Puslapiai

2015-12-23

Marinuotos alyvuogės


Netikėtam svečiui atvykus, ar lietingu vakaru, surietus kojas ant sofkos prie TV, ar pobūvyje, svečių "apšilimui"... prie vyno taurės malonu turėti kažką pakramsnoti. Tai gali būti krekeriai ir sūris, kriaušių ar figų skiltelės, meliono gabalėliai itališkame prosciutto kumpyje ...  arba alyvuogės.

Iš indelio alyvuogės - "tvarkoj skonis", kaip reiškiasi Amerikos lietuviai, bet nieko ypatingo. Pabandykite alyvuoges pamarinuoti, esu tikra, tai taps vienu populiariausiu užkandžiu ant jūsų stalo, ir ne tik prie vynelio taurės. Marinuotos alyvuogės pralinksmins salotas, žuvies ar mėsos kepsnį, pasmeigtos su sūrio kubeliu ir vynuoge ant iešmuko patiekalas taps nepakartojamais šventiniais kąsneliais.

Marinavimui tinka tiek alyvuodės su kauliukais, tiek be jų; galima ekperimentuoti ir su prekyboje esančiom prieskoningom alyvuogėm, kaip pvz. su čili pipirais, įdarytos ančiuviais, česnakais ir t.t. Man skaniausia maišyti natūralaus skonio, bet keletos rūšių alyvuoges, nes kiekviena rūšis, paveikta marinato, vis kitaip atskleidžia savo skonį.

Mano recepto šaltiniai yra šie: mano draugė Lina G., restoranas "La provence", Beata N.

Paruošimui reikia turėti grūstuvę, maždaug 0,7 ml dubenėlį su sandariu dangteliu. Jeigu jūsų dubenėlis be dangtelio, tai galima alyvuoges maištyti ir šaukštu, tik teks kaskart vis naują švarų šaukštą traukt iš stalčiaus. Išeiga apie 550 g skanių alyvuogių.
Produktai:
  • 1 indelis (apie 300 ml) žalių alyvuogių
  • 1 indelis (apie 300 ml) juodų alyvuogių
  • 1 indelis (apie 300 ml) "Kalamata" alyvuogių
  • 1 Valg. Š. žolių prieskonių, tik lapelių: čiobrelio, rozmarino, mairūno, šalavijo, raudonėlio (skaniau šviežių)
  • 1/2 arb. š. druskos
  • 2 Valg. Š. medaus arba figų /slyvų džemo
  • 2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus "Extra Virgin", arba paskaninto trumais aliejaus
  • 1 Valg. Š. balzamiko / vyno / obuolių acto, arba citrinų sulčių
Paruošimas:
  1. Žaliųjų prieskonių lapelius susmulkiname žirklėmis ir kartu su druska sutriname grūstuvėje. Turi atsiskleisti prieskonių aromatas.
  2. Dubenyje sumaišome sutrintas žoleles su medum (arba džemu), aliejumi ir actu (arba citrinų sultimis). 
  3. Į dubenį keliauja nukoštos alyvuogės. Indelį sandariai uždarome ir gerai supurtome, kad alyvuogės iš visų pusių pasidengtų marinatu. 
  4. Laikome šaldytuve mažiausiai 2 val., bet skaniau 12 val. Aš gaminu alyvuogių didesnį kiekį ir man jų užtenka 4-5 dienom. Kuo ilgiau marinuojasi alyvuogės, tuo labiau jos prisigeria marinato skonio. Patartina, kai praveriate šaldytuvą kitom reikmėm, vis supurtyti indelį su alyvuogėmis. 
P.S. Labai skanu su alyvuogėmis trumais paskanintas aliejus. Tik šiuo atveju naudokite švelnesnius žolinius prieskonius, kad nenublėstų trumų skonis. Tinka čiobreliai.

P.P.S. Vietoj žolinių prieskonių galima grūstuvėje sutrinti džiovinto baravyko porą gabalėlių. Baravykas paskanins marinuojamas alyvuoges neprasčiau negu trumai. 

"Marinuotų alyvuogių" ingredientai

Šitiek aš naudojau žalių prieskonių: čiobrelio, rozmarino, mairūno ir šalavijo.
Marinuotos alyvuogės keliauja į stalą.

2015-12-13

Jūreiviškas makaronų apkepas




Jūreiviški makaronai (макароны по-флотски - rus.) lietuviams dažniausiai asocijuojasi su Sovietmečio nepritekliaus kultūra. Tačiau šis patiekalas yra kilęs iš viduramžių Italijos, ir jo pagrindą sudaro tik tie ingredientai, kurių laivuose turėjo jūrų keliautojai: statinėse sūdyta mėsa, bet kokie makaronai, svogūnai. Sūris šiame recepte nebūtinas, bet pageidaujamas, - tai tam tikras pagerinimas; įsivaizduokime, kad laive plaukia išponėję keliautojai, kurių vakarienei Kokas (laivo virėjas) gali paaukoti saują tarkuoto sūrio. Be sūrio patiekalas ruošiamas po dangčiu, galima ruošti virš vidutiniškos liepsnos ant virykės; su sūriu - dangčio nereikia, patiekalas ruošiamas kaip apkepas orkaitėje.

Mano vaikystės šeimoje šį patiekalą ruošdavo prosenelė Janina (lietuvė bajoraitė, kilusi iš Minsko gubernijos). Dažniausiai tai būdavo vakarykščių palikusių makaronų gelbėjimo patiekalas, bet kartais, labai užsigeidus "Jūreiviškų makaronų", buvo šviežiai verdami makaronai būtent šiam patiekalui. Mano dabartinėje šeimoje aš, nors ir neišgyvenu nepritekliaus, tačiau labai vertinu taupumo įpročius, tad pasitelkiu šį receptą būtent kai šaldytuve yra palikusių vakardienos makaronų. Šeima būna devintam danguj! 

Internete rasite įvairių šio patiekalo variantų: su morkomis, su ketčupu, su grybais ir daugybe žalumynų... Bet tai jau visai kiti patiekalai, pasiskolinę populiaraus patiekalo pavadinimą. Tikri "Jūreiviški makaronai" yra minimalistiniai, tik iš žemiau suminėtų ingredientų.

Čia aprašysiu receptą orkaitėje po sūrio plutele - man toks skaniausias. Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkančią keptuvę, tvirtą mentelę. Išeiga 4 didelės porcijos. 

