Puslapiai

2014-04-05

Balta žuvis ant grybų patalo


Šio recepto atsiradimui pasitarnavo fantazija, patirtis, ir įvairių TV laidų probrėkšmiai mano vaizduotėje. Norėjau kažko labai skanaus, sveiko ir lengvo, primenančio jūrą ir mišką, patiekalo - priimtino lietuviškam pilvui. Taip gimė "Balta žuvis ant grybų padalo", o kadangi "žuvies neypatingų-gerbėjų" šeimoje ši žuvis buvo gardžiai suvartota, pasižadu, jog šį patiekalą gaminsiu dar ne kartą.

Ingredientai šiam receptui - paprasti, jokios egzotikos. Svarbu tik turėti baltos jūrinės žuvies, upinis erškėtas irgi tiktų. Aš nesu žuvų vardų eksperte, visada renkuosi žuvį pagal jos spalvą, grožį ir kvapą. Šį kartą mano akį užkliuvo gepardiškai atrodanti laukinė (gimusi ir gyvenusi laisvėje) norvegiška "Dėmėtoji vilkžuvė". Nežinau kodėl šiai žuviai toks vardas suteiktas, ar dėl jos snukio išraiškos, ar dėl vilkiško charakterio, tačiau žuviena šio gyvūno yra nuostabi. Mačiau lietuviškame Internete, jog "Vilkžuvė" yra prieinama nusipirkti ir Lietuvoje. 

Pirkau savo "Vilkžuvę" šaldytą, parą užtruko atitirpinimas šaldytuve, po to dar 1 val. žuvis tupėjo ant stalo virtuvėje, kol tapo kambario temperatūros - tokiu būdu lėtai atitirpinta žuvis nepraranda savo raumens tamprumo, nesubyra kepant.

Paruošimui reikia turėti aukštais kraštais kepimui orkaitėje tinkančią blėkutę, silikoninę mentelę. Išeiga 4-5 porcijos.

Produktai:
  • 700 g baltos žuvies (1,6 lb)
  • 120 g miško grybų arba pievagrybių
  • 1-2 vnt. svogūnai (150-180 g)
  • 4-6 vnt. skiltelės česnako
  • 3 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
  • 1 arb. š. druskos
  • 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • 1/2 arb. š. raudonųjų pipirų / čilių krislelių
  • 100 ml balto sauso vyno
Paruošimas:
  1. Paruošiame 205°C (400°F) karštumo orkaitę.
  2. Pašaliname žuvies žvynus (skūrą paliekame), žuvį nuplauname ir nusausiname, supjaustome 1 porcijos gabalais.
  3. Grybai turi būti sausi. Išvalome grybus sausu šepetėliu, juodulius pašaliname peiliu. Česnaką supjaustome plonais griežinėliais. Grybus ir svogūnus supjaustome 2 cm kubeliais arba 6 cm ruoželiais - nepersmulkiausiai. 
  4. Ant viryklės virš vidutiniškos liepsnos statome blėkutę, joje įkaitiname 2 Valg. Š. aliejaus. Pradžioje blėkutėje (ant viryklės) apkepiname grybus ir svogūnus. Pasūdome 1/2 arb. š. druskos ir pridedame susmulkintą česnaką ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Maišydami mentele daržoves iš viso kepiname apie 5 min., kol grybų ir svogūnų gabalėlių nors vienas šonelis paruduos.
  5. Nukeliame blėkutę nuo liepsnos. Pilame į grybų troškinį vyno. Ant grybų patalo išdėliojame žuvies gabalus, odele žemyn. Apšlakstome žuvies gabalus 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus, lengvai pasūdome ir pabarstome ant žuvies raudonųjų čilių krislelių.
  6. Šauname į orkaitę ir kepame 15-20 min. (stori gabalai kepa 20 min., plonai žuviai užtenka 15 min., maniškė kepė 18 min.)
  7. Mentele išdedame žuvies gabalus kartu su po jais esančiais grybais į lėkštes. Tiekiame su karštais daržovių garnyrais ir salotomis, kuskusas irgi tinka.
Štai kokia gražuolė ta "Dėmėtoji vilkžuvė"

Grybai, svogūnai ir česnakas kepa blėkutėje ant viryklės. 
Ant vynu sulaistyto grybų patalo išdėliojami žuvies gabalai. 

Tik iš orkaitės.
Žemiau - tas pats receptas eksperimentuojamas su laukine lašiša. Rezultatas - nuostabus! Žuvis iškepa sultinga, neprilimpa prie kepimo indo dugno, nesubyra. Plonus lašišos filė šmotelius kepiau orkaitėje tik 15 min.

Šį kartą naudojau baltus svogūnus, pievagrybius ir šitakius, bei laukinės lašišos filė. 

Po 15 min. kepimo orkaitėje patiekalas atrodė idealiai.

"Lašiša ant grybų patalo", "Kinva su daržovių melanžu" ir "Salotų salotos" - vienoj vakarienės lėkštėj.

2014-04-02

"Kepučiai" arba "Švilpikai"


Jūsų dėmesiui mano šeimos - Daugirdų iš Ariogalos - receptas, siekiantis 19 amžių. Laimei, šeimoje turėjome daugiau receptus užrašančių entuziastų - aš ne vienintelė. Laimei, išsaugojome tuos užrašus, nuskanavome ir išplatinome tarp šeimos narių. Panašiai, kaip "Eksperimentuose pagal Zawadską" Rūta naujai išbando ir semiasi įkvėpimo iš Vincentos Zavadskos knygos (originalus pavadinimas "Kucharka litewska" Wincentyna A. L. Zawadzka), aš eksperimentuoju su savo šeimos receptais: senais - iš užrašų ir senolių interviu, ir naujais - šiais laikais giminėse gaminamais; dažniausiai senus receptus prikeliu naujam gyvenimui pritaikdama savo patobulinimus.

Štai taip atrodo originalus Melanijos Daugirdaitės, 19 amžiaus pab., užrašas, mano sulipdytas iš dvejuose puslapiuose esančių gabalų:


Originalus tekstas:
34. "Kepučiai" kartoflane
Ugotować kartofle i ostudzić. Przepuścić przez maszynkę i dobrze wymieszać z mąką, mniej więcej 3-cią część, albo i trochę więcej. Ręce dobrze obsypywać mąką bo się ciasto klei, dodać soli do smaku. Wałkować ręką długie paski i krajać jak serniki, kłaść na blachę i upiec. Można do tego dać skwarki lub smietanę.

Vertimas:
34. Bulviniai "Kepučiai"
Išvirti ir atvėsinti bulves. Praleisti per mėsmalę ir gerai išmaišyti su daugmaž trečdaliu kiekio miltų. Rankas gerai barstyti miltais, nes tešla labai lipni, paskaninti druska. Rankomis ridenti tešlą formuojant ilgas juostas, kaip virtinukams, dėti ant bėkutės ir kepti. Galima patiekalą tiekti su spirgais arba grietine.

Pastaba: Mano pro-pro tetos receptai yra lietuviški. Kam kliūva lenkų kalba - trumpa istorijos pamokėlė...
Buvo laikai, kai visas mokyklinis išsilavinimas Lietuvoje buvo prieinamas tik lenkų arba rusų kalbomis, aukštasis išsilavinimas - tik lenkų ir lotynų kalbomis. Vincenta Zavadska savo "Lietuvos virėją" irgi parašė lenkiškai. Didelė dalis Lietuvos rašytinės kultūros yra sukurta ir toliau kuriama įvairiomis kalbomis. Lietuvos istoriniai dokumentai iki 1917 metų (sutartys, metraščiai, kunigaikščių laiškai, teismų bylos, dokumentai...) viskas buvo rašoma nelietuviškai. Pirmosios mokyklos, kur buvo dėstoma lietuvių kalba, Lietuvoje atsirado tarpukaryje, bet jų buvo ne visuose miesteliuose. Tik Sovietmečiu (1952-1955 metais) išsilavinimas lietuvių kalba tapo prieinamas jau beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Mano senelis, 1914 m. gimęs ir augęs Žemaitijoje, pasakojo, jog jam teko mokyklą pradėti rusiškai, po to buvo ta pati mokykla reformuota į lenkų kalbą, o jau užbaigė gimnaziją Kaune - lietuviškai. Lietuvių karta, gimusi 20 a. pradžioje, buvo pirmoji, kuriai tapo prieinamas išsilavinimas lietuvių kalba. 
Senovinėse receptų knygose ir asmeniniuose užrašuose receptų aprašymai yra labai trumpi, daug nutylėjimų, mat tais laikais daug kas buvo "ir be paaiškinimų aišku", tad neatrodė verta užrašinėjimo. Šiuolaikiniai receptai žymiai detalesni, jie apibūdina patiekalo "niuansus", paaiškina įvairias technikas, kodėl ruošiama taip, o ne kaip įprasta, kaip patiekalą įtakoja jo ingredientai... Tad mano aprašymas irgi skiriasi nuo originalo.
  • "Kepučiams" arba "Švilpikams" galima atskirai išvirti bulves su lupenomis, arba verdame bulves be lupenų, po to virtas bulves sugrūdame į košę. Aš visada naudoju vakardienos palikusią "Bulvių purée", arba bet kokią atlikusią bulvių košę, mat mano namuose tai "likučių gelbėjimo" patiekalas. 
  • Miltų tešloje naudojame tiek, kad jų tūris prilygtų penktadaliui (1/5) bulvių košės kiekio - matuojame vizualiai. Daugiau miltų reikės pabarstymui ant tešlos formavimo paviršiaus. 
  • Senoviškame šeimos recepte nepaminėti kiaušiniai, tad tas veganiškas receptas tinka pasninkui. Man skaniau su kiaušiais. Kiaušinių naudojame tiek, kiek negaila, bet tešla turi pasiduoti formavimui, neturi būti skysta. 
  • Druskos kiekis priklauso nuo naudojamų bulvių pavidalo: jeigu bulvės patiekalui buvo virtos su lupenomis ir be druskos - tešlą teks sudyti daugiau; o jeigu naudojama vakardienos bulvių košė, kuriai nieko netrūksta, tai galima tešlą tik šiek tiek paskaninti druska, arba išvis nesūdyti - jeigu bus naudojamas sūrus padažas. 
  • Kepimui tinka du būdai: 1) orkaitėje - savaitgaliu, kai niekur neskubame; 2) keptuvėje virš viryklės - kai turime tik 15 min. pusryčių ruošai, arba kai ruošiamas nedidelis "Kepučių" kiekis. Orkaitėje kepti "Kepučiai" / "Švilpikai" bus mažiau prisigėrę aliejaus.
  • Pagal šį receptą "Kepučiai" / "Švilpikai" iškepa traškūs išorėje ir purūs viduje. Patiekalas į stalą tiekiamas tuojau pat - kol karštas. Priedams tinka grietinė, žalumynai, šviežios salotos, grybų padažas, spirgai, varškės-grietinės-krapų padažas, arba šių priedų įvairios kombinacijos. 
Kepame orkaitėje:
Paruošimui reikia turėti blėkutę, išklotą kepimo popieriumi ar silikoniniu kilimėliu; didelį dubenį, kitą silikoninį kilimėlį arba didelę medinę lentutę - tešlos formavimui; peilį, šakutę, kulinarinį teptuką.
Produktai:
  • 1 litras arba maždaug 0,5 kg virtų bulvių košės
  • 300 ml miltų (200 ml - tešlai, likę miltai - barstymui)
  • 2-4 vnt. kiaušiniai
  • 1 arb. š. druskos (arba daugiau, jeigu naudojamos be druskos virtos bulvės)
  • 2 Valg. Š. kiaulienos taukų ar aliejaus
  • 50 g sviesto arba 1 kiaušinis
Paruošimas:
  1. Paruošiame 200°C (390°F) karštumo orkaitę, blėkutę išklojame kepimo popieriumi / silikoniniu kilimėliu, arba dosniai ištepame riebalais. 
  2. Dubenyje šaukštu sumaišome bulvių košę, miltus ir du (2) kiaušinius, jei reikia - tešlą pasūdome. Gauta tešlos masė turi būti minkšta, lipni, bet pasiduodanti formavimui. Jeigu tešla perkieta, mušame daugiau kiaušinių ir maišome, iki kol gausime norimą purumą. 
  3. Tešlos ruošimo paviršių dosniai barstome miltais. Atgnybiame maždaug apelsimo dydžio dalį tešlos. Ant miltuoto paviršiaus pirštais formuojame 5 cm pločio ir 2 cm storio tešlos juostą. Šią juostą supjaustome į 3-4 cm pločio stačiakampius. 
  4. Atsargiai šakute perkeliame po vieną tešlos gabalėlius į kepimo skardą ir lengvai paspaudžiame šakute, kad paviršiuje susidarytų rievelės ir "Kepučiai" įgytų stačiakampio formą. "Kepučių" paviršių aptepame lydytu sviestu arba tokiu plakiniu: 1 kiaušinis + 1 Valg. Š. vandens.
  5. Kepame gerai prikaitusioje orkaitėje apie 20 min. 
Kepame keptuvėje virš viryklės:
Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę, didelį dubenį, silikoninį kilimėlį arba didelę medinę lentutę - tešlos formavimui; peilį, šakutę, kulinarines žnyples.
Produktai:
  • 1 litras arba maždaug 0,5 kg virtų bulvių košės
  • 300 ml miltų (200 ml - tešlai, likę miltai - barstymui)
  • 2-4 vnt. kiaušiniai
  • 1 arb. š. druskos (arba daugiau, jeigu naudojamos be druskos virtos bulvės)
  • 50 ml alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus
Paruošimas:
  1. Dubenyje šaukštu sumaišome bulvių košę, miltus ir du (2) kiaušinius, jei reikia - tešlą pasūdome. Gauta tešlos masė turi būti minkšta, lipni, bet pasiduodanti formavimui. Jeigu tešla perkieta, mušame daugiau kiaušinių ir maišome, iki kol gausime norimą purumą. 
  2. Virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname keptuvėje maždaug 5 mm gilumo aliejaus.
  3. Tešlos ruošimo paviršių dosniai barstome miltais. Atgnybiame maždaug apelsimo dydžio dalį tešlos. Ant miltuoto paviršiaus pirštais formuojame 5 cm pločio ir 2 cm storio tešlos juostą. Šią juostą supjaustome į 3-4 cm pločio stačiakampius. 
  4. Atsargiai šakute perkeliame po vieną tešlos stačiakampius į įkaitintus riebalus keptuvėje, lengvai spūstelėjame, kad "Kepučiai" subliūkštų iki 5 mm storumo ir paviršiuje susidarytų rievelės. Kepame po 2-3 min. iš abiejų pusių, vartome kulinarinėmis žnyplėmis. 
Apelsino dydžio tešlos gumulas ant miltuoto paviršiaus pasiruošęs formavimui.

Tešlos juosta pjaustoma į stačiakampėlius.

"Kepučiai" kunkuliuoja keptuvėje.

Kepučiai dubenyje laukia valgytojų.

2014-04-01

Kalakutienos "Pastrama"


Mano izraelietė draugė G. niekad nebuvo religinga. Tačiau kai negalia stipriai paveikė sūnaus sveikatą, kai dukra mokykloje pradėjo kentėti nuo patyčių ir pašlijo jos mokslai, kai įtampa namuose pradėjo veikti santykius su sutuoktiniu, kai pačios nervai visiškai pakriko... ji galų gale vienos draugės patarimu nuėjo pas rabiną patarimo: "- Kaip išbristi iš visų šių bėdų?" Rabinas paaiškino, jog žydų religija ir tradicija yra du skirtingi dalykai, vienas - sąmonei ir sielai, kitas - sveikatai ir gyvenimo darnai. Tad vien prisilaikant žydų tradicijos, galima labai pagerinti gyvenimo kokybę, ko mano draugė ir apsiėmė.

Žydų tradijoje labai didelė svarba skiriama šeimai, lavinimuisi, santykiams su bendruomene. Dabar penktadieniais G. šeimai ruošia iškilmingą Šabo pradžios vakarienę, visi valgo susėdę prie stalo žvakių šviesoje. O šeštadienis - tai diena, kai mano draugė neatsakinėja į žinutes, nekelia telefono, neskaito e-mailų ir nenaršo Interneto. Šią dieną nevalia dirbti, nei tvarkytis namuose, nei virti, nei indus plauti. Galima tik minimaliai kažką daryti, pvz. jeigu trūksta švaraus šaukšto - tai vieną išsiplauni. Šią dieną tradicinė žydų šeima nevairuoja automobilio, visi išsipuošia ir pėsčiomis eina į sinagogą, pakeliui kalbina kitus žydus, o kas netikintis, tai eina pasivaikščioti į parką, pažaisti lauke, po to aplanko draugus. Mano draugė anksčiau dirbdavo po 8-10 val. penkias dienas per savaitę, savaitgaliais mokiniai ateidavo į jos namus privačioms fortepijono pamokoms; ji visad skubėdavo, visad nespėdavo, ir viskas griūvo iš rankų. Dabar jos namai jaukūs, erdvūs, viskas sekasi geriau, šeima gyvena santarvėje - man visad labai malonu juos aplankyti.

Savaitgaliui tariantis aš galiu draugei skambinti penktadienį iki saulėlydžio. Šeštadienis - jų šeimos diena, skirta poilsiui, žaidimams, knygų skaitymui, malonumams, - jokios eletronikos ar televizoriaus nejungiama. Tačiau G. mėgsa paleisti klasikinės muzikos foną, tad taisyklėse išimtys yra, bet jos netrikdo bendravimo su šeimos nariais ar su mielais draugais. Kitataučiai svečiai labai reikalingi šabato metu, mat yra toks prietaras, jeigu atiduosi kitataučiams sendaikčius šią dieną, tai atneš namams sėkmę; arba kitatautis turi iššluoti dulkes lauk iš namų. Aš labai mielai pasitarnauju ir 2-3 kartus pamojuoju šluota per G. namų slenkstį - tuo atnešdama jų šeimai milžinišką sėkmę (aš tikiuosi). Tas namų apsivalymas, šiukšlių išnešimas žydų tradicijoje simbolizuoja atsikratymą slegiančių minčių, depresijos. Bet kokią dieną žmogus gali atlikti šį ritualą - kuo dažniau, tuo geriau, o Šabo metu - laimės ir džiaugsmo poveikis bus stipresnis, tačiau juk šią dieną žydui nevalia dirbti, tad čia labai praverčia draugiški kitataučiai.

Kai mes svečiuojamės pas G. šeimą Šabo metu, tai gauname prisiragauti įvairių įdomybių, kitom dienom G. ruošia man daugiau įprastus valgius. Mano draugė iš Izraelio atsiveža kvapniausių prieskonių mišinių: havaidžas, zaataras, sumakas ir t.t., jais barsto pupelių ar daržovių troškinius, kinvą, ryžius, žuvies ir mėsos patiekalus.

Lėtpuodis (slow cooker arba "Crock-Pot" - angl.) buvo išrastas būtent Lietuvos žydo, Šabo tradicijai tęsti šiuolaikinėmis sąlygomis. Senovines namų krosnis pakeitė modernios orkaitės ir viryklės - tačiau jos reikalauja atsargos ir nuolatinės priežiūros. O lėtpuodis imituoja vėstančią krosnį - jis saugiai veikia 12-18 valandų ir automatiškai išsijungia nustatytu laiku. Penktadienio vakarą į lėtpuodį dedama jautiena, aviena ar/ir paukštiena (mėsa su kaulais), supjaustytos įvariausios daržovės, beriamos pupos, perlinės kruopos (nebūtinai) ir prieskoniai, netgi keletas nelukštentų kiaušinių ant viršaus patupdoma, ir visa tai paliekama troškintis per visą naktį iki šeštadienio. Troškinys vadinamas "Tsolentu" arba "Haminu". Jis valgomas šeštadienio pietums - kaip tik būna atvėsęs iki reikiamo šiltumo, o tirštas padažas prisisunkia aromatų ir egzotiškų skonių. Man tie perkepę iki rudumo kiaušiniai - nėra pats skaniausias ingredientas, tačiau receptas reikalaujo šio "gardėsio".

Šiame įraše jums pateikiu Šabo pusryčių valgį - kalakutienos "Pastrama". Patiekalas labai prigijo mano šeimoje, ruošiu jį šventiniams pusryčiams. Taip kaip žydai elgiasi per Šabą, panašiai aš švenčiu Velykų sekmadienį. Aišku, man nepavyksta visiškai išvengti darbo (matyt, tam reikia praktikos, kaip mano draugė praktikuojasi kas savaitę), bet stengiuosi valgių ruošą sumažinti iki minimumo - viską suruošiu iš vakaro šeštadienį, o Velykų sekmadienis lieka tik linksmybėms, žaidimams, šeimai, draugams, džiaugsmui bundančia gamta ir gurmaniškam užkandžiavimui.

Puikų receptą lietuvių kalba radau įrašuose pas Elžbietą. Mano receptas panašus, tačiau jis skirtas kalakutienos krūtinei su visais grobais (krūtinės kaulų sistema), su oda ir su sparnų pečių sąnariais - t.y. beveik pusei kalakuto. Tokią kalakutienos krūtinę gaunu nusipirkti ir nieko nedarinėju. Šeštadienį nusiteikusi beveik "šabatiškai" užmerkiu krūtinėlę puode visai dienai, po to vėlų vakarą prieš ruošiantis miegui krūtinėlę kepu orkaitėje apie 30 min. Svarbu nesmalsauti ir nevarstyti orkaitės. Išjungiu kaitrą ir einu miegot. O Velykų rytą visi džiaugiamės sultinga ir kvapnia, kiek šiltesne negu kambario temperatūra, krūtinėle. Labai skanu su įvairiom daržovių mišrainėm, kuriose naudojamas majonezas, kaip "Balta lietuviška", arba "2 paprikos+kukurūzų indelis+poras+petražolės+majonezas". Arba tiekiame krūtinėlės griežinėlius su krienais. Dar tinka krienus perpus sumaišyti su švelnaus skonio majonezu ir pateikti kaip padažą, jeigu krienai buvo su burokėliais, tai padažas bus šviesiai rausvas - pavasarinių tulpių spalvos - labai tinkamas Velykų stalui.

Paruošimui reikia turėti 5 litrų ar didesnės talpos puodą, kuriame tilptų visa krūtinėlė, špižinę keptuvę (keramikinis kepimo indas dideliame karštyje suskils, - man suskilo).
Produktai: 

  • 1 vnt. kalakutienos krūtinėlė (apie 2,5 kg arba 5-6 lb)
  • 2 litrai tyro vandens
  • 4 Valg. Š. jūros druskos (be jodo)
  • 2 Valg. Š. cukraus - nebūtinai

Aptepui:

  • 3 Valg. Š. (45 ml) alyvuogių aliejaus
  • 1 Valg. Š. paprikos miltelių (rūkyta paprika nelabai tinka) / arba sutraiškytų kadagio uogų (juniper berries - angl.)
  • 1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų / arba sutraiškytų raudongrūdžių pipirų (red peppercorn -angl.) + 1 Valg. Š. medaus
  • 4 vnt. skiltelės česnako, sutrintos į tyrelę

Paruošimas:

  1. Į puodą pilame 2 litrus vandens, vandenyje maišant ištirpiname 4 Valg. Š. druskos (ir cukrų, jeigu pasirinkome). Krūtinėlę nuplauname ir pamerkiame pasūdytame vandenyje. Šiame etape geriausia puodą statyti tiesiai į kriauklę, nes vandens perteklius gali lietis per puodo kraštus. Paliekame puodą su mirkstančia krūtinėle vėsioje vietoje, pvz. garaže arba po stalu virtuvėje, 3-6 valandoms (arba galima krūtinėlę marinuoti šaldytuve 2 paras).
  2. Dubenėlyje sumaišome "aptepo" ingredientus. Kalakutienos krūtinėlę ištraukiame iš vandens ir lengvai nusausiname, įtriname iš visų pusių paruoštu "aptepu", dedame į sausą špižinę keptuvę.
  3. Labai karštai įkaitiname orkaitę - iki 250°C (480°F) temperatūros. Mėsą keptuvėje statome orkaitėn, uždarome orkaitę labai sandariai ir kepame 30 min. (jeigu naudojama tik puselė krūtinėlės - 20 min.) - jokiais būdais orkaitės nevarstome.
  4. Išjungiame orkaitę, bet nepradarome - visa kaitra turi likti viduje. Einame miegoti. 
  5. Po 8-12 val. pjaustome krūtinėlę griežinėliais ir tiekime į stalą šalia mišrainės arba su krienų padažu.
Taip atrodo pirktinė kalakutienos krūtinėlė.

Kalakutienos krūtinėlė 3 val. mirksta pasūdytame vandenyje. 

Nusausinta krūtinėlė pasiruošusi aptepui. 
P.S. Jeigu iškepusi krūtinėlė paviršiuje netolygiai parudavusi, pasinaudokite "Kepsnių makiažo" patarimais. Man šį kartą pasisekė (žiūr. nuotrauką įrašo viršuje) bet buvo kartų, kai vienas kepsnio šonas liko visiškai šviesus, o viršus tamsiai rudas - tada labai padeda kepsnių makiažo paslaptys.