mano įvertinimą padažų, tinkančių kepsniams suteikti įdegio, o ruošiamiems padažams - rudumo. Makiažas tepamas teptuku, dažniausiai ant jau iškepusio mėsos kepsnio, arba 5-10 min. iki kepimo pabaigos.

1. Balzamiko glazūra su figomis - mano mėgstamiausias užtepalas, labai skanus, nerūgštaus balzamiko acto skonio, truputį salstelėjęs, gilios rudos spalvos, nelabai tirštas. Tinka kiaulienai, jautienai, paukštienai, žuviai.
2. Balzamiko actas - tamsiai rudas, skystas, rūgštus. Naudojant mišinyje su medum tinka glazūruoti mėsos kepsniams. Dažniau naudojamas su daržovėmis, salotose. Labai mėgstamas mūsų visos šeimynos padažas.
3. Vorčesteršyro padažas - švelniai rūgščiai aštrus, skystas, suteikia vos  rudą atspalvį, tinka jautienai. Jame yra tamarindo koncentrato - labai mėgstu šį skonį, kukurūzų fruktozės sirupo - vengiu šio ingrediento. Tinka mėsai, žuviai, salotoms, kokteiliams.
4. Naršarabas (Narsharab) - Kaukazo virtuvės padažas, gaminamas sutirštinant granatų sultis. Nelabai tirštas, rudai bordinės spalvos, nepaprastai skanaus granatų rūgštumo. Labai tinka jautienai: jis ne tik mėsą pagražina, bet ir paskanina. Galima naudoti dosniai. Pasitaiko ir tamsiai žalias Naršarabas, jo skonis geras, bet kepsnio vaizdas po juo tampa keistas (švelniai išsireiškus); aš vengiu žalio Naršarabo.
5. Cortas - Libane gaminamas granatų padažas, sudėtyje - vien granatų sultys. Tirštesnis ir rūgštesnis negu Naršarabas, labai skanus, turi deginto cukraus skonio, bet nesaldus. Kavos rudumo padažas, labai gerai dengia mėsą, naudojamas saikingai.
6. Barbekiu padažas - naminis būna raudonai rudas, pirktinis - giliai rudas. Šis padažas tirštas, aštrus, rūgštus, labai savito "dūmiško" skonio, kuris dominuoja patiekale. Naudoju šį padaža daugiau dėl skonio, grožis patiekalui suteikiamas, kai padažu dosniai išteptas kepsnys karamelizuojasi kepant aukštoje temperatūroje. Tinka kiaulienai, paukštienai.
7. Kitchen Bouquet - labai paplitęs profesionalių maisto dekoratorių tarpe padažas. Tamsiai rudas, beveik juodas, stipriai koncentruotas, beveik skystas, tinka mėsos kepsniams, padažams, troškiniams. Naudojamas labai saikingai. Jo pagrindą sudaro karamelinis dažiklis, arba degintas cukrus. Sudėtyje yra natrio benzoato - tai konservantas. Skonis - deginto cukraus ir cheminis. Nenaudoju šio padažo. 
8. Sojos padažas - tamsiai rudas skystis, išgaunamas fermentuojant sojos pupeles su specialiais kviečių pelėsiais ir druska. Šis padažas įvairiai gaminamas daugelyje Azijos valstybių. Laboratoriniai tyrimai parodė, jog sojos padažo sudėtyje, nors ir nepažymėta etiketėje, sutinkamas MSG bei kiti žmogaus sveikatai kenksmingi chemikalai. Geriausios kokybės sojos padažai yra japoniški. Šis padažas yra skystas, sūrus, tinka žuvies, mėsos ir daržovių patiekalams. Suteikia maistui rudą spalvą, sūrumo ir specifinį umami - "azijietišką" skonį. Vengiu naudoti šį padažą, dėl šeimos alergijų ir kai nežinau gamintojo ar sudėties.
9. Terijaki padažas - rudas, šiek tiek tirštas ir lipnus padažas, į kurio sudėtį įeina sojos padažas, cukrus, sake ir mirin japoniški vynai. Pirktiniuose padažuose dar dažnai sutinkami tokie prieskoniai, kaip imbieras, česnakas, sezamo sėklos. Mano šeimyna labai mėgsta šį padažą, pirkdama būtinai žiūriu, kad sudėtyje nebūtų konservantų ir chemikalų. Padažas tinka paukštienai, jautienai, keptai lašišai. Skonis saldus, "azijietiškas".
10. Kakavos milteliai - rudi milteliai, dažnai naudojami pietų Amerikos mėsos patiekaluose. Patiekalui suteikia kvapnumo, kartumo, ruda spalva neprasiskverbia į mėsos vidų, lieka paviršiuje. Labai įdomus ir mano mažai ištirtas variantas.
11. Cinamonas - terakotos (rudo molio) spalvos prieskoniniai milteliai, labai specifinio aštraus skonio. Tūkstantmečiais buvo naudojami mėsos konservavimui. Patiekaluose su cinamonu sunkiau veisiasi bakterijos, tačiau labai pakinta skonis, todėl prieskonis naudojamas saikingai. Suteikia mėsai lengvą "įdegį", kepimo virš žarijų prieskonį, "marokietišką" kvapą.
12. Tirpios kavos krisleliai - mėsos padažams suteikia rudumo ir lengvo kavos skonio. Tirpi kava yra stiprus vėžio sukėlėjas, todėl jos nenaudoju.
13. Paprikos milteliai - tamsiai raudoni milteliai, gaminami smulkiai malant džiovintus saldžiuosius pipirus - raudonąsias paprikas. Tai puikus prieskonis ir spalvos pagerintojas ruošiant jautieną, kalakutieną. Dažniausiai paprikos milteliai kartu su kitais prieskoniais įtrinami į mėsą prieš ją kepant. Kepsnys įgauna labai gražią, tamsią raudonai-rudą spalvą. 
14. A1 steikų (jautienos kepsnių) padažas - britų sukurtas, labai populiarus Amerikėje padažas, tapęs privalomu steikų restoranuose ant kiekvieno staliuko. Tamsiai rudas, šiek tiek tirštas, skonio sudėtį sudaro: karamelizuota pomidorų pasta, actas, razinų tyrė, koncentruota apelsinų tyrė, česnakas, druska ir kiti prieskoniai. Padažas skanus, naudojamas jau iškepusiems mėsos kepsniams. Neseniai prekyboje atsirado naujos A1 padažo atmainos: aštrusis A1, ir keli marinatai skirti žaliai mėsai "A1 marinade" pavadinimu. Aš retai (tik restoranuose ar svečiuose) naudoju šį padažą dėl jame esančio kukurūzų sirupo (pigus saldiklis, kurio gamyboje naudojama visa eilė toksiškų chemikalų) bei kalio sorbato E202 (konservantas, priskiriamo prie mažai toksiškų grupės, jis būna vynuose).

Namuose ruošiame patys:

Balzamiko glazūra

• 1 stiklinė balzamiko acto

Virš nedidelės liepsnos viriname balzamiko actą apie 15 min., kol skystys nugaruos iki 1/4 stiklinės tūrio. Paruoštą padažą saugome steriliame indelyje, kambario temperatūroje arba šaldytuve. Balzamiko glazūra tinka keptai mėsai aptepti.

Karamelinis makiažas

• 1/2 puodelio rudojo cukraus
• 2 puodeliai vandens

Cukrų kaitiname sausoje plieninėje keptuvėje virš nedidelės liepsnos, nuolat maišant, iki kol jis pradeda degti (bet neanglėti!), t.y. tampa labai tamsiai rudas. Pilame vandens, užviriname, gerai išmaišome. Pagamintas skystis turi būti labai tamsus, beveik juodas. Saugome buteliuke, šaldytuve. Naudojame saikingai padažuose bei mėsos kepsniams aptepti. Galima šį padažą paskaninti balzamiko actu.

Degintų miltų tirštiklis

• 1 stiklinė (250 ml) kvietinių miltų

Miltus kepame keletą valandų juos paskleidę sausoje blėkutėje, 175°C (350°F) karštumo orkaitėje, kol miltai taps norimos spalvos: nuo šviesiai rudos iki šviesios kakavos spalvos. Saugome sandariame indelyje, naudojame padažams patamsinti ir sutirštinti.

Pavyzdys:
Pilnai iškepęs kiaulienos kepsnys atrodo nepakankamai rudas:

Užlašinau keletą lašų balzamiko glazūros su figomis ir aptepiau kulinariniu teptuku:

 Pagerėjo kepsnio ir vaizdas, ir skonis:

P.S. Jei patiekalai nuotraukose yra su makiažu, pasižadu atvirai apie tai parašyti savo receptų aprašymuose.

Kiaulienos nugarinės kepsnys su daržovėmis

Paprastai paruošiamas, šventiškai atrodantis kepsnys. Man patinka patiekalai, kuriuos gali pamiršti valandai ar ilgiau, juos įdėjus į orkaitę, o ištraukus - stulbinantis rezultatas. Iš marinatui siūlomų priedų pasirinkite vieną arba du, tačiau ir be jų kiauliena iškeps kvapni bei skani. Priedai skirti tiems, kas mėgsta įvairovę.

Mano keptos kiaulienos kepsnio užteko maždaug 12 porcijų. Visada kepu didesnį gabalą mėsos, nes palikęs kiaulienos kepsnys nuostabiai tinka sumuštiniams ruošti. Plastikine maisto plėvele apvyniota kepta kiauliena šaldytuve išlieka šviežia ilgiau nei savaitę.

Kiaulienai ruošti labiausiai tinka saldumas ir česnakiškumas. Tad mėsos marinate turi dominuoti būtent šie du skoniai. 

Prieš ruošiant teks atlikti matematinius paskaičiavimus, nes daržovių ir mėsos kepimo laikas gali nesutapti. Kiaulienos 1 kg kepa 45 min. (20 min. 1 svarui). Daržovėms iškepti užtenka 50 min.
Pavyzdys: 1.5 kg kiaulienos kepsnys kepa 67 min. Daržoves ištraukus, kiaulieną kepame dar 17 min. ilgiau.

Jeigu kiauliena iškepė viduj, o jos išorei trūksta įdegio, kaip įvyko mano atveju,  pasinaudokite "kepsnių makiažo" patarimais.

Marinavimui reikia turėti didelį indelį su dangčiu. Kepimui reikia turėti gilų indą, tinkantį kepimui orkaitėje. Išeiga apie 10-12 porcijų.

Produktai:

• 1-1.8 kg (2.5-4 lb) kiaulienos nugarinės, be kaulų
• 3-8 skiltelės česnako 
• 1 indelis (560 g) konservuoto ananaso

Marinatui:

• 3 Valg. Š. rudo cukraus / ar medaus / ar klevų sirupo
• 1/2 stiklinės ananasų sulčių (iš to pačio indelio)
• 2 arb. š. druskos
• 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 3 Valg. š. aliejaus
• 1 lauro lapas, susmulkintas

Priedai marinatui (pasirenkame tik vieną):

• 1/2 stiklinės (120 ml) čilių marinato
• čiobreliai (thyme -angl.)
• prieskoniniai šalavijai (sage-angl.)
• rozmarinas (rosemary-angl.)
• 1 Valg. Š. cinamono miltelių
  

Papildomos daržovės:

• 3 bulvės, nuskustos ir supjaustytos 4 cm gabalais
• 4 morkos, nuskustos ir supjaustytos 3 cm gabalais
• 1 svogūnas, supjaustytas 1/8 gabalais arba 3 porai, supjaustyti 1.5 cm žiedais
• 1 obuolys, supjaustytas 2 cm kubeliais
• 1/2 arb. š. druskos
• 3 Valg. š. alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

1. Mėsą nuplauname ir nusausiname. Peiliu smeigiame skylutes ir į jas kišame išilgai supjaustytas česnako skiltelių puseles.
2. Marinavimo inde arba tiesiog plastikiniame maišelyje sumaišome visus marinato produktus (paįvairinimui pasirenkame nors vieną priedą iš sąrašo), įdedame kiaulieną, išvoliojame mėsą marinate, užsandariname ir paliekame marinuotis 2 val. kambario temperatūroje arba šaltai 12 val.
3. Paruošiame 190°C (375°F) karštumo orkaitę. Supjaustytas daržoves dedame į kepimo indą, pasūdome, apliejame aliejumi ir "išmasažuojame", t.y. rankomis išmaišome, kad visi daržovių šoniukai pasidengtų aliejumi. Praskiriame vidury daržovių duobutę, į  kurią dedame mėsą riebiu šoniuku aukštyn. Mėsą apliejame palikusiu marinatu ir šauname į orkaitę 50-55 min.
4. Ištraukiame kepimo blėkutę iš orkaitės. Kiaurasamčiu išgriebiame daržoves į lėkštę arba dubenį, uždengiame, kad mažiau vėstų. Mėsą blėkutėje apverčiame riebia dalim žemyn ir toliau kepame apie 30-60 min., t.y. kiek liko iš paskaičiuoto laiko pagal pradinį mėsos svorį. Iškepusios kiaulienos vidinė temperatūra turi siekti 70°C (160°F) laipsnių. Arba tikriname pasmeigus kepsnį iki vidurio šakute, paspaudus skylučių vietą, bėgančios sultys turi būti skaidrios ir šviesios, be kraujo.
5. Prieš pjaustant, paliekame mėsą kambario temperatūroje "pailsėti" mažiausiai 10 min., kitaip pjaustant labai bėgs sultys ir mėsa taps sausa. Perpjautas kiaulienos kepsnys turi būti jau ne ružavas, bet dar ne visai baltas - balta kiauliena yra sausa, t.y. perkepusi. Pateikiame su baltu vynu. Skanaus!

Kiaulienos nugarinė prieš keliaujant į orkaitę.

Pagal šį receptą kiaulienos nugarinę galima kepti be daržovių arba vien su obuoliais / ananasais. Tokiu atveju vaisiai bus iškepę po 30 min. Kiaulienos nugarinė labai tinka šalia bulvių purée.

Atsakingas apsipirkimas

Jau turbūt supratot, skaitydami mano blog'ą, jog esu "pasinešusi" dėl natūralaus maisto, sveikatos ir paprastumo. Tačiau juk mes visi esame nuodėmingi, ir aš - ne išimtis. Griešydama savo taisyklėms, bent jau stengiuosi pasirinkti tokią nuodėmę, kuri suteikia daugiausia malonumo. Juk malonumas - tai pagrindinė nuodėmės paskirtis, ane? Pvz. neseniai labai užsimaniau "džindžerėlos", tai toks imbierinis gazuotas limonadas "Ginger Ale", skaniausias yra Seagram's gamintojo. Visi šio gėrimo ingredientai, išskyrus vandenį, yra žalingi sveikatai, ypač tas Sodium Benzoate E211, kuris, pasak Britų mokslininkų, sukelia vėžį ir yra daugumos vaikų neurologinių susirgimų bei vystymosi atsilikimų priežastis. Taigi, mėgaudamasi džindžerėlos stikline, mąsčiau, jog surūkyta cigaretė, turbūt, būtų mažiau kenksminga, bet džindžerėla juk yra skaniau...
Jeigu skaityti krautuvėje visų pirkinių etiketes, tai vienkartinis apsipirkimas (4 asmenų šeimai pamaitinti savaitę) užtruks 4-5 val. Antrą kartą užteks tik 3 val., nes atsimeni anksčiau išstudijuotus produktus ir antrąkart jau tiesiog neini prie "tam tikrų" lentynų, pradedi "atsargiau" liesti rankomis "tam tikrų" gamintojų vardais pažymėtus gaminius. Maždaug po 10-ties tokių atsakingų apsiprekinimų, supratau, jog įprastinėje maisto mega-krautuvėje perku tik apie 20 produktų, kurių pavadinimus ir etiketes jau išmokau atmintinai. Likę reikalingi produktai įsigijami iš turgaus, ekologinės krautuvėlės, privačios kepyklos, eilės mažų delikatesų parduotuvių. Viskas tapo paprasčiau ir greičiau įgyvendinama, bei mano kas-savaitinis apsipirkimas tapo jau nebe našta, o malonia išvyka pasižmonėti. Mažose krautuvėlėse tapau "sena kliente", krautuvininkai mane pasitinka su "hello-how-are-you!" pasveikinimu ir plačia šypsena veide, kartais paklausia apie mano vaikučius, kartais parekomenduoja naujoves ir duoda jų paragauti. Mažų krautuvėlių pirkėjai irgi draugiškesni, kalbūs, klausinėja vienas kito nuomonių, prašo patarimų, kas labai retai pasitaiko mega-centruose, kur pirkėjai tik skuba bei rauko nosis nuo nemalonaus skalbimo miltelių, chlorkės-mėsos ir pesticidų-daržovių kvapų mišinio.
Paskutiniu metu aš perku daugiau pirminių ingredientų, padažus išmokau ruošti pati, kečupą, miltus, druską, cukrų... perku tik ekologiškus. Dabar atsirado kita bėda: restoranuose, kur viskas gražu ir puiku, kur iš maisto sukraunami gražūs bokštai ir pateikiami ant pašildytų lėkščių, kur ant sienos pakabintas virtuvės šefo portretas su visais išvardytais jo laimėjimais bei apdovanojimais, man... neskanu. Salotos - cheminio skonio, net puikus padažas to neužgesina; hormonais ir antibiotikais išaugintos mėsos kvapas gniaužia gerklę; desertas primena indų plovimo muilo kvapą ir skonį, o šalia padėta ideliai graži raudona braškė - man karti, nors ir iki pusės dengta šokoladu. Mano namiškiai mažiau paveikti šios bėdos, bet jau ne kartą teko girdėti MB atsidūstant: "pagaliau, naminis maistas!", netgi vaikai dažniau renkasi valgyti namuose, prieš einant į gimtadinį MCDonalds'e arba picerijoje. Pobūvyje susirinkę vaikai kaip vanagai puola prie torto su fotografiniu atvaizdu (čia mūsuose toks labai madingas vaikiškų tortų dekoravimas), o maniškiai tik 1-2 kąsniukus baiksčiai nugnybia ir laukia, kada eisime namo, kur laukia arbūzas.
Finansiškai mano šeimos biudžetas kenčia, tačiau tikiuosi, jog sveikai matindamasi šiandien, senatvėje sutaupysiu vaistams: tam tikra investicija.
Taigi, aš visus perspėjau apie ekologiško gyvenimo pasekmes, spręskite patys: ar verta prasidėti, ar ne.


P.S. Yra antra ekologiško maisto problema: ekologiški miltai labai gerai tinka blynams, sausainiams ir keksams, bet visokie įmantrūs kepiniai nesigauna tokie purūs ir gražūs, kokius juos matau receptų paveiksliukuose. O gal tai tik mano nemokšiškumas?