Produktai:
  • 400-500 g mėsos faršo, tinka jautiena, kiauliena, paukštiena, triušiena, gali būti sūdyta mėsa iš stiklainio
  • 300-400 g virtų makaronų, bet kokios formos
  • 1-2 svogūnai (200 g)
  • 2 Valg. Š. aliejaus, arba taukų nuo sūdytos mėsos paviršiaus
  • 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • 1/2 arb. š. druskos - tik jeigu mėsa šviežia
  • 200 g jūsų mėgstamo fermentinio tarkuoto sūrio ar sūrių mišinio
Paruošimas:
  1. Paruošiame 190°C (375°F) karšumo orakitę.
  2. Tuo tarpu kol kaista orkaitė, ant viryklės virš vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų (arba taukus iš mėsos stiklainio). 
  3. Pradžioje apkepiname susmulkintą svogūną iki auksinės spalvos, maždaug 3-4 min. Dabar į keptuvę keliauja faršas (arba mėsa iš stiklainiuko). Pasūdome ir papipiriname (konservuotos mėsos sūdyti nereikia). Mentele keptuvėje smulkiname mėsą į mažus gabaliukus ir vartome, kepiname kol neliks matyti žalios mėsos rausvumo (arba kol konservuota mėsa subyrės į smulkius gabalėlius ir gerai įšils). Mėsos-svogūnų troškinys turi būti sultingas, jeigu visas skystis bekepant nugaravo, pilame keptuvėn 1/2 stiklinės karšto vandens.
  4. Nukeliame keptuvę nuo liepsnos. Karštą mėsos-svogūnų sluoksnį uždengiame virtų makaronų sluoksniu, paviršių apirabstome sūrio tarkiais. Šauname keptuvę į orkaitę ir kepame 30-40 min., kol sūrio paviršius pavirs šviesiai ruda plutele. 
  5. Tiekiame į stalą tuojau-pat, karštą. Apkepą pjaustome kaip pyragą. Šalia "Jūreiviškų makaronų" tinka visi "jūreiviški" priedai: marinuotos ar raugintos daržovės, alus, obuolių sultys ir limonadas - vaikams. Skanaus! 
Mėsos ir svogūnų troškinys - apatinis sluoknis.

Antras sluoksnis - šalti vakardienos makaronai.

Paviršių barstome fermentinio sūrio tarkiais. 

"Jūreviškų makaronų apkepas" tik iš orkaitės.

1/8 apkepo mano vaikams neužteko sočiai pavalgyti... Teko pakartot.

2015-12-11

Žuviena "Karmen"


Skiriu šį receptą žuvienos ir operos gerbėjams. Daugumai yra žinoma opera "Karmen". Jei nesate matę šio legendinio kūrinio apie aistringą meilę, tai tikrai bent jau esate per radiją girdėję pagrindinės veikėjos ariją "La Habanera".
1875 m. Karmen

..."L'amour! L'amour! L'amour! L'amour! "...

Šiuolaikiniuose operos pastatymuose čigonė Karmensita būna rengiama įvairiomis spalvomis. Tačiau populiarioje kultūroje Karmen yra žinoma klasikiniu kostiumu, kokiu ji vilkėjo 1875 metų operos suklestėjimo metu. Šiame kostiume dominuoja ryški raudona ir su ja kontrastuojanti juoda spalva, auksinėmis monetomis ornamentuotas baltas sijonas.

Taigi, mano patiekale yra tos pačios spalvos: juoda - tai alyvuogės, raudona - tai paprika, balta - tai žuviena, o monetas atstoja česnako griežinėliai.

Man asmeniškai tai yra skaniausias žuvies receptas, įkvėptas Viduržemio Jūros regiono tradicijų. Balta žuvis ruošiama orkaitėje ant juodujų alyvuogių ir raudonųjų paprikų (saldžiųjų pipirų) patalo. Ruošos trukmė 7 min., kepimo trukmė 20 min., padažui pagaminti prireiks dar 5 min. Rezultatas - patys galite įsitikinti, koks nuostabus.

Geriausiai šiam receptui tinka nešaldyta šviežia balta žuvis, kaip pvz. menkė (cod - angl.), juodadėmė menkė (haddock - angl.), otas (halibut - angl.), merlangas (whiting - angl.), vėgėlė (hake - angl.), saida (pollock - angl.). Didelės žuvys pjaustomos vienos porcijos gabalais, smulkias kepame nepjaustytas. Aš kepiau laukinės lašišos gabalą (vienas iš mano draugės vyro žvejybos laimikių); tačiau neekologiška, fermoje auginta lašiša šiame recepte gali būti persausa. Tokią patartina prieš kepant bent 30 min. pamarinuoti baltame vyne.

Jeigu turite šaldytą žuvį, tai ją prieš ruošiant reikia atitirpinti šaldytuve. Šaldytą neišpakuotą žuvį dedame į dubenį ir paliekame šaldytuve pernakt. Dubuo apsaugos šaldytuvą nuo varvančio iš tirpstančios žuvies skysčio. Jeigu atitirpusi žuviena yra nestandi, t.y. pirštu paspaudus žuvienoje lieka duobutė, tokią žuvį prieš kepant patartina bent 30 min. pamarinuoti panardinus baltame sausame vyne.

Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkančią keptuvę, grūstuvę, sietelį - padažui perkošti (nebūtinai). Mano aprašytas receptas - 1 suaugusio žmogaus porcija. Kiekius dauginkite iš valgytojų skaičiaus.

Produktai:
Daržovių patalas kepimo inde.

  • 200-250 g žuvies
  • 8-10 vnt. juodųjų alyvuogių, be kauliukų
  • 1/2 raudonosios paprikos (saldaus pipiro)
  • 3 skiltelės česnako
  • 25 ml aliejaus
  • kuokštelis žaliųjų prieskonių: čiobrelio/ rozmarino/ šalavijo/ petražolių - kas auga jūsų vazonėlyje ant palangės
  • 1/2 arb. š. druskos
  • 1/4 arb. š. sausų čili (aitriųjų paprikų) krislelių
  • 50 ml balto sauso vyno
  • 1/2 Valg. Š. sviesto
  • 1 Valg. Š. citrinų sulčių + 1/2 arb. š. cukraus - nebūtinai


    Paruošimas:

    1. Žuvį nuplauname šaltu vandeniu ir nuvalome nuo jos žvynus, nusausiname servetėle. Supjaustome žuvį vienos porcijos gabalais - maždaug po 200 g (aš kepiau tik 1 gabalą).
    2. Paruošiame 230°C (450°F) karštumo orkaitę.
    3. Grūstuvėje sutriname susmulkintus žaliųjų prieskonių lapelius, čili krislelius, druską ir vieną, prieš tai peiliu sutraiškytą, česnako skiltelę (mano česnako traiškyklė gėdingai sulūžo, tad aš česnaką smulkiai supjausčiau peiliu). Ši mišinį sumaišome su aliejumi ir juo iš visų pusių ištriname žuvį. 
    4. Alyvuoges supjaustome juostelėmis išilgai, paprikas supjaustome 4 cm ilgio juostelėmis, palikusias dvi česnako skilteles supjaustome plonais griežinėliais. Visas daržoves beriame į kepimo indą, lengvai apšlakstome aliejumi. Šis daržovių "patalas" užtikrins, kad skani žuvies oda nepriliptų prie dugno bei taps skaniu garnyru. 
    5. Žuvies gabalą dedame ant daržovių "patalo" oda žemyn. Kepame gerai prikaitintoje orkaitėje 20 min. Gerai iškepusi žuvis, pakabinus šakute, lengvai dalijasi į sluoksnius palei žuvienos plaušus. 
    6. Iškepusią žuvį su visom daržovėm išdedame į lėkštę. Indą, kuriame kepė žuvis ir liko skanūs priskrudimai, statome ant viryklės virš mažesnės nei vidutiniškos liepsnos, vidun pilame vyno, pridedame sviesto ir maišant užviriname. Pakunkuliuojame padažą apie 3-5 min. Ragaujame. Jeigu reikia, padažą pasūdome. Jeigu trūksta skonio, įspaudžiame šiek tiek citrinos sulčių ir lengvai pasaldiname cukrumi - toks padažas bus ypatingai gardus. Šiuo padažu per sietelį apliejame žuvį. Skanaus!
    Prieskoniuotu aliejumi ištrinta žuvis ant daržovių patalo. 

    Žuvis tik ištraukta iš orkaitės.

    Į lėkštę išdedame žuvį ir keptas daržoves. 

    Virš liepsnos kaitiname padažą.

    Padažu aplieta žuvis.

    2015-12-02

    Sveikatos patarimai šeimai

    Šie pirmos pagalbos dalykai visada yra mano rankinuke.
    Mano draugės Skaidros paskatinta, toliau dalinuosi savo pirmos pagalbos, naminio gydymo ir sveikatos profilaktikos patirtimi.

    Pirmoji mamos/tėvelio pagalba

    Kadangi aš keliauju visada su vaikais, tai dažniausios mus ištinkančios bėdos būna uodų įkandimai, odos nusibrozdijimas, įvairios rakštys ir "oi, kažkas man papuolė į akį", ar panašiai. Automobilio vaistinėlėse privaloma turėti: bintas, jodas ir žirklutės, tačiau mano patirtimi dažniau reikalingi yra medžiaginiai pleistriukai, nuskausminantis-antibakterinis tepaliukas ir pincetas. Nerekomenduoju purškiamo antibakterinio skysčio - jis tuojau pat nuteka nuo žaizdos, jo negalima naudoti šalia burnos, akių, nosies. Nuskausminantis-antibakterinis tepaliukas tinka ne tik žaizdų dezinfekcijai bei nuskausminimui, bet ir uodų įkandimams patepti (jeigu palikti mano dukters, uodų tiesiog dievinamos, įkandimus nesutepus, ji juos iki kraujo išdrasko). Plastikiniai pleistriukai, netgi tie su skylutėmis, apriboja sužeistos vietos "kvėpavimą", žaizda po jais šunta, gijimas sulėtėja. Pirkite medžiaginius pleistriukus. Visi odos teršalai ir svetimkūniai sėkmingai šalinami kosmetinio pinceto pagalba.

    Įvairaus dydžio pleistriukai ir odos antiseptiko + nuskausminimo tepaliukas padės pirminiu būdu sutvarkyti nuo nedidelės žaizdos iki didesnės odos zonos nubrozdijimo, netgi galima suradus tinkamo dydžio pagaliuką kelių pleistriukų pagalba sutvarstyti išnarinimą ar kaulo lūžį. Plastikinis maišiukas rankinuke gali praversti išnarinimo ar sumuštai vietai skausmui nuraminti - ledukų į maišiuką galima paprašyti bet kokiame artimiausiame restorane, viešbutyje ar bare.

    akies nešvarumus galima pašalinti plaunant tyru arba mineraliniu vandeniu, o jeigu nėra po ranka švaraus vandens, tada gydome "stebuklingu bučkiu" taip: laikome vaiką už pečių, kelis kartus liežuviu braukiame per atmerktą akį link nosies, kol jaučiasi pašalintas objektas. Dažnai net pašalinus teršalą iš akies vis dar atrodo, kad ten kažkas yra, bet tai gali būti apgaulingas jausmas; reikia palaukti 10 min. ir tada, jeigu vis dar trukdo kažkas akytėje, kartojame "stebuklingą bučkį". Akį plauname į mažą taurelę (kaip būna degtinei arba rakijai) pripylę užvirintos juodos arba žalios arbatos - atvėsintos iki kambario temperatūros, perlietos per smulkų sietelį. Taurelę su arbata įspaudžiame į akiduobę, apverčiame kad taurelė būtų virš veido, ir atmeriame akį tiesiog į arbatą, kelis kartus pamirksime.

    Didžiausias pavojus gyvybei yra užspringimas. Aš esu dviejų tokių atvejų liudininkė, abu kartus buvo suteikta pagalba ir viskas baigėsi laimingai; tačiau mano vyro firmos prezidentas, sveikas ir pajėgus vyriškis, mirė būtent užspringęs, valgydamas alyvuoges. Šiam atvejui labai svarbu yra auklėjamoji profilaktika. Būtina auklėti vaikus valgymo kultūros jau nuo to laiko, kai kūdikis sugeba sėdėti ir rankutėmis imti maisto gabalėlius. Vaikai turi priprasti valgyti tik prie stalo, į burną imti maistą tik mažais gabaliukais, neskubant kramtyti, reikalui esant užsigerti ryjamus maisto kąsnius. Jokie žaidimai, išsidirbinėjimai, grumtynės ir greičio varžybos yra neleistinos valgymo metu. Būtina neleisti vaikams mėtytis ir burna gaudyti uogas, riešutus, pop-kornus ar kitokius maisto gabaliukus. Vaikams iki 2 metų negalima duoti riešutų ar kitokio kieto, seilėse netirpaus maisto gabaliukų. Kai kuriems vaikams net iki 5 metų (kiekvieno vaiko suvokimas ir savisauga išsivysto skirtingu laiku) tokius maisto gabaliukus galima duoti tik su priežiūra, stebint, kad vaikas valgytų neskubėdamas, gerai kramtytų, nurytų kąsnį prieš imant sekantį gabaliuką. Taip pat reikia drausti persivalgymą, ypač tai aktualu švenčių metu. Šventinės puotos metu tarp užkandžių, karštų patiekalų ir saldaus stalo patartina daryti bent 30 min. pertraukas, tą laiką praleisti pasivaikščiojant, žaidžiant, bendraujant, šokant ir dainuojant... Valgymo kultūra - tai svarbus lemiamas rodiklis žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei.

    Jau anksčiau pateikiau visą eilę savo namų vaistinėlėje naudojamų natūralių gydymo priemonių, kurių daugumą aš pati auginu, džiovinu ir ruošiu. Šiame įraše pasidalinsiu patirtimi apie šeimoje reikalingiausius turėti pirktinius vaistus, kurių mano vaistinėlėje irgi didesne dalimi yra iš natūralių gamtinių šaltinių.

    Daugumas baidosi kiniškų prekių kokybės, pastaruoju metu "Made in China" tapo antrarūšiškumo sinonimu. Tačiau nepamirškite, jog Kinijos kultūra yra pažengusi daugelyje mokslo sričių, jų žolinė ir natūrali medicina per tūkstantmečius iki šių dienų išsaugojo stiprias tradicijas ir rašytinę patirtį. Šias arbatas gėrė ir išgarsino Kving dinastijos valdovai. Aš šių arbatų nepaprastomis savybėmis įsitikinau pati vartodama ir vaikus gydydama jau daug metų.
    Įdomus "Chicago Tribune" straipsnis apie kiniečių žolinės medicinos vakarietišką patirtį.


    Kiniška arbata nuo peršalimo Sinus Buster "Mingan Cha". Ši arbata mūsų šeimoje yra "einamiausia", labai gerai padeda peršalus arba tik įtariant artėjant peršalimą. Ši arbata skani, šiek tiek primena salstelėjusią kmynų arbatą, ją noriai geria vaikai. Kasmet tenka man jos naują dėžutę nusipirkti, 20 pakelių užtenka mūsų 4 asmenų šeimai tik 1 metams.
    Šios arbatos ingredientai:
    • sibirinis dagišius (Xanthium sibiricum -lot.; fruit of Siberian cocklebur - angl.)
    • chrizantemų žiedlapiai (Chrysanthemum flower - angl.)
    • sausmedžio žiedai (Honeysuckle flower - angl.)
    • rausvos magnolijos žiedlapiai (Flower Bud of Blond Magnolia - angl.)
    • dahurinio skudučio šaknis (Root of Dahurian Angelica - angl.)


    Kiniškos arbatos, padedančios greičiau pasveikti nuo gripo ir peršalimo yra šios "Gan Mao Cha", "Gan Mao Ling" ,"Xia Sang Ju", arba panašių žodžių kombinacijos. Šios arbatos yra mažiau skanios, negu anksčiau minėta "Mingan Cha", tačiau jos labai palengvina sirgimą, jau antrą-trečią dieną aiškiai jaučiamas savijautos pagerėjimas.

    Šio tipo arbatų ingredientai yra bent penki iš šio sąrašo:

     



















    Dar noriu perekomenduoti vieną malonaus skonio arbatą, kuri vadinasi Chiro-Klenz. Man ją rekomendavo daktaras naturopatas; jo patarimu, šią arbatą galima gerti kasdien ir visą gyvenimą - jeigu yra polinkis vidurių užkietėjimui. Ji yra saugi ir neturi pašalinių poveikių, lyginant su kitais preparatais. Šią arbatą rekomenduojama vartoti ilgų kelionių metu, po šventinio persivalgymo, arba kai yra sunkumo pojūtis žarnyne, siekiant organizmo apsivalymo ir kai sveikatos būklė neleidžia badauti. Tai labai stiprus žolinis preparatas liuosinantis vidurius. Vienas pakelis užpilkomas 1 stikline vandens, suaugusiam žmogui užtenka 1-2 gurkšnių žarnyno išsivalymui. Nepadauginkite šios arbatos, neišbandę kaip reaguos jūsų organizmas.
    Chiro-Klenz arbatos ingredientai:

    Daugiau informacijos apie kinų medicinos priemones galima rasti čia: Chinese Herbs Healing.

    Pabaigai patarimas apie vaikų auklėjimą iš Avicenos knygos (mano vienas mėgstamiausių skaitinių jau virš 20 metų). Idėja išsakyta prieš 1000 metų:

    Vaikus iki 6 metų reikia auklėti be draudimų, išimtys - atvejai kai kažkas gresia jų sveikatai ir gyvybei. Vaikas, kuriam žaisti duodami tie dalykai, kokių jis nori, valgyti tiekiamas tas maistas, kokio jis pageidauja, nemėgstami dalykai yra šalinami iš vaiko akivaizdos, išauga geras žmogus, nebijantis pažinimo, turintis gyvenimo kryptį, t. y. žinantis, ko jis/ji nori siekti gyvenime, geras būdas tampa tokio vaiko įpročiu. Nuo 6 metų vaiką būtina leisti į mokslus, mokytojas turi būti daugiau įtakingas asmuo vaiko gyvenime negu tėvai. Prie mokslų vaiką reikia pratinti palaipsniui, vaikas turi pamilti knygą. Mokinti reikia atsižvelgiant į vaiko rodomus talentus ir siekimus; peržengus 6 metų amžių galima vaiką skatinti/versti mokytis, atlikti nesudėtingus buitinius darbus, savarankišai apsitarnauti asmninius poreikius. 

    Bulvių košė su kopūstais

    Skubu pasidalinti ir sau ateičiai priminimui užsirašyti paprastą sveikuolišką receptą. Vakar žiūrėjau laida, skirtą Jacques Pépin 80-dešimtmečiui. Dalyvavo visi mano mylimiausi kulinariniai šefai, tame tarpe Lidia Bastianich. Šis garnyras, pasak Lidijos yra šiaurinės Italijos klasika, tačiau priminė mano studentavimo metus, ruošdavome taip pat, tik dar naudodavom ir morkas. Mano aprašyto recepto šaltinis yra matyta video laida, tačiau Internete radau panašų receptą čia.

    Bulvės virtos išvien su kopūstu pavirsta lengvesniu patiekalu. Kopūsto gabalėliai bulvių košei suteikia tekstūros, šiek tiek žalsvos spalvos, naujo skonio atspalvio. Bulvių košę su kopūstais skanu tiekti prie žuvies ar mėsos, labai tinka kiauliena, paspirginta šoninė, arba orkaitėje keptos česnako skiltelės - vegetarams.

    Mano dukra, bulvių ir sriubų nevalgytoja, valgė šitas bulves! Na, suvalgė gal tik pusantro valgomojo šaukšto, bet tai jau didelis triumfas patiekalui. Tad tikiuosi, jog jūsų šeimose valgytojai irgi teigiamai įvertins šitą paprastą garnyrą.

    Paruošimui reikia turėti maždaug 4 litrų talpos puodą, didelę keptuvę - nebūtinai, grūstuvą. Išeiga 8 garnyro porcijos arba 4 didelės vegetariškos porcijos.

    Produktai: 
    • 800 g bulvių (6 didelės)
    • 600 g (1/2 gūžės) garbanotojo kopūsto, tiks ir paprastas
    • 1 arb. š. druskos
    • 50 g sviesto
    • 50 ml alyvuogių aliejaus
    • šviežios žolelės/ kepta šoninė/ keptos česnako skiltelės - pagardinimui ir papuošimui.
    Paruošimas:
    1. Bulves nuskutame, supjaustome 5x5 cm gabalais, panardiname puode vandens; vanduo turi dengti bulvių paviršių apie 2 cm. Virš vidutiniškos liepsnos puodą užviriname, pasūdome, uždengiame dangčiu, paliekant 1 cm plyšį, verdame 15 min. 
    2. Tuo tarpu 5 cm juostelėmis supjaustome kopūstą. Dedame į puodą su verdančiomis bulvėmis, uždengiame dangčiu ir verdame dar 5 min.
    3. Nukeliame puodą nuo ugnies, daržoves nukošiame. 
    4. Keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų, ištirpiname sviestą (jeigu nėr keptuvės, galima naudoti ankstesnį puodą). Į karštus riebalus išdedame virtas daržoves. Kepančias daržoves tiesiog keptuvėje grūstuvu rūpiai susmulkiname - neturi būti tyrė, bet neturi likti ir didesnių nei 1 kąsnis gabalų. 
    5. Tiekiame į stalą tuojau-pat. Skanaus!

    P.S. Jeigu kartu su bulvėmis įdeti virti dar kokias 3-4 morkas, tai košė bus rausvos spalvos, salstelėjusi - tokią, prisimenu, mes virdavome studijų/badmečio metais.

    P.P.S. Jeigu bulvių košės išvirėte perdaug, tai kitą dieną ją galima atšildyti 190°C (375°F) orkaitėje. Kepimo indą (keptuvę be plastmasinių rankenų arba keramikinę pyrago formą) ištepame aliejumi arba sviestu. Dedame bulvių košę, pabarstome sūrio tarkiais. Kepame 30 min.

    Orkaitėje keptas česnakas
    1. Nelukštentas česnako galvutes sudedame į kepimui orkaitėje tinkantį keramikinį arba špižinį indelį su dangčiu. Kepame 190°C (375°F) orkaitėje apie 40 min. 
    2. Česnako skiltelės turi bent iš vieno šono lengvai paruduoti. Paliekame česnako galvas aušti kambario temperatūroje. 
    3. Rankomis išspaudžiame iš lukštų suminkštėjusias česnako skilteles. Dubenėlyje jas pasūdome, apliejame alyvuogių aliejumi. Saugome sandariame indelyje, šaldytuve iki 2 savaičių. Naudojame užtepėlėms, vegetariškiems patiekalams, mėsos pagardinimui. 

    Burokėlių su džiovintomis slyvomis užtepėlė

    Burokėlių užtepėlė - tai mano rudeninis receptas. Šiuo patiekalu buvau pavaišinta svečiuose pas žydus, išeivius iš Rusijos, tai populiarus jų valgis. Jeigu burokėlius supjaustyti kubeliais arba tarkuoti burokine tarka - turėsime mišrainę, bet man šis patiekalas geriau tinka užtepėlės pavidale, tad aš tarkuoju burokus sūrio tarka arba smulkinu maisto procesoriuje.

    Burokėlių su džiovintomis slyvomis užtepėlėje skaniausi orkaitėje kepti burokėliai, tačiau jeigu neturite orkaitės, puikiai tiks ir virti burokėliai.

    Kas mėgsta aštriau, galima papildomai naudoti susmulkintas vieną-dvi česnako skilteles arba žiupsnelį čili pipirų. Man skanu be česnako, mėgaujuosi švelniu burokėlių ir džiovintų slyvų saldumu. Riešutų traškumas priduoda patiekalui "cinkelio".

    Labai skanu į pavakarį pasmalyžiauti skrudintos duonos riekele su šia užtepėle, prie karštos arbatos. Burokėlių su slyvomis užtepėlė skaniai dera su ožkos sūriu: dešrinį (cilindro formos) sūrį supjaustome 1 cm griežinėliais, ant kiekvieno uždedame po 1 arb. š. burokėlių užtepėlės, puošiame petražolės ar mėtos lapeliu. Iš stambiau tarkuotų burokėlių pagamintas šis patiekalas tinka vietoj salotų prie karštų virtų bulvių arba bulvių košės.

    Mano vaikai šios užtepėlės nevalgo, tad receptą dedikuoju "tik suaugusiems".

    Paruošimui reikia turėti maisto procesorių, rankinį smulkintuvą arba tarką ir grūstuvę. Išeiga 1/2 litro užtepėlės.

    Produktai:

    • 1 didelis arba 2 nedideli burokėliai (400 g)
    • 10 vnt. džiovintų slyvų be kauliukų
    • 1/2 stilinės graikiškų riešutų, migdolų arba karijų (pekanų)
    • 2 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo (arba grietinės)
    • žiupsnelis durskos - nebūtinai
    Paruošimas:

    1. Prikaitiname 190°C (375°F) orkaitę. Burokėlius gerai nuplauname, nupjauname šakneles, nepažeidžiant burokėlio žievelės. Burokėlio vidus neturi matytis, nes juos ruošiant stipriai tekės sultys.
    2. Jeigu kepame orkaitėje. Burokėlius dedame į špižinį indą su dangčiu, arba įvyniojame kiekvieną burokėlį į aliuminio foliją. Kepame apie 45 min. Iškepti burokėliai turi būti minkšti viduje, jei ne - perpjauname juos pusiau ir dar pakepame orkaitėje, dabar neuždengus, apie 10 min. Burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba paliekame 3 val. aušti išjungtoje orkaitėje - tokie burokėliai bus minkštesni. 
    3. Jeigu burokėlius verdame. Burokėlius su lupenomis panardiname į vandenį. Puodą virš didelės liepsnos užviriname, sumažiname liepsną ir toliau verdame 30-40 min. Išliejame iš puodo visą vandenį, burokėlius aušiname kambario temperatūroje arba šaltoje patalpoje, pvz. balkone.
    4. Ataušusius burokėlius susmulkiname maisto procesoriumi arba sutarkuojame. Slyvas kuo smulkiau supjaustome. Riešutus nepersmulkiausiai sugrūdame grūstuvėje (arba sumalame procesoriuje pulsuojant) - riešutų granulės turi būti 2-3 mm dydžio, kad būtų ką pakramtyti.
    5. Visus ingredientus sumaišome dubenėlyje. Tiekiame į stalą tuojau-pat arba laikome užsandarinę šaldytuve ir smaguriaujame visą savaitę. 

    2015-10-31

    "Ljež" belgiški vafliai

    Išbandžiau galybę mielinių vaflių receptų, iš kulinarinių knygų ir Interneto svetainių. Šis vaflių receptas yra sudarytas pagal mano patirtį, pagal mano naudojamus ingredientų kiekius, ištobulintas pagal mano kulinarinę "ekspertizę", - tad autorystė irgi priklauso man. Aš esu mielinės tešlos nemėgėja (mėgstu ją gaminti, bet vengiu valgyti), tačiau šie vafliai - išimtis. Gal todėl, kad jie man primena ragautų Belgijoje vaflių skonį?

    Pagal šį receptą vafliai iškepa traškūs išorėje, tamprūs viduje, savo pagrindu tešla yra nesaldi, bet kupina išsilydžiusių ir pradėjusių karamelizuotis cukraus gabalėlių - belgiškų "Liège" (tariasi "ljež" - pranc.) vaflių esminio ingrediento. Jeigu gausite nusipirkti autentiško "Belgiško perlų cukraus" - tai valio! Netinka smlukus "Perlinis cukrus" - šis nesuspėja išsilydyti, lieka tešloje balti traškūs taškeliai. Puikiai tinka sutrupinti balto rafinuoto cukraus kubeliai.

    Kadangi "Ljež" vaflių skonio ir tekstūros unikalumas slypi karamelizuoto cukraus pursluose ir mielinės tešlos tamprume, nerekomenduoju naudoti vaflių skonį nuslopinančius priedus. Nereikia jokio saldaus sirupo, jokios cukraus pudros, netgi vanilės nerekomenduoju naudoti. Pakanka tik vaflius apšlakstyti lydytu sviestuku, arba išvis be priedų - nuostabiai skanu valgyti laikant vaflį tarp pirštų, užsigerti stipria kavute.

    Tešlai kildinti reikia mažiausiai 30 min. laiko, tad geriau šį patiekalą gaminti savaitgaliu; arba užmaišome tešlą iš vakaro ir kildiname pernakt virtuvės patalpoje, o kepame kitos dienos ryte - savaitės metu.

    Paruošimui reikia turėti vaflinę storiems vafliams kepti, 0,5 l talpos puodelį, kitą 1 l talpos puodelį - nebūtinai, didelį dubenį - tešlai maišyti, mikserį arba plakimo šluotelę, grūstuvę ir rėtuką su dubeniu - cukraus kubeliams sutrupinti, silikoninį teptuką - vaflinei patepti. Išeiga 12 storų vaflių.

    Produktai:
    • 15 g šviežių mielių, arba vienas (7-8 g) pakelis sausų mielių
    • 1,5 Valg. Š. cukraus
    • 1 puodelis (240 ml) šilto (40°C) pieno
    • 100 g sviesto, kambario temperatūros
    • 1 vnt. kiaušinis
    • 1/2 arb. š. druskos
    • 3 puodeliai (710 ml) kvietinių aukščiausios rūšies miltų
    • 100 g "Belgiško perlų cukraus" arba 150 g (1 puodelis) balto cukraus kubelių
    • 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus - vaflinei patepti
    Paruošimas:
    1. Puslitriame puodelyje sumaišome mieles su cukrumi, pilame 1 puodelį šilto pieno, išmaišome ir paliekame šiltai 10 min. Aš įstatau puodelį į dubenį su karštu vandeniu (iš karšto čiaupo). Šviežios mielės po 5 min. pradės putoti, po 10-15 min. mišinio tūris padvigubės. Jei mišinys nesuputojo, keičiame mieles ir bandome viską iš pradžių.
    2. Į dubenį pilame suputojusį mielių mišinį, dedame minkštą sviestą, įmušame kiaušinį, beriame druskos - viską išmaišome mikseriu arba plakimo šluotele. 
    3. Dabar beriame į skystą mišinį miltus, rankomis išmaišome tešlą. Tešla turi būti gana lipni. Paliekame tešlą brinkti 10-15 min. - per šį laiką miltuose esantis glitimas išbrinks, tešla taps tampri ir elastinga, reikės mažiau minkyti. 
    4. Minkome tešlą laikydami ore, rankose, maždaug 5-10 min. Aš minkau pagal "visatos principą", t.y. abiejų rankų nykščiais iš centro tešlą minkau link kraštų, o tuo metu likę pirštai stumia tešlą kitoje pusėje į gumulo centrą; vis pasuku tešlos gumulą apie centrinę ašį, taip gaunasi, jog tešla iš centro į visas puses tempiasi ir glitimas joje formuoja mikro sluoksnius. Šitaip minkyta tešla yra puri, nesugniūždyta, drėgna (nereikia naudoti papildomai miltų, kaip pvz. minkant ant lentutės - tokia tešla yra sausesnė ir kietesnė). Minkymo pabaigoje tešla turi pradėti atšokti nuo rankų. 
    5. Dedame tešlos kamuolį į dubenį, uždengiame šiek tiek drėgnu lininiu rankšluosčiu ir paliekame nakčiai virtuvės temperatūroje; arba kildiname tešlą 30-60 min. šiltai, t.y. 35°C (96°F) temperatūroje (aš truputį pakaitinu ir išjungiu orkaitę, ranka patikrinu, kad būtų maždaug karštos vasaros dienos temperatūra ir tada išjungtoje orkaitėje kildinu tešlą).
    6. Jeigu gavote nusipirkti belgiško "Perlų cukraus", tada šį punktą galite praleisti. Cukraus kubelius nedidelėmis porcijomis grūstuvėje suskaldome į 5-7 mm gabalėlius. Gautus cukraus gabalėlius persijojame rėtuke. Iš 150 g cukraus kubelių rezultate turi gautis apie 100 g smukesnių gabalėlių ir apie 50 g nusijoto cukraus. Vafliams naudojame tik rėtuke esančius gabalėlius, smulkų nubyrėjusį cukrų pilame į cukrinę -  kitiems gardėsiams. 
    7. Į dubenyje dvigubai tūriu išsipūtusią tešlą švelniai įmaišome cukraus gabalėlius. 
    8. Įkaitiname iki maksimalios temperatūros vaflinę. Abu kepimo paviršius ištepame aliejumi.  Iš tešlos atgnybiame maždaug mandarino dydžio tešlos gumulus, dedame į vaflių formas. Uždengiame vaflinę ir kepame 6 min. - elektrinėje vaflinėje; arba po 3 min. iš kiekvienos pusės - jeigu vaflinė suvožtinė ir kepame virš liepsnos. Tiekiame į stalą tuojau pat, galima apšlakstyti lydytu sviestuku. 

    Cukrus išmaišytas su mielėmis.
    Laukiame kol suputos mielės.
    Kupinas puodelis cukraus kubelių - 150 g.
    Sutrupinus ir nusijojus lieka tik apie 100 g cukraus gabalėlių
    Į iškilusią mielinę tešlą įmaišome cukraus gabalėlius.
    Į mielinę tešlą įmaišyti cukraus gabalėliai.
    Tešlos gumus dedame į kiekvieno vaflio skyrelį; vaflinė turi būti gerai įkaitusi, paviršiai patepti aliejumi,
    Iškepusiuose vafliuose matyti karamelizavusio cukraus purslai.
    Mieliniai vafliai apšlaksstyti sviestuku.
    Mažesni vafliai iškepa iš slyvos dydžio tešlos gabaliukų. 
    Tokie vafliai parduodami Belgijoje. 
       
    Belgiški mieliniai vafliai Briuselyje, vitrinoje.

    2015-10-25

    Vengriškas guliašas


    Mano prosenelio vienas iš brolių buvo vedęs Vengrijos operos daininkę vardu Olga Fehér. Olga Fehér buvo ypatinga asmenybė, apdovanota talentais, gimusi būti žvaigžde, tačiau, kaip tai buvo 20-to amžiaus pradžioje ir deja vyksta iki šiol, turėti šeimą ir karjerą moteriai yra labai sunkus išbandymas, o dažniau neįmanomas pasirinkimas.

    Olga po vedybų nutraukė savo solinę karjerą, gyveno Žemaitijoje, pasišventė vaikams. Ji įskiepijo meilę Vengrijos kultūrai ne tik savo vaikuose, bet ir išmokino Vengriškų papročių, tame tarpe kulinarinių receptų, visą Žemaitijos Daugirdų giminę. Iki mano laikų atėjo šeimos paprotys, gaminant vengriškus patiekalus, prie valgytojų stalo paminėti, jog mes giminiuojamės su viena ypatinga vengre, turbūt tuo pabrėžiant, jog Vengrijos kultūra natūraliai įsiliejo į mūsų šeimos tradicijas. 

    Man teko garbė pažinti ponią Aleksandrą Gylienę, gyvenusią Seattle, Wašingtono valstijoje. Ši moteris heroiškai gelbėjo žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, jos vardas įrašytas "The Righteous Among The Nations" sąraše. Buvo nuostabu sužinoti, jog ponios Aleksandros jaunystės gera draugė buvo mano giminaitė Olga Fehér. Gavau dovanų seną nuotrauką, sužinojau faktų apie šios Žemaitijoje gyvenusios vengrės gyvenimą, charakterį, jos aukštą kultūrą, vidinį ir išorinį grožį, išskirtiną nuoširdumą ir atvirumą.
    Olga ir jos motina Klara Fehér, Europos tournée metu. Maždaug 1910 m.
    Taigi, dedikuoju šį receptą ir įrašą savo tolimoms vengriškoms šaknims, ir visiems giminaičiams, kurie išdidžiai gali prie stalo paminėti, jog mes turime autentiškų Vengrijos kultūros ryšių.

    "Vengriškas guliašas" (Magyar Gulyás), turbūt pasaulyje plačiausiai žinomas iš Vengriškų patiekalų. Tai yra troškinys-tirštsriubė, panašiai kaip meksikietiška "Čilė", valgoma kaip sotusis pagrindinis patiekalas. Klasikinis "Guliašo" garnyras yra platūs makaronai, kaip pvz. itališki lingviniai arba fetučiniai, arba namų gamybos vengriškos "Csipetkės", kas yra tas pats kaip ir lietuviški "Miltiniai kleckai" arba vokiški "Spätzle". Aš gaminu naminius makaronus "Csipetkes" iš palikusios nuo koldūnų kočiojimo tešlos. 

    Alternatyviniai garnyrai: šilta kvietinė bandelė, virtos bulvės arba bulvių košė, virti grikiai, virtos perlinės kruopos. 

    Yra aibė receptų, daugybė "autentiškiausių" ir "tikriausių vengriškiausių" variantų, be pomidorų, su specifiniais prieskoniais, daržovėmis, pvz. mėsa troškinama kartu su bulvėmis, tačiau visuose receptuose pagrindiniai ingredientai - tai jautiena ir paprikos (saldieji pipirai), nors jautieną puikiai galima pakeisti kiauliena arba aviena. Šiam receptui labai tinka jautienos karka arba petys, tačiau puikia tinka ir bet kokia kita pigesnė jautienos raumens išpjova. Kadangi mėsa troškinama apie 1,5 val., tai patiekalui tinka naudoti ir kieto raumens, šiek tiek gyslota mėsa.

    Pagal mano patirtį, su pomidorais arba pomidorų pasta guliašas yra skanesnis, padažas tirštesnis, o ir spalva yra patrauklesnė. 

    Paruošimas nesudėtingas, tik užtrunka iki 2 val., tad rekomenduoju šį patiekalą šaltiems rudens ir žiemos savaitgaliams. 

    Paruošimui reikia turėti 3,5 litrų arba didesnį puodą, geriausiai tinka špižinis, su sandariu dangčiu. Kuo mažiau išsiverš garų iš puodo, tuo skanesnis bus guliašas. Išeiga 4-6 porcijos, priklausomai nuo tiekiamo garnyro pasirinkimo. 

    Produktai:
    • 800 g jautienos
    • 150 g lašinių arba 80 ml aliejaus
    • 2 vnt. (300 g) svogūnai
    • 3 vnt. česnako skiltelės
    • 1,5 Valg. Š. sladžiosios paprikos miltelių
    • 1 arb. š. kmynų
    • 1 arb. š. šviežiai maltrų juodųjų pipirų
    • žiupsnelis čili (aitrųjų paprikų) krislelių - nebūtinai
    • 2 arb. š. druskos
    • 2 vnt. lauro lapai
    • 4 vnt. morkos
    • 2 vnt. (340 g) paprikos, skaniau žalios
    • 2 vnt. saliero stiebai su lapais - nebūtinai
    • 2 vnt. pastarnokai - nebūtinai 
    • 2 Valg. Š. pomidorų pastos arba 6 vnt. šviežių pomidorų, arba 800 ml indelis konservuotų pomidorų savo sultyse - nebūtinai
    Paruošimas:
    1. Jautieną nuplauname, nuvarviname ir supjaustome 3 cm kubeliais. 
    2. Puode virš vidutiniškos liepsnos pakepiname susmulkintus lašinius, arba įkaitiname aliejų. Pirmiausia apie 5 min. apkepiname smulkiai supjaustytus svogūnus. Kai svogūnai pradės gelsti, beriame susmulkintą česnaką, paprikos miltelius, kmynus, pipirus, šiek tiek pasūdome, išmaišome, trumpai pakepiname, kol atsiskleis prieskonių aromatas. Šiame žingsnyje svarbiausia neperkaitinti paprikos miltelių, nes ji gali apkarsti. 
    3. Svogūnai turi skendėti riebaluose, jeigu trūksta riebalų, pilame aliejaus, pakaitiname iki kol riebalai pradės kunkuliuoti. Į riebaluose esančius svogūnus beriame mėsos kubelius, dedame lauro lapelius, išmaišome, sandariai uždengiame dangčiu, sumažiname liepsną iki minimalios ir troškiname 1 val. 
    4. Pašaliname paprikų kotelius ir sėklas, nuskutame morkas. Visas daržoves, įskaitant salierą ir pastarnoką - jei juos pasirinkome naudoti, supjaustome vieno kąsnio gabalais. Daržoves beriame į troškinį, daugiau pasūdome, pilame karšto vandens tiek, kad padengti puode esančias daržoves. Vėl sandariai uždengiame dangčiu ir troškiname 20 min. 
    5. Ragaujame. Jeigu nepatinka šviesi guliašo spalva arba trūksta rūgštumo, skonio gilumo, pridedame pomidorų pastos arba susmulkintų pomidorų, jei reikia daugiau pasūdome. Vėl troškiname po dangčiu 20 min. 
    6. Guliašą tiekiame į stalą kartštą, dubenėliuose šalia kvietinės bandelės, arba juo apliejus pasirinktą garnyrą. 
    Žemiau pateiktose nuotraukose guliašas gamintas iš dvigumo recepto produktų kiekio:
    Lašinių riebaluose kepinami svogūnai, su prieskoniais. Šito kiekio riebalų nepakako sekančiam žingsniui - mėsai kepti, tad papildomai pyliau apie 80 ml. alyvuogių aliejaus. 
    Į riebaluose skendinčius svogūnus keliauja mėsos kubeliai. 
    Mėsa ištroškina po sandariu dangčiu 1 val. savo sultyse.
    Pridedame supjaustytas daržoves ir pilame vandens tiek, kad jas panardinti, troškiname 20 min.
    Pridedame pomidorų pastos arba susmulkintų pomidorų, patroškiname dar 10 min. - "Guliašas" paruoštas. 
    Guliašas ant "Csipetkė" naminių makaronų.

    2015-10-17

    Spanguolių tyrė - pagardas



    Šis pagardas papuoš, pagardins ir suteiks kibirkšties jūsų patiekalams, ypač rudens ir žiemos švenčių metu, kai kepami kalakutai, žąsys, antys, vištos, putpelės...

    Spanguolių pagardas yra nepaprastai gaivus ir pūrus, rūgščiai salstelėjęs, su švelnia spanguolių sėklų kartumo gaidele. Šis padažas nepakeičiams prie paukštienos, ypač krūtinėlės mėsos. Be to, jis labai tinka pusryčiams ant skrebučio arba nesaldinto jogurto.  Aš mėgstu "nesaldžius" saldumynus, tai man šis padažas - tikras gardėsis. Sveikuoliams šis receptas irgi tiks, kadangi jis yra visiškai žaliavalgiškas.

    Imbieras šiame recepte nebūtinas. Naudokite tarkuotą imbierą tik jeigu mėgstate šį prieskonį, arba gaminkite padažą su imbieru virusų sezono metu.

    Paruošimui reikia turėti maisto procesorių - trintuvę, arba didelį grūstuvą. Išeiga 400 ml pagardo.

    Produktai:
    • 350 g (1 pirktinis maišelis) šviežių spanguolių
    • 1 citrinos arba apelsino žievelės tarkiai
    • 1/3 stiklinės (85 ml) cukraus
    • 1-2 arb. š. tarkuoto imbiero - nebūtinai
    Paruošimas:
    1. Spanguoles nuplauname rėtuke po šalto vandens srove, pašaliname visas minkštas ir papuvusias uogas, paliekame nuvarvėti 10 min.
    2. Visus ingredientus sutriname grūstuvėje arba maisto procesoriuje. Jeigu pageidaujama skystesnė tyrė, galima įspausti šiek tiek apelsino ar citrinos sulčių. 
    3. Paliekame sandariame indelyje, šaldytuve 4-12 val. - per šį laiką ištirps cukraus kristalai ir atsiskleis spanguolių aromatas.
    4. Tiekiame į stalą šalia paukštienos - kaip pagardą; ant paskrudinto skrebučio pusryčiams - kaip užtepą; stiklinaitėse ant nesaldinto jogurto - sveikuoliškiems pusryčiams. 
    5. Kadangi visi ingredientai turi antiseptinių savybių, saugomas šaldytuve šis pagardas išlieka šviežias apie mėnesį.
    P.S. Šį pagardą galima konservuoti. Pilame į tyrę 1/2 stiklinės apelsinų sulčių arba vandens, užviriname ir pakunkuliuojame 10 min. Karštą padažą pilame į sterilų indelį ir užsandariname. Toks pagardas liks šviežias ištisus metus